Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2011-02-10 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d. 35 parų areštu, bausmę atlikęs;

2) 2011-05-11 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 2 d. 40 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 189 str. 3 d.;

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Ekonova“ krovėju, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-06-02 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą 400 litų turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 189 str. 3 d.,

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-06-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

2)2011-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. S. ir J. K. 2009 m. lapkričio 17 d. apie 20 val. nukentėjusiajai V. R. priklausančio gyvenamojo namo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdami užvaldyti svetimą turtą, kaltinamasis R. S. suduodamas smūgius nukentėjusiajai V. R. į galvą bei kairę juosmens dalį, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios V. R. sveikatą, nukentėjusiosios V. R. sūnui K. R. pradėjus šaukti, kaltinamasis R. S. du kartus spirdamas nukentėjusiajam K. R. į krūtinę, tuo tarpu kaltinamasis J. K. stovėdamas gyvenamojo namo virtuvės ir koridoriaus tarpduryje, tokiu būdu nukentėjusiesiems sukurdami bauginamą aplinką bei išreikšdami grasinimus, kad fizinis smurtas tuoj pat gali būti panaudotas bei kaltinamajam R. S. panaudojus fizinį smurtą, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė nukentėjusiajai V. R. priklausantį televizorių „Kenstar“, kurio vertė 208,90 litų, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajai V. R. 208,90 litų turtinę žalą.

K. Ž. D. 2009 m. lapkričio 17 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas jog televizorius „Kenstar“ 208,90 litų vertės gautas nusikalstamu būdu t.y. 2009-11-17 plėšimo metu pagrobtas iš nukentėjusiosios V. R. namų, šį televizorių realizavo t.y. pardavė P. K..

K. R. S. kaltę pripažino iš dalies, nes nesudavė smūgių nukentėjusiajai V. R., kelis kartus įspyrė tik nukentėjusiajam K. R., be to, į namo vidų nesibrovė, pas R. tą dieną girtavo, buvo išvykę keletą kartų parsivežti alkoholio, sugrįžę į namo vidų patekdavo pro neužrakintas duris, paskutinį kartą, kai pagrobė televizorių, durys taip pat buvo nerakintos. Neigia, kad plėšimą padarė kartu su J. K., nurodydamas, kad į kambarį kartu su juo užėjo kaltinamasis Ž. D.. Paaiškino, kad pirmiausiai pas R. atvyko kartu su J. K., ten gėrė vyną. Po to Račkienė davusi 20 Lt ir liepusi parvežti alaus. Parvežtą alų kartu išgėrė ir abu išvyko į Stakliškes, kur susitiko Ž. D.. Kodėl iš Stakliškių dar sugrįžo pas R., paaiškinti negali, nes buvo labai girtas. Automobilį vairavo J. K.. Privažiavus prie R. namų, iš automobilio išlipo visi trys, jis kartu su Ž. D. ir nuėjo į namo vidų. Ko ėjo pasakyti negali, nes buvo labai girtas. Į namo vidų pateko pro nerakintas duris, į duris nebeldė, kambaryje degė šviesa. Pamena tik tiek, kad jis įspėrė iš lovos bandančiam atsistoto R., po to nuėjo į kitą kambarį, paėmė televizorių ir kartu su Ž. D. išėjo. Kur tuo metu buvo J. K., jis nematė. Kai atėjo prie automobilio, K. jau sėdėjo automobilyje. Kaukių niekas nedėvėjo. Pagrobtą elevizorių Ž. D. paliepimu nuvežė pas jo pažįstamą ir pardavė už 15 Lt ir butelį degtinės. Kad televizorių pagrobė iš nukentėjusiųjų namų, pasakė atėjęs prie automobilio. Analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė teisminio nagrinėjimo metu kai baudžiamoji byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti (t. 2, b. l. 147-150).

Kaltinamasis J. K. kaltės dėl plėšimo nepripažino, paaiškindamas, kad lapkričio 17 d. kartu su R. S., Ž. D. girtavo R. namuose. Keletą kartų važiavo į Stakliškes parsivežti alkoholinių gėrimų. Paskutinį kartą pritrūko pinigų alkoholiui, todėl kartu su Ž. D. nutarė pinigų pasiskolinti iš Račkienės. Nuvykus prie R. namo, automobilį pasiliko prie keliuko. Jis pirmas užėjo į R. namus ir paprašė pas R. paskolinti 20 Lt, jai pasakius, kad pinigų neturi, iš namo išėjo. Po jo į namą nuėjo Ž. D., nes tikėjosi, kad jam paskolins. Ž. D. būnant kambaryje, užėjo ir R. S.. Ką abu veikė kambaryje, jis nematė, nes į namo vidų antrą kartą nėjo. Kaukių nei vienas iš jų nedėvėjo. K. S. atsinešė televizorių, jis jau sėdėjo automobilyje. S. pats papasakojo prie kokių aplinkybių televizorių paėmė. D. pasakė, kad žino kam parduoti televizorių, todėl jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo pas P. K., kur D. kartu su S. televizorių pardavė. Pinigų už parduotą televizorių negavo, alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo.

K. Ž. D. dėl nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad priešingai negu nurodo kaltinamieji J. K. ir R. S., jis tą vakarą pas R. negirtavo, su kaltinamaisiais pas R. girtavo ne jis, o liudytojas Ž. L.. J. K. ir R. S. Stakliškių miestelyje susitiko apie 16 val. Visi kartu J. K. vairuojamu automobiliu pavažinėjo po Stakliškes, po to J. K. pasakė, kad reikia pinigų pasiskolinti iš Račkienės, todėl visi trys važiavo link R. namų. Kadangi jis buvo labai girtas, todėl snaudė ant galinės sėdynės. P. R. į namus užėjęs nebuvo, išlipęs iš mašinos buvo tik atlikti gamtinius reikalus. Iš mašinos buvo išlipęs tiek J. K., tiek R. S.. Pirmas į automobilį sugrįžo K., po to nešinas televizoriumi sugrįžo ir R. S.. Matė, kad televizorių į mašiną atsinešė S., kuris jo klausė ar nežino kam parduoti televizorių. Jis pasiūlęs nuvežti pas P. K., kur jis kartu su S. ir pardavė televizorių.

Nukentėjusysis K. R. apklaustas teismo posėdyje ( t.2, b.l. 154-155 ) parodė, kad 2009-11-17 ryte į jų namus, kur gyvena kartu su motina V. R. atvažiavo J. K., R. S. ir Ž. L.. Jie visi kartu gėrė jų atsivežtą vyną. Išgėrus vyną, motina davė pinigų parvežti alui. Kai parvežė alų, šie asmenys neužsibuvo ir greitai išvažiavo. Apie 20 val. pro neužrakintas duris į namus įėjo S. ir K.. K. dėvėjo kaukę, tačiau šį asmenį jis atpažino iš karto, nes buvo apsirengęs tais pačiais drabužiais, kuriuos vilkėjo tą pačią dieną būdamas jo namuose ir gerdamas alkoholį, be to, K. yra dirbęs jo namuose, todėl pažino jį ir iš sudėjimo. S. kaukės nedėvėjo. Kai kaltinamieji įėjo į vidų, namuose degė šviesa. S. iš karto nuėjo į mamos kambarį ir pradėjo reikalauti pinigų. K. tuo metu stovėjo tarpduryje. Jis suprato, jog K. stovi tam, kad neleistų jam nueiti į kambarį. Kai mama pasakė, kad pinigų neturi, pamatė kaip S. jai sudavė smūgius ranka į galvos sritį. Jis pamatęs, jog muša mamą pradėjo šaukti. T. S. paėmė televizorių iš mamos kambario ir ketino išeiti pro duris. Nukentėjusysis tuo metu bandė atsistoti, tačiau išeidamas S. jam du kartus spyrė į krūtinę, nuo smūgių jis sukniubo ant lovos. Nukentėjusysis neigia, kad plėšime dalyvavo kaltinamasis Ž. D., nurodė, kad tą dieną jų namuose Ž. D. nebuvo.

