- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1006/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Ieškovas
- A. O., IĮ „Aliuminio konstrukcijos“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4545-392/2010 pagal ieškovo A. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ 163 127,63 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus, 8,28 procento metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 163 127,63 Lt dydžio sumos areštą atsakovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, lėšoms ar turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma ir uždelsimo laikotarpis yra ženklūs, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo 163 128 Lt dydžio sumos atsakovo UAB „Serneta” nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovo lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškinio suma (163 127,63 Lt) yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovo interesus, manė, kad pirmiausia turi būti areštuojamas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant – lėšos. Siekiant nepakenkti ieškovo interesams bei didesnio nutarties operatyvumo ir efektyvumo, be to, nesant realios galimybės informuoti atsakovą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepažeidžiant įstatymo nustatyto 3 dienų termino, skirto prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėti, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta nepranešant atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Serneta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti mokumo galimybes ar apie kitokį nesąžiningą elgesį, įrodantį, jog galimai jam palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas įrodymais. Atsakovas turi 40 000 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o vien iš nuomininko UAB „Norfos mažmena“ gauna pastovias 267 185,50 Lt dydžio nuomos mokesčio kasmėnesinės įmokas pagal ilgalaikes nuomos sutartis. Vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su UAB „Serneta“ veiklos pobūdžiu ir apimtimis, įstatinio kapitalo, turimo turto dydžiais, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, tarp jų prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas faktiškai paralyžiuoja ūkinę veiklą, sukelia didelius nuostolius. Pats ieškovas yra skolingas atsakovui, todėl jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra bandymas piktnaudžiaujant teisėmis daryti spaudimą atsakovui.
Atsiliepimas
Ieškovo A. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ atstovas atsiliepime į atsakovo UAB „Serneta“ atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pagal registrų duomenis visas atsakovo turtas yra areštuotas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Serneta“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (atsakovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Ieškovas A. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ 163 127,63 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus, 8,28 procento metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės, nutartį motyvuodamas tuo, jog atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (b. l. 12-13). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia reikalavimų suma šio atsakovo atžvilgiu laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas prie atskirojo skundo pateikė savo paties parengtą 2010 m. kovo 29 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 41 586 23 Lt (b. l. 18). Taip pat pateikė vietinio mokėjimo nurodymus apie jam pervestas sumas iš UAB „Norfos mažmena“ (b. l. 19-24). Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu turėjo įrodyti, kad jis yra finansiškai pajėgus be apsunkinimų įvykdyti teismo sprendimą (CPK 178 str.), tačiau to nepadarė, todėl skundžiama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytina pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentais, jog minėti duomenys patvirtina gerą atsakovo finansinę padėtį. Teismas reikalavimo sumą konkrečiam asmeniui turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Būtent balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą), tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Jis prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, balanso, pelno-nuostolių ataskaitos, oficialių duomenų apie turimą turtą ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog jis paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos ir teismui nesą pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai iš prie ieškovo atsiliepimo į skundą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo turimam turtui yra uždėtas areštas (b. l. 37-80). Atsakovas skundo motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Atsakovui pareikštų reikalavimų mastas neturint objektyvių duomenų apie jo finansinį pajėgumą sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti. Bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareikštų reikalavimų suma šiam atsakovui laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvais, jog neįrodyta, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti apsunkintas. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog vien reikalavimo mastas, nevertinant jo kartu su įmonės veiklos pobūdžiu ir apimtimis, įstatinio kapitalo, turimo turto dydžiais, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau, kaip jau minėta, atsakovas neįrodė, kad jis yra finansiškai pajėgus be apsunkinimų įvykdyti teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningai naudojasi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, piktnaudžiauja jomis. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis teisėmis ar elgiasi nesąžiningai. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nereiškia piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio. Skundo motyvai, kad pats ieškovas yra skolingas atsakovui, todėl jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra bandymas piktnaudžiaujant teisėmis daryti spaudimą atsakovui, nepaneigia nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o atsakovas dėl jo minimos ieškovo skolos turi teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka.
Skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas faktiškai paralyžiuoja ūkinę veiklą, sukelia didelius nuostolius, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovo nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant, - lėšoms. Be to, teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, atlikti mokėjimus valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu. Antra vertus, jeigu atsakovas deklaruoja, kad jis turi net 40 000 000 Lt suma vertintiną nekilnojamąjį turtą, tokiu atveju neturi objektyvaus pagrindo jo teiginiai apie tai, jog vos 163 000 Lt masto turto areštas praktiškai paralyžiuotų atsakovo veiklą. Nėra jokių duomenų, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu neišvengiamai bus pritaikyti tokie ribojimai, kurie iš esmės suvaržys ar paralyžiuos jo ūkinės veiklos galimybes.
Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad jeigu pritaikyti konkretūs ribojimai, atsakovo manymu, gali sukelti didelius nuostolius, pirmosios instancijos teismas pagrįstu prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, atsakovas taip pat gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 1, 2 d.). Be to, jeigu kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas taip pat galėtų reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 147 str. 3 d.).
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „Serneta“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.