- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 2-172-503/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- G. L.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
nedalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ričardui Lilui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas),
institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L., institucija, teikianti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. prašo teismo atnaujinti terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, skirti DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti, kad A. B. nėra nepilnamečių vaikų A. B. ir P. B. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais A. B. ir P. B. gimimo aktų įrašuose esantį įrašą, kad A. B., yra jų tėvas, priteisti iš atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2007 m. susituokė su atsakovu. Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. B. 2009 m. atsakovas išėjo gyventi kitur. Nuo 2010 m. kovo mėn. pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, intymiai bendrauti su G. L.. Gyvenant su G. L., ji nuo jo pastojo, jiems gimė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vėliau gyvenant su G. L. gimė P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus vaikams, A. B. parašo Civilinės metrikacijos skyriuje nereikėjo. Vaiko kilmė iš tėvo, esančio registruotoje santuokoje su vaiko motina, patvirtinama santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Paaiškėjus aplinkybėms, duodančioms pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (t. y., kad asmuo nėra vaiko tėvas), tėvystę galima nuginčyti teismine tvarka. Kadangi A. B. ir P. B. gimė dar esant santuokoje su atsakovu, jiems buvo duotos atsakovo pavardės ir gimimo liudijime įrašyta, kad tėvas yra A. B. Dar (duomenys neskelbtini) m., gimus dukrai A. B., jos biologinis tėvas G. L. kreipėsi į teismą dėl atsakovo A. B. tėvystės A. B. nuginčijimo. Tačiau byla nebuvo išnagrinėta. Su G. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai A. B. ir P. B. žino, kas yra jų tikrasis tėvas, jį myli, o jos vyras, G. L. pripažįsta, kad A. B. ir P. B. yra jo vaikai, juos myli, jais rūpinasi, nori suteikti jiems savo pavardę. Nustačius, kad atsakovas nėra A. B. ir P. B. biologinis tėvas, turi būti pripažinti negaliojančiais gimimo akto įrašai. Jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2013 m. (duomenys neskelbtini). A. B. apie A. B. žinojo, tėvystės neginčijo, išlaikymo neteikė, nesirūpino. Apie P. B. atsakovas nežino. G. L. norėjo būti įrašytas vaikų tėvu, bet negalėjo tai padaryti, nes ji nebuvo išsiskyrusi, todėl tėvu automatiškai įrašomas sutuoktinis. G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. (duomenys neskelbtini), iki tada jie visi kartu gyveno. Atsakovas gyvena užsienyje, bet ji nežino, kurioje šalyje.
Atsakovas A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove pradėjo gyventi 2010 metų kovo mėnesio pradžioje. Gyveno kartu pas ieškovę kaip sugyventiniai. Po to gimė A. B., žino, kad jis jos biologinis tėvas, yra tuo įsitikinęs. Mergaite rūpinosi, išlaikė, tuo metu dirbo. Po dviejų metų gimė P. B., pripažįsta, kad yra jo biologinis tėvas, yra tuo įsitikinęs. Pradėjus gyventi su ieškove, buvo atvykęs atsakovas, bet daugiau atsakovo niekada nematė. Su ieškove ryšius palaiko. Vaikų nemato, nes vaikai turi kitą pavardę, dėl to jų į pasimatymus neleidžia. Ketina vaikams suteikti savo pavardę. Ketina atlikęs bausmę vaikus išlaikyti, dabar negali to daryti, nes nedirba. Pripažįsta, kad yra A. B. ir P. B. biologinis tėvas ir DNR ekspertizės nepageidauja.
Institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas išvadoje prieštaravimų ieškinio tenkinimui nėra išsakęs. Išvadoje nurodyta, kad tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu. Teismui pripažinus, kad atsakovas nėra A. B. ir P. B. biologinis tėvas, turėtų būti nustatyta nepilnamečių vaikų kilmė iš tėvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas neprašė taikyti senaties terminą (CK 3.6 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl termino atnaujinimo tėvystei nuginčyti nenagrinėtinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. B., (duomenys neskelbtini) gimė P. B., kurių motina gimimo įraše nurodyta ieškovė R. B., o tėvu – atsakovas A. B. (b. l. 9-10). A. B. ir P. B. gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, tačiau faktiškai negyvenant, tėvystė gimimo įraše buvo įrašyta pagal ieškovės ir atsakovo santuokos įrašą (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2013 m. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Ieškovė ir trečiasis asmuo G. L. susituokė 2014 m. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Ieškovė su atsakovu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2009 metų, su trečiuoju asmeniu G. L. ji kartu gyvena nuo 2010 metų kovo mėnesio (b. l. 4). Siekiama nuginčyti atsakovo A. B. tėvystę vaikų – A. B. ir P. B., atžvilgiu.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina, koks atsakovo ir trečiojo asmens požiūris į vaikus, kurį iš jų vaikai pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai gimė tuo metu, kai ieškovė ir trečiasis asmuo kartu gyveno, praėjus keletui metų po to, kai su atsakovu faktiškai nebegyveno, atsakovas su vaikais nebendrauja, nevykdo tėvo valdžios, apie P. B. gimimą nežino, trečiasis asmuo, laikantis save biologiniu vaikų tėvu, vaikais rūpinasi, su jais bendrauja, rėmė juos materialiai. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaikų gimimo su jais nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikų nėra matęs, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Atsakovas teismui prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nuginčyti tėvystę neišreiškė. Ieškovė nurodė ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtino, kad trečiasis asmuo, pripažindamas save vaikų tėvu, rūpinasi jais, su vaikais bendrauja, juos auklėja, nori suteikti savo pavardę. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis.
Remiantis CK 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Ginčo dėl tėvystės nėra. Nuginčijus atsakovo tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę, taip būtų užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir CK 3.161 straipsnio 2 dalimi. Išdėstyti faktai, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai yra nuoseklūs ir sutampantys. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas negali būti vaikų A. B. ir P. B. tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, ir nustatytina, kad atsakovas A. B. nėra vaikų A. B. ir P. B. tėvas, o šie nėra jo vaikai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo bei duomenų gimimo aktų įrašuose pripažinimo negaliojančiais pripažintini pagrįstais ir tenkintini.
Ieškovė realiai bylinėjimosi išlaidų neturėjo, kadangi jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 7-8). Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas,), 111,40 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 38) bei 3,30 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3), iš viso – 155,70 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 307 ir 399 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o šie nėra jo vaikai.
Pripažinti negaliojančiu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, esantį įrašą, kad A. B. yra A. B. tėvas.
Pripažinti negaliojančiu P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, esantį įrašą, kad A. B. yra P. B. tėvas.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44,30 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 30 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 111,40 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 40 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.