- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-532-245-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-21-3-00014-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai R. M., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai, išteisintajam G. M., jo gynėjui Piotrui Orlovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio, kuriuo G. M. išteisintas pagal LR BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). R. M. civilinis ieškinys atmestas. Iš R. M. G. M. priteista 3025 LT atstovavimo išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. G. M. kaltino nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., padarymu tuo, kad 2010-05-03, apie 18.30 val., bendro namo, (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame šiltnamyje, paėmęs už kairės rankos, tampė ir stumdė nukentėjusiąją, nustumdamas pastarąją prie metalinio stovo, į kurį nukentėjusioji trenkėsi ir sumušė kairiąją šlaunį, tuo padarydamas R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu G. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteisti G. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. ir priteisti jai 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenurodė savo padarytų išvadų dėl surinktų įrodymų patvirtinimo, ar atmetimo ir tuo pažeidė LR BPK 20 str. reikalavimus, kai įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia vieną aplinkybę turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas vadovavosi išskirtinai tik kaltinamojo G. M. jo sugyventinės R. V. parodymais. Šie asmenys veda bendrą ūkį ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu turėjo vertinti kritiškai. Akivaizdu, kad tokia buvo kaltinamojo gynybos pozicija. Įrodymus teismas įvertino tik pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau visiškai nepagrįstai atmetė jos parodymus, nesirėmė specialisto išvada, kitų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi parodymais. Pažymėtina, kad byloje apklausus visiškai nesuinteresuotą liudytoją - policijos pareigūną G. U., jo parodymais teismas iš viso nesivadovavo ir jų nevertino. Būtent pareigūno liudijimu buvo patvirtintos ir jos parodymai, apie tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, vėliau dėl to teko kreiptis į teisėsaugos institucijas bei teismą. Teismo posėdžių metu liudytojai E. B., G. U., T. M., tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010-05-06 specialisto išvada Nr. GI 165/10(02) patvirtino, kad ji patyrė dėl neteisėtų G. M. veiksmų fizinį skausmą, o vėliau išryškėjo ir patirti sužalojimai.
Apeliantė nurodė, kad teismas pagrindo atmetė liudytojo E. B. parodymus. Teisiamojo posėdžio metu iškilus neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, teismas turėjo visas galimybes parodymų teikimo metu šias aplinkybes patikslinti, užduoti papildomus klausimus. Skunde teigiama, kad LR BPK įpareigoja teismą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir bešališkai išaiškintos tiek kaltinamąjį kaltinančios tiek ir jį teisinančios aplinkybės. Teismas nesiėmė visų priemonių apginti jos teises ir laisves, interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir tuo pažeidė LR BPK 1 str. Svarbu ir tai, kad įstatymų leidėjas smurtaujantiems asmenims sugriežtino atsakomybę, bei palengvino nukentėjusiesiems įrodymų užtikrinimo galimybes, nes įstatymu bus užtikrinta, kad asmuo patyręs šeimoje smurtą, bus ginamas valstybės nesant ir paties nukentėjusio asmens skundo. Toks įstatymo leidėjo požiūris patvirtina, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusieji asmenys nepamatuotai priversti įrodinėti savo teisių pažeidimą, tuo tarpu kaltinamieji nepamatuotai naudojasi nekaltumo prezumpcijos teisėmis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Tikrindamas apskųsto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar pakanka įrodymų išvadoms padaryti, ar įrodymai teisingai įvertinti. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį G. M. atžvilgiu, byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. reikalavimų, visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, aptarti ir įvertinti ne tik G. M. teisinantys, bet ir kaltinantys įrodymai, motyvuotai panaikinti prieštaravimai tarp jų, be to, išteisinamasis nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.).
Iš 2010-05-06 specialisto išvados Nr. 1165/10(02) nustatyta, kad R. M. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2010 05 03 (b.l. 4-5). Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, kad šiuos sužalojimus jai padarė G. M.. 2010-05-03 pasisamdžiusi darbininkus ji padalino šiltnamį į dvi dalis. Apie 18 val., sugrįžo G. M. su sugyventine, įėjęs į šiltnamį, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, griebė ją už rankos ir tempė iš šiltnamio šaukdamas, „ką tu čia darai, aš tave išmesiu“. Ji norėjo ištraukti ranką ir sukdamasi trenkėsi į metalinį trikojį, kurį buvo pasistačiusi, kad galėtų pasilypėti tempdama plėvelę. Patikslino, kad G. M. jai į koją smūgių nesudavė. Paaiškino, kad ne kartą yra patyrusi G. M. smurtą. Po šio įvykio jai buvo padarytos kraujosruvos ant kairės rankos žasto ir alkūnės bei ant kairės kojos virš kelio.
Išteisintasis G. M. šiuos nukentėjusiosios parodymus kategoriškai neigė, apklaustas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2010-05-03, apie 17 val., kartu su sugyventine R. V. grįžo į namus. Įėjęs į šiltnamį, pamatė, kad ten viskas sutrypta, užtverta plėvelė. Jis paklausė R. M., ką ši padarė ir nuplėšė plėvelę. Jo sugyventinė išlipo iš automobilio ir pasakė „tik neliesk jos rankomis“. G. M. iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, apie jokius sužalojimus R. M. nekalbėjo, jokios kalbos apie skausmą ar sumušimą nebuvo. Nukentėjusiosios nemušė, jos nelietė, liesti vengė, nes nukentėjusioji ne kartą jį buvo apkalbėjusi.
Šioje byloje būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad konfliktas tarp R. M. ir G. M. įvyko dėl skyrybų metu nepadalinto turto – šiltnamio atidalijimo. Konfliktus tarp buvusių sutuoktinių patvirtina ir byloje esantis Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011-04-11 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nukentėjusioji R. M. apeliaciniame skunde teigia, kad teisme apklausti liudytojai E. B., G. U. ir T. M. patvirtino, jog dėl neteisėtų G. M. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, o vėliau išryškėjo patirti sužalojimai, tačiau teismas šių parodymų nevertino, o nuosprendį grindė vien tik G. M. naudingais įrodymais.
Liudytojas E. B. pirmosios instancijos teisme liudijo matęs, kaip G. M. buvo suėmęs R. M. už kairės rankos alkūnės, kažkaip ją pasuko, girdėjo, kaip nukentėjusiojo šaukė ,,paleisk, skauda, iškviesiu policiją“, tačiau pripažino, jog liudyti teisme jo paprašė nukentėjusiosios draugė, kas kelia abejonių šio liudytojo parodymų objektyvumu.
Liudytojas G. U., pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas, parodė, kad R. M. teigė, jog G. M. ją tempė už rankos, pastarasis teigė netempęs. Nukentėjusiosios pareiškime buvo nurodyta, jog sužalojimų ji nepatyrė, tik juto fizinį skausmą. Tačiau, kaip matyti iš R. M. reiškiamo kaltinimo G. M., pastarasis nėra kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu, o tik LR BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytu nežymaus sveikatos sutrikdymu.
Liudytojo T. M. parodymai yra išvestiniai, kadangi jis paties įvykio nematė, tik iš mamos pasakojimo sužinojo, jog ji kvietė policiją, nes tėvas ją išmetė iš šiltnamio, ją pastūmė, ji kažkur atsitrenkė ir užsigavo, kad jai skauda ranką ar šoną. Liudytojas išreiškė abejones, ar tėvas galėtų pakelti ranką prieš jo mamą.
Be to, nukentėjusiosios nurodytų liudytojų parodymus teisminiame procese paneigė liudytojos J. L. bei R. V., parodydamos priešingai – jog G. M. nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. L. parodė, kad iš savo kiemo matė, kaip į šiltnamį buvo užėjęs G. M., parodė, kad jis nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiosios, kad konfliktas truko labai trumpą laiką, kad bet koks garsus pokalbis jos kieme girdisi, tačiau tą kartą jokio triukšmo negirdėjo. Liudytoja R. V. patvirtino, kad G. M. nebuvo prisilietęs prie R. M.. Skundžiamame nuosprendyje teismas aptarė prieštaravimus tarp R. M., E. B., G. U., T. M. bei tarp G. M., R. V., J. L. parodymų ir nesant galimybės jų pašalinti, visas abejones, nepažeisdamas baudžiamosios atsakomybės principų, traktavo G. M. naudai, jį išteisindamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.
Tačiau, išteisinęs G. M. dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kadangi LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodyta, jog teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius baudžiamojo proceso įstatymą ir priėmus sprendimą civilinį ieškinį atmesti, nepagrįstai buvo suvaržyta nukentėjusiosios teisė į civilinio ieškinio pareiškimą civilinio proceso tvarka, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas civilinio ieškinio dalyje (LR BPK 328 str. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės R. M. atstovas advokatas D. Mecelica pateikė prašymą priteisti iš G. M. 1000 litų už R. M. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 606564, tačiau nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį G. M. atžvilgiu, nukentėjusiosios atstovo prašymas atmetamas.
Išteisintojo G. M. gynėjas taip pat paprašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiosios R. M. 605 litus už G. M. atstovavimą apeliaciniame procese bei pateikė kasos pajamų kvitą APO Nr. 69 nurodytai sumai. Gynėjo prašymas pagrįstas į bylą pateiktu kasos pajamų kvitu, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą, sutinkamai su LR BPK 104 str. 6 d., išteisintojo gynėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 6 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį pakeisti:
nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Išteisintojo G. M. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 605 litus – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš R. M..