Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-243-548/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
II-243-548/2019
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00061-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
V. R.
Nukentėjusysis
N. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-243-548/2019Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00061-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 26 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant pareiškėjui V. R.,nukentėjusiajam N. M.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 15 d. priimto nutarimo Nr. 63-ANR_N-545-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. 2019 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. 63-ANR_N-545-2019 V. R. nubaustas 150,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 6.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. V. R. priklausantys šunys, atbėgę į avių aptvarą bei ūkinį pastatą, kuriame avys uždaromos nakčiai, adresu – (duomenys neskelbtini), papjovė N. M. priklausančias avis, t. y. 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 6.00 val. V. R. priklausantys šunys papjovė 4 N. M. priklausančias avis, 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 5.30 val. V. R. priklausantys šunys papjovė 1 N. M. priklausančią avį, 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 19.30 val. V. R. priklausantys šunys papjovė 3 N. M. priklausančias avis, 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.40 val. V. R. priklausantys šunys papjovė 1 N. M. priklausančią avį. Viso laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 6.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. V. R. priklausantys šunys papjovė 9 N. M. priklausančias avis, dėl ko N. M. padaryta 857,00 Eur turtinė žala. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V1-540 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 13, 15, 17 ir 101.20 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje (b. l. 11-12).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. R. skundu prašo panaikinti Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas apkaltintas remiantis vien nukentėjusiojo ir su juo susijusių asmenų parodymais, nes nukentėjusiojo avis papjovė ne jam priklausantys šunys, minėti šunys yra bešeimininkiai ir dėl jų atsakomybę turi prisiimti Kaišiadorių rajono savivaldybė. Kad jis neturi šunų, matė ir policijos atstovai, kurie apžiūrėjo jo įmonės teritoriją. Be to ir nukentėjusysis nesiėmė visų būtinų priemonių apsaugoti savo turtą – avis, todėl jas galėjo papjauti ne tik pasprukę kaimynų šunys, tačiau ir lapės, vilkai, kiti laukiniai plėšrūnai (b. l. 3-4).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. nurodė, jog yra apkaltintas dėl gyvūnų nepriežiūros, tačiau su priimtu nutarimu nesutinka, nes avis suėdę šunys priklauso ne jam. Paaiškino, kad liudytojo V. P. kalė prie jo teritorijos atsivedė šuniukus, kalė su šunimis taip ir gyveno šalia teritorijos. Šunys kartais įbėgdavo į jo valdomą teritoriją, iš jos būdavo išvyti. Šunų nešerdavo. Auginamomis vištomis šunų nešerdavo. Iki šiol pas jį laksto dar vienas šuo, nes jo negali pagauti. „Nuaras“ paima tik pagautus šunis. Pririštų šunų savo teritorijoje neturi. Turėjo gal prieš 5-6 metus. Raštiškai į seniūniją dėl šunų nesikreipė, nes šunys jam netrukdė. Dėl papjautų avių į jį nukentėjusysis kreipėsi vieną kartą, sakė, jog jo šunys papjovė avis. Dėl ko nukentėjusysis kreipėsi būtent į jį, jis nežino. Prašė atlyginti žalą. Jam priklausanti teritorija yra užtverta, tačiau tvoroje yra skylių. Savo teritorijoje lakstančius šunis yra matęs, juos išveja. Vieną šunį buvo pagavę darbininkai, tačiau šunis pagauti yra sudėtinga, nes šunys draskosi, kanda. Dabar likęs vienintelis šuo į spąstus nelenda.