- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- N-62-2681-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 23 d., apie 22 val. Širvintose, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo D. U., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino V. P. kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje numatytos veikos bei skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog V. P. kaltę įrodo nukentėjusiosios D. U., liudytojų R. Č. ir S. P. parodymai, kita bylos medžiaga. Pažymėjo, kad D. U. tonas galėjo rodyti nepasitenkinimą dėl kilusio konflikto, bet nesuteikė teisės V. P. ją žeminti ir įžeidinėti. Teismas, skirdamas V. P. administracinę nuobaudą, įvertino, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nebaustas, sprendė, kad V. P. iš dalies kaltu prisipažįsta.
II.
Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra akivaizdžiai šališkas, neobjektyvus, priimtas pažeidžiant procesines teisės normas. Anot apelianto, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Skundžiamas nutarimas paremtas tik D. U. ir ypač suinteresuotų bylos baigtimi jos tetos S. P. bei pusseserės R. Č. parodymais, tačiau neapklausti policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą ir prie kurių, anot pačios D. U., jis vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat kiti įvykio liudininkai – jo žmona V. P., jo sūnūs – V. P. ir R. P.. Pažymi, kad tarnybinį pranešimą surašė tik vienas patrulis Ž. R., kuris pažeidimo fakto nepatvirtino. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nepagrindė skundžiamo nutarimo, bet ir iškraipė jo žodžius, nurodydamas, jog dėl pažeidimo jis iš dalies prisipažino ir dėl jo gailisi, kas yra netiesa. Pažymi, kad buvo pažeistas ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nes pirmosios instancijos teismas nutarimą skirti administracinę nuobaudą galėjo priimti ne vėliau, kaip iki 2009 m. rugsėjo 27 d., t. y. ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad protokolą surašiusi Institucija pateikė itin nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo medžiagą, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs tokią medžiagą, privalėjo perduoti ją Institucijai papildyti. Pažymi, kad teismas pradėjo nagrinėti bylą, nors Institucija dar nebuvo išsprendusi V. P. skundo dėl D. U. veiksmų klausimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos nutarimu V. P. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Apeliaciniame skunde V. P. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas privalo įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.
ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymui yra būtina nustatyti keletą objektyvių požymių, t. y. pažeidėjo elgesys (necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamas kibimas ir pan.) bei vieša vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N143-1431/2008, N575-832/2008). Bylos medžiaga patvirtina, jog konfliktas tarp apelianto ir D. U. įvyko viešoje vietoje – namo kieme, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės iš esmės nėra, tačiau nedidelio chuliganizmo veiksmų atlikimas (necenzūrinių žodžių vartojimas, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole) vienareikšmiškais ir neginčytinais įrodymais nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad V. P. padarė administracinį pažeidimą, iš esmės vadovavosi vien tik pačios nukentėjusios D. U., kuri yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, ir liudytojų S. P. bei R. Č., kurios su nukentėjusiąja yra susijusios giminystės ryšiais, todėl galimai šališkomis nagrinėjamoje byloje, parodymais (b. l. 41-43). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių neigė vartojęs necenzūrinius žodžius, teigė, kad konfliktą išprovokavo pati D. U. (b. l. 11), tačiau ši jo versija visiškai netirta. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad ji nėra aiškiai nepagrįsta. Policijos pareigūno Ž. R., tiesiogiai stebėjusio konfliktą, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis apie necenzūrinių žodžių vartojimą neprisimena (b. l. 15). Namo, kurio kieme įvyko konfliktas, gyventojas V. S. savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 10, 14) nurodė, kad negirdėjo, jog buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. V. P. versiją taip pat palaikė jo šeimos nariai – Valentinas ir R. P., žmona V. P. (b. l. 5, 12-13), kuri kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl D. U. ir jos kartu buvusių giminaičių veiksmų, įžeidžiančių jos šeimą, įvertinimo. Pažymėtina, kad nei vienas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Esant prieštaringoms versijoms, ypatingai svarbu apklausti tiesiogiai įvykyje dalyvavusius ir su įvykusiu konfliktu nesusijusius asmenis, nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes galėtų parodyti kartu su Ž. R. į įvykį atvykę policijos pareigūnai – I. Vasilevskis ir V. M. (V. M.).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais paminėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
V. P. argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo metu buvo suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal D. U. pareiškimą buvo pradėtas ne baudžiamosios veikos, o administracinio teisės pažeidimo ikiteisminis tyrimas, kuris užbaigtas procesiniu sprendimu – 2009 m. liepos 14 d. teikimu, konstatavus, kad byloje surinkta pakankamai duomenų administracinio teisės pažeidimo bylai pagal ATPK 174 straipsnį V. P. atžvilgiu iškelti (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3). Byloje duomenų, kad minėtas teikimas būtų apskųstas ir panaikintas, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, turėtų būti patikslintos.
Taip pat atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą grąžinti iš naujo tirti Institucijai. Jokių esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, teisėjų kolegija nenustatė. Tas faktas, kad pagal V. P. pareiškimą dėl V. U. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir galutinis sprendimas dar nepriimtas, nėra reikšmingas, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas V. P. kaltės klausimas dėl jo galimai atliktos priešingos teisei veikos, kuri savarankiškai užtraukia jam administracinę teisinę atsakomybę.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, V. P. atžvilgiu nėra. Byloje būtina išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir, surinkus papildomus įrodymus, jas iš naujo ištirti ir įvertinti. Tik išnaudojus visus procesinius būdus nustatyti tiesą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali būti daroma galutinė išvada dėl V. P. kaltės buvimo ar nebuvimo.
Atsižvelgdama į priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.