- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- 1-436-853/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25045-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
dalyvaujant prokurorui Š. V., nukentėjusiajai A. M., kaltinamajam J. R., jo gynėjui advokatui A. R.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos paruošėju, administracine tvarka nebaustas, teistas: 2016-01-11 Mažeikių teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018 metų gegužės 27 dieną, apie 22.36 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,82 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu su sugyventine A. M., tyčia, delnu sudavė du smūgius nukentėjusiajai A. M. į veidą.
Kaltinamasis J. R. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 27 d. apie 22 val., namuose (duomenys neskelbtini), girtavo su savo sugyventine A. M.. Su sugyventine gyvena faktinėje šeimoje beveik 5 metus. Girtaujant tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl visokių mažmožių. Konflikto metu norėdamas nuraminti sugyventinę, jis jai trenkė iš delnu du kartus į žandą. Po to, sugyventinė iškvietė policiją. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė. Patvirtino, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo J. R. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
2018-05-27 22.38 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0118000270524 apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad neblaivus vyras sumušė pranešėją rankomis (11-13 b. l.);2018-05-27 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2018-05-27 apie 22.38 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis kilusio konflikto metu sugriebęs rankomis A. M., jai rankos delnais du kartus trenkė per skruostus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (14-16 b. l.);asmens blaivumo testo Nr. 9715 rezultatu, kuriame užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji A. M. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir jai 2018-05-27 22.50 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas (17 b. l.);asmens blaivumo testo Nr. 9716 rezultatu, kuriame užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamasis J. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jam 2018-05-27 23.05 val. nustatytas 1,82 promilių girtumas (17 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios A. M. parodymais, kur ji parodė, kad ji su J. R. yra sugyventiniai apie penkis metus, veda bendrą ūkį, gyvena sugyventiniui priklausančiame bute. Anksčiau sugyventinis buvo smurtavęs ir buvo iškelta baudžiamoji byla. 2018-05-27 jie girtavo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu virtuvėje J. R. jai sudavė du smūgius delnu į veidą, į skirtingus skruostus, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Tada ji paskambino numeriu 112 ir pranešė, kad sugyventinis ją mušė rankomis (21-22 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo J. R. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo J. R. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. mušdamas rankomis, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei A. M..
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatytas 1,82 promilių girtumas (17 b. l.) bei veiką padarė recidyvistas (veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Skiriant kaltinamajam J. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis J. R. anksčiau teismo teistas vieną kartą 2016-01-11 Mažeikių teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) už smurtinius veiksmus tos pačios A. M. atžvilgiu (31-32 b. l.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (29-30 b. l.), administracine tvarka nebaustas (33 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (34 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (59 b. l.).
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis J. R. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs (29-30 b. l.) vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad J. R. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 67 straipsnio 3 dalis ir 72² straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras teismo prašė įpareigoti kaltinamąjį per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau teismas įvertindamas, kad kaltinamasis J. R. dirba, ir jam bus apsunkinta galimybė suderinti darbinę veiklą ir įpareigojimą neatlygintinai dirbti, neskiria kaltinamajam įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis J. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. (44, 45 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad jis yra atlikęs šešias dienas laisvės apribojimo bausmės.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio nagrinėjimo metu 2018-05-28 nutarimu J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškintina kaltinamajam, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad J. R. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti J. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti J. R., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.