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. M. paaiškino, kad jam žala padaryta per 4 kartus, pirmą kartą žala padaryta gegužės 29 d. – buvo papjauti du ėriukai, dėl to niekur nesikreipė, nes dalyvavo laidotuvėse. Kitą kartą žala padaryta rugpjūčio 27 d., 28 ir 29 dienomis. Paskutinį kartą – spalio 25 d., tačiau tą kartą dėl žalos taip pat nesikreipė. Rugpjūčio 27, 28 ir 29 dienomis buvo papjautos 9 jo avys, padaryta 857,00 Eur turtinė žala. V. R. pažįsta 13 metų, nuo tada, kada atsikraustė. Rugpjūčio 27 d. pamatė išdraskytas avis, sėdo į automobilį ir nuvyko pas R. į jo valdomą fermą. R.i pasakė, kad jie turi problemų, nes šunys sudraskė avis, R. jam atsakė, kad tai jis dėl to turi problemų. Apie problemą pranešė seniūnijai, tačiau seniūnija atsakė, kad kol šunys nepagauti, nieko padaryti negali. Pas R. buvo tik vieną kartą. Pas R. trys šunys atsirado maždaug prieš 4-5 metus. Šunys nedidelio ūgio, kaip takso veislės šunys. Iš kur atsirado šunys, nežino. Tarp V. P. ir V. R. buvo pokalbis, jog R. P. sakė, kad P. kalė laksto su šuniukais, tačiau P. R. atsakė, kad nors ir jo kalė, tačiau su šuniukais gyvena pas R.. Kalė lakstydavo palaida, dabar yra likęs tik vienas šuo. Kitus kažkas kažkur išvežė. Likęs šuo dabar laksto paskui R. darbuotoją. Rugpjūčio 28 d. ryte pamatė avis krūvoje, nuėjo pažiūrėti, tvarte pamatė gulinčią išdraskytą avį, tuomet iš tvarto pro jį prabėgo minėti trys šunys. Prabėgo tie patys pas R. teritorijoje gyvenę šunys. Yra girdėjęs, kad šunys pas R. yra šeriami, kitaip jie ten negyventų. R. teritorija yra aptverta iš vienos pusės, iš kitos pusės yra užkardas, šunys ten gali lakstyti laisvai. Su V. R. dėl žalos atlyginimo nesitarė, nes V. R. su juo dėl žalos atlyginimo nebendrauja. Anksčiau yra buvęs įvykis, kuomet R. šuo buvo papjovęs jo avį, tuomet R. žalą atlygino, tačiau šiuo atveju bendravimas dėl žalos atlyginimo yra visai kitoks. Nemano, jog R. ar jo darbuotojai galėtų pagauti šunis. Dėl papjautų avių telefonu kreipėsi į Rumšiškių seniūniją, kalbėjo su darbuotoja J. P., kuri nurodė, jog jei šunys nėra pagauti, padėti negali, nes pareigūnai šunų negaudo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. paaiškino, kad pirmas dėl šunų sugavimo kreipėsi N. M.. Buvo pasakyta, kad laksto daug šunų, ar buvo sakyta, kad šunys priklauso būtent V. R., nepamena. Sulaukė skambučio, kad vienas šuo yra sugautas, tuomet pranešė tarnyboms, kad atvyktų pasiimti šuns. V. R. skambino pati, siūlė spręsti problemą dėl lakstančių šunų. Didžiausia problema yra tai, kad žmonės dėl iškilusių problemų nesikreipia anksčiau.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju V. R. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jam priklausantys šunys laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 6.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. papjovė N. M. priklausančias 9 avis, dėl ko N. M. padaryta 857,00 Eur turtinė žala. V. R. su priimtu nutarimu nesutinka, teigia, jog jis administracinio nusižengimo nepadarė, nes N. M. priklausančias avis papjovę šunys nepriklauso jam, yra valkataujantys.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos gyvūnų laikytojų pareigos: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte numatyta, kad kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais (12 punktas). Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų (13 punktas). Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“. Prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti (22.4 punktas). Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Žemės valdos savininkas ar teritorijos valdytojas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams (22.5 punktas). Taisyklių 47 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracija organizuoja bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimo veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą ir šių gyvūnų grąžinimą savininkams arba perdavimą gyvūnų globėjams. Bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus gaudo, karantinuoja, laikinai globoja (ar perduoda gyvūnų globėjams), numarina (atlieka eutanaziją) Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba, kuri pagal sutartį teikia paslaugas savivaldybės teritorijoje (48 punktas).

ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 6.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. šunys papjovė N. M. priklausančias 9 avis, dėl ko N. M. padaryta 857,00 Eur turtinė žala. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo N. M. 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimai (b. l. 33, 37), 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. kovo 19 d. paaiškinimai (b. l. 19-20, 39), fotolentelė Nr. 1, kurios nuotraukose matomos negyvos avys (b. l. 34-35). Byloje ginčas kilo dėl to, jog V. R. neigia, kad N. M. avis papjovė jam priklausantys šunys, nes jis šunų neaugina, duodamas paaiškinimus V. R. 2019 m. balandžio 4 d. nurodė, kad N. M. avis galėjo išpjauti benamiai valkataujantys šunys (b. l. 21). Nukentėjusysis N. M. 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. kovo 19 d. paaiškinimuose bei pareiškimuose nurodė, kad jo avis papjovė V. R. šunys. Liudytoja byloje apklausta Rumšiškių seniūnijos seniūno pavaduotoja J. P. paaiškino, kad iš žmonių yra girdėjusi, kad prie V. R. fermų laksto keletas šunų. Pats V. R. 2018 m. rugpjūčio 28 d. jai sakė, kad minėti šunys prie jo fermų laksto jau ilgą laiką, jos klausė, ką jam daryti su šunimis. V. R. patarė, kad reikia kreiptis į seniūniją, kad šungaudžiai išvežtų šunis. V. R. 2018 m. rugpjūčio 28 d. vieną šunį pagavo, jos žiniomis, pagautas šuo buvo išvežtas. Po minėto šuns išvežimo daugiau nėra girdėjusi jokių pretenzijų dėl sugadinto turto ar lakstančių palaidų šunų (b. l. 40). Liudytoju byloje apklaustas Č. P. N. paaiškino, kad gyvena šalia V. R. priklausančių paukštynų, yra ne kartą matęs aplink jo namus lakstančius šunis, kurie atbėgdavo iš paukštyno teritorijos (b. l. 41). Liudytoju byloje apklaustas V. P. paaiškino, kad yra ne kartą matęs avis papjovusius šunis išbėgančius iš V. R. priklausančio paukštyno teritorijos. V. P. taip pat nurodė, jog minėti šunys yra V. R. priklausančios ir ten pat ūkyje gyvenančios patelės jaunikliai, kuriuos ji atsivedė prieš 4 metus, kurie nuo to laiko gyvena V. R. teritorijoje (b. l. 43). Liudytoju byloje apklaustas V. R. paaiškino, kad dirba šalia V. R. paukštyno, kurio teritorijoje anksčiau matydavo 3-4 lakstančius šunis (b. l. 44). Teismo posėdžio metu V. R. nurodė, jog minėti šunys jam nepriklauso, jis jų nešeria. Šunis prie jam priklausančios teritorijos atsivedė V. P. kalė, kuri su šuniukais toliau liko gyventi šalia jo teritorijos. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. M. nurodė, kad yra girdėjęs V. P. ir V. R. pokalbį, jog V. R. V. P. sakė, kad V. P. kalė laksto su šuniukais, tačiau V. P. V. R.i atsakė, kad nors ir jo kalė, tačiau su šuniukais gyvena pas V. R.. Teismo posėdžio metu apklaustas V. R. neneigė, kad šunys laksto ir po jam priklausančią teritoriją, nes teritorija nėra aklinai aptverta, minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytojais apklausti V. R., Č. P. N., J. P., V. P., tačiau teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. M. nurodė, jog nemano, kad V. R. ar jo darbuotojai galėtų šunis pagauti. Pats teismo posėdžio metu apklaustas V. R. nurodė, jog vieną šunį pagavo darbininkai, tačiau šunis pagauti sudėtinga, nes šunys draskosi, kanda.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, taip pat ir teismo posėdyje apklaustų pareiškėjo, nekentėjusiojo bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad nėra neginčijamų bei patikimų įrodymų, jog V. R. atliko priešingus teisei veiksmus, kurie jam inkriminuoti administracinio nusižengimo protokolu bei priimtu nutarimu.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm.b.Nr.N9-990/2006, Nr.N62 – 3686/2008).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad nukentėjusiojo N. M. avis papjovė V. R. priklausantys šunys. Nutarimas priimtas remiantis tik liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, jog minėti šunys priklauso V. R., nes laksto jam priklausančioje teritorijoje. Tačiau byloje nėra duomenų, jog minėtais šunimis V. R. rūpintųsi, prižiūrėtų juos kaip augintinius. Liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad šunys laksto ne tik V. R. teritorijoje, tačiau laisvai po visą gyvenvietę, todėl liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad minėti šunys laksto V. R. priklausančioje teritorijoje, neįrodo, jog minėti šunys priklauso būtent V. R.. Taip pat pažymėtina, jog pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog nemano, kad V. R. ar jo darbuotojai galėjo pagauti lakstančius šunis, kas, teismo vertinimu, įrodo, jog minėti šunys nėra V. R. augintiniai, o V. R. jų savininkas ar globėjas. Kadangi byloje surinkti duomenys neįrodo, kad N. M. avis papjovę šunys priklauso V. R., todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju V. R. veikoje nesant nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš V. R. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 63-ANR_N-545-2019 panaikinimo tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-545-2019 (RIOK: 18091111080) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį prieš V. R. nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 18091111080, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis