- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 1-143-754/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Ugnis Pėdnyčia, Laima Neverauskaitė
dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei, civilinio ieškovo atstovei G. M., jo atstovams advokatui Ugniui Pėdnyčiai ir advokato padėjėjai Laimai Neverauskaitei, gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei, kaltinamajam P. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiuoju direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą savo naudai įgyti UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančius 25000 Lt (7 240,50 Eur), apgaule, piktnaudžiaudamas šios bendrovės direktorės G. M. pasitikėjimu, žinodamas, kad nesugebės realiai įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų – per vieno mėnesio laikotarpį grąžinti paskolą, 2010-10-11, apie 13 val., vilos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. M. paskolos sutartį Nr. Nr. AC10.10.11-001, pagal kurią įgijo 25000 Lt (7 240,50 Eur) grynųjų pinigų, iš anksto sudaręs situaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėtų teisinėmis civilinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 25000 Lt (7 240,50 Eur) grynųjų pinigų;
Be to, jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpyje nuo 2010-09-20 iki 2012-12-31 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t.y. įmonės sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodė, kad nuo 2010-09-20 iki 2012-12-31 kasos įplaukos įmonėje sudarė 44150,00 Lt, o išlaidos – 29731,50 Lt, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų banko įplaukų – 62 348,73 Lt ir banko išlaidų – 62 242,87 Lt nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):
- 4 str. numatytų reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
- 6 str. 2 d. numatytų reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, nes ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais;
- 16 str. 1 d. reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato - pelno (nuostolio).
Kaltinamasis P. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta G. M. draugą M. V., kuriam jis papasakojo apie projektą. M. V. pasakė, kad jis galbūt investuotų į biokuro gamyklos statybą Elektrėnuose. Jis jam pasiūlė investuoti 250 000 Lt į paruošiamąją stadiją tam, kad būtų galima įvertinti projekto atsiperkamumą finansiškai, o po to ieškoti rimtesnių investuotojų, nes buvo numatyta, kad į gamybą bus reikalinga nuo 30 iki 60 mln. litų investicija. Jis pasiūlė M. V. investuoti, šis atsakė, kad pats negali ir nenori, bet suras partnerį. Po kelių savaičių jie vėl susitiko ir M. V. pasakė, kad turi tokį žmogų, kuris pasiruošęs investuoti, kad jis surado G. M., kuri buvo pasiruoši investuoti tą sumą. Jis su Marijanu aptarė sąlygas, jis paprašė įtraukti R. D., nes jis yra M. V. dukros vyras, pasakė, kad jis atveda žmogų, todėl kažkokiu būdu jo šeima turėtų būti įtraukta į tą projektą. M. V. atvedė teisininką R. D., kuris galės padėti ruošti dokumentus. Po viso šito jie susitiko su G. M.. M. V. buvo jį patikinęs, kad apie projektą jis viską papasakojo ir G. M. sutiko investuoti 250000 Lt, tik jis turįs papildomai papasakoti apie projektą. Tada jie susitiko, jis papildomai papasakojo apie projektą, pasirinktus technologinius sprendimus, bendrai apie verslo viziją, ką nori padaryti, pastatyti. Tuomet G. M. pasakė, kad jai reikia pagalvoti, jai reikia pasitarti su teisininkais ir patarėjais, parašė jam elektroninį laišką ir paprašė papildomos informacijos. Jis pažadėjo pateikti papildomą informaciją su sąlyga, kad ji investuos, nes yra daug komercinių paslapčių, kurių šiaip jis neatskleis. Tada jie vėl susitiko viloje „Alicante“ ir ten sutarė, kad G. M., kaip jos ketinimų rimtumo įrodymą rimtumą, perves 10 procentų nuo sutartos 250000 Lt sumos kaip avansą šios paskolos tikslu parodyti, jog ji pasiruošusi investuoti. Skolinta buvo su sąlyga, kad vėliau ta suma bus kapitalizuota. Jis niekada neprašė G. M. skolinti nei vieno lito, visada buvo kalba apie investiciją, buvo sutarta, kad tai bus paskola, kuri bus kapitalizuota, kad būtų greičiau, jie tai įformino kaip paskolą su sąlyga, kad papildomai prie tos sumos per mėnesį bus pervesta dar 22500 Lt, todėl ir buvo rašyta sutartis mėnesiui. Apie tai, kad jis turi grąžinti tuos pinigus, nebuvo kalbos, nes tai nebuvo paskola, tai buvo investicija, taip buvo sutarta su G. M.. Kai jie derino šią investiciją, iš viso su G. M. jis turėjo 3 susitikimus, pirmą kartą „Eslauda“ salone dalyvaujant M. V., antrą kartą viloje „Alicante“ dalyvaujant M. V. ir trečią kartą, kai jis perdavė G. M. rekvizitus, tuomet ji buvo privažiavusi Konstitucijos prospekte automobiliu ir jis perdavė jai sutartį. Niekada nebuvo kalbama apie grąžinimą pinigų, nes tai buvo investicijos. Sutarties, kaip investicijos, neformino todėl, kad tai užtruktų daugiau laiko, o jam skubiai reikėjo pinigų, nes buvo sutaręs su Lenkų kompaniją, kad jie paruoš koncepciją. G. M. perduoti pinigai buvo panaudoti tiesiogiai projektui, t.y. koncepcijos užsakymui, preliminarių brėžinių darymui, nes M. K. su M. G. buvo nuvykę į Kauno energetikos remontą, nes sklypas, kuriame planavo statyti gamyklą, tiesiogiai ribojasi su Elektrėnų elektrine ir tuo metu vienas iš blokų jau buvo išjungtas iš elektros generavimo eksploatacijos. Jis važinėjo ir pristatinėjo savo koncepciją Lietuvos elektrinėje, jie buvo susidomėję, nes pristatė koncepciją, kad tą bloką, kuris nėra naudojamas, galima iš dujinio perdaryti į biokuro, vežė iš Lenkijos, Švedijos mokslininkus, kurie Lietuvos elektrinės gamybos vadovams ir inžinieriams rodė, kad tokios galimybės įmanomos. Tolimesniam projekto vystymui reikėjo rasti sklypą gamyklos statybai ir rado tą sklypą. Tame sklype reikėjo viską suprojektuoti, buvo sutaręs su lenkų įmone, kad jie padarys priešprojektinius pasiūlymus, nes pats projektas kainuotų apie 900 000 Lt. Ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas segtuvas su visais brėžiniais ir paaiškinimais bei konkrečiomis vietomis. G. M. visa tai buvo paaiškinta. Važiavo į Švediją susitikti su profesoriumi, kuris turėjo parodyti veikiančius objektus, kur naudojamos biokuro dulkės, kur galima buvo realybėje pamatyti, kaip tai veikia, kartu važiavo Lietuvos elektrinės direktorius L. L. ir Lietuvos energijos direktorius L. L.. Su G. M. jis apie tai kalbėjosi ir buvo sutarta, kad lengviausias pinigų į įmonę atėjimo kelias - tai paskola, o paskui jos kapitalizavimas. Jo įmonėje buvo įkurta valdyba, ji turėjo priiminėti sprendimus, todėl registrų centras turėjo registruoti įstatyminio kapitalo padidinimą ir naujų akcijų emisiją. Jis su G. M. buvo sutaręs dėl 20 procentų jos akcijų dalyvavimo įmonėje, jeigu išleistų naują akcijų emisiją, kurios kaina būtų 250000 Lt ir pakeltų tokiai sumai įstatyminį kapitalą, tai gautųsi, kad visų jo įmonės akcininkų (P. S., M. G., M. K., V. Č., R. D., R. P.), kurių įstatyminis kapitalas būtų apie 10000 Lt, dalis labai stipriai sumažėtų. Akcininkams M. G. ir M. K. jokių įmonės investicijų įnašų niekada nebuvo grąžinta. Yra painiojama vienas dalykas, kad M. K. savo akcijas pardavė 2012 m. pabaigoje, bet jis su juo niekada neatsiskaitė, nes jam nieko skolingas nebuvo. Perkant jo akcijas, M. K. jas tik perrašė, nes ne jis buvo skolingas, jis turi tam tikrus įrodymus. Vykdant tą projektą didžiąją dalį jis kompensavo iš savo asmeninių lėšų todėl, kad tik tas projektas nesustotų, jis pasiskolino pinigų 35000 Lt iš M. K. draugo. Kai M. K. sakė, kad jis investavo 30000 Lt, tai ne jis investavo, o jo draugas. Ne jo draugas, o M. K. tapo akcininku, nes visi, kurie buvo akcininkai, buvo ne vien dėl įneštų pinigų, buvo kalba, kad jie prisidės. Su M. G. ir M. K. jis neatsiskaitė. M. G. ir M. K. dalyvavo projekte ir santykiai buvo ne vien tik piniginiai. Jų dalyvavimas tame projekte - tai santykis su ūkininkais. M. G. ir K. davė teismui neteisingus parodymus, kai sakė, kad investavo jie, bet iš tikrųjų pinigus skolino M. K. draugas. Iš jo įmonės M. G. ir V. K. išėjo maždaug 2012 m. pabaigoje. Jie buvo pusbroliai, M. G. akcininku oficialiai nebuvo niekada, ta dalis akcijų buvo M. K. vardu. Tai, kad jie sako, jog jis su jais atsiskaitė po metu, tai jis atsiskaitė tą pačią dieną ir grąžino pinigus M. K. draugui, kai sėdėjo Vilniaus gatvėje R. P. raštinėje su M. K., M. G., M. draugu A. ir jis atidavė 35000 Lt A., kuris parašė, kad su juo atsiskaityta, pretenzijų neturi, M. ir G. pasakė tą patį žodžiu. Įmonės įstatyminis kapitalas buvo formuotas iš jo paties pinigų. Kelis kartus važiuojant į Lenkiją nebuvo skaičiuojama, kas užpylė kuro ar panašiai, ten buvo tie 25000 Lt, kurie yra niekas, palyginus su projekto verte 30 milijonų litų. Galima skaičiuoti, kas už pietus sumokėjo ir sakyti, kad tai yra investicija, bet jis nežino, ar tai yra teisinga, nes nesismulkino iki tokių skaičiavimų, o teisme ir ikiteisminiame tyrime M. K. duoti parodymai, kad tie 30000 Lt, kuriuos mini M. K., yra jo investuoti. Tai yra jo draugo paskola ir tas draugas pasakė, kad pretenzijų jam neturi, nes jis net nedalyvavo projekte. Su visais kitais buvo sutarę, kas už ką atsakingas: V. Č. pažįsta Širvintų pusėje esančius ūkininkus, M. su M. taip pat buvo įtraukti dėl bendravimo su ūkininkais dėl šiaudų, Raimundas buvo įtrauktas dėl techninių žinių. Kas susigaudo tuose projektuose, tai suprastų, kad viskas susiję su konkrečiu projektu, su konkrečia vieta, pritaikyta konkrečiai gamyklai, kad visi dokumentai buvo pateikti. Buhalterės jis neturėjo, nes nebuvo iš ko mokėti atlyginimą. Su G. M. jis sutarė, kad jos pinigai 25000 Lt yra kaip avansinis mokėjimas, kad taip užtikrintų, įrodytų savo ryžtingumą, bet sutartyje tai nenurodyta, nes jie planavo, kad jie pasitiki vieni kitais. Sutarė su G. M., kad 25000 Lt šiandien pervedami, po mėnesio perves likusius 225 000 Lt. Jis taip planavo, kad visi darbai, visi susitarimai su projektuotojais buvo su ta sąlyga, kad jis turi tuos pinigus, nefiksavo to popieriuje, bet rankas paspaudė. Praėjus mėnesiui iš G. M. atėjo laiškas, „ar dabar pervesit man 25000 Lt“. Jis paskambino jai ir pasakė, kaip buvo sutarta. G. pasakė: „o gal galit grąžinti 25000 Lt dabar, o aš pervesiu visą sumą 250 000 Lt“. Jis atsakė, kad jau nėra tų 25000 Lt, jie jau yra panaudoti, tuomet G. pasakė: „gerai, pagalvosiu“. Po savaitės G. paskambino ir pasakė, kad nebenori investuoti, nes ji buvo nuėjusi į verslo žinių konferenciją, kurioje ji išgirdo kitokius Lietuvos energijos planus, nei jie planavo su savo projektu. Jis projekto taip ir neįvykdė, nes tuo metu buvo tokia politinė situacija. Seimo patalpose taip pat buvo surengtas pristatymas, daug politikų dalyvavo, buvo atvažiavę lenkai, tai buvo 2011 m., yra prisegtos visos medžiagos. Buvo klausiama apie tai, kiek tai kainavo, tai nekainavo nieko, nes pasiūlė Lietuvai sprendimą, kur panaudoti šiaudus, kaip generuoti elektrą. Pristatymas kainavo gal 220 Lt už kavą, kuriuos sumokėjo jis iš savo kišenės, daugiau tai nekainavo. Mokslininkai ir pranešėjai buvo atvažiavę, jis sumokėjo tik už jų apgyvendinimą, išnuomojo jiems kambarius „Narutyje“ ir „Radisson astori“ viešbučiuose. G. M. atsisakė investuoti, nes verslo žinių konferencijoje išgirdo, kad politika keičiasi ir dabar bus kitaip. Tada prasidėjo visi veiksmai, t.y. ne kartą jis buvo gąsdintas, jam buvo skambinta ir sakyta: „tu negalvok, tu grąžinsi mums asmeniškai tuos pinigus, jei ne mums asmeniškai, tai per policiją grąžinsi“ ir buvo paduotas pareiškimas policijai. Vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo atmestas, po to buvo nutrauktas, po to tyrėja jį pakvietė po metų ir sakė, kad tyrimas vėl atnaujintas, nes spaudimas didelis, po to buvo VMI pranešimas dėl įmonės patikrinimo, jo pradėjo klausti, ar ruošiasi grąžinti paskolą G. M.. Visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį jis buvo spaudžiamas ir gąsdinamas, kad atiduotų pinigus. G. M. naudojosi policijos ir kitų institucijų spaudimu, nors jis niekada jos neprašė paskolinti pinigų. Apie „A. P.“ jis išvis sužinojo tik paskutiniu metu, nes dėl paskolos jis tarėsi su G. M., po to ji atsiuntė rekvizitus, kad tai bus jos įmonė „A. P.“, nes jai irgi neva taip lengviau, greičiau ir patogiau. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas, esantis 5 t., b. l. 74 surašytas teisingai. Jis iš G. M. nieko neėmė, ėmė UAB (duomenys neskelbtini) , kur jis buvo direktorius, vienintelis asmuo, atstovaujantis šią įmonę. Jis net nebuvo įformintas kaip darbuotojas, nes pinigai turėjo ateiti po mėnesio. Jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konkretizuota, kad buvo skolintasi iš M. draugo. Jis atsiskaitė, tik nebuvo konkretizuota, iš kur buvo tie pinigai, kad jie buvo M. draugo A., kurio pavardės jis neprisimena. Šie parodymai surašyti nekonkrečiai, bet surašyti teisingai. A. pinigus 35000 Lt jis grąžino 2012 m. pirmoje pusėje, tai buvo jo asmeniniai pinigai, nes jo tėvai turtingi, turi sklypų ir žemių, tuo metu kažką pardavę buvo. „A. P.“ pinigų jis negrąžino, nes pinigus įmonė gavo kaip investiciją, o 35000 Lt nebuvo investicija, jis asmeniškai paprašė paskolinti ir parašė paskolos lapelį, tai buvo jam asmeniškai paskolinti pinigai, kuriuos jis naudojo įmonės reikmėms. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis vadino tai kaip paskolos sutartį, nes jam nebuvo tikslo aiškintis, kas tai yra, nes visi - G. M., M. V. ir jis pats žinojo, kad tai yra investicija. M. V. davė neteisingus parodymus teisme. Jo išsilavinimas yra nebaigtas ekonomikos mokslų aukštasis. Jo įmonėje buvo renkami tik pirminiai dokumentai, t.y. sąskaitos faktūros, kas išrašoma, tas buvo renkama. Įmonė neišrašinėja, įmonė tik priiminėją sąskaitas faktūras, t.y. mobilūs telefonai, aviabilietai, antspaudų gamyba, kitos smulkmenos, viskas pateikta. Jis suvokė, kad nesant buhalterės, jis pats atsakingas už buhalteriją, buvo sutarta, kad kai G. M. investuos 25000 Lt, o po mėnesio dar 225 000 Lt, tada bus buhalterė. Jei būtų žinojęs, kad G. M. neinvestuos, būtų pasirinkęs visai kitus investuotojus. Ji sužlugdė projektą tuo, kad neįvykdė savo investicinio įsipareigojimo, ji žodžiu įsipareigojo investuoti pinigus, bet jų neinvestavo. Jis įmonės kasos išlaidų nepildė, bet visas sąskaitas – faktūras rinko, visi pirminiai įmonės dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu. 2010-10-12 nuo sąskaitos nuimtus pinigus jis panaudojo sumokėdamas Lenkijos įmonei kaip avansą, pilna sutartis buvo 70000 eurų, tą dieną buvo sumokėtas avansas 7000 eurų, buvo prisegta sutartis ir kasos pajamų orderis, t. y. jų dokumentais buvo pajamų orderis ir sutartis. Jo įmonė turėjo sąskaitą – faktūrą, kai įmonė kai ką nors perka, gauna sąskaitą – faktūrą. Kasos išlaidų orderių nėra. 25000 Lt iš G. M. yra maža suma, tai jos rimtumo užtikrinimui, nes buvo sutarta dėl 250 000 Lt. Projektas susideda iš kelių dalių, pirmos dalies vertė 25000 Lt, antra dalis - tai yra investavimas 250 000 Lt. M. K. ir M. G. nusprendė pasitraukti iš projekto, nes negalėjo investuoti, o pinigų investavę jie nebuvo. Kiti taip pat nebuvo investavę pinigų. R. P. investavo pinigus, bet jų neatsiiminėjo, R. D. ir V. Č. nieko neinvestavo, tai niekas jokių pinigų ir neatsiiminėjo iš jo įmonės. Pinigų įmonei niekas neskolino, jam asmeniškai M. draugas paskolino 35000 Lt, juos naudojo ir įmonės, ir savoms reikmėms, nes tai buvo jo asmeniškai paskolinti pinigai. Tai niekur neatsispindėjo, nes savo asmeninių pinigų įmonėje neturi apskaityti, juos kur nori, ten naudoja, tai jo pinigai. Šiuo metu jis turi daugiau vykdomųjų bylų, apie 300 000 eurų sumai, tai yra už būsto paskolą Swedbankui. Su G. M. jis kalbėjo, kai ji galutinai nusprendė pasitraukti iš projekto, apie tai, kad tik tuo atveju, jeigu bus kitas investuotojas ir įmonėje bus pinigų, arba kažkokios pajamos, įmonė tada jai grąžins pinigus. Akcininkų, t. y. liudytojų parodymai, kad jie pasitraukė matydami, jog nevykdoma reali veikla, tokie yra dėl to, kad jo įmonė negavo investicijos, kurią žadėjo G. M., todėl projektas pradėjo strigti ir visi pasitraukė iš projekto. Technologinis projektas buvo ruošiamas iki G. M. ir tarimosi dėl jos investicijos, tai buvo pusantrų metų derybos. Tą projektą jis ruošė su R., vykdė paruošiamuosius darbus, rinkosi technologijas, važiavo ir nagrinėjo geriausias praktikas, kur yra naudojamos Europoje panašiose gamyklose, vėliau pasirašėme su Lenkų kompanija sutartį ir maždaug po 4 mėnesių buvo paruošti konkretūs technologiniai sprendimai. Iš lenkų įmonės gautas dokumentas dėl 70000 Eurų yra pateiktas byloje, buvo sumokėtas tik avansas ir už tą įmokėtą sumą buvo padaryta daugiau, nei buvo avansu sumokėta, tai elektroniniai projektai. Projektas nebuvo pabaigtas, nes G. M. neinvestavo žadėtos sumos, nors konkrečiai „autocade“ buvo paruošti prieš projektiniai technologiniai brėžiniai. Įmonėje niekas įdarbintas nebuvo, nes kai darė paruošiamuosius darbus, dar net nebuvo įsteigta įmonė. Kai jau buvo aišku, kad projektas turi eigą ir galima jį plėtoti, tada įsteigė įmonę, bet tai buvo SPV įmonė, tai reiškia, kad įmonė įkurta projektui. Koks R. P. išsilavinimas, nežino, bet projekto jie patys neruošė. Neįformino investavimo santykiu taip, kaip tarėsi su „A. P.“, įformino paskolos sutartimi, nes toks buvo susitarimas. Kauno laisvoje ekonominėje zonoje įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vystė biokuro granulių gamybos projektą, jis buvo šios įmonės komercinis direktorius, ji įkurta 2012 m. ar 2013 m., tačiau tai yra du visiškai skirtingi dalykai, ten buvo energetinio katilo rekonstrukcija į biokuro dulkių priėmimą ir deginimą dujų pavidalu, o UAB (duomenys neskelbtini) yra biokuro granulių projektas. Su UAB (duomenys neskelbtini) akcininkais nebuvo sudaryta jokia investavimo sutartis, nebuvo nieko pasirašyta, jie susitarė ir darė, tik pasirašė steigimo aktą ir viskas. Jis UAB (duomenys neskelbtini) jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškė, nes jis suvokia, kad neturi įrodymų, todėl nesivelia į ginčus. Jis turėjo numatęs potencialių investuotojų dėl UAB (duomenys neskelbtini). Dėl to, kiek jis pinigų panaudojo įmonės tikslams, kiek buvo paskolinęs įmonei, paskolos sutarties su įmone neturi. Įmonės apskaita, dėl buhalterės nebuvimo, nebuvo vedama. Jis teismo civilinėje byloje sprendimą, kuriuo buvo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista skola, pamatė tik po kelių metų ikiteisminio tyrimo metu. Neginčijo šio sprendimo, nes jis neturi įrodymų, kad tai buvo investicija, o ne paskola. Dėl spaudimo jam ikiteisminio tyrimo metu jis niekur nesikreipė, nes nebijo, tiesa yra jo pusėje. Dėl aplaidaus buhalterijos vedimo kaltę pripažįsta, dėl apgaulingo - ne. Dėl sukčiavimo M. atžvilgiu kaltės nepripažįsta.
Civilinio ieškovo atstovė G. M. parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir savininkė. 2010 m. rudenį viloje (duomenys neskelbtini) vyko mokymai ir vienas verslininkas ją supažindino su P. S.. P. S. ją įtikino, kad turi verslą Maskvoje ir Lietuvoje, tik jam skubiai reikia apyvartinių lėšų projektui įgyvendinti. Iš išvaizdos jis atrodė patikimas, į susitikimą atvažiavo automobiliu BMW X6. Kai jis paprašė paskolos, ji ne iš karto sutiko. 2010-10-12 įvyko sutarties pasirašymas ir jos finansininkė, t. y. įmonė, kuri tvarkė buhalteriją, pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pinigus. Paskolino 25000 Lt mėnesiui laiko. Jos įmonė neužsiima paskolų teikimu, bet versle būna, kad tenka pasiskolinti. Tikrasis pinigų perdavimo susitarimas buvo paskola. Po pirmo susitikimo viloje „Alikante“ P. S. keletą kartų skambino jai, kartą jai esant salone, jis privažiavo vėl tuo automobiliu BMW X6, dar ji žinojo, kad jo žmona laukiasi vaiko, visa tai sudarė rimto verslininko įspūdį ir po kelių susitikimų jis įtikino ją paskolinti 25000 Lt. Sutarties pasirašymas įvyko prie prekybos centro „Europa“ jo automobilyje. Paskolą UAB (duomenys neskelbtini) turėjo grąžinti po mėnesio, bet negrąžino, todėl ji skambino P. S. ir jis sakė, kad tuoj perves pinigus. Daug kartų ji skambino ir kalbėjo su kaltinamuoju, jis visada tikindavo, kad tuoj perves pinigus. Pagal sutartį pinigų grąžinimo data buvo 2010-11-12, praėjus šiam terminui, po savaitės ji P. S. pradėjo raginti, kad grąžintų pinigus. Ji skambindavo jam kiekvieną savaitę, o 2011 m. sausio -vasario mėn. suprato, kad jis pinigų negrąžins. Tuomet, gindama savo įmonės turtą, ji kreipėsi į advokatus ir į teismą, buvo priteista iš UAB (duomenys neskelbtini) 25000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Tačiau įmonė šių pinigų negavo. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai 1 t., b. l. 112-113, b. l. 14-15 surašyti teisingai, tik dabar negali patvirtinti, kurioje vietoje buvo pasirašyta sutartis, bet tikrai buvo su P. S. dviese. Kai tapo aišku, kad negrąžins pinigų, buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) veikla, pasirodo, ji buvo sukurta tik prieš gaunant paskolą. Šios įmonės duomenų ji nepatikrino prieš suteikiant paskolą, nes kaltinamasis atrodė tikrai sėkmingas verslininkas ir tokia paskola pagal jo sudarytą įspūdį neatrodė reikšminga suma. Jei būtų žinojusi, kad įmonė nevykdo realios veiklos, nebūtų paskolinusi pinigų. Ir dabar ji suprato, kad nebuvo jokios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, tik buvo daug kalbų. Susitarimo, kad jos suteikta paskola bus kapitalizuota, nebuvo. Kaltinamasis sakė, kad grąžins pinigus, kai turės apyvartinių lėšų, jis sakė, kad po mėnesio jo įmonėje bus kažkokios įplaukos. UAB (duomenys neskelbtini) skolino pinigus įmonei (duomenys neskelbtini). 1 mėn. terminą nurodė pats P. S., jis prašė trumpalaikės paskolos. Negalima verslo daryti tik iš idėjų, reikalingas kapitalas. Ji anksčiau yra skolinusi pinigų ir kitiems asmenis, tos paskolos sutartys ir pinigų perdavimai niekuo nesiskyrė nuo sutarties su P. S., bet kitiems asmenis baudžiamųjų bylų kelti nereikėjo, nes jie visi grąžino pasiskolintus pinigus.
Liudytojas R. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jokių santykių nepalaiko. Šioje byloje jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ką galėjo, papasakojo apie P. S. įsteigtą įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Jis yra teisininkas, todėl padėjo įsteigti šią įmonę, sutvarkė reikalingus teisinius dokumentus, už tai atlyginimas jam buvo apie 5 procentai įmonės akcijų. Neatsimena, kad jis būtų įnešęs lėšas už tas akcijas, greičiausiai tai buvo atlygis už jo darbą. Kas buvo šios įmonės akcininkai, nebeatsimena, nes seniai ta įmonė buvo steigta. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas, esantis b. l. 159-160 surašytas teisingai, palaiko duotus parodymus. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos planai buvo susiję su energetika, šilumos medžiagomis. Jis į tai nesigilino ir todėl viską pamiršo. Jis buvau nominalus šios įmonės valdybos narys, bet pamatęs, jog apie veiklą nėra informuojamas, jis pasirašė atsistatydinimo aktą. Akcininku buvo nuo įmonės įsteigimo, bet nei viename valdybos posėdyje nėra dalyvavęs, kadangi nebuvo informuojamas apie valdybos susirinkimus. Atsistatydindamas klausė, kodėl nėra kviečiamas. Neatsimena, ar su akcijomis ką nors darė, greičiausiai už akcijas pinigų negavo. Idėja buvo vystyti energetinius projektus, bet ar buvo vystoma, jis nežino, nes tame nedalyvavo. G. P. S. mėgino kažką daryti, bet nieko nesigavo. Kiek žmonių dirbo šioje įmonėje, jis nežino, bet mano, buvo direktorius P. S. ir, matyt, kažkas tvarkė buhalterinius duomenis. Kur buvo reali UAB (duomenys neskelbtini) būstinė, jis nežino. Neatsimena, ar dėl 25000 Lt paskolos P. S. tarėsi su juo, bet jis yra teisininkas ir su juo dėl daug ko tariamasi. Ar vyko finansiniai piniginiai reikalai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nežino. Kaip teisininkas jis nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Steigimo metu pasirašyti dokumentus reikėjo, tai gal kažkur ir yra jis pasirašęs, bet normalaus valdybos susirinkimo nebuvo. Jis buvo formalus narys, nes reikėjo narių, jis galvojo, kad už tai, jog įsteigė įmonę, galės gauti naudos, bet kadangi įmonei nesisekė vykdyti veiklą, jis atsistatydino. Žino, kad Seime buvo organizuojama konferencija, dalyvavo ten, bet buvo kviestas ne kaip pranešėjas, o kaip narys. Perėmimas su juo nebuvo derintas. Kai steigė įmonę, turbūt dirbo advokato padėjėju. Dėl įmonės stiegimo sutarties sudaręs nebuvo. Kadangi už tai pajamų negavo, jo vadovas nežinojo, tai buvo tiesiog paslaugų teikimas. Jam P. S. sudarė perspektyvaus verslininko įspūdį. Susitikimo Seime metu buvo pristatyta, kokią veiklą įmonė vykdys, todėl jis manė, kad jie rengėsi vykdyti veiklą iš tikrųjų.
Liudytojas M. K. parodė, kad jis įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo akcininku, tačiau neprisimena, kiek akcijų turėjo. Ši įmonė darė energetinius projektus. Pajamų neturėjo, darė tik projektus, bet iki galo nieko nebuvo padaryta. Akcininku jis nebėra seniai, nuo tada, kai pastebėjo, kad P. S. nesąžiningai vykdo savo įsipareigojimus. Apie tai, kad kaltinamasis nesąžiningai veikia, jis susidarė įspūdį, nes buvo tik kalbama, o realiai pagrindinė veikla tebuvo sukurti projektą ir brangiau parduoti akcijas, o jam tai nepatiko. Kiek lėšų jis buvo įnešęs į įmonę, neatsimena, bet įnešė. Pinigus jam grąžino, kai jis perrašė akcijas P. S.. Grąžino jam visą sumą, tačiau kuriais metais, neatsimena. Iš kokių lėšų kaltinamasis jam grąžino pinigus, jei įmonė neturėjo lėšų, jis nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 1 t., b. l. 163-164 surašyti teisingai, palaiko šiuos parodymus. Perleidžiant akcijas buvo surašyta sutartis, kai jie su kaltinamuoju susitiko Kubiliaus g. esančiame R. P. biure, nes UAB (duomenys neskelbtini) savo patalpų neturėjo. Apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir jos paskolą nieko nežino, bet mano, jog (duomenys neskelbtini) pinigai buvo skirti tam, kad sumokėtų jam skolą už akcijas, nes kaltinamasis P. S. sakė radęs, kas perims akcijas. Kas atliko projekto studiją ir kiek tai kainavo, turi žinoti kaltinamasis P. S., jis to nežino. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo tik akcininkas, oficialiai darbuotoju įdarbintas nebuvo. Oficialiai dirbo tik direktorius ir buhalteris, bet kas jis buvo, nežino. Kaltinamasis P. S. akcininkams finansinių dokumentų neteikė, tik žodžiu informuodavo, todėl jis suprato, kad įmonė valdoma neteisingai, pastebėjo, kad yra sukčiavimo požymiai, todėl iš įmonės išėjo. Jis suprato, kad vykdant projektą buvo tik kelionės, susitikimai, bet nieko daugiau. Kaltinamasis P. S. niekada neturėjo pinigų, nuolat jų prašė. Į įmonę per visą laikotarpį dalimis jis buvo įnešęs 30000 Lt. Kiek buvo įnešę kiti akcininkai, negali atsakyti, tačiau turėjo įnešti proporcingai akcijų kiekiui, bet tų pinigų jis nematė, kas turėjo didžiąją akcijų dalį, nežino. Iškilusiems poreikiams tenkinti buvo įnešami pinigai proporcingai turimų akcijų kiekiui. Nuolatos būdavo pinigų trūkumas, nes buvo nerealios idėjos, dėl tos priežasties jis ir pasitraukė. Apie tai, kad kitos įmonės perėmė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jis nieko nežino. Kai kaltinamasis P. S. suprato, kad iš šio projekto galima uždirbti kažkiek pinigų, jis įkūrė naują įmonę, tačiau jo ten nekvietė. Konferenciją Seime finansavo akcininkai. Ten buvo projekto pristatymas, dalyvių buvo labai daug, taip pat profesorių iš užsienio. Renginiui buvo išnuomota salė. Akcininkams įnešant pinigus oficialus dokumentas nebuvo surašomas, jie tiesiog užsirašydavo. Pinigus gaudavo tas, kas kažkur važiuodavo, dažniausiai tai būdavo kaltinamasis P. S.. Buvo toks įspūdis, kad nereikia pildyti dokumentų, nes P. S. pasitikėjo, jis visada labai gražiai kalbėjo. Parduodant akcijas buvo pasirašytas pirkimo - pardavimo protokolas, tačiau kuriais metais, jis nebeprisimena, bet yra dokumentai.
Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamasis P. S. yra jo sesers sūnus. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo akcininkas, turėjo apie 30 proc. akcijų, jo indėlis į įstatinį kapitalą buvo 10000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo vykdyti šiltų granulių veiklą. Buvo labai didelis projektas, važinėjo, bandė sukurti projektą, gauti finansavimą ir vystyti veiklą. Padarė visą projektą, buvo daug komandiruočių, bet negavo finansavimo, tai taip ir baigėsi. Ar jis tebėra akcininkas, nežino, jei dar egzistuoja įmonė, tai tebesą, nes savo akcijų jis neperleido niekam. Kitų UAB (duomenys neskelbtini) įmonių jis nekūrė. 10000 Lt jam niekas negražino, nes pinigai buvo panaudoti komandiruotėms, išlaidoms. Kelionės, reprezentacijos buvo apmokamos iš įstatinio kapitalo ir savų lėšų. Apie UAB (duomenys neskelbtini) sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino, nežino, kad buvo pasiskolinta pinigų. Kam buvo panaudoti pasiskolinti 25000 Lt, jis taip pat nežino. Pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, esantys 1 t., b. l. 168, surašyti teisingai, palaiko juos, kad R. D. bei V. Č. turėjo minimalų kiekį akcijų, po 2 ir 3 akcijas, kai tuo tarpu jis pats valdė 35 vnt. akcijų, B. B. 35 vnt., M. K. 25 vnt. Su V. Č. buvo keletą kartų susitikęs ir kalbėjosi apie akcijų įgijimą, bet vėliau jis tuo nesidomėjo, nes pats dokumentų netvarkė, todėl nežino, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis jis tapo akcininku. Finansiniais reikalais, bendrovės dokumentų įforminimu užsiiminėjo pats P. S.. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo, kažką bandė daryti 2 metus. Su P. S. kitų įmonių jis nekūrė, jis dirbo technikos direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini), ši įmonė ketino statyti granulių gamyklą, tačiau dabar taip pat nebevykdo veiklos. Direktoriumi jis buvo apie metus laiko, tą įmonę įkūrė akcininkai L. L., jo sūnus R. P. ir B. B.. Kaltinamasis P. S. ten dirbo, tačiau kuo, neatsimena. Į UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju jis nebuvo priimtas. Jo manymu, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus tvarkė buhalterinė kompanija, jis jokių finansinių dokumentų nematė, nors turėjo teisę matyti, jis tiesiog įnešė savo pinigus, įmonė nieko nepardavinėjo ir nepirko, tai jis ir neprašė dokumentų. Kam buvo panaudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti pinigai, nežino, tikslo, kam buvo skolintasi, jis taip pat nežino. Dalis įmonės pinigų buvo panaudota mokant už keliones, dalį kelionių jie apmokėdavo patys. Įnašai priklausė nuo to, kiek kelionė kainavo, reikėjo mokėti pagal akcijų kiekį atitinkamą sumą. Jokių dokumentų jis neturi, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad gali pateikti projektą, bet buhalterinių dokumentų ten nėra. Sakydamas, kad P. S. užsiėmė finansiniais reikalais, turėjo omenyje lėšų, įstatinio kapitalo panaudojimą, nes konkrečiai reikėjo sumokėti už keliones ir projekto paruošimą. UAB (duomenys neskelbtini) įmonė nebuvo analogiška, ten buvo tiesiog granulių gamykla, be deginimo. Jie panaudojo jau turimą patirtį, bet toje įmonėje projektas taip pat neužbaigtas. Negavo valstybės finansavimo, nes politiškai kažkas netiko. Finansavimui reikėjo garantijos, o „Vilniaus energijai“ kažkas netiko, todėl jie neturėjo garantijos ir negavo finansavimo. Iš pradžių buvo palaikymas, paskui jis dingo. R. D. jis nepažįsta. Jis nieko nežino apie UAB (duomenys neskelbtini) skolą UAB (duomenys neskelbtini).
Liudytojas V. Č. parodė, kad žino, jog buvo įkurta biokuro įmonė UAB (duomenys neskelbtini), jis į ją buvo pakviestas būti akcininku. Kada buvo ši įmonė įkurta, neatsimena. Kuriant įmonę nuo pat jos įregistravimo jis buvo smulkusis akcininkas, formaliai įmonės kūrime dalyvavo. Buvo numatyta įgyvendinti investicinį projektą, turėjo atsirasti biokuro gamykla. Į įmonę jis pinigų neinvestavo, kapitalas buvo tik formuojamas, jis nei galimybių, nei noro investuoti neturėjo. Akcininkas jis buvo, bet turėjo labai nedidelį procentą, įnašą apmokėjo P. S.. Jis pats nei įmonės valdyme, nei valdymo organuose tiesiogiai nedalyvavo. Prie įmonės kūrimo jis prisidėjo savo ryšiais, kontaktais įgyvendinant projektą, apsirūpinant žaliava kuro gamybai, nes jis turėjo atitinkamų ryšių, kontaktų. Vėliau jo dalyvavimas išblėso, nes jis ten nelabai buvo pageidautinas ar įdomus. Šios įmonės veikloje jis dalyvavo apie pusmetį laiko. Oficialiai iš įmonės jis niekur nepasitraukė, jei įmonė neuždaryta, nelikviduota, jis turbūt tebėra akcininkas. Po to, kiek jam žinoma, buvo kuriama antra įmonė UAB (duomenys neskelbtini), ar netgi keletas įmonių, bet jų kūrime jis nedalyvavo. Kaip suprato, buvo pakviesti nauji akcininkai kuriant tas įmones tęstinei veiklai, tik nesuprato, kodėl jos buvo kuriamos kitais pavadinimais. Kokiomis lėšomis disponavo UAB (duomenys neskelbtini), jam nežinoma. Kaip akcininkas jis turėjo teisę žinoti, bet pats nesidomėjo, nes suprato, kad pati įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nieko nenuveikė. Kiek darbuotojų buvo UAB (duomenys neskelbtini), nežino, bet P. S. buvo, vizitinę kortelę turi, o M. G. buvo valdybos narys. Buvo direktorius, teisininkas, tačiau nežino, ar buvo buhalteris. Įmonės būstinė turėjo būti (duomenys neskelbtini) patalpose. Jis su P. S. bendravo telefonu, susitikdavo, kai susitardavo. Apie UAB (duomenys neskelbtini) sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino, tik nuogirdą iš M. G. girdėjo. Matyt, tų pinigų reikėjo naujų akcininkų pritraukimui. Kiek iš viso buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, jis nežino, kokia buvo akcijos vertė, neprisimena. Jis jokių dokumentų neturėjo, nebent būsimo projekto koncepciją, bet jokių įmonės valdymo dokumentų neturėjo, su tuo realiai nebuvo susijęs. Su juo P. S. dėl 25000 Lt paskolos nesitarė. Darant investicinį projektą, viskas prasideda nuo koncepcijos, kurios generatorius buvo P. S.. Ar buvo kažkas konkrečiai nusamdytas projektui rengti, jis nežino. Kuriant projektą, studija visada turi būti rengiama. Tiesiogiai šioje veikloje jis nedalyvavo, tik matė geros koncepcijos lygmenį, į kompiuterį jis buvo gavęs kažkokią medžiagą, bet labai minimaliai. Jis į darbą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas ir darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, jis tik buvo smulkusis akcininkas. Kad reikia įnešti pinigus kuriant įmonę, jam niekas nesakė, kiti asmenys lyg ir buvo realiai įnešę pinigus, bet lyg ir atsiskaitė su jais P. S.. Nežino, kokie atlyginimai buvo nustatyti įmonėje. Jis negavo nei vieno lito. P. S. buvo pasakęs, kad važinėja į Kauno ekonominę zoną žiūrinėti sklypo, nemanė, kad buvo kalba tik įspūdžiui sudaryti. Jis neturi jokios informacijos apie antrų, trečių įmonių vykdomą veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės jis nepažįsta. Kai susipažino, P. S. jam sukėlė gerą įspūdį, nes turėjo naują automobilį, butą Gedimino prospekte, tačiau paskui sužinojo, kad tą butą nuomojosi. Supratęs, kur link einama, kad kuriamos kitos įmonės, į kurias jis nekviečiamas, pasijuto nustumtas ir jis pasitraukė. P. S. nesakė jam, kad yra konkretus sklypas, tiesiog žiūrėjo konkrečias vietas, kurios strategiškai patogios, tai buvo loginiai mąstymai. Jo kontaktai galimai buvo reikalingi pritraukiant finansavimą, žaliavas, reikalingas kuro gamybai, jis savo funkciją įmonėje matė tame ir su P. S. taip kalbėjo. Kaip akcininkas steigimo dokumentus jis pasirašinėjo, matė, ant ko pasirašė, bet pats jokių dokumentų neturėjo. Gali būti, kad turėjo 2 procentus akcijų, suprato, kad yra smulkus akcininkas.
Liudytojas M. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 1 t., b. l. 172-173 palaiko, jie surašyti teisingai, kad jis su M. K. stengdavosi dviese padengti išlaidas, susijusias su kelionių organizavimu į užsienį susitikti su galimais investuotojais (bilietų pirkimas, viešbučių užsakymas ir pan.), biokuro katilų gamintojais, technikos pardavėjais, kad jiems teko dengti šios konferencijos organizavimo išlaidas, nes reikėjo apgyvendinti viešbučiuose dalyvius ir kt., kad jam nebuvo žinoma, kaip buvo vedama įmonės buhalterija, kad tuo turėjo užsiimti pats P. S., ar jis pats tvarkė, ar kiti asmenys, jis nežino, ataskaitų, kur buvo panaudojami pinigai, jiems P. S. neteikdavo, piniginės lėšos, kurias jis su M. K. panaudojo minėtos įmonės veiklai, jo manymu, nebuvo dokumentaliai įforminamos, tarpusavio santykiai buvo paremti pasitikėjimu, pinigus panaudodavo žodiniu susitarimu, kad maždaug 2011 m. vasarą jis su M. K. pasitraukė iš minėto projekto, kadangi P. S. pradėjo reikalauti, kad jie į projektą investuotų didesnes pinigų sumas, kadangi jam, kaip pagrindiniam organizatoriui ir direktoriui, atliekančiam visą darbą, reikia ne mažiau 4000 Lt atlyginimo, kad jam žinoma, jog P. S. su kitais partneriais yra įkūręs įmonę (duomenys neskelbtini) ir toliau vysto pradėtą projektą. Jis su P. S. bandė daryti verslą. UAB (duomenys neskelbtini) jo tiesioginės dalies nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas per jo pusbrolį M. K., jis asmeniškai akcijų neturėjo, akcijų gal apie 20 procentų turėjo jo pusbrolis M. K.. Akcijų dar turėjo P. S., R. P., dar 1 ar 2 akcijas turėjo V. Č., bet jis pats akcijų neturėjo, tačiau per M. K. buvo investavęs pinigų, bet neatsimena, kokią sumą. UAB „A. C.“ norėjo užsiimti biokuro deginimu ir išgauti elektrą. Pradžia buvo, važinėjo į Lenkiją, tarėsi su inžinieriais dėl įrangos, Seime buvo pristatymas, todėl mano, kad buvo realus ketinimas vykdyti veiklą. Ar realiai UAB „A. C.“ ką nuveikė, nežino, bet buvo daug kontaktų, sklypo ieškojo, važiavo į elektrinę, buvo daug susitikimų, bet tai buvo tik pradžia, veiklos jokios nebuvo. Iš akcininkų lėšų viskas vyko. Kiek buvo sunešta akcininkų lėšų, neatsimena, bet jis su M. K. savo pinigus atgavo, apie 40000 Lt, kai M. K. perrašė akcijas P. S.. Jis asmeniškai buvo pinigus įdėjęs į veiklą per M. K., tačiau juos atgavo, pretenzijų neturi. Iš kokių lėšų jam grąžinti pinigai, nežino. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) jis daug važinėjo, kalbėjo, veikė iš lėšų, kurias buvo „susimetę“. Ar buvo vykdoma lėšų naudojimo apskaita, jis nežino, P. S. apie panaudotus pinigus pasakydavo žodžiu, taip ir žinojo, kiek kur išleista. Jis nežino, kas tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją, nes įmonėje jis nedirbo, atlyginimo negavo, keik dirbo ten žmonių, negali pasakyti. Apie UAB (duomenys neskelbtini) šiandien išgirdo pirmą kartą, apie paskolą nieko negirdėjo. Ar šis projektas dėl biokuro tebevystomas, nežino, nes kai atsiėmė pinigus, su kaltinamuoju P. S. daugiau nebendravo. Apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir jos veiklą nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 1 t., b. l. 172-173 surašyti teisingai, palaiko juos, nes tuo metu geriau viską atsiminė. Pasitraukė iš biokuro projekto, nes tuo metu jis neturėjo daugiau pinigų investuoti. Nežino, ar 25000 Lt suma užtektina projekto įgyvendinimui. Kai grandiozinis projektas, tai tokios sumos nepakaktų. Buvo susitinkama su daug garsių tos srities atstovų, bet pavardžių neatsimena. Teisinio ryšio su UAB „A. C.“ jis neturėjo.
Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamasis P. S. yra jam skolingas. G. M. pažįsta, žino, kad nagrinėjama byla dėl P. S. aferų. P. S. kalbėjosi su juo ir siūlė organizuoti pelningą verslą, jam siūlė savo verslo idėją. Tuomet jis P. S. supažindino su G. M., o ji įnešė kažkiek pinigų. Jokio tikslo supažindinant P. S. su G. M. jis neturėjo, taip gavosi bekalbant, kai jis pasiūlė kažkiek procentų pelningame versle. Susitikęs su G. M. jis apie tai kalbėjo, o ji pasakė, kad turi laisvų lėšų, todėl jis supažindino juos abu. Tai įvyko kavinėje „Vila Alicante“, supažindinus jie liko kalbėtis, o jis daugiau nieko nežino. G. M. nusprendė į tą verslą įdėti kažkiek pinigų. Jis nėra juristas, todėl nežino, ar tai buvo investavimas, ar paskola, tik žino, kad ji „įdėjo“ pinigų apie 20000 Lt, o paskui sunerimo. Ar tie pinigai turėjo būti grąžinami, ar laukiama pelno, jam nežinoma. P. S. jam siūlė investuoti į šį verslą, bet jam nepavyko prisidėti. Šis pokalbis vyko prieš 4-5 metus. Jam P. S. pasiūlymų, sutarties projekto el. paštu nesiuntė, ar siuntė G. M., jis nežino. Kituose pokalbiuose G. M. ir P. S. jis nedavyvavo, tik supažindino. Jam P. S. siūlė prisidėti 20000 Lt, tai būtų mažas akcijų keikis, tai jis gali spėti, kokios didelės turėjo būti jo sumanymo sumos. Jis pats nesiūlė G. M. investuoti į P. S. projektą, tik apie jį papasakojo. R. D. yra jo dukros vyras ir šiame projekte atsirado, kai iš jo išgirdo apie šį žmogų ir gavo pasiūlymą, kad gaus akcijų, jei bus advokatas. Neigia tai, kad už G. M. atvedimą paprašė akcijų dalies R. D.. P. S. pažįsta, jis naudojosi jo butu ir po to įsiskolino. Iš pradžių manė, jog jo veikla tokia, kaip jis nupiešė, bet galiausiai suprato, kad nežinojo jo tikrosios veiklos. Iš jo pažįstamų kaltinamojo P. S. projekte dalyvavo G. M. ir R. D., bet ir jam P. S. liko skolingas pinigų, yra vykdomasis raštas, bet į P. S. projektą jis asmeniškai savo pinigų nebuvo įnešęs. Apie jo vykdomą projektą tiek ir žinojo, tik iš kalbų, kad projektas didelis, bet nežinojo, ar įmonėje yra ir kiek dirbančiųjų. Taip pat nebuvo žinoma, ar įmonė turi turto. 2011 pavasarį jis kartu su P. S. važiavo pas partnerius į Lenkiją ir pristatinėjo P. S. kaip galimo verslo, į kurį galima investuoti, vadovą. Taip P. S. susipažino su vienais partneriais, bet su jais taip ir neišvystė veiklos, nes partneriai sakė palauks, kol bus aiškesnės gairės. P. S. kelionės į Lenkiją metu, kaip paaiškėjo, turėjo suktų kėslų. P. S. prižadėjo suorganizuoti stimuliatoriaus pastatymą Sopote, nes neva turi atrakcioną, pažįsta reikiamus žmones ir gali suorganizuoti reikiamą vietą, už tai P. S. prašė 10000 Lt avanso, bet tos vietos Sopote jis nesuorganizavo, o avansą paėmė. Iš pradžių jis P. S. laikė patikimu, sąžiningu žmogumi, nes jis atrodė normalus žmogus, gerai reprezentavo save, profesionaliai sugebėjo pateikti save, buvo gerai apsirengęs, naudojosi geromis mašinomis, todėl ir buvo toks pirmas įspūdis. Jis G. M. nesiūlė ir jos neįtikinėjo paskolinti P. S. verslui pinigų ar dalyvauti jo versle. Jis tik supažindino G. M. su P. S., o jie patys kaip nusprendė, taip nusprendė. Kelionės į Lenkiją išlaidos buvo dengiamos jo ir P. S. per pusę, pagal faktą. Jie vyko su jo automobiliu, už jį P. S. nieko neapmokėjo.
