Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų D. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama gretimo namų valdos sklypo naudotoja, pastatė medinę tvorelę, užimdama žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Apeliantų nuomone Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstų išvadų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas taip pat pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje nustatytą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kurio esmė – suteikti šalims vienodas teises įrodinėjimo procese bei teikiant paaiškinimus dėl bylos, kadangi apeliantų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė, jų nevertino ir jais nesivadovavo.

Prašydamas išspręsti konfliktą su kaimyne ir objektų bendraturte A. B. dėl to, kad pastaroji nuolat ištraukia sklypo riboženklius, kurie žymi ribą tarp jų sklypų, R. D. kreipėsi į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą dar 2013 m. spalio 10 d. Šis prašymas buvo persiųstas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, o vėliau – Nacionalinės žemės tarnybos skyriui nagrinėti ir sprendimui priimti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas visiškai neįvertino, kad 2013 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-148 nustatyta, kad A. B. (skl. (duomenys neskelbtini)) savininkė yra pastačiusi medinę tvorą su metaliniais kuolais ant R. D. (skl. (duomenys neskelbtini)) sklypo prie 15-14 taško. Galimai pažeistos savininko teisės ir ji įpareigota nuimti tvorelę iki 2013 m. gruodžio 5 d. Taip pat teismas nevertino 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-150, kuriuo specialistai nustatė, jog kitos paskirties žemės sklype esanti tvorelė, priklausanti A. B., nėra pašalinta, 2013 m. lapkričio 26 d. privalomas valstybinės institucijos įpareigojimas neįvykdytas, todėl pažeistos savininkų teisės. Teismas vertino tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo niekuo nepagrįstus paaiškinimus, ko pasėkoje neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teismas nevertino ir 2013 m. gruodžio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto „Dėl žemės naudojimo patikrinimo vietoje“, kuriame nustatyta, kad gretimo žemės sklypo savininkė A. B. yra pastačiusi medinę tvorelę, kuri trukdo savininkams naudotis savo sklypo dalimi. Taip pat nesivadovavo ir 2014 m. gegužės 19 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Teismas, nevertindamas didesnę įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų, priėmė nutarimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos dokumentams, administracinės bylos medžiagai, išvados padarytos visiškai nesigilinant į ginčo esmę, nepagrįstai ginant vien A. B. interesus.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas administracinę bylą nutraukė iš esmės vienu vieninteliu argumentu, t. y. atkartojo A. B. atstovo raštu išdėstytą poziciją jos visiškai netikrindamas ir nesigilindamas, tačiau teismo išvados visiškai prieštarauja faktinei situacijai.

Nukentėjusieji D. D. ir R. D. bei A. B. yra nekilnojamojo turto objektų bendraturčiai, ir šie objektai yra apeliantams priklausančiame žemės sklype. A. B. nustatyta servituto teisė naudotis apeliantų priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 m pločio dalimi, aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo ribos esančius pastatus. Tačiau A. B. neteisėtai siekia išplėsti jai servitutu suteiktas teises ir pasistatė tvorą apeliantams priklausančiame žemės sklype, taip neteisėtai užimdama jiems priklausančio žemės sklypo bei aikštelės dalį, dėl ko teismo nutarimo argumentai nepagrįsti.

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo specialistams 2012-05-22 atlikus naujus kadastrinius matavimus, kuriais nustatyta, kad kiemo statiniams (kiemo aikštelė bl, skysto kuro rezervuaras r, lauko tualetas v1, v2, rūkykla R), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., priklauso kiemo aikštelė bl, kurios plotas 37,85 kv. m. Šios aikštelės 66/100 dalys – 24,981 kv. m. (37,85 X 0,66), yra apeliantų, o 34/100 –12,869 kv. m. (37,85 X 0,34)dalys A. B. nuosavybė. Visa kiemo aikštelė bl yra apeliantams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., nes A. B. priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. Nepaisant to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užsitvėrė 17,7 kv. m. sklypo ir aikštelės, todėl akivaizdu, jog ji užtvėrė 5 kv. m. (17,7 - 12,8) jai nepriklausančio žemės sklypo. Todėl teismo argumentai, jog A. B. veiksmai pastatant tvorelę kiemo aikštelėje negali būti vertinami kaip žemės sklypo užėmimas, yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinei situacijai, kadangi ji pastatė tvorelę ne savo kiemo aikštelėje, ir netgi ne savo žemės sklype, o apeliantų žemės sklype ir jiems priklausančios aikštelės dalyse.

ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Aiškindamas „užėmimo“ sąvoką ATPK 45 straipsnio prasme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius, atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas (žr. nutartį byloje Nr.N556-1212/2008 ir kt.). Šiuo atveju A. B. savavališkai užtvėrė apeliantams priklausančio žemės sklypo ir kiemo aikštelės dalį, šias aplinkybes patvirtina eilė Nacionalinės žemės tarnybos rašytinių dokumentų į kuriuos teismas nesigilino, dėl ko teismo priimtas nutarimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ATPK 256 ir 257 str. nuostatas.

Nukentėjusiųjų D. D. ir R. D. apeliacinis skundas netenkinamas, tačiau skundžiamas nutarimas keičiamas.

Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. Administracinės nuobaudos skyrimo terminus nustato ATPK 35 straipsnis. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Kaip matyti iš ATPK 35 str. 1 d. nuostatų, procesinio sprendimo priėmimui yra aktualus ne protokolo surašymo laikas, o inkriminuojamo pažeidimo nustatymo laikas, taigi nors administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje buvo surašytas tik 2014 m. gegužės 19 d., o teisme byla gauta 2014 m. gegužės 21 d., svarbios ne šios datos, o A. B. galimai padaryto pažeidimo data.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos bylos medžiagos, inkriminuojamas tikėtinas pažeidimas buvo padarytas 2013 m. gruodžio 5 d. – kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo 2013 m. gruodžio 5 d. aktu Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-150 (b. l. 11-12) buvo nustatyta, jog A. B. neįvykdė 2013 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-148 (b. l. 13-14) nustatyto įpareigojimo nuimti tvorelę iki 2013 m. gruodžio 5 d., už tai jos veika kvalifikuota pagal ATPK 45 str. 1 d. Iš šių duomenų darytina išvada, kad procesinis sprendimas šioje byloje už A. B. inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., turėjo būti priimtas iki 2014 m. birželio 5 d., tačiau nutarimas, kuriuo A. B. atžvilgiu administracinė byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, priimtas tik 2014 m. liepos 11 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo šio termino.

ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (LVAT 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris patvirtintų, jog teismas būtų pratęsęs A. B. administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nebuvo priimti jokie kiti procesiniai dokumentai, sąlygojantys kitokį administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą.

ATPK 35 str. numatytas terminas yra naikinamasis ir pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Šios procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Minėtų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-727-12). Tokia praktika formuojama ir kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi nustačius, kad byloje suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas, nebegali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas t. y. asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl padaryto pažeidimo, taip pat jo atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas nutraukti procesą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali pasisakyti dėl nukentėjusiųjų D. D. ir R. D. apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. B. veikoje nėra ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o turi apsiriboti administracinės atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutraukdamas ad­mi­nistracinio teisės pa­žei­di­mo bylos teiseną A. B. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, priėmė tik iš dalies teisingą sprendimą, nes procesas turėjo būti nutrauktas kitu pagrindu – pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. nu­ma­ty­tam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų dėl pagrindinio bylos ginčo klausimo, konstatuoja, kad apeliacinis skundas netenkinamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas keičiamas, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukiant ATPK 250 str. 7 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiųjų D. D. ir R. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

administracinę bylą A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.