N. V. R. apklausta teismo posėdyje ( t.2, b.l. 152-154 ) patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir nukentėjusysis K. R., nurodydama, kad J. K., nors jis dėvėjo kaukę, atpažino iš jo dėvimų drabužių bei kūno sudėjimo, nes jį gerai pažinojusi iš anksčiau. Taip pat patvirtino, kad salėje esantis jaunuolis t.y. R. S. tą dieną girtavo jos namuose, o vakare kartu su K. atvykęs į jos namus, atėjo pas ją į kambarį, vertė daiktus, reikalavo pinigų, vadino ją necenzūriniais žodžiais, o nedavus pinigų, sudavė jai rankomis smūgius į galvą ir į šoną, po to paėmė iš jos kambario stovėjusį televizorių ir išbėgo į lauką. Nurodė, kad kaltinamojo Ž. D. jos namuose tą vakarą nebuvo. Nukentėjusioji prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Dėl turtinės žalos ieškinio nereiškia, nes televizorius tyrimo metu jai buvo grąžintas.

L. Ž. L. parodė, kad 2009-11-17 kartu su R. S., J. K. nuo ryto girtavo R. namuose. Į R. namus jį atsivežė kaltinamieji S. bei K.. Ž. D. kartu su jais nebuvo. Jiems begeriant Račkienė davė 20 Lt J. K. ir prašė parvežti alaus. Jis liko pas R., o K. su S. nuvažiavę į parduotuvę parvežė alaus. Dalį parvežto alaus jie kartu išgėrė ir kaltinamieji jį parvežė namo. Tą vakarą daugiau pas R. jis nebuvo.

Liudytoja L. T., nukentėjusiosios V. R. duktė bei nukentėjusiojo K. R. sesuo patvirtino, kad tiek motina, tiek jos brolis turi negalią dėl judėjimo sutrikimų. Apie šį įvykį ji sužinojusi iš motinos. Motina jai papasakojo, kad lapkričio 17 d. nuo ryto jos namuose girtavo K., Lakštutis ir S., o tos pačios dienos vakare atvažiavo J. K. ir R. S., prašė paskolinti pinigų, kai mama pasakiusi, kad pinigų neturi, R. S. ją pradėjo keikti ir mušti į krūtinę bei galvą. Mama pasakojo, kad R. S. vertė daiktus, o K. tik stovėjo. Pasakojo, kad kai nerado pinigų, R. S. paėmė ir išsinešė televizorių, prieš išeidamas du kartus įspyrė broliui į krūtinę. Liudytoja patvirtino, kad namų lauko durys, nors jose ir yra kabliukas bei spyna, rakinamos labai retai, motina sakė, kad tą vakarą kai užėjo kaltinamieji, nebuvo vėlus metas, todėl durų nebuvo užrakinę.Taip pat, liudytoja parodė, kad po įvykio jai skambinęs K. bei D. ir prašę nesikreipti į policiją, siūlė pašalinti nusikaltimo padarinius.

L. R. S., kaltinamojo R. S. tėvas, patvirtino, kad jo sūnus kartu su J. K. yra vaikystės draugai, lapkričio 17 d. K. buvo atvykęs į jo namus, pasiėmė sūnų ir kažkur kartu išvažiavo. Po įvykio sūnus jam pasakojo, kad iš R. namų, kur gėrė alkoholinius gėrimus, jis pavogė televizorių.

L. P. K. patvirtino, kad kaltinamasis D. jam pasiūlęs pirkti televizorių, kurį jis nupirko. Kad jis vogtas, jam nesakė. Vėliau šį televizorių iš jo namų paėmė policijos pareigūnai.

