Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-63-6-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-12
Bylos Nr.: A-63-6-12
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00008-2011-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas: V. A.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės
Trečiasis asmuo: V. G.
Advokatai: Žilvinas Brazaitis

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A63 – 6/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00008-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovams advokatui Žilvinui Brazaičiui, Elenai Gudauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Šilalės žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2010 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. Ž33-31 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo pardavimo V. G. Šilalės mieste“; įpareigoti Šilalės žemėtvarkos skyrių iš naujo iš esmės išnagrinėti jos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą „Dėl laisvos valstybinės žemės pirkimo“.

Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą – 0,0999 ha bendro ploto, esantį Šilalės rajono savivaldybėje, Šilalės mieste, Saulėtekio g. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1994 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 73-V „Dėl žemės sklypo koregavimo po esamais statiniais“ statiniams eksploatuoti namų valdos žemės sklypas, esantis Šilalės mieste, Saulėtekio g. 5 (dabartinis adresas Saulėtekio g. 7) buvo padidintas iki 0,1024 ha. Tai patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 8 d. raštas Nr. B4-387-(6.1) ir schema. Šis plotas buvo išpirktas ir dėl šio naudojamo žemės sklypo ploto buvo sudarytas susitarimas su kaimyninio sklypo naudotoju V. G. Dėl sklypo ribų jokių ginčų nebuvo. Pagal Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 772 jai ir jos vyrui buvo įteisintas 0,0999 ha ploto žemės sklypas, kuris patvirtintas 2000 m. kovo 22 d. detaliuoju planu. Pagal minėtą apskrities viršininko įsakymą įteisinus mažesnį plotą nei buvo nustatyta ankstesniu potvarkiu, tapo neįmanoma eksploatuoti ūkinio pastato ir gyvenamojo namo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žinodama, jog gretimo sklypo naudotojas V. G. nėra privatizavęs žemės sklypo, siekdama turėti galimybę naudotis pastatais, išlaikant visus statybos norminių aktų reikalavimus, 2010 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės merą su prašymu leisti privatizuoti (įsigyti) dalį laisvos žemės sklypo, kiek priklauso pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. 2010 m. gegužės 19 d. gavo Šilalės rajono savivaldybės mero atsakymą, jog ji su kaimynu V. G. turėtų kreiptis dėl žemės sklypo, esančio Saulėtekio g. 9, įteisinimo ir bendro amalgamacijos projekto rengimo. 2010 m. birželio 1 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl amalgamacijos projekto rengimo, tačiau jai buvo nurodyta, jog projektas nebus rengiamas. Kadangi su V. G. nebuvo sutarta dėl bendrų ribų ir pertvarkymo projekto, ji kartu su kaimynu derino sklypo ribas, tačiau paruošus notarine tvarka patvirtintą sandorį dėl ribų nustatymo, V. G. tokį sandorį sudaryti atsisakė. Kadangi jai nebuvo sudaryta galimybė pirkti, o dalies laisvo žemės sklypo įsigijimas buvo būtinas pastatų eksploatacijai, 2010 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti išsipirkti 0,04 ha žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Saulėtekio g. 9, ir prijungti prie jai priklausančio žemės sklypo. Tačiau 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. SD-3-306 buvo informuota, jog nėra laisvos valstybinės žemės ploto tarp jai nuosavybės teise priklausančio ir V. G. faktiškai valdomo privatizuojamo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės suformuoti jai pageidaujamą privatizavimui žemės sklypą. Detalesnės informacijos ir motyvų, kuriais remiantis toks sprendimas buvo priimtas, jai niekas nenurodė. Siekdama išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, kreipėsi į Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, kuris 2010 m. gruodžio 2 d. rašte jai nurodė, jog ginčijamu įsakymu V. G. yra įteisintas 0,1196 ha žemės sklypas, esantis Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste. Teigė, kad ginčijamas aktas pažeidžia jos teises, nes užkerta kelią išsipirkti laisvą valstybinės žemės sklypo dalį tam, kad galėtų tinkamai eksploatuoti savo sklype esančius pastatus. Nurodė, kad yra gretimo sklypo savininkė, tačiau apie jokius gretimai esančio sklypo (Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste) kadastrinius matavimus jai nebuvo pranešta, nesudaryta galimybė dalyvauti juos atliekant bei pareikšti motyvuotas pastabas. Nesant atliktų kadastrinių matavimų, lieka neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ginčijamu įsakymu buvo nustatytas (suformuotas) privatizuojamo žemės sklypo plotas. Sprendžiant ginčo sklypo privatizavimą, jos interesai buvo visiškai ignoruojami, taip pažeidžiant įstatymo nustatytas procedūras ir lygiateisiškumo principą. Paaiškino, kad pagal Šilalės rajono valdybos 1992 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. 211-v, V. G. buvo leista privatizuoti 0,1108 ha žemės ploto, esančio Saulėtekio g. 7 (dabartinis adresas – Saulėtekio g. 9), Šilalės mieste. Tačiau ginčijamu įsakymu V. G. buvo suformuotas ir parduotas 0,0088 ha didesnis nei priklauso (0,1108 ha ploto) žemės sklypas. Kadangi V. G. daiktinių teisių į sklypą iki ginčijamo įsakymo priėmimo nebuvo įregistravęs, iš ginčijamo įsakymo lieka neaišku, koks iki įsakymo priėmimo buvo likusios dalies – 0,0088 ha žemės sklypo, teisinis statusas ir priimant ginčijamą įsakymą buvo ignoruojami jos teisėti interesai. Teigė, kad neišnagrinėjus visų ginčo aplinkybių, akivaizdžiai buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimamo įsakymo objektyvumą, teisėtumą ir pagrįstumą. Pažeidus procedūras, ginčijamas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir yra naikintinas. Panaikinus ginčijamą įsakymą, liktų neišspręstas jos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymas Šilalės žemėtvarkos skyriui dėl laisvo valstybinės žemės sklypo dalies išpirkimo, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti šį prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 64 – 66) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog Šilalės rajono valdybos 1992 m. spalio 21 d. potvarkiu Nr. 211-V, V. G., tuo metu gyvenančiam Saulėtekio g. 7, buvo leista įmokėti valstybės vienkartines įmokas už naudojamą 0,1108 ha namų valdos žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ prie nuosavybės teise priklausančių pastatų pagal atliktus sklypo kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 reikalavimais, priimtas ginčo įsakymas. Paaiškino, kad atliekant kadastrinius matavimus gretimų žemės sklypų savininkai nebuvo kviečiami todėl, kad jų sklypų ribos nustatytos anksčiau atliekant kadastrinius matavimus ir nustatytos koordinatės sutiko su V. G. naudojamu žemės sklypu ir sklypo ribos sutapo su esamomis tvoromis. Vadovaujantis šiuo skundžiamu įsakymu ir V. G. įmokėjus pinigus už nustatytą viršplotį, 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P33-028 0,1196 ha žemės plotui. Ši valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartis užregistruota valstybės įmonės registrų centre. Pažymėjo, kad pareiškėjos vyras J. A., atliekant 1999 m. lapkričio 16 d. jų naudojamo žemės sklypo ribų paženklinimą, su nustatytomis sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, be to, sklypo ribos buvo suderintos su visais gretimais esančių sklypų savininkais ar naudotojais. Taip pat pažymėjo, kad nustatytomis sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis pareiškėja ir jos vyras naudojasi 10 metų ir kaimynams bei žemėtvarkos skyriui pretenzijų dėl sklypo ribų nereiškė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 40 – 42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