Liudytoja B. B. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus sutuoktinio byloje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad su P. S. jie yra sugyventiniai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi du mažamečius vaikus. Sutinko duoti parodymus, bet ji apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą beveik nieko nežino, nes nesidomi. P. S. 2010 metais, tikslios datos ji neatsimena, su kitais asmenimis, t.y. su dėde R. P. ir kitais, įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) kažkokiai veiklai (susijusiai su biokuro gamyba) vykdyti. Kitų asmenų, kurie tapo įmonės akcininkais, nelabai pažįsta, M. K. pažinojo iš matymo, o kitų, R. D. ir V. Č., nepažįsta visai. Sutiko, kad 35 vnt. įmonės akcijų būtų užrašytos jos vardu. Ji įmonės veikloje nedalyvavo, netgi nesidomėjo jos veikla, nes viską tvarkė ir vadovavo P. S.. Jis buvo įmonės direktorius. Ar įmonėje buvo kitų darbuotojų, nežino. Ji tik iš P. S. kalbų girdėjo, kad bus vystomas kažkoks projektas, susijęs su biokuro gamyba. Projekto sąlygų, detalių ji nežino, nes nesidomėjo. Žinojo, kad P. S. tuo rimtai užsiima ir jai nebuvo reikalo kištis į jo veiklą. Žino, kad ne vienas jis vykdė veiklą, bet ir kiti akcininkai dirbo. Kaip jis tvarkėsi įmonėje, kaip tvarkė buhalteriją, kokios buvo atliekamos finansinės operacijos ir veiksmai, ji nežino. Nuo 2010 metų yra motinystės ir vaiko priežiūros atostogose, todėl visiškai nesidomėjo ir nesidomi P. S. darbine veikla, nes pasitiki juo kaip artimu žmogumi. Apie tai, kad 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl 25 000 Lt paskolos, ji nežinojo, sužinojo tik tuomet, kai buvo kviečiama apklausai policijoje, nes ji nesigilino į tuos reikalus, kas susiję su įmone. G. M. nepažįsta, nieko nežino apie skolas minėtai įmonei, su P. S. apie tai nėra kalbėję. Ar UAB “A. C.“ biokuro projektas buvo baigtas, ar sustojo, ar jis toliau vystomas kokių nors kitų įmonių, jai nieko nėra žinoma. Ji yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė (30 proc. akcijų). Kokia tiksliai veikla užsiima UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ji nežino, jos manymu, tai susiję su energetika. Kokius projektus vysto, jai nežinoma, nes visiškai nesidomi. Akcininke tapo P. S. prašymu, o įmonės veikla rūpinasi pats P. S.. Kokias jis pareigas užima, ar jis turi šios įmonės akcijų, jai nežinoma (1 t., b. l. 175-176).
UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 27 287,50 Lt (7903 Eur) civilinį ieškinį (2 t., b. l. 37-43), bei patikslintą civilinį ieškinį 8555,11 Eur (29539,08 Lt) (t. 6, b. l. 3-9).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-08-06 specialisto išvadoje Nr.11-250(14) nurodyta: pirmuoju klausimu:
UAB (duomenys neskelbtini) veikla 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpyje, 2011 m. ir 2012 m. buvo nuostolinga ir neefektyvi. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpyje, 2011 m. ir 2012 m. pardavimo pajamų neturėjo.
2010-09-20 - 2010-12-31 laikotarpio nuostolis sudarė 29'448 Lt, 2011 m. nuostolis sudarė 3'013 Lt, 2012 m. nuostolis sudarė 19'124 Lt. Bendrovės nuosavas kapitalas 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpyje buvo neigiamas.
Bendrovėje nebuvo įgyvendintas biokuro gamyklų statybos ir eksploatavimo projektas. UAB (duomenys neskelbtini) gautinos ir mokėtinos sumos bei įsipareigojimai (debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai) 2010-12-31, 2011-12-31 ir 2012-12-31 datoms pagal balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose pateiktus duomenis sudarė:
Buhalterinė sąskaita2010-12-312011-12-312012-12-31PavadinimasNumerisDebitoriniai įsiskolinimaiPrekybos skolos244796,784933,174933,17Atskaitingi asmenys2434796,784933,174933,17Kreditoriniai įsiskolinimaiMokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas474644,1820363,8836105,48Mokėtini mokesčiai4701949,298546,8915144,49Išskaičiuoti mokesčiai47031949,298546,8915144,49Išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis47031531,822331,824131,82Išskaičiuotas soc. draudimas470321417,476215,0711012,67Mokėtini atlyginimai4712694,5411814,5420934,54Mokestis į garantinį fondą4730,352,4626,45Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai4826715,9531429,7233335,81Įsipareigojimai partneriams, akcininkams, direktoriams48526715,5026715,5026715,50Įvairios mokėtinos sumos4880,454714,226620,31
Pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpio dokumentus specialistas nustatė, kad bendrovės veiklai vykdyti galėjo būti panaudota 41'084,00 Lt apyvartinių lėšų iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, kurias sudarė:
-25'000,00 Lt paskolos iš UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos,
-14'314,00 Lt - P. S. vardu kaip „sąskaitos papildymas" įneštos lėšos,
-1'770,00 Lt - iš bendrovės kasos įneštos lėšos.
Kokios apyvartinės lėšos (iš ko ir kokiu pagrindu gautos) buvo atvaizduotos (užpajamuotos) 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpyje bendrovės apskaitoje t.y. 44'150,00 Lt - bendrovės kasoje ir 21'264,73 Lt - bendrovės banko sąskaitose ir kam buvo panaudotos, specialistas pagal pateiktus dokumentus nustatyti neturi galimybės, nes:
- tyrimui nepateikti bendrovės kasos ir banko pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai,
- duomenys balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose pateikti bendromis sumomis už laikotarpį.
Antruoju klausimu:
Specialistas pagal pateiktus 2010-09-20- 2010-12-31 laikotarpio, 2011 m. ir 2012 m. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus neturi galimybės nustatyti, ar bendrovės apskaitoje atvaizduotos visos ūkinės operacijos ir kokių norminių aktų buvo nesilaikyta šias ūkines operacijas atvaizduojant buhalterinėje apskaitoje, nes tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai (pateikti tik antspaudo gamybos, svetainės talpinimo, ryšių paslaugų išlaidų ir ' susirašinėjimo su Avia.lt dėl aviabilietų apmokėjimo dokumentai) ir apskaitos registrai už 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpį, kuriuose atvaizduoti duomenys pagal kiekvieną pirminį pajamų ir išlaidų dokumentą.
Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo vedama buhalterinė apskaita, ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys neapibendrinti apskaitos registruose, tai tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):
4 straipsnio reikalavimų, nes bendrovės apskaitos informacija nebuvo objektyvi, išsami, pateikta laiku;12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-16 Nutartyje nurodyta, kad „Apklaustas įtariamuoju 2013-07-02 P. S. paaiškino, jog buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo vedama, įmonė buhalterės neturėjo...". Be to, tyrimui nepateikti finansinių ataskaitų ir balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščių duomenis pagrindžiantys pirminiai dokumentai, tame tarpe kelionių į užsienį ieškant komercinių pasiūlymų pas biokuro katilų gamintojus, žemės ūkio technikos pardavėjus organizavimo ir vykimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, konferencijų, kuriose dalyvavo gamintojų atstovai iš Švedijos, Lenkijos organizavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, projekto studijos, pristatytos „Lietuvos elektrinei" paruošimo ir pristatymo išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir kt. (pateikti tik antspaudo gamybos, svetainės talpinimo, ryšių paslaugų išlaidų ir susirašinėjimo dėl aviabilietų apmokėjimo dokumentai) ir apskaitos registrai.16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose.
Pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) 2010-10-11 - 2013-04-19 banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke banko išraše Nr.l atvaizduota, kad iš UAB „A. P." 2010-10-12 mokėjimo pavedimu Nr.601 į UAB „A. C." banko sąskaitą buvo pervesta 25'000 Lt trumpalaikė paskola pagal 2010-10-11 paskolos sutartį Nr.ACl0.10.11-001.
Specialistas neturi galimybės nustatyti, ar apskaitoje yra atvaizduota iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 25'000,00 Lt paskola pagal 2010-10-11 paskolos sutartį, kadangi tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų pajamų ir išlaidų apskaitos registrai, o balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose duomenys pateikti bendromis sumomis už laikotarpį.
Iš banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad gautos paskolos lėšos buvo išmokėtos:
- 22'000,00 Lt buvo išmokėta 2010-10-12 data P. S. kaip grynų pinigų išmokėjimas (pagal čekius Nr.0815055, 0815056, 0815058).
- 1609 Lt buvo sumokėta Avia.lt už pasalugas (aviabileitai), E-prekyba, užsakymas Nr.5JDTFP,
1000,00 Lt už vidinius banko pavedimus.
300,00 Lt išmokėta grynais.
Tačiau tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai pagrindžiantys šių lėšų panaudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal pateiktus duomenis balanso sąskaitų apyvartų žiniaraščiuose UAB (duomenys neskelbtini), už 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpį apskaičiuodama mokėtiną darbo užmokestį darbuotojams, privalėjo į VSDFV biudžetą sumokėti nuo atlyginimų apskaičiuotą socialinio draudimo mokestį -11'012,67 Lt ir į valstybės biudžetą privalėjo sumokėti 26,45 Lt įmokų į garantinį fondą.
Jeigu šie mokesčiai nebuvo sumokėti, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2012-12-31 datai pagal pateiktų dokumentų duomenis VSDFV biudžetui skolinga 11'012,67 Lt socialinio draudimo mokesčio ir valstybės biudžetui skolinga 26,45 Lt įmokų į garantinį fondą.
Pagal tyrimui pateiktus 2010-09-20 - 2010-12-31 laikotarpio, 2011 m. ir 2012 metų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato - pelno (nuostolio).
Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo vedama buhalterinė apskaita, ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys neapibendrinti apskaitos registruose, tai 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpyje, tvarkant apskaitą, bendrovėje buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):
4 straipsnio reikalavimų, nes bendrovės apskaitos informacija nebuvo objektyvi, išsami, pateikta laiku;12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-16 Nutartyje nurodyta, kad „Apklaustas įtariamuoju 2013-07-02 P. S. paaiškino, jog buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo vedama, įmonė buhalterės neturėjo...". Be to, tyrimui nepateikti finansinių ataskaitų ir balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščių duomenis pagrindžiantys pirminiai dokumentai, tame tarpe kelionių į užsienį ieškant komercinių pasiūlymų pas biokuro katilų gamintojus, žemės ūkio technikos pardavėjus organizavimo ir vykimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, konferencijų, kuriose dalyvavo gamintojų atstovai iš Švedijos, Lenkijos organizavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, projekto studijos, pristatytos „Lietuvos elektrinei" paruošimo ir pristatymo išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir kt. (pateikti tik antspaudo gamybos, svetainės talpinimo, ryšių paslaugų išlaidų ir susirašinėjimo dėl aviabilietų apmokėjimo dokumentai ir apskaitos registrai).16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose (5t., b. l. 30-48).
Specialistė D. J. paaiškino, kad patvirtina savo išvadą, esančią t., b. l. 50. Kaip buvo panaudoti 25000 Lt, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) pervedė UAB (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Nustatyta, kad 22000 Lt ir dar 300 Lt buvo konkrečiai išmokėti P. S. grynais, kam panaudoti, nustatyti negalima, kadangi nepateikta dokumentų, kaip jie panaudoti, jokio atskaitingo asmens avansinių apyskaitinių ar kitų išlaidų dokumentų nebuvo pateikta, todėl nustatyti, kam panaudoti pinigai, nėra galimybės. Pirminiai UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir banko duomenys nebuvo pateikti, tik keletas išlaidų dokumentų bei susirašinėjimų. UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinės lėšos buvo atvaizduotos apyvartos žiniaraščiuose, bendromis sumomis likučiai laikotarpio pradžiai ir laikotarpio pabaigai. Bet nurodytoms sumoms pagrįsti turimų dokumentų nepakako. DNB banko pateikti išrašai neatitiko nurodytų kasos įplaukų išplaukų sumų ir banko įplaukų išplaukų sumų, dėl kurių nebuvo patiekti pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai. Iš patiektų dokumentų negalima nustatyti, kad įmonė „A. C.“ būtų finansavusi Seime vykusią konferenciją, nebuvo patiekta duomenų apie Vilniuje išnuomotus viešbučius ir kt.. Neaišku, ar buvo sudaryta darbo sutartis P. S. su (duomenys neskelbtini). Apyvartos žiniaraštyje darbo užmokesčiai nurodomi, iš valstybinio socialinio draudimo fondo dokumentų nėra, mokesčiai nebuvo mokėti, išmokėjimų nefiksuota. Iš tyrimui pateiktų dokumentų spręsti, kaip P. S. panaudodavo išgrynintus pinigus, negalima.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina: 2010-10-11paskolos sutartis ir mokėjimo nurodymo kopija (t. 1,b. l. 27-28); VĮ Registrų centro išrašai - UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašas (t. 1, b. l. 29-32, t. 2, 2-36); 2011-11-25 Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo sprendimas už akių (t. 1, b. l. 47-48); duomenys, kad surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesta antstoliui, vykdomoji byla Nr.0128/12/00814 vedama Antstolių V. Č., R. V., B. Č., V. L. kontoroje, kad išieškoti nėra galimybės, nes įmonė turto neturi (1 t., b. l. 27, 40-41, 42); pranešimas dėl R. D. atsistatydinimo iš UAB (duomenys neskelbtini) valdybos (t. 1, b. l. 162); elektroninis lydraštis su akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp P. S. ir M. K. kopija (t. 1, b. l. 165-167); DnB bako išrašas (t. 1, b. l. 190-197); VMI lydimieji raštai su priedais (t. 2, b. l. 140-157); VĮ Registrų centro išplėstinis išrašas su istorija apie įmonių UAB (duomenys neskelbtini)kaltinamojo artimųjų vardu steigimą (t. 2, b. l. 118-126); daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentai – balansai, pelno nuostolio atskaitos (t. 5, b. l. 2-14); DnB banko išrašas dėl UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (t. 5, b. l. 23-26); UAB „A. C.“ atsiskaitomosios sąskaitos DnB banke judėjimo suvestinė (t. 5, b. l. 48); antstolės B. P. kontoros vykdomųjų bylų sąrašas dėl išieškojimų iš skolininko P. S. (7 t.,b. l. 5-18).
Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, liudytojų, civilinio ieškovo atstovės parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. S. kaltė dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą savo naudai įgyti UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančius 25000 Lt (7 240,50 Eur), apgaule, piktnaudžiaudamas šios bendrovės direktorės G. M. pasitikėjimu, žinodamas, kad nesugebės realiai įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų – per vieno mėnesio laikotarpį grąžinti paskolą, 2010-10-11, apie 13 val., vilos „Alicante“, esančios Pedantiškių g. 8, Vilniuje, patalpose, sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. M. paskolos sutartį Nr. Nr. AC10.10.11-001, pagal kurią įgijo 25000 Lt (7 240,50 Eur) grynųjų pinigų, iš anksto sudaręs situaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėtų teisinėmis civilinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 25000 Lt (7 240,50 Eur) grynųjų pinigų; be to, jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas 302545931), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpyje nuo 2010-09-20 iki 2012-12-31 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. įmonės sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodė, kad nuo 2010-09-20 iki 2012-12-31 kasos įplaukos įmonėje sudarė 44150,00 Lt, o išlaidos – 29731,50 Lt, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų banko įplaukų – 62 348,73 Lt ir banko išlaidų – 62 242,87 Lt nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574): 4 str. numatytų reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. numatytų reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, nes ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais, ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais; 16 str. 1 d. reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2010-09-20 - 2012-12-31 laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato - pelno (nuostolio), pilnai įrodyta, jo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d..
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo P. S. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei žalos atlyginimo ir jais netiki, nes kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaltinamojo parodymus paneigia civilinio ieškovo atstovės G. M. bei liudytojų M. K., M. G., R. P., R. D., V. Č. bei M. V. parodymai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai įrodymai byloje.
Kaltinamasis P. S. parodė, kad iš G. M. įmonės buvo skolintasi su sąlyga, jog ji perves 10 procentų nuo sutartos 250000 Lt sumos kaip avansą, tikslu parodyti, jog ji pasiruošusi investuoti, kad ši paskolos suma vėliau bus kapitalizuota, bet sutartyje tai nenurodyta, nes jie planavo, kad jie pasitiki vieni kitais. Kaltinamasis taip pat parodė, kad G. M. perduoti pinigai buvo panaudoti tiesiogiai projektui, t. y. koncepcijos užsakymui, preliminarių brėžinių darymui, kad M. K. jam savo akcijas pardavė 2012 m. pabaigoje, bet jis su juo niekada neatsiskaitė, nes jam nieko skolingas nebuvo, kad perkant jo akcijas, M. K. jas tik perrašė, nes ne jis buvo skolingas, kad vykdant projektą, didžiąją dalį jis kompensavo iš savo asmeninių lėšų, kad jis pasiskolino pinigų 35000 Lt iš M. K. draugo, kad ne M. K. investavo 30000 Lt, o jo draugas, tačiau ne jo draugas, o M. K. tapo akcininku, kad M. K. sako, jog jis su jais atsiskaitė po metu, bet jis atsiskaitė tą pačią dieną ir grąžino pinigus M. K. draugui, kad UAB „A. C.“ įstatyminis kapitalas buvo formuotas iš jo paties asmeninių pinigų, kad A. pinigus 35000 Lt jis grąžino 2012 m. pirmoje pusėje, tai buvo jo asmeniniai pinigai, nes jo tėvai turtingi, turi sklypų ir žemių, tuo metu kažką pardavę buvo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pinigų jis negrąžino, nes pinigus įmonė gavo kaip investiciją, o 35000 Lt nebuvo investicija, jis asmeniškai paprašė paskolinti ir parašė paskolos lapelį, tai buvo jam asmeniškai paskolinti pinigai, kuriuos jis naudojo įmonės reikmėms. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad su buvusiais akcininkais M. K. ir M. G. buvo atsiskaityta, kai jie pasitraukė iš projekto, sutartį su G. M. įmone jis vadino paskolos sutartimi, kad jis suvokė, jog nesant buhalterio, jis pats atsakingas už buhalteriją, kad technologinis projektas buvo ruošiamas iki sutarties su G. M..
Civilinio ieškovo atstovė G. M. nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir savininkė, 2010-10-12 paskolino P. S. 25000 Lt mėnesiui laiko UAB (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, kad tikrasis pinigų perdavimo susitarimas buvo paskola, kurią UAB (duomenys neskelbtini) turėjo grąžinti po mėnesio, kad ji daug kartų skambino ir kalbėjo su kaltinamuoju, jis visada tikindavo, kad tuoj perves pinigus, o 2011 m. sausio -vasario mėn. ji suprato, kad kaltinamasis P. S. pinigų negrąžins, tuomet, gindama savo įmonės turtą, ji kreipėsi į advokatus ir į teismą, buvo priteista UAB (duomenys neskelbtini) 25000 Lt UAB „A. P.“ naudai, buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir paaiškėjo, ši įmonė buvo sukurta prieš pat gaunant paskolą ir nevykdo jokios veiklos, kad ji nebūtų teikusi paskolos, jei būtų žinojusi, kad įmonė nevykdo realios veiklos, kad susitarimo su P. S. apie tai, kad jos suteikta paskola bus kapitalizuota, nebuvo, kad UAB (duomenys neskelbtini) skolino pinigus įmonei (duomenys neskelbtini) 1 mėnesiui, kad šį terminą nurodė pats P. S., nes jis prašė trumpalaikės paskolos.
Liudytojas M. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo akcininku, tačiau juo nebėra seniai, nuo tada, kai pastebėjo, kad P. S. nesąžiningai vyko savo įsipareigojimus, apie projektą tik kalbama, o realiai pagrindinė veikla tebuvo sukurti projektą ir brangiau parduoti akcijas, o jam tai nepatiko. P. S. jam grąžino visą sumą, tačiau iš kokių lėšų kaltinamasis jam grąžino pinigus, jei įmonė neturėjo lėšų, jis nežino, bet mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) pinigai buvo skirti tam, kad sumokėtų jam už akcijas, nes kaltinamasis P. S. sakė radęs, kas perims akcijas. Kad jam esant akcininku kaltinamasis P. S. akcininkams finansinių dokumentų neteikė, tik žodžiu informuodavo, todėl jis suprato, kad įmonė valdoma neteisingai, pastebėjo, kad yra sukčiavimo požymiai, todėl iš įmonės išėjo. Kaltinamasis P. S. niekada neturėjo pinigų, nuolat jų prašė. Į įmonę per visą laikotarpį dalimis jis buvo įnešęs 30000 Lt. Kai kaltinamasis P. S. suprato, kad iš šio projekto galima uždirbti pinigų, jis įkūrė naują įmonę, tačiau jo ten nebekvietė. Konferenciją Seime finansavo akcininkai. Akcininkams įnešant pinigus, oficialus dokumentas nebuvo surašomas, jie tiesiog sau užsirašydavo.
Liudytojas M. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jo tiesioginės dalies nebuvo, jis pats akcijų neturėjo, tačiau per M. K. buvo investavęs pinigų, kad viskas vyko iš akcininkų lėšų. Kiek buvo įnešta akcininkų lėšų, neatsimena, bet jis su M. K. savo pinigus atgavo, t. y. apie 40000 Lt, kai M. K. perrašė akcijas P. S.. Jis asmeniškai savo pinigus buvo įdėjęs į šią veiklą per M. K., tačiau juos atgavo, pretenzijų neturi. Iš kokių lėšų jam grąžinti pinigai, nežino. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) jis daug važinėjo, kalbėjo, veikė iš lėšų, kurias akcininkai buvo įnešę. Ar buvo vykdoma šių lėšų panaudojimo apskaita, jis nežino, P. S. apie panaudotus pinigus jiems pasakydavo žodžiu, tik tiek ir žinojo, kiek ir kur išleista. Jis nežino, kas tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją, nes įmonėje jis nedirbo, atlyginimo negavo, keik dirbo ten žmonių, negali pasakyti. Apie UAB (duomenys neskelbtini) paskolą UAB (duomenys neskelbtini) jis nieko nežinojo ir negirdėjo, palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis su M. K. stengdavosi dviese padengti išlaidas, susijusias su kelionių į užsienį ir susitikimų su galimais investuotojais, biokuro katilų gamintojais, technikos pardavėjais organizavimu (bilietų pirkimas, viešbučių užsakymas ir pan.), kad jiems teko dengti konferencijos organizavimo išlaidas, nes reikėjo viešbučiuose apgyvendinti dalyvius ir kt., kad jam nebuvo žinoma, kaip buvo vedama įmonės buhalterija, kad tuo turėjo užsiimti pats P. S., bet ar jis pats tvarkė, ar kiti asmenys, jis nežino, ataskaitų, kur buvo panaudojami pinigai, jiems P. S. neteikdavo, piniginės lėšos, kurias jis su M. K. panaudojo minėtos įmonės veiklai, jo manymu, nebuvo dokumentaliai įforminamos, tarpusavio santykiai buvo paremti pasitikėjimu, pinigus panaudodavo žodiniu susitarimu, kad maždaug 2011 m. vasarą jis su M. K. pasitraukė iš minėto projekto, kadangi P. S. pradėjo reikalauti, kad jie į projektą investuotų didesnes pinigų sumas, kadangi jam, kaip pagrindiniam organizatoriui ir direktoriui, atliekančiam visą darbą, reikia ne mažiau 4000 Lt atlyginimo, kad jam žinoma, jog P. S. su kitais partneriais yra įkūręs kitą įmonę (duomenys neskelbtini) ir toliau vysto jų pradėtą projektą.
Liudytojas R. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo akcininkas, turėjo 35 procentus akcijų, jo indėlis į įstatinį kapitalą buvo 10000 Lt, kurių jam niekas negražino, nes pinigai buvo panaudoti komandiruotėms, išlaidoms. Kelionės, reprezentacijos buvo apmokamos iš įstatinio kapitalo ir savų akcininkų lėšų. R. D. bei V. Č. turėjo minimalų kiekį akcijų, po 2 ir 3 akcijas, kai jis valdė 35 vnt. akcijų, B. B. - 35 vnt., M. K. - 25 vnt., bet jis įmonės dokumentų netvarkė, finansiniais reikalais, bendrovės dokumentų įforminimu užsiiminėjo pats P. S.. Dalis įmonės pinigų buvo panaudota mokant už keliones, bet dalį kelionių jie apmokėdavo patys. P. S. užsiėmė finansiniais reikalais, t. y. įstatinio kapitalo panaudojimu, nes konkrečiai reikėjo sumokėti už projekto paruošimą. Jis nieko nežino apie UAB (duomenys neskelbtini) skolą UAB (duomenys neskelbtini).
Liudytojas V. Č. parodė, kad prie įmonės kūrimo jis turėjo prisidėti savo ryšiais, kontaktais įgyvendinant projektą, apsirūpinant žaliava kuro gamybai, nes jis turėjo atitinkamų ryšių, kontaktų, jam žinoma, kad po to buvo kuriama antra įmonė - UAB (duomenys neskelbtini), ar netgi keletas įmonių, bet jų kūrime jis nebedalyvavo, buvo pakviesti nauji akcininkai kuriant tas įmones tęstinei veiklai, tik nesuprato, kodėl jos buvo kuriamos kitais pavadinimais. Apie UAB (duomenys neskelbtini) sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino, kad iš pradžių P. S. jam sukėlė gerą įspūdį, nes turėjo naują automobilį, butą Gedimino prospekte, tačiau paskui sužinojo, kad jis tą butą tik nuomojosi.
Liudytojas R. D. parodė, kad yra teisininkas ir padėjo įsteigti UAB (duomenys neskelbtini), sutvarkė reikalingus teisinius dokumentus, už tai atlyginimas jam buvo 5 procentai įmonės akcijų, tačiau pamatęs, jog apie veiklą nėra informuojamas, jis pasirašė atsistatydinimo aktą. Idėja buvo vystyti energetinius projektus, bet ar buvo vystoma, jis nežino, nes tame nedalyvavo, jo neinformuodavo, kiek žmonių dirbo šioje įmonėje, jis nežino, kur buvo reali UAB „A. C.“ būstinė, nežino, ar vyko finansiniai piniginiai reikalai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nežino.
Byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. skolinosi iš UAB (duomenys neskelbtini) 25000 Lt žinodamas, kad paskolos negrąžins, pasiskolintus pinigus iš UAB „A. C." banko sąskaitos pats išgrynino ir panaudojo savo nuožiūra, nes iš liudytojų M. K., M. G., R. P. parodymų matyti, kad susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla kelionių, viešbučių, reprezentacines, projekto rengimo išlaidas apmokėjo patys UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai M. K., M. G., R. P., kurie apie 25000 Lt paskolą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir jos panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nieko nežinojo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis P. S. turi daug įsiskolinimų, jo atžvilgiu antstoliai vykdo daug išieškojimų. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) realios veiklos niekuomet nevykdė, UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti įsteigta P. S. turint konkretų tikslą – apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turimose AB SEB banke sąskaitose piniginių lėšų nėra, įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, hipotekos registro duomenimis, skolininkų, kurie turėtų skolinių įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini) ir būtų dėl to įkeitę turtą, nėra, kitų UAB (duomenys neskelbtini) pajamų, turtinių teisių ar pas trečiuosius asmenis esančio UAB (duomenys neskelbtini) turto nenustatyta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2010-09-20, t. y. nuo pat UAB (duomenys neskelbtini) įregistravimo Juridinių asmenų registre momento, iki 2012-06-28 įmonėje apdraustųjų asmenų nebuvo, VĮ „Registrų centras" Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registrui nuo įmonės įregistravimo momento yra pateikusi tik įmonės steigimo dokumentus, jokių kitų dokumentų, įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) neteikė, įmonės akcininkai nebuvo informuojami apie įstatinio kapitalo ir iš UAB (duomenys neskelbtini) pasiskolintų lėšų panaudojimą, apgaulingai buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti įsteigta tikslu įgyti svetimą turtą, nes įgijęs UAB (duomenys neskelbtini) 25000 Lt, kaltinamasis P. S. veiklai tęsti savo artimųjų vardu steigė kitas įmones (t. 2, b. l. 118-126). Teismas netiki kaltinamojo P. S. iškelta versija, kad 25000 Lt buvo ne trumpalaikė UAB „A. P.“ paskola, o įnašas, skirtas kapitalizavimui, šią kaltinamojo versiją paneigė civilinio ieškovo atstovė G. M. bei paneigia 2010-10-11 paskolos sutarties tekstas, jokių įrodymų, kad UAB „A. P.“ 25000 Lt paskola pagal susitarimą turėjo būti kapitalizuota, byloje nėra.
Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 5, b.l.123-125). P. S. 2013-12-23 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o skiriant baudą, laisvės apribojimą bei paskiriant įpareigojimus (LR BK 47 str. 3 d. 3 p., 48 str. 2 d., 6 d. 2 p.).
UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 8555,11 Eur (29539,08 Lt) žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumoje 7 240,50 Eur (25000 Lt), likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas (LR BPK 115 str. 1 d.), nes byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. S. apgaule iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo 25000 Lt (7 240,50 Eur) grynųjų pinigų. Dėl civilinio ieškovo turėtų išlaidų atstovų advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo P. S. šeiminę (turi du mažamečius vaikus) ir turtinę padėtį, išieškojimų iš jo gausą, taip pat į ieškinio dydį bei tai, kad byloje pakankamas vieno atstovo dalyvavimas, daro išvadą, kad ieškovo prašymas dėl 3243,51 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistina 1600 Eur atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje prašymas netenkintinas (LR BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,
nusprendė:
P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą nuosprendžiui įsiteisėjus per 1 metus 4 mėnesius atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) 7240,50 Eur turtinę žalą;
LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 3 d., 65 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 20 MGL (753,20 Eur) baudą ir 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą nuosprendžiui įsiteisėjus per 1 metus 4 mėnesius atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) 7240,50 Eur turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Priteisti iš P. S. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 7240,50 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiadešimt eurų ir 50 eurocentų) turtinės žalos atlyginimą ir 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje civilinio ieškinio ir reikalavimo dėl atstovavimo išlaidų netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.