Protokolas pareiškimas patvirtina, kad 2009-11-19 į policijos komisariatą kreipėsi V. R., nurodydama, kad lapkričio 17 d. vakare į jos namus atėję R. S. ir J. K. reikalavo pinigų, pavartojo fizinį smurtą ir pagrobė televizorių.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra V. R. gyvenamasis namas, esantis Stakliškių kaime Prienų rajone. Gyvenamojo namo kambaryje šalia stovinčio stalo ant sienos pakabinta televizoriaus antena, ant stalo matyti televizoriaus pultelis (t. 1, b. l. 4-5).

Daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolai patvirtina, kad nukentėjusioji V. R. pateikė pareigūnams televizoriaus Kenstar vartojimo instrukciją bei pirkimo kvitą, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji2008-12-07 už- 208,90 Lt pirko televizorių Kenstar, kurio serijos Nr 600208010501600346; taip pat, kaip daiktinis įrodymas, apžiūrėtas iš liudytojo P. K. paimtas televizorius Kenstar, ant kurio galinės dalies esančios serijos numeris atitinka vartojimo instrukcijoje nurodytos serijos numerį( t.1, b.l. 13, 14, 15-20).

Iš pakvitavimo matyti, kad televizorius grąžintas nukentėjusiajai V. R.( t.1, b.l. 21).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 942/09(06) patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusiajai V. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje nugaros kairėje pusėje, ties užpakaline pažastine linija, IX-XI šonkaulių lygyje( t.1, b.l. 24-25).

Įtariamojo J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad J. K. parodė R. gyvenamąjį namą, paaiškino, kad jis vakare kartu su R. S. užėjo į šį namą, kur R. S. norėjo iš nukentėjusiosios pasiskolinti pinigų, nurodė vietą lauke, kur tuo metu liko stovėti Ž. D., paaiškino, kad girdėjo kaip R. S. prašė paskolinti pinigų, parodė vietą name kur jis stovėjo kai R. S. būdamas kambaryje vertė daiktus, parodė vietą, kurioje jis stovėdamas matė kaip R. S. įspyrė R., po šio Slavinsko suduoto smūgio jis išėjo iš namo(t. 1, b. l. 62-65).

Įtariamojo R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad R. S. parodė duris, pro kurias pateko į gyvenamąjį namą, vietą namo virtuvėje kur ant lovos sėdėjo nukentėjusysis K. R., parodė nukentėjusiosios R. kambaryje esantį stalą, nuo kurio pagrobė televizorių (t. 1, b. l. 95-99).

Įtariamojo Ž. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad Ž. D. parodė R. gyvenamąjį namą, iš kurio R. S. išsinešė televizorių, bei Stakliškių mstl., Vilniaus g. esantį namą Nr.58, kuriame savo pažįstamam P. K. pardavė minėtą televizorių.(t. 2, b. l. 10-11).