V. G. nurodė, kad pačios pareiškėjos nuosavybės teise valdomas gretimas 0,0999 ha ploto žemės sklypas įteisintas dar 2000 m. kovo 22 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkiu, patvirtintu supaprastintu detaliuoju planu, parengus kadastrinių matavimų planą ir suderinus visiems suinteresuotiems asmenims. Be to, pareiškėja nurodo, kad sklypas jai ir jos sutuoktiniui įteisintas 2000 m. balandžio 25 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu. Byloje pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog šie aktai yra negaliojantys ar panaikinti. Todėl nesuprantama, kodėl pareiškėja, jos teigimu, tariamai negalinti eksploatuoti savo pastatų pagal paskirtį, šią aplinkybę iškelia tik dabar, daugiau nei 10 metų nesinaudojusi įstatymine teise skųsti teisės aktus, kuriais sklypas buvo suformuotas tariamai netinkamo ploto. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė ir jokių įrodymų, jog iš tiesų negali tinkamai eksploatuoti pastatų. Pareiškėjos nurodytas Statybos techninis reglamentas priimtas tik 2004 m., kai sklypas su jame esančiais pastatais buvo suformuotas patvirtinus detalųjį planą dar 2000 m., todėl pareiškėjos sklypui apskritai netaikytinas. Pažymėjo, jog riba tarp abiejų sklypų nustatyta jų faktinių valdytojų sutarimu ir nekito nuo pat 1977 metų, kai jo sklypo planą nubraižė pats pareiškėjos sutuoktinis J. A. Paaiškino, kad pati pareiškėja skunde nurodo, jog laisvos valstybinės žemės tarp jų sklypų nėra. Tai, į jos prašymus nurodė tiek atsakovas, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja niekada nepasinaudojo įstatymų suteikta teise šiuos individualius administracinius aktus apskųsti, jei su jais nesutiko, lygiai kaip ir niekada neskundė kitų jai galimai nepalankių aktų. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jo sklypo plotas nustatytas nesant atliktų kadastrinių matavimų, o apie juos (jei buvo atlikti), jai pranešta nebuvo, nesudarant galimybės dalyvauti juos atliekant. Teigė, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes sklypo kadastriniai matavimai atlikti buvo, juos atliko UAB „Rolvita“. Šiuolaikiniais matavimo prietaisais nustatyta, jog tikslus valdomo sklypo plotas yra ne 0,1108 ha, bet 0,1196 ha. Pareiškėja nustatant jo sklypo ribas, kaip ir kitų kaimyninių sklypų savininkai, kviesta nebuvo, todėl, kad sklypų, besiribojančių su jo sklypu, kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir šie matavimai gretimų sklypų savininkų interesams jokios įtakos turėti negalėjo. Teigė, kad ginčijamo įsakymo panaikinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi, panaikinus įsakymą, ji netaptų nei viso, nei dalies jo sklypo savininke. Jis nuosavybės teisę į savo sklypą įgijo jį nusipirkęs iš valstybės, teisė į sklypą yra įregistruota viešame registre. Taigi teismui panaikinus ginčijamą įsakymą, o pareiškėjai kada nors ateityje galimai nuginčijus žemės pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš sąžiningo įgijėjo (koks šiuo atveju jis ir yra) nekilnojamasis daiktas būti išreikalautas negali, o ir apskritai išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo gali tik jo savininkas (Civilinio kodekso 4.95 str.). Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą paaiškino, kad atsakovas yra išnagrinėjęs šį prašymą – prašymas atmestas. Šis atsakovo atsakymas nenuginčytas ir galiojantis, pareiškėja jo ir neskundė. Taigi teismui ir panaikinus ginčijamą įsakymą, atsakovui neatsirastų jokios pareigos dar kartą nagrinėti pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymo. Todėl ir šis pareiškėjos skundo reikalavimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu (b. l. 114 – 120) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. iš pareiškėjos priteisė 1 150 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Šilalės žemėtvarkos skyriuje 2010 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymas „Dėl laisvos valstybinės žemės pirkimo“, kuriuo ji prašo leisti išsipirkti 0,04 ha žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste, ir prijungti prie žemės sklypo, besiribojančio su sklypu Saulėtekio g. 7, Šilalės mieste. Šiame rašte pareiškėja taip pat nurodė, kad E. ir V. G. atsisakius tartis ir įteisinti savo namų valdą, jai nebuvo suteikta galimybė minėtą laisvą žemės sklypo plotą pirkti; žemės pirkimas būtinas, nes neturi galimybės eksploatuoti pastatų. Šilalės žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. SD-3-306 išnagrinėjo pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą ir nurodydamas į Teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1124, jai atsakė, jog nėra laisvos valstybinės žemės ploto, kuriame būtų galima suformuoti pareiškėjos pageidaujamą privatizavimui žemės sklypą, tarp pareiškėjos nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Saulėtekio g. 7, Šilalės mieste, ir V. G. privatizuojamo bei faktiškai valdomo nuosavybės teise priklausomų pastatų namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste. Šiame rašte išaiškinta, jog pareiškėja turi teisę apskųsti šį atsakymą. Šilalės žemėtvarkos skyrius ir 2010 m. rugsėjo 29 d. raštu jau į kitą pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 9 d. prašymą atsakė, jog V. G. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 2010 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P33-028 buvo privatizuotas faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas, adresu Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste, bei nurodė ir šio atsakymo (sprendimo) apskundimo tvarką. Duomenų, jog pareiškėja skundė ir (ar) yra apskundusi paminėtus atsakovo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimus nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 25 d. raštu pareiškėjai taip pat nurodė, kad žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis V. G., yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; laisvos valstybinės žemės, tarnybos žiniomis, tarp pareiškėjos ir kaimyno namų valdų nėra; pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, į kadastrą įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; šis atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl ginčo aplinkybių pareiškėja kreipėsi ir į Seimo narį R. Žemaitaitį, kuris 2010 m. gruodžio 2 d. raštu jai atsakė, jog iš esmės pareiškėjos namų valda jau yra suformuota, įteisinta, o V. G. teisę privatizuoti 0,1108 ha valstybinę žemę patvirtina dar Šilalės rajono valdybos 1992 m. spalio 21 d. potvarkis Nr. 211-v. Šilalės rajono savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 8 d. raštu pareiškėjai į jos 2010 m. balandžio 1 d. prašymą, nurodė, kad Šilalės miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1977 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 30 „Dėl žemės sklypų skyrimo individualių gyvenamųjų namų statybai“ gyvenamojo namo statybai J. Arcišauskui buvo skirtas 0,06 ha žemės sklypas; Šilalės rajono valdybos 1994 m. kovo 16 d. potvarkiu Nr. 73-V „Dėl žemės sklypo koregavimo po esamais statiniais“ statiniams eksploatuoti namų valdos žemės sklypas, esantis Šilalės mieste, Saulėtekio g. 5 (adresas pakeistas į Saulėtekio g. 7) buvo padidintas iki 0,1024 ha; 1999 m. buvę gyvenamojo namo savininkai J. A. ir A. L. namų valdos žemės sklypo ribas pasitikslino kadastriniais matavimais; P. Kapočiaus individuali įmonė atliko žemės sklypo, esančio Šilalės mieste, Saulėtekio g. 7, kadastrinius matavimus pagal faktiškai naudojamas sklypo ribas, kurios aptvertos tvoromis ir nustatė 0,0999 ha sklypo plotą; su tokiomis sklypo ribomis ir plotu sutiko savininkai J. A., A. L. ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo daiktines teises į žemės sklypą; Šilalės rajono savivaldybės administracija minėto sklypo ploto nesumažino; taip pat nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2000 m. kovo 22 d. potvarkiu 112 patvirtino J. A. ir A. L. supaprastintą namų valdos detalųjį planą Saulėtekio g. 5, Šilalės mieste, sklypo plotas – 999 kv. m. Tauragės apskrities viršininko administracija 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 772 nutarė parduoti J. Arcišauskui faktiškai naudojamą 599 kv. m namų valdos žemės sklypą iš bendrojo 999 kv. m ploto su bendrasavininke A. L., nurodyta žemėtvarkos skyriui sudaryti su namų valdos žemės sklypo savininku valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Paminėta sutartis sudaryta 2000 m. gegužės 2 d. Šilalės rajono valdyba 1992 m. spalio 21 d. potvarkiu Nr. 211-v „Dėl namų valdos, sodų sklypų ir komercinės paskirties sklypų įsigijimo“ 1.1. punktu nutarė leisti Šilalės miesto gyventojams pirkti individualių namų valdas pagal priedelį Nr. 1. Paminėto priedelio Nr. 1 eilutėje Nr. 10 yra įrašytas V. G., kuriam leista pirkti (kaina čekiais – 2 917) 0,1108 ha sklypą, adresu Saulėtekio 7, Šilalės mieste. UAB „Rolvita“, atlikusi šio sklypo kadastrinius matavimus, nustatė šio žemės sklypo plotą – 0,1196 ha. 2010 m. gegužės 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo V. G., gretimi žemės sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. Ž33-31 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo pardavimo V. G. Šilalės mieste“ nustatė valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (sklypo plotas 0,1196 ha ir kt.); nutarė leisti parduoti V. G. 0,1196 ha ploto, kitos paskirties žemės sklypą, esantį Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste, pagal Šilalės rajono valdybos 1992 m. spalio 21 d. potvarkį Nr. 211-v sumokėtus 29,17 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis; už ploto skirtumą 0,0088 ha sumokėti 338,58 Lt į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą. 2010 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P33-028, V. G. ir nusipirko minėtą 0,1196 ha ploto žemės sklypą. V. G. nuosavybės teisė į šią žemę įregistruota viešajame registre nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. Pastebėjo, kad liudytoju teismo posėdžio metu apklausto A. A. parodymai iš esmės patvirtina pareiškėjos posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog tvora, skirianti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. G. sklypus, pastatyta daugiau nei prieš 10 metų. Pareiškėja nurodė, kad Gudauskai tvorą pastatė apie 1998 m. ir nuo tada ginčo žeme jie naudojasi, žemės naudojimosi faktinė tvarka nepasikeitė. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Šilalės žemėtvarkos skyrius yra išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą ir tai patvirtina 2010 m. rugsėjo 6 d. atsakovo priimtas sprendimas SD-3-306. Tačiau nei šio atsakovo sprendimo, nei kitų anksčiau paminėtų atsakovo bei kitų viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais pareiškėjai iš esmės buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta dėl ginčo situacijos aplinkybių, nurodyta, jog pareiškėja turi teisę skųsti šiuos sprendimus, pareiškėja neskundė ir ginčo atveju atitinkamo (-ų) reikalavimo (-ų) nekėlė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai ginčo situacijoje yra teisėti ir pagrįsti, atsakovas motyvuotai, tinkamai ir laiku atsakė į pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, bei ir į kitus anksčiau minėtus jos prašymus, todėl skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitas pareiškėjos skundo reikalavimas – panaikinti Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. Ž33-31 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir valstybinės žemės sklypo pardavimo V. G. Šilalės mieste“, teismo nuomone, laikytinas juridiškai nepagrįstu, kadangi ginčijamas aktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių iš esmės nesukelia ir (ar) negali sukelti, nes priimtas būtent trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atžvilgiu. Be to, V. G. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą yra registruota viešajame registre, šie duomenys nepanaikinti, nepakeisti ir yra galiojantys. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat laikė, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės byloje yra apgintos ir jis turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, į tai, kad ginčo byla iš esmės nesudėtinga, nes teismų praktika tokio pobūdžio bylose gausi, pareiškėjos ginčo bylos reikalavimai nebuvo teisiškai nauji ir (ar) sudėtingi ir pan., todėl atitinkamų specialių žinių poreikis gynybai nebuvo aktualus ir (ar) reikalingas, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį už atstovavimą teisme ir susipažinimą su byla vertino 150 Lt, o už atsiliepimo parengimą – iki 1 000 Lt. Atsižvelgęs į šias faktines ir teisines aplinkybes, iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. teismas priteisė viso – 1 150 Lt atstovavimo išlaidų.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 122 – 124) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės remiasi argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Laiko, kad niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog ginčijamas įsakymas negalėjo iš esmės pažeisti jos interesų. Priešingai, pareiškėja yra įsitikinusi, jog ginčijamas įsakymas tiesiogiai pažeidė jos teises ir įstatymo saugomus interesus, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą gynybos. Teismui visapusiškai neišnagrinėjus pateikto skundo motyvų dėl pažeistų procedūrų, turėjusių užtikrinti priimamo sprendimo objektyvumą, teisėtumą ir pagrįstumą, nebuvo išsamiai atskleista bylos esmė. Vien tik formalus jos veiksmų ir atsakovo sprendimų išvardijimas, konstatavimas, jog ji neskundė visų atsakovo sprendimų, negali būti laikomas visapusišku bylos išnagrinėjimu. Teismui neatsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių turinį ir priešpriešinių interesų kontekstą šiuose santykiuose, nebuvo galima priimti teisingo ir objektyvaus sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 137 – 138) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl skundo nepagrįstumo. Pažymi, kad pareiškėjos vyras J. A. 1999 m. lapkričio 16 d. atliko savo naudojamos namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos suderino gretimų žemės sklypų savininkai. Pagal atliktus sklypo kadastrinius matavimus Šilalės rajono savivaldybės tarybos merė priėmė 2000 m. kovo 22 d. potvarkį Nr. 112 „Dėl J. A. ir A. L. supaprastinto detalaus plano patvirtinimo“ ir patvirtino J. A. ir A. L. naudojamo žemės sklypo plotą 0,0999 ha, kuris nėra pakitęs ir šiuo metu. Šiuo sklypu pareiškėja kartu su savo buvusiu vyru naudojasi apie 10 metų ir pretenzijų dėl nustatytų sklypo ribų niekam nereiškė. Pabrėžia, kad visą šį laikotarpį pagal J. A. suderintas sklypo ribas šiuo plotu naudojosi V. G. ir jokio laisvo valstybinės žemės ploto tarp faktiškai naudojamo V. G. namų valdos žemės sklypo ir privataus pareiškėjos žemės sklypo nebuvo. Priešingai, įteisinus, t. y. sudarius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl V. G. naudojamo namų valdos žemės sklypo, adresu Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste, atsirado galimybė pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. G. parengti bendrą ribą turinčių sklypų amalgacijos projektą ir taikiu tarpusavio susitarimu pakeisti jos sklypo ribą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 132 – 134) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

V. G. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies pakartoja atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamam sprendimui naikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neatsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus dėl procedūrų pažeidimo priimant ginčijamą įsakymą ir todėl padarė neteisingas išvadas dėl skundo pagrįstumo.

Pareiškėja skunde teismui reiškė du reikalavimus: panaikinti 2010-08-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž33-32 ir įpareigoti atsakovą iš naujo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-17 prašymą. Minėto 2010-08-03 įsakymo 1 punktu nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio Saulėtekio g. 9 Šilalės mieste kadastro duomenys, o antru punktu nuspręsta parduoti V. G. 0,1196 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį Saulėtekio g. 9, Šilalės mieste.

Pareiškėja 2010-08-17 prašyme žemėtvarkos skyriui, prašė leisti išsipirkti 0,04 ha žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Saulėtekio 9 ir prijungti prie žemės sklypo esančio Saulėtekio 7.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėtvarkos skyrius( toliau –žemėtvarkos skyrius) į pareiškėjos 2010-08-17 prašymą , pateikė 2010-09-06 atsakymą, kuriame nurodė, kad nėra laisvos valstybinės žemės , kurioje būtų galima suformuoti pareiškėjos prašomą privatizavimui žemės sklypą, tarp pareiškėjos nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo Saulėtekio 7, Šilalės mieste ir V. G. privatizuojamo ir faktiškai valdomo žemės sklypo Saulėtekio 9, Šilalės mieste prie nuosavybės teise priklausančių pastatų .

Byloje yra duomenys, kad Šilalės žemėtvarkos skyrius 2010-09-29 į pareiškėjos 2010-09-09 prašymą atsakė, jog V. G. 2010-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.P33-028 buvo parduotas faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas Saulėtekio 9. Ši sutartis nenuginčyta. V. G. parduotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Į kadastrą įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka( LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 d. ).

Taip pat byloje nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2000-03-22 potvarkiu Nr. 112 patvirtino J. A. ir A. L. supaprastintą namų valdos detalųjį planą Saulėtekio 5, Šilalės mieste, sklypo plotas 999kv.m( adresas pakeistas į Saulėtekio 7) Tauragės apskrities viršininko administracija 2000-04-25 įsakymu Nr. 772 nutarė parduoti Juozui Arcišauskui faktiškai naudojamą 599 kv.m. namų valdos žemės sklypą iš bendrojo ploto 999 kv.m. su bendrasavininke A. L.. Pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2000-05-02.

Šilalės rajono valdyba 1992-10-21 potvarkiu 211-v „Dėl namų valdos, sodų sklypų ir komercinės paskirties sklypų įsigijimo“ 1.1 punktu nutarė leisti Šilalės miesto gyventojams pirkti individualių namų valdas pagal priedėlį Nr.1. Priedėlio 10 eilutėje įrašytas V. G., kuriam leista pirkti 0,1108 ha žemės sklypą, adresu Saulėtekio 7( pakeistas į Saulėtekio 9) Atlikus kadastrinius matavimus nustatytas tikslus šio sklypo plotas 0,1196 ha( b.l. 49,50,51)

Iš 2010-05-17 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo V. G., gretimi sklypai jau suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Taip pat byloje yra įrodymai, kad V. G. būtent tokiu žemės sklypu, koks ir yra jam parduotas, faktiškai naudojosi. Tą faktą patvirtina tvora, skirianti pareiškėjos ir V. G. sklypus. Duomenų, kad naudojimosi sklypu tvarka pasikeitė byloje nenustatyta.

Pareiškėjos namų valdos sklypas suformuotas ir privatizuotas. Administraciniai aktai, suteikiantys V. G. teisę privatizuoti faktiškai naudojamą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų žemės sklypą, nenuginčyti.

Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pagrindo naikinti skundžiamą atsakovo sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir pardavimo V. G., nėra teisinio pagrindo, nes šis sprendimas , neginčijant kitų aukščiau paminėtų sprendimų, pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia.

Pareiškėjai į jos prašymą duotas išsamus atsakymas, todėl įpareigoti atsakovą dar kartą išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-17 prašymą nėra pagrindo.

ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, bet ne į argumentus, kaip nurodo apeliaciniame skunde apeliantė.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų skundo reikalavimų, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, materialinės ir procesinės teisės normų priimdamas sprendimą nepažeidė. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis