- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1003-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. S., M. V., V.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovuia dv. Jonui JAsiulevičiui, atsakovo V. S. personalinės įmonės savininkui V. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams M. V. ir V. S. personalinei įmonei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo ir pagal atsakovo V. S. personalinės įmonės priešieškinį ieškovei R. K. dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia statybos darbų sutartį, sudarytą 2007-07-13 su V. S. personaline įmone, priteisti iš atsakovų solidariai 8000 Lt žalai atlyginti ir nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų, pradedant nuo 2007-08-23 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, o V. S. personalinės įmonės priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad 2007-07-13 sudarė statybos darbų sutartį su V. S. personaline įmone. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apmūrijimo silikatiniais blokeliais darbus bei išbetonuoti sąramas iki 2007-09-20. Sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovo atstovui M. V. 3000 Lt dydžio avansą, tačiau atsakovas V. S. personalinė įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų, neatliko statybos darbų, priėmęs avansą, dingo, neatsiliepė į telefono skambučius, nepaaiškino sutarties nevykdymo priežasčių, negrąžino sumokėto avanso. M. V. elgėsi analogiškai. Tuomet kreipėsi į policiją, atsakovo darbų vykdytojas policijos nuovadoje parašė įsipareigojimą iki 2007-10-20 grąžinti 3000 Lt už neatliktus darbus. Ieškovė nurodo, kad statybos darbų sutartis nebuvo vykdoma, ja remiantis atsakovai rašė žinomai neteisingus dokumentus, taigi sutartis sudaryta apgaulės būdu, dėl to pagal LR CK 1.91 str. 1 d. pripažintina negaliojančia. M. V. iš ieškovės ir jos sutuoktinio G. K. per kelis kartus gavo 8000 Lt. Atsakovai neneigia, kad V. S. įmonė gavo 8000 Lt. Tačiau pagal šią sutartį darbai nebuvo atlikti. Atsakovo pateikti statybos darbų pridavimo aktai fiktyvūs, jie surašyti vienu metu, ta pačia rašymo priemone. Jei ieškovė iš tiesų būtų atsisakiusi pasirašyti statybos darbų priėmimo aktą, būtų susidariusi konfliktinė situacija ir tolesnis darbų vykdymas taptų neįmanomu. Atsakovo įmonėje tuo metu dirbo tik du darbuotojai, A. P. ir M. V., tačiau šie asmenys darbų neatliko. Kadangi darbai nebuvo atlikti, o pinigai iš ieškovės buvo paimti, tuo ieškovei buvo padaryta žala. Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. padarytą žalą turi atlyginti ją padaręs asmuo. Kadangi žalą M. V. ir V. S. padarė bendrais veiksmais, žala pagal CK 6.279 str. 1 d. turi būti iš abiejų priteista solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. personalinė įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės teiginiai, kad atsakovas, paėmęs avansą, dingo, kad neatliko jokių statybos darbų, neatitinka tikrovės. Atsakovas V. S. personalinė įmonė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo pirminį ir patikslintą ieškinius atmesti. 2007-07-13 sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta laisva ieškovės valia, ji yra šalių pasirašyta, šia sutartimi ieškovė grindė pirminį ieškinį. Patikslintas ieškinys skiriasi nuo pirminio ieškinio, ieškovė nesąžiningai pareiškė ieškinį. Atsakovas V. S. personalinė įmonė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 24620 Lt piniginę sumą už atliktus darbus. Atsakovas nurodo, kad su ieškove 2007-07-13 buvo sudaryta statybos darbų sutartis, pagal kurią ieškovė sumokėjo 3000 Lt avansą. M. V. ir A. D. vykdė sutartyje ir pagal sąmatą numatytus darbus. Darbų atlikimą patvirtina atsiskaitymo žiniaraščiai. Pagal šiuos žiniaraščius, kurie įmonei buvo pateikti 2007-09-17 ir 2007-11-12, darbų buvo atlikta atitinkamai už 15600 Lt ir 25020 Lt. Iš ieškovės buvo gauta viso 8000 Lt, todėl ieškovė skolinga 32620 Lt. Ieškovė atsisakė pasirašyti 2007-09-17, 2007-10-25 statybos darbų pridavimo aktus. 2007-12-04 statybos darbų pridavimo akto ieškovei nėra galimybės įteikti, nes ji atsisako bendrauti, todėl atsakovas vienašališkai pasirašė darbų perdavimo aktus ir surašė apie tai aktus.
Atsakovas M. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įmonė padarė daugiau darbo nei buvo apmokėta, darbuotojas dirbo pas ieškovę net iki lapkričio pabaigos. Atsakovo įmonėje dirbo darbų vadovu. Buvo atlikti namo apmūrijimo garo silikatiniais blokeliais, pamatų rekonstrukcijos, langų sąramų betonavimo, laiptų betonavimo darbai. Iš viso iš ieškovės ir jos vyro gavo apie 8000 Lt, pinigai buvo imti penkis kartus. Darbus pradėjo vykdyti 2007-07-29, išmūrijus iki langų sąramų, patikrino pamatą, pamatas pasirodė per silpnas. Ieškovei pasiūlė sustiprinti pamatą, po dviejų savaičių pradėjo pamato tvirtinimo darbus. Padarė armatūrinius karkasus, gręžė 2 metrų gręžinius ir darė polius. Tarp darbininkų kilo maištas dėl nemokėtų algų, ieškovė ėmė klausinėti, kodėl darbininkai nedirba. Daugiau nedalyvavo, vėliau buvo iškviestas į policiją, parašė, kad su viskuo sutinka, nes jam padarė apklausą, šalia stovėjo ieškovė ir šaukė. Raštelį pasirašė dėl ramybės, savininkas sutiko, tačiau nebuvo iš ko pinigų grąžinti. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo pirminį ir patikslintą ieškinius atmesti, tenkinti priešieškinio reikalavimus. Objekte (duomenys neskelbtini), dirbo A. D., J. J.. Atsakovas nurodo tiesiogiai bendravęs su ieškove, derinęs darbų pobūdį, apimtį, atsiskaitymo tvarką ir laiką, vedęs atsiskaitymų žurnalus. Tariantis su ieškove, ji prašė neforminti jokių dokumentų, kad kuo pigiau kainuotų darbai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. S. personalinės įmonės 3000 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 783,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas V. S. personalinė įmonė, atstovaujama atsakovo M. V., 2007-07-13 sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti namo apmūrijimo silikatiniais blokais ir sąramų betonavimo darbus iki 2007-09-20, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už darbus (I t. b.l.8). Atsakovas M. V. yra surašęs ir pasirašęs raštelį, kuriame nurodė, kad yra skolingas 3000 Lt ieškovei už neatliktus statybos darbus ir įsipareigoja grąžinti 3000 Lt už neatliktus statybos darbus iki 2007-10-20 (I t.,b.l. 7). Įvertinęs visus surinktus byloje įrodymus, atsižvelgdamas į CPK 182 str. 5 p. nuostatą, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais, teismas pripažino nustatyta byloje reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas V. S. personalinė įmonė per darbuotoją M. V. 2007 m. liepos-rugpjūčio mėn. laikotarpiu iš ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio G. K. gavo 8000 Lt sumą, kuri atsakovui buvo sumokėta pagal 2007-07-13 statybos darbų sutartį. Be to, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. S. personalinė įmonė atliko statybos darbus ieškovės objekte (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2007-07-13 statybos darbų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, nes, sudarant sutartį nenustatyta, kad buvo naudojama apgaulė minėto CK straipsnio taikymo prasme. Teismas padarė išvadą, kad 2007-09-20 atsakovo M. V. surašytas raštelis išreiškia šalių susitarimą grąžinti ieškovei iš anksto (avansu) už statybos darbus jos ar jos vardu buvusio sutuoktinio sumokėtus 3000 Lt, t. y. už statybos darbus, kuriuos atlikti atsakovas buvo įsipareigojęs ir tam tikslui buvo priėmęs avansu mokamus pinigus, tačiau kurių neatliko dėl kilusio konflikto su darbininkais. Atsakovai, nors ir pareiškė priešieškinį, tačiau neginčijo M. V. pasirašyto raštelio. Pripažino, kad atsakovų teiginiai, kad raštelis buvo surašytas dėl spaudimo, nepagrįsti įrodymais. Kadangi V. S. personalinė įmonė, gavusi 3000 Lt avansinį mokėjimą už darbus, kurių neatliko, geruoju ieškovei negrąžino šių piniginių lėšų, šią pinigų sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovo (LR CK 6.237 str.). Kadangi atsakovas V. S. personalinė įmonė neįvykdė piniginės prievolės, iš atsakovo priteisė procesines palūkanas (LR CK 6.37 str., 6.210 str.). Ieškovės reikalavimą dėl 5000 Lt atmetė, atsakovas dalį darbų atliko. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad atliko statybos darbus ieškovės objekte iki pat 2007 m. lapkričio mėn. vidurio. Atsakovo pateikti žiniaraščiai, statybos darbų pridavimo aktai surašyti vienasmeniškai atsakovų, prieštaringi tarpusavyje ir nesutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl teismas juose užfiksuotais duomenimis nesirėmė. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad šiuose žiniaraščiuose nurodytus darbus (atitinkamus jų kiekius) atliko (LR CPK 178 str.). Pažymėjo, kad dauguma žiniaraščiuose nurodytų darbų nėra tie darbai, dėl kurių atlikimo šalys susitarė 2007-07-13 sutartimi. Nėra užfiksuotų raštiškų šalių susitarimų atlikti laiptų betonavimo, sienų rišimo, skydų darymo, pamatų perdarymo darbus. Pagal žiniaraščiuose nurodytą jų kainą susitarimas dėl tokių darbų turėjo būti sudarytas raštu (LR CK 1.73 str.), todėl atsakovai paaiškinimais ir liudytojų parodymais negali įrodinėti susitarimo dėl minėtų darbų buvimo ir šio susitarimo vykdymo (LR CK 1.93 str.). Pažymėjo, kad pagal rangą reglamentuojančias teisės normas pareiga užsakovui atsiskaityti už atliktus darbus atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (LR CK 6.655 str.). Statybos rangos teisiniuose santykiuose darbų perdavimas ir priėmimas numatytas įforminti aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 str.), o ne vienašališkai rangovo surašytais dokumentais. Nesant abiejų šalių pasirašytų aktų, kuriais perduotas darbų rezultatas, užsakovui nekyla prievolė apmokėti už darbus. Šalys 2007-07-13 sutarties 4.1 punkte apmokėjimą už darbus taip pat susiejo su akto pasirašymu. Atsisakymo pasirašyti statybos darbų pridavimo aktus teismas atmetė dėl tų pačių priežasčių, t.y. dėl neatitikimo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Esant šioms aplinkybėms, teismas priešieškinio reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimtą 2009 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Teismas nekreipė deramo dėmesio į tai, kad pirminis ieškovės teismui pateiktas ieškinys kardinaliai skiraisi nuo patikslinto ieškinio ir faktais ir reikalavimais. Tokia akivaizdžiai prieštaringa pozicija teismo turėjo būti vertinama kaip nesąžininga. Mano, kad ieškovė tokiu būdu nesąžiningai praturtėjo atsakovo įmonės sąskaita, nes statybos darbai faktiškai buvo atlikti ir dar grąžinamas darbų vykdytojo apimtas avansas, nors už atliktus darbus ieškovė liko skolinga 32620 Lt. Teismas nepakankamai įsigilino į visas bylos aplinkybes, nekreipė reikiamo dėmesio į tai, kad pamatų tvirtinimo, betonavimo ir mūrijimo darbus galėjo atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją, instrumentus ar bent jau patirtį tokiuose darbuose turintys specialistai, kuriuos turėjo atsakovas. Teismas tendencingai įvertino liudytojų parodymus, nors ieškovės naudai liudiję liudytojai negalėjo paaiškinti, kas ką darė. Nors ieškovė teigė, kad namo rekonstravimo darbus atliko buvęs sutuoktinis, draugai, giminės ir iš jos medžiagų, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Nors teismas teisingai konstatavo ir padarė išvadą, jog atsakovas atliko tam tikrus darbus ieškovės objekte, tačiau vėliau klaidingai šias išvadas interpretavo ir nurodė, jog atsakovo įmonės žiniaraščiuose surašyti darbai neatitinka į bylą pateiktiems įrodymams, nėra raštiškų susitarimų atliktiems darbams vykdyti. Nebuvo išnaudotos visos nešališkų liudytojų apklausos galimybės ir papildomų dokumentų įvertinimas. Mano, kad teismas pagal bylos įrodymus privalėjo nustatyti, kad atsakovas atliko statybos darbus tiek numatytus rašytinėje sutartyje, tiek ir žodinio susitarimo pagrindu ir kad ieškovė liko skolinga 32620 Lt. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo V. S. personalinės įmonės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja įstatymų nuostatoms. Nurodo, kad atsakovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nenurodo LR CPK 327 str. numatytų pagrindų tokiam veiksmui. Nurodo, kad statybos darbai jos objekte tikrai buvo atlikti, tačiau ne atsakovo. Atsakovas nesugebėjo nurodyti darbuotojų, kurie atliko darbus ieškovės objekte, atsakovo įmonėje buvo įdarbinti tik V. S. ir M. V.. Jokių žodinių sutarčių su atsakovu dėl statybos darbų nebuvo sudariusi, o atsakovo pateikti žiniaraščiai yra suklastoti. Atsakovas nenurodo, kokie liudytojai liko neapklausti, nors teismas daug kartų bylą buvo atidėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas V. S. personalinė įmonė, atstovaujama kito atsakovo šioje byloje M. V., 2007-07-13 sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas V. S. personalinė įmonė įsipareigojo iki 2007-09-20 atlikti namo apmūrijimo silikatiniais blokais ir sąramų betonavimo darbus, darbų vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (I t., b.l.8). Sutartyje nebuvo aptarta atsakovo atliktų darbų perdavimo tvarka, todėl darbų perdavimui turi būti taikomos LR CK 6.662 str. ir 6.694 str. normos, numatančios, kad tarp šalių turi būti surašomi darbų peravimo-priėmimo aktai. Kadangi šalys sudarė sutartį rašytine forma, tai bet kokie jos pakeitimai, įskaitant darbų apimties, pobūdžio pasikeitimus, kiekio pakeitimai, taip pat turėjo būti sudaromi raštu (LR CK 1.73 str.). Priešingu atveju, nesant rašytinio susitarimo, šalys neturi teisės remtis liudytojų parodymais sutarties pakeitimo faktui įrodyti (LR CK 1.93 str. 2 d.). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas V. S. personalinė įmonė raštu buvo susitarę dėl darbų, kurie nėra nurodyti sutartyje (pvz., laiptų įrengimas), atlikimo ieškovės statomame name. Ieškovė neigia, kad atsakovas atliko jos name kokius nors darbus, įskaitant ir sutartyje nenurodytus darbus. Šalių pakviesti liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes, jų parodymai prieštaringi, todėl esant tokioms aplinkybėms liudytojų parodymais negalima remtis šioje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovo kviesti liudytojai, kurie teigė kad dirbo ieškovės objekte kaip atsakovo darbuotojai, pagal rašytinius įrodymus nebuvo įdarbinti atsakovo įmonėje, todėl jų parodymai yra abejotini ir dėl šios priežasties, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.
Atsakovai neginčijo ir pripažino faktą, kad iš ieškovės jie gavo 3000 Lt, o iš jos buvusio sutuoktinio 5000 Lt. Pinigus ieškovė sumokėjo atsakovo V. S. personalinės įmonės atstovui M. V., kuris minėto atsakovo vardu pasirašė sutartį su ieškove. Byloje esantis atsakovo M. V. surašytas ir pasirašytas raštas, kad jis yra skolingas ieškovei 3000 Lt už neatliktus statybos darbus ir šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2007-10-20 (I t., b.l.7). Pagal bylos duomenis atsakovas M. V. minėtą raštą pasirašė atsakovo V. S. personalinės įmonės savininko sutikimu, M. V. ir V. S. personalinę įmonę siejo darbo teisiniai santykiai (I t., b.l.67-68), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minėtas raštas yra surašytas atsakovo V. S. personalinės įmonės vardu ir sukėlė prievolę V. S. personalinei įmonei. Atsakovas apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčijo. Šiuo raštu atsakovai pripažino, kad darbų neatliko 3000 Lt sumai ir todėl sutiko šią sumą grąžinti. Minėto rašto atsakovai neginčijo. Įrodymų, kad surašė šį raštą grasinimo ar prievartos įtakoje, atsakovai nepateikė. Byloje nustatyta, kad šį raštą M. V. surašė dalyvaujant policijos pareigūnui R. R., šioje byloje apklaustam liudytoju. Atsakovas V. S. personalinė įmonė nustatytu terminu 3000 Lt sumos negrąžino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt sumą.
Atsakovas į bylą pateikė atsiskaitymų žiniaraščius, kuriuose nurodomi atsakovo atlikti darbai ieškovės statomame name (I t., b.l.49,50), tačiau šiuose žiniaraščiuose nurodomi darbai, kaip neapmokėti, nebuvo nurodyti sutartyje su ieškove, žiniaraščiuose nėra ieškovės parašų. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus duomenis 2007-06-01 – 2007-12-31 laikotarpiu, t.y. statybos rangos sutarties galiojimo laikotarpiu, atsakovo V. S. personalinėje įmonėje dirbo tik atsakovas M. V. ir A. P. (I t., b.l.85), kitų darbuotojų nebuvo. Be to, A. P. atsakovo įmonėje dirbo iki 2007-08-24 (I t., b.l.95, 98). Atsakovas 2007-09-17, 2007-10-25 ir 2007-12-04 surašė statybos darbų pridavimo aktus (I t., b.l.145,147, 149), tačiau 2007-09-17 ir 2007-12-04 aktuose nurodomi darbai, dėl kurių atlikimo ieškovė ir atsakovas nebuvo susitarę, aktuose nekonkretizuojami atlikti darbai, juose nėra ieškovės parašų. Nors atsakovas surašė, kad atsakovė atsisakė pasirašyti aktus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kvietė ieškovę priimti atliktus darbus ir pasirašyti darbų perdavimo aktus. Be to, darbų pridavimo aktuose nurodyti darbai nesutampa su atsakovo į bylą pateiktuose atsiskaitymo žiniaraščiuose nurodytais darbais ir jų apimtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas V. S. personalinė įmonė neįrodė, kad atliko atsiskaitymų žiniaraščiuose nurodytus darbus bei kad atliktus darbus perdavė ieškovei (LR CPK 178 str.). Todėl atsakovas neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės atlyginimo už darbus, dėl šios priežasties teismas teisingai ir pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas išsamiai tyrė ir vertino visus šalių pateiktus įrodymus, juos vertino kiekvieną atskirai ir visumoje dėl jų įrodomosios reikšmės, analizavo jų visumą, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepakankamai įsigilino į visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas liudytojų parodymus teisingai įvertino, nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas atmetė ieškovės kviestų liudytojų parodymus dėl darbų atlikimo ieškovės name, o atsakovas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurių liudytojų parodymus teismas vertino tendencingai ir kuo tai pasireiškė. Teismo išvados logiškos, nėra viena kitai prieštaraujančios. Tiek teismo išvados dėl to, kad atsakovas atliko tam tikrus darbus ieškovės name, tiek išvados, kad ieškovo pateikti žiniaraščiai neatitinka kitiems į bylą pateiktiems įrodymams, nėra prieštaringos, kadangi teismas pripažino faktą, kad atsakovas atliko tam tikrus darbus, tačiau atsakovas neįrodė tų atliktų darbų apimties fakto bei jų perdavimo ieškovei fakto.
Pagal LR CPK 12 str., 178 str. šalys privalo pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius jų nurodytas aplinkybes, t.y. įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas tik išaiškina šalims teisę pateikti įrodymus bei šalims negalint gauti tam tikrų rašytinių įrodymų, gali padėti jiems tokius įrodymus gauti (LR CPK 199 str.). Šalis, prašanti šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą (LR CPK 190 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas tenkino atsakovo V. S. personalinės įmonės prašymus dėl liudytojų kvietimo, tačiau atsakovo nurodytu adresu nepavyko įteikti šaukimo liudytojui A. D., atsakovas jo adreso nepatikslino, t.y. neįvykdė savo pareigos, numatytos LR CPK 190 str.. Byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, vyko daug parengiamųjų teismo posėdžių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui buvo suteiktos visos galimybės pateikti į bylą reikšmingus bylai įrodymus, o aukščiau minėto liudytojo nepavyko apklausti dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, atsakovas apeliaciniame skunde kalbėdamas apie neišnaudotas nešališkų liudytojų apklausos galimybes, nenurodo, kokie liudytojai nebuvo apklausti, kokie turėtų būti apklausti, kokiems papildomiems įrodymams pateikti teismas užkirto atsakovui galimybę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LR CPK 327 str. numato pagrindus, kuomet apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šis pagrindų sąrašas yra baigtinis ir nesant LR CPK 327 str. nurodyto pagrindo, byla negali būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, įrodančių minėtų pagrindų buvimą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nenurodė, kokius naujus įrodymus reiktų tirti bei kokias aplinkybes papildomai aiškintis, apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų nepateikė.
Teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų motyvų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovo V. S. personalinės įmonės, atmetus jo apeliacinį skundą, priteistina 700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.), taip pat 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteistina valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. S. personalinės įmonės 700 (septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. K. ir 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.