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų R. S. ir J. K. kaltė dėl padaryto plėšimo nukentėjusiųjų V. R. ir K. R. atžvilgiu yra įrodyta. Kaltinamieji, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdami bendrais tyčiniais suderintais veiksmais, pavartodami tiek fizinį, tiek psichinį smurtą t.y. R. S. vartojant necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios V. R. atžvilgiu, suduodant jai smūgius į galvą bei šoną, tuo tarpu J. K. stovint tarpduryje ties neįgaliuoju nukentėjusiuoju K. R. sėdinčiu ant lovos, tokiu būdu sukurdami bauginančią, keliančią nerimą ir nesaugią aplinką, bei atskirdami nukentėjusįjį nuo senos neįgalios motinos, po to nukentėjusiajam K. R. bandant atsikelti pavartojant prieš jį fizinį smurtą ( kaltinamasis R. S. du kartus spyrė nukentėjusiajam į krūtinę) tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji palauždami nukentėjusiųjų galimą pasipriešinimą, pagrobė nukentėjusiosios R. R. 208,90 Lt vertės televizorių. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Nors kaltinamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog nusikaltime nedalyvavo, paaiškindamas, kad į sodybą užsuko tik pasiskolinti pinigų, V. R. atsakius, jis iš sodybos pasišalino, o į kambarį tuo metu užėjo R. S. bei Ž. D., kurie po to ir išsinešė televizorių, kaltinamasis R. S. pripažino sudavęs du smūgius nukentėjusiajam K. R. į krūtinę ir išsinešęs televizorių iš R. namų, tačiau neigė mušęs nukentėjusiąją V. R., paaiškindamas, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis Ž. D., kuris tuo metu buvo nukentėjusiosios kambaryje, tačiau tokius jų paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinius ir atmeta, nes jie prieštarauja įrodymų visumai. Tiek nukentėjusysis K. R., tiek nukentėjusioji V. R. nuo įvykio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai aiškino, kad J. K., R. S. ir Ž. L. tą dieną jų namuose vartojo alkoholinius gėrimus, keletą kartų buvo išvykę parvežti gėrimų, o vakare R. S. su J. K. sugrįžo į jų namus, vertė daiktus, reikalavo pinigų, vadino V. R. necenzūriniais žodžiais, o nedavus pinigų, R. S. sudavė jai rankomis smūgius į galvą ir į šoną, po to paėmė iš jos kambario stovėjusį televizorių, įspyrė nukentėjusiajam K. R., kuris bandė pakilti nuo lovos, ir išbėgo į lauką. Nukentėjusieji, apklausti eilę kartų kategoriškai teigė, kad jų namuose nei dienos metu, nei nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo Ž. D. nebuvo. Kartu su R. S., kurį nukentėjusioji atpažino ir parodė teismo posėdžio metu, buvo kaltinamasis J. K., kurį jie pažinojo iš anksčiau, matė jį tą pačią dieną, jis buvo apsirengęs tais pačiais drabužiais kaip ir išgertuvių metu. Nukentėjusysis K. R. patvirtino, kad J. K. stovėdamas prie nukentėjusiojo lovos, kėlė jam bauginančius išgyvenimus, iš pastarojo veiksmų jis supratęs, kad J. K. stovėjo tam, kad jis nenueitų pas motiną bei nebandytų pasipriešinti kaltinamųjų neteisėtiems veiksmas. Abu nukentėjusieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad kaltinamieji ne prašė paskolinti, o reikalavo pinigų, nusikalstamus veiksmus prieš juo atliko kaltinamieji R. S. bei J. K., tuo tarpu kaltinamojo Ž. D. jų namuose nei dienos metu, nei tą vakarą nebuvo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtino liudytojas Ž. L., kuris nurodė, jog lapkričio 17 d. R. namuose girtavo jis, K. ir S., tuo tarpu Ž. D., kaip kad teigė kaltinamieji, ten nebuvo. Tokius nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina liudytojų L. T., Ž. L., R. S. parodymai, kuriais netikėti nėra teisinio pagrindo, šie liudytojai neturi motyvų apkalbėti kaltinamuosius, jų parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra vienodi ir tarp jų nėra prieštaravimų, be to, visiškai sutampa su nukentėjusiųjų parodymais bei atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina ir kiti bylos įrodymai-daiktų pateikimo bei apžiūros protokolai( t.1, 13,14, 15-20), iš kurių matyti, kad televizorius Kenstar, kuris plėšimo metu buvo pagrobtas iš R. gyvenamojo namo, buvo surastas liudytojo P. K. namuose ir grąžintas nukentėjusiajai, teismo medicinos specialisto išvada ( t.1, 24-25), kuri patvirtina, kad dėl galimai užduotyje nurodytu laiku patirto smurto t.y. suduotų smūgių, nukentėjusiajai V. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat įtariamojo J. K. parodymai atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 62-65), kai įtariamasis J. K. patvirtino, kad jis vakare kartu su R. S. buvo užėjęs į R. gyvenamąjį namą, kur R. S. norėjo iš nukentėjusiosios pasiskolinti pinigų, nurodė vietą lauke, kur tuo metu liko stovėti Ž. D., paaiškino, kad girdėjo kaip R. S. prašė paskolinti pinigų, parodė vietą name kur jis stovėjo kai R. S. būdamas kambaryje vertė daiktus, parodė vietą, kurioje jis stovėdamas matė kaip R. S. įspyrė R., po šio Slavinsko suduoto smūgio jis išėjo iš namo. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, įstatymų nustatyta tvarka, ištirti ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, todėl netikėti jais teismas neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu, kaltinamojo J. K. paaiškinimus, kad jis nedalyvavo darant plėšimą bei R. S. paaiškinimus, jog jis nesudavė smūgių nukentėjusiajai, teismas vertina kaip gynybinius ir atmeta, nes jie prieštarauja anksčiau paminėtoms faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra duomenų apie aiškų išankstinį kaltinamųjų susitarimą apiplėšti nukentėjusiuosius, tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad kaltinamieji veikė bendrai, būdami greta ir matydami vienas kito veiksmus, juos suvokdami, kiekvienas iš jų tiesiogiai dalyvavo realizuojant nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę ir veikė suprasdamas apie savo prisidėjimą prie bendros nusikalstamos veikos, tuo būdu kaltinamieji išreiškė pritarimą vienas kito veiksmams ir dėl jų bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros jiems abejiems. Kaltinamieji buvo kaltinami, kad apiplėšė nukentėjusiuosius įsibraudami į jų gyvenamąją patalpą. Tačiau teismas, įvertinęs bylos įrodymus visumoje, daro išvadą, kad šioje dalyje kaltinimas neįrodytas. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad pas R. nusikaltimo padarymo dieną girtavo, mažiausiai du kartus buvo išvykę parvežti alkoholio, nei nukentėjusioji V. R., nei nukentėjusysis K. R. neprieštaravo dėl jų apsilankymo bei buvimo nukentėjusiųjų namuose, todėl kaltinamieji negalėjo ir neturėjo pagrindo suvokti, kad jų patekimas į R. namus yra nepageidaujamas, t.y. prieš nukentėjusiųjų valią. Be to, tiek nukentėjusieji, tiek nukentėjusiosios dukra L. T. patvirtino, kad namuose durys nerakinamos, dažnai lankosi pašaliniai asmenys, girtaujama, be to, nukentėjusioji V. R. nurodė, kad kaltinamieji jų namuose buvo nukentėjusiųjų sutikimu, prieštaravimų dėl to jiems ji nereiškusi. Dėl šių motyvų kaltinamųjų nusikalstama veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d.

Kaltinamojo Ž. D. kaltė dėl nusikalstamu būdu įgyto nedidelės vertės turto realizavimo yra įrodyta paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu apie tai, jog jis matė, kad televizorius buvo atneštas iš R. namų, kaltinamųjų R. S. ir J. K. paaiškinimais, kuriais jie patvirtino, kad R. S. girdint Ž. D. papasakojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, liudytojo P. K. parodymais, iš kurių seka, kad kaltinamasis Ž. D. atėjęs pas jį į namus siūlė pirkti televizorių ir būtent su juo suderėjo dėl televizoriaus pardavimo, todėl įvertinus nusikalstamu būdu įgyto turto vertę, kaltinamojo Ž. D. nusikalstama veika visiškai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 189 str. 3 d. dispoziciją.

K. R. S. ir J. K. dar buvo kaltinami tuo, kad jie tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, jog televizorius Kenstar 208,90 Lt vertės yra gautas nusikalstamu būdu t.y. plėšimo metu pagrobtas iš nukentėjusiųjų R. namų, šį televizorių realizavo liudytojui P. K.. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamieji išteisintini, nes pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir pasisavino svetimą turtą. Kaltinamųjų J. K. ir R. S. padarytas svetimo turto plėšimas buvo baigtas nuo to momento, kai kaltinamieji užvaldė televizorių ir tokiu būdu įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Inter alia tai reiškia, kad kaltinamieji turėjo galimybę pasirinkti tam tikrą elgesio variantą su pagrobtu turtu- naudotis savo poreikiams tenkinti, tą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Kadangi įstatymo leidėjas jau paties plėšimo straipsnio konstrukcijoje bei sankcijoje numatė galimus tyčinių veikų padarinius, todėl sugriežtinti atsakomybę papildomai inkriminuojant kaltinamiesiems dar vieną nusikalstamą veiką negalima.

