Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. K. bei atsakovų J. I. Ir D. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. I. ir D. I., tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamos UAB „Bankroto administravimo partneriai“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „Draugystė“ dėl savininko teisių gynimo ir pagal atsakovų J. I. ir D. I. patikslintą priešieškinį ieškovei N. K., atsakovams BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamai UAB „Bankroto administravimo partneriai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „Draugystė“, dėl sklypo matavimo aktų panaikinimo, ribos tarp sklypų nustatymo bei įpareigojimo nugriauti dalį statinio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai J. I. ir D. I. pareiškė patikslintą priešieškinį, juo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais UAB „Vakarų matininkai“ 2007-08-09 atliktus ieškovės N. K. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, t.y. 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 859, 2007-08-09 žemės sklypo kadastro duomenų formą Nr. 859, UAB „Vakarų matininkai“ sudarytą sklypo planą (be datos) ir jame įrašytą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. M. 2007-09-13 sprendimą patikrinti ir suderinti šį planą bei 2007-08-01 planimetrinio ėjimo schemą; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymą Nr. 4-5498-(1.3) „Dėl privačios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi sąlygų nustatymo“; 3) nustatyti ribą tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei N. K. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), einančią tarp taškų, kurių koordinatės yra: pietinio sklypų ribos taško koordinatės x – 6182161.06, y – 320483.16, šiaurinio taško koordinatės x – 6182223.63, y – 320491.36; 4) įpareigoti ieškovę N. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti į atsakovų sklypą pietvakarinėje dalyje 0,32 m ir šiaurės vakarų dalyje 0,07 m patenkančią sodo pastato vakarinę sieną ir vakarinės pusės stogo dalį taip, kad ieškovės sodo pastato siena ir stogas nekirstų atsakovų bei ieškovės tarpusavio sklypų ribos, einančios tarp taškų, kurių koordinatės yra: pietinio sklypų ribos taško koordinatės x – 6182161.06, y – 320483.16, šiaurinio taško koordinatės x – 6182223.63, y – 320491.36. Nurodė, kad ieškovės sklypo kadastriniai matavimai, žemės ribų paženklinimo – parodymo aktas pripažintini negaliojančiais kaip atlikti nesilaikant reikalavimų, nustatytų tokiems darbams atlikti, bei dėl to, kad kadastriniuose matavimuose nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos iš esmės yra neteisingos bei pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. UAB „Vakarų matininkai” nesilaikė nustatytos tvarkos informuoti gretimų sklypų savininkus apie atliekamus matavimus, ignoravo atsakovų dalyvavimą atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Vakarų matininkai” nepagrįstai praplatino ieškovės sklypą atsakovų sklypo sąskaita. Ieškovės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigūracijos, matmenų, todėl yra pažeistos kadastrinių matavimų tvarką reglamentuojančios teisės normos, o dalį atsakovams priklausančio sklypo neteisėtai priskyrus ieškovei yra iš esmės pažeisti atsakovų interesai, jų teisė į nuosavybę. Atsakovai prašo nustatyti ribą tarp jų ir ieškovės sklypų pagal eksperto nustatytus tarpusavio ribos taškus, kadangi nustačius tokią ribą sklypai atitiktų pirminio teritorinio planavimo dokumento sodų bendrijos „Draugystė“ genplano išdėstymą, sklypai būtų toje vietoje, kur pagal šį planą ir turi būti, atitiktų nustatytą sklypų konfigūraciją, t.y. ieškovės sklypas turėtų 4, o ne 6 posūkio taškus, sklypo vakarinė linija nebūtų „laužta“, neliktų jokių tarpų tarp atsakovų ir ieškovės sklypo šiaurinėje pusėje, ir ieškovės sklypas nebūtų nepagrįstai, lyginant su pirminiu teritorijų planavimo dokumentu, išplatintas. Kadangi ieškovės sodo namas patenka į atsakovų sklypą, atsakovai negali naudotis dalimi savo sklypo, todėl ieškovė įpareigotina nugriauti dalį savo sodo namo vakarinės sienos bei dalį stogo vakarinėje pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei N. K. nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0596 ha, ir jame esantys statiniai: sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 27,20 kv.m, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statinių registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise įregistruoti 2001-04-18 dovanojimo sutarties Nr. LP-4529 pagrindu (b.l. 84-85, 86-87, tomas II). Atsakovui J. I. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-25 duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0616 ha, su jame esančiais statiniais - sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40,28 kv.m, ir šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, duomenų tikslinimo data - 1993-12-11. Nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovui J. I., juridinis nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - 2004-11-19 priėmimo-perdavimo aktas ir 2004-11-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4699 (b.l. 82-83, tomas II). Ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymu Nr. 4-5498-(1.3) ir šio įsakymo pagrindu registruota viešame registre (b.l. 23-27, tomas I, b.l. 68-91, tomas III). Atsakovo prašymu UAB „Georamas“ atliko kadastrinius jo sklypo matavimus (b.l. 90-100, tomas I). Atsakovo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ir plane žemės sklypo ribų koordinatės nesutampa su ieškovės sklypo, įregistruoto viešame registre, ribų koordinatėmis, todėl atsakovo sklypo kadastriniai matavimai nepatvirtinti (prij. civ. b. Nr. 2-6537-122/2009, b.l. 45). Žemės sklypų ribų nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad nei UAB „Georamas“ 2007-08-13 paruoštas žemės sklypo planas su jame nustatytomis žemės sklypo Nr. 43 koordinatėmis, nei UAB „Vakarų matininkai“ 2007-07-26 paruoštas žemės sklypo planas su jame nustatytomis žemės sklypo Nr. 42 koordinatėmis neatitinka pirminių sodininkų bendrijos „Draugystė“ teritorinių planavimo dokumentų (b.l. 7-26, tomas III).

CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypo savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo sklypo savininko pastatus. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytus ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės ribos tokių kliūčių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Šioje byloje ieškovė nepripažįsta, jog sklypų ribos neaiškios, remdamasi tuo faktu, jog jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymu Nr. 4-5498-(1.3) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai nesutinka su šiuo ieškovės teiginiu: jų nuomone, atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus ieškovės sklypas nepagrįstai išplatintas atsakovų sklypo sąskaita, sklypo kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigūracijos, matmenų. Atsakovų nuomone, atlikdami ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, UAB „Vakarų matininkai“ turėjo vadovautis tiek ieškovės sklypo 1984-11-08 planu, tiek sodininkų bendrijos „Draugystė“ genplanu, kadangi šiuose planuose matosi sklypo ribos, linijų ilgiai, statinių išdėstymas, sklypo konfigūracija. Byloje esančiame Žemės sklypų ribų nustatymo ekspertizės akte (tomas III, b.l. 7-26) buvo nustatyti ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribų, lyginant su pirminiais SB „Draugystė“ teritorinio planavimo dokumentais, neatitikimo dydžiai. Akte padaryta išvada, jog ne tik ieškovės, bet ir atsakovų sklypo matavimai ir nustatytos ribos neatitinka pirminiuose SB „Draugystė“ teritorinio planavimo dokumentuose nustatytų ribų, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog pirminiai matavimo dokumentai taip pat yra netikslūs. Byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus aiškinamajame akte (b.l. 116-137, tomas IV) nustatyta, jog privatizuojant atsakovų žemės sklypą buvo neteisingai apskaičiuotas jo plotas: pagal SB „Draugystė“ genplaną atsakovui faktiškai priklausytų 579 kv. m ploto sklypas, atsakovai naudojasi 563 kv. m ploto sklypu, taigi žemės sklypo ploto trūkumas neviršija įstatymu nustatytos maksimalios ploto paklaidos, nustatytos LR vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Rašte taip pat nurodyta, jog atsakovų prašoma nustatyti sklypų riba pietinėje sklypo dalyje kerta ieškovės statinį. Pagal anksčiau minėtų LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog ieškovė sodo sklypą 2001-04-18 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo jau su jame pastatytais statiniais: sodo pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais (b.l. 89-90, tomas III). Iš byloje esančio, 1992-07-11 sudaryto, sodininkų bendrijos „Draugystė“ genplano priedo Nr. 2 matyti, jog nurodyti kiemo statiniai ieškovei priklausančiame sodo sklype jau buvo plano sudarymo metu (b.l. 22, tomas III). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog sodo pastato statybos pabaigos metai – 1986 (b.l. 82, tomas II). Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus atstovas parodė, jog anksčiau ieškovės ir atsakovų sklypuose stovėjo sublokuoti sodo nameliai (b.l. 51, tomas V). Atsižvelgdama į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis sodo namas pastatytas ant sklypo ribos tuometinių savininkų sutikimu, sodo namas yra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovų prašoma nustatyti riba neatitinka LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų neformuoti sklypo taip, jog jis kirstų statinį suformuotą kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Civilinių santykių stabilumo išsaugojimo tikslais būtina atsižvelgti ir į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius: faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės sprendžiant ginčą. Kadangi atsakovų prašoma nustatyti riba aiškiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, pirminiai planavimo dokumentai, kurių pagrindu atsakovai prašo nustatyti tokią ribą, taip pat yra netikslūs, o ieškovės kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba, nors ir nevisiškai atitinka pirminio planavimo dokumentus, tačiau atitinka nuo seno nusistovėjusią faktinę sklypų naudojimo padėtį, neapriboja ieškovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiu sodo pastatu bei nepažeidžia atsakovų teisės naudotis tokiu jiems priklausančio dydžio sodo sklypu, laikytina, jog ieškovės užsakymų atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta ir įregistruota riba yra tinkama ir teisėta, todėl paliktina nepakeista. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija, taip pat sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis. Todėl atsakovų argumentas, jog esama įteisinta sklypų riba neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigūracijos, matmenų, nagrinėjamu atveju neįrodo nustatytą ribą esant netinkama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir netinkamais motyvais, netenkino atsakovų priešieškinio reikalavimų dėl ieškovės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo kadastro duomenų formos, UAB „Vakarų matininkai“ sudaryto plano ir jame įrašyto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007-09-13 sprendimo patikrinti ir suderinti planą, planimetrinio ėjimo schemą pripažinimo negaliojančiais bei Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymo panaikinimo.

Kolegija atmeta atsakovų argumentą, jog ieškovės sklypo matavimai pripažinti negaliojančiais dėl to, jog atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie kadastrinių matavimų atlikimo faktą. Atsakovai teisingai nurodo, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypų ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinimai žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Nagrinėjamu atveju toks aktas surašytas buvo, o atsakovai ginčija jo teisėtumą, remdamiesi savo nedalyvavimo jį surašant aplinkybe. Kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Byloje esančiame paženklinimo-parodymo akte yra įrašas, jog J. I. nesutinka su aktu, nes, jo manymu, neatitinka sklypo ribos (b.l. 25, tomas I). Kolegija neturi pagrindo abejoti šio įrašo tikrumu, taigi laikytina, jog atsakovas buvo informuotas apie kadastrinius ieškovės sklypo matavimus. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi tariamas asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta, jog UAB „Vakarų matininkai“ pateikta kadastrinių matavimų byla nepažeidė tuo metu galiojusios metodikos, todėl buvo patikrinta ir suderinta, o kolegija konstatavo ieškovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatytą ribą esant tinkama, atsakovų nurodomas pagrindas nėra pakankamas konstatuoti kadastrinių matavimų neteisėtumą (b.l. 89-90, tomas II).

Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės prašymo taikyti senatį atsakovų reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymą atžvilgiu, nurodo, jog žemės sklypo savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti, kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą nustatant sklypo ribas. Jis gali administracine tvarka ginčyti registro duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti administracinį teisminį procesą arba kreiptis į teismą civiline tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovai pasirinko civilinį teisinį savo teisių gynimo būdą, todėl šiam procesui taikytini Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas taikyti 1 mėnesio senaties terminas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tvorą, pastatytą ant sklypus skiriančios ribos, taip pat nugriauti arčiau nei vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytą stoginę. Taigi ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), reikalaudama pašalinti jos teisės pažeidimus. Savo reikalavimus ieškovė grindžia Nekilnojamojo turto registro išrašais bei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentais (b.l. 23-28, tomas I), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada (b.l. 94-101, tomas II). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2008). Nagrinėjamu atveju kolegijai konstatavus, jog ieškovės užsakymu kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta ir įregistruota sklypo riba yra tinkama, taigi aiški, darytina išvada, jog ieškovė įrodė pirmos CK 4.98 straipsnio sąlygos taikymo pagrindus. Ieškovė nurodo, jog jos nuosavybės teisės pažeistos, nes atsakovai be jos sutikimo arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos pasistatė stoginę ir be jos sutikimo ant sklypo ribos pasistatė tvorą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje nurodyta, jog ieškovės teigimu tvora statyta apie 2007-2008 metus, stoginė apie 2006-2007 metus. Atsakovai pažymoje nurodytų statinių statybos metų neginčijo, taip pat neginčijo to fakto, jog nurodyti statiniai pastatyti be ieškovės sutikimo. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin. 2002, Nr. 43-1639) redakcijos, galiojusios ginčo statinių statybos metais, 6.11 punkto apibrėžimu, stoginė – tai inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ar saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato bei tuo, kad tvora yra įtraukta į Reglamento Inžinerinių statinių lentelės (2 lentelė) 12 punktą, atsakovų stoginė ir tvora priskirtini inžineriniams statiniams. Pagal Reglamento nuostatas tvora ant sklypo ribos galėjo būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, statyti tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo galima tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaboje išdėstyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinio statinio (stoginės) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 metras. Mažesniu atstumu stoginė galėjo būti statoma, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovai tvorą ir stoginę pastatė nesilaikydami normatyvų, nustatytų tokiems statiniams statyti: Aiškinamajame rašte nurodyta, jog dalis esamos tvoros patenka į sklypą Nr. 42, o iš rašto priedų bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyresniojo specialisto pateiktos schemos matyti, jog medinė tvora yra pastatyta ant ieškovės ir atsakovų sklypo ribos ir kai kur patenka į ieškovės sklypą (b.l. 116-137, tomas IV, b.l. 87, tomas IV). Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog atstumas nuo tvoros iki atsakovų sklype stovinčios pavėsinės cementinio pamato sudaro tik 0,5 m (b.l. 103, tomas I). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovai, statydami ginčo statinius, pažeidė ieškovės teises CK 4.98 straipsnio prasme, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovai įpareigotini per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos stoginę, pastatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos būtų ne mažesnis nei 1 m, bei nukelti ant sklypo ribos pastatytą tvorą.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo įpareigoti ieškovę nugriauti į atsakovų sklypą pietvakarinėje dalyje 0,32 m ir šiaurės vakarų dalyje 0,07 m patenkančią sodo pastato vakarinę sieną ir stogo vakarinės pusės dalį taip, kad ieškovės pastato siena ir stogas nekirstų atsakovų prašytos nustatyti sklypų ribos. Šis atsakovų reikalavimas atmestinas, nes: pirma, teismas nustatė, jog ieškovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruota sklypų riba yra teisėta ir netvirtino atsakovų prašomos nustatyti ribos, o pagal įregistruotą sklypo ribą į atsakovų sklypą, kaip nustatyta Aiškinamajame rašte, 0,14 m patenka tik dalis ieškovės namo stogo konstrukcijos; antra, ieškovės sodo namas, kaip jau konstatavo teismas, statytas dar iki ieškovei įsigyjant sklypą, anksčiau ant sklypų ribos stovėjo blokuoti nameliai, sodo pastatas įteisintas, todėl laikytina, kad sodo pastatas statytas laikantis visų įstatymų nustatytų reikalavimų, o atsakovų pateikti įrodymai nepakankami teigti, jog rekonstrukcijos metu keista sodo namo stogo konstrukcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jie atmestini.

Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti. Teismo sprendimo dalis atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimus paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl tos dalies priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį taikyti, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė už ieškinį ir 2 apeliacinius skundus yra sumokėjusi iš viso 408 Lt (prijungtos b.l. 5, b.l. 131, tomas III, b.l. 111, tomas V). Be to, ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą priteisti iš atsakovų 2500 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovų J. I. ir D. I. priteistina 2908 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1, 5 d.98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendė:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. K. ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti medinę tvorą, pastatytą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. K., ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. I., ribos; taip pat įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pastatą-stoginę, pastatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos būtų ne mažesnis nei 1 metras.

Likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti po 1454 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.