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno kaltinamojo dalyvavimo bendroje veikoje pobūdį. R. S. nuteisiamas už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis pirmas užpuolė nukentėjusiuosius ir buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šios aplinkybės sunkina jo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, gyvena šeimoje, nusikaltimo padariniai nėra itin sunkūs, taip pat, įvertinus tai, kad pačių nukentėjusiųjų netinkamas elgesys taip pat turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamasis J. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jo vaidmuo darant šią veiką nebuvo toks svarus kaip kaltinamojo R. S., nes J. K. fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo, tačiau nusikalto veikdamas bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, visa tai sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. K. šį nusikaltimą padarė būdamas neteistu, šiuo metu dirba, manoma, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikytinas BK 75 str. Kadangi kaltinamasis J. K. iki priimant šį nuosprendį t.y. 2011-06-02 nuteistas Prienų rajono apylinkės teismo, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2011-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme( BK 63 str. 9 d. ). Kaltinamasis Ž. D. nuteisiamas už baudžiamąjį nusižengimą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, 2011-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlikinėja bausmę pataisos namuose, jam skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė t.y. areštas. BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu paskirtoji bausmė bendrintina su 2011-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

N. V. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti iš visų trijų kaltinamųjų solidariai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusioji V. R. nurodė, kad dėl padaryto plėšimo jos atžvilgiu ji jautusi pažeminimą, išgyveno dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją bei skausmą, nes jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis skausmas, ko pasekoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas sutinka, kad nukentėjusiosios nurodyti išgyvenimai, baimė, pažeminimas, patirtas fizinis skausmas bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, duomenų apie tai, kad V. R. sveikatai atsirado liekamieji reiškiniai, nei nukentėjusioji, nei nukentėjusiosios atstovas teismui nepateikė, atsižvelgiant į visas šias anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat į kaltinamųjų J. K. ir R. S. turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiųjų kaltinamųjų interesų pusiausvyros nustatytina 2000 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Kadangi neturtinė žala atsirado dėl bendrų kaltinamųjų J. K. ir R. S. nusikalstamų veiksmų, kaltinamieji solidariai privalo šią neturtinę žalą atlyginti. Kaltinamasis Ž. D. nuteisiamas tik už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą, nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kad kaltinamojo Ž. D. veiksmai realizuojant jos turtą būtų sukėlę kokius nors dvasinius išgyvenimus ar nepatogumus, priešingai, nukentėjusioji patvirtino, jog realizuotas televizorius jai buvo grąžintas ir pretenzijų dėl to ji neturinti, todėl akivaizdu, kad Ž. D. nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios nurodomai neturtinei žalai atsirasti įtakos neturėjo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš Ž. D. neturtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 304-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti R. S. paskirtos bausmės vykdymą 3 (trims) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. išteisinti, nesant jo veiksmuose baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinti su 2011-06-02 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinai paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti J. K. paskirtos bausmės vykdymą 3 (trims) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam 400 Lt turtinę žalą, priteistą 2011-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. išteisinti, nesant jo veiksmuose baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ž. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. ir nubausti 40 parų areštu. Remiantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinti su 2011-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinai paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dviems) metams ir 7 ( septyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Remiantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką, įskaityti bausmę atliktą pagal 2011-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Ž. D. paskirti kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Civilinės ieškovės V. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. S. ir J. K. solidariai 2000 ( du tūkstančius ) litų V. R. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam Ž. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.