Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. U., jos atstovui Petrui Klimavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. 2016 m. spalio 3 d., apie 07.20 val., Taikos g. 201, Vilniuje, vairuodama automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, buvo neatidi, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė bei apgadino. Taip R. U. pažeidė KET 9, 102 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu R. U. parodė, kad prisipažįsta kalta dėl įvykio, tačiau ji nebėgo iš įvykio vietos. Nurodė, kad apie įvykį sužinojo gulėdama ligoninėje, kai tėvas norėjo apdrausti automobilį, ji iš karto grįžusi paskambino policijos pareigūnei ir susitarė dėl automobilių apgadinimų aukščių sulyginimo. Nurodė, kad toje vietoje yra labai keblus išvažiavimas iš kiemo, yra dvi juostos, ir vienoje būna pastatytos nevažiuojančios mašinos, gali būti, kad važiuodama žiūrėjo į tas mašinas, ir nepastebėjo nukentėjusiosios automobilio ir kliudė jį. Pavažiavusi pristabdė tikriausiai dėl to, kad toje vietoje į Maxima parduotuvės kiemą važiuoja mašinos, kad išvengti kamščių, tai ir pristabdė. Nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, faktiškai vairuoja neseniai, automobilis taip pat pirktas neseniai, todėl dar nėra prie jo pripratusi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu R. U. nurodė, kad automobiliu Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pirmadienio iki penktadienio dažniausiai apie 07.20 val. ji važiuoja į savo darbovietę iš Taikos g. 207. Išvažiuojant iš kiemo yra sukama link Rygos gatvės (į kairę). Važiavo iš lėto, iš lėto sukdama į kairę įsitikinus, kad nematė kliūties iš dešinės, suko į kairę. Jokio smūgio ar garso signalų nejautė ir negirdėjo. Taip pat nematė atvažiuojančios mašinos. Apie užfiksuotą eismo įvykį sužinojo jos tėtis R. U., norėdamas apdrausti automobilį. Apie nežymius įbrėžimus ant bamperio dešinės pusės šono pamatė spalio 5 d. Dėl įbrėžimų nėra įsitikinusi kada jie atsirado ir ar jie buvo (b.l. 11).

Nukentėjusioji G. A. parodė, kad nurodytą dieną važiavo tiesiai link Rygos gatvės, greitis nebuvo didelis, automobilis Ford Focus išvažinėjo iš kairės pusės ir trenkėsi dešiniu priekiniu sparnu į jos automobilio kairį priekinį sparną. Minėtas automobilis pristabdė ir nuvažiavo tiesiai link Rygos gatvės. Automobilio Ford Focus vairuotojo ji nematė, nes langai buvo užrasoję. Ji pastebėjo tą akimirką, kai jau matė, kad bus susidūrimas, dar suko į dešinę, norėdama išvengti kontakto, tačiau jai nepavyko, ji pajuto susidūrimą, jos automobilyje buvo įlenkimas ir įbrėžimas. Nurodė, kad draudimo bendrovė žalos dar neatlygino, laukiama teismo sprendimo, taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jos atsiprašė.

G. A. 2016 m. spalio 3 d. paaiškinimuose nurodyta, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 07.20 val. vairavo pilkos spalvos automobilį Kia Rio, v/n (duomenys neskelbtini). Važiavo Taikos gatve link Rygos gatvės. Buvo ūkanotas rytas, matomumas geras, važiuojamoji dalis sausa, važiuojamosios dalies danga – asfaltas. Važiavo savo juosta, ta kryptimi judėti yra vienintelė. Staiga iš kiemo, esančio kairėje pusėje priešais parduotuvę „Maxima“ Taikos g. 162A, priešais ją išvažiavo mėlynos spalvos automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bandydama išvengti susidūrimo, ji naudojo garsinį signalą, staigiai stabdė ir bandė pasitraukti į dešinę, bet įvykio išvengti nepavyko ir automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į jos automobilio Kia Rio kairį priekinį kampą ir po truputį judėjo toliau Taikos gatve, nors ji naudojo garsinį signalą, bandydama sustabdyti Ford Focus ir atkreipti jo dėmesį. Jis truputį stabtelėjęs nuvažiavo toliau. Kas vairavo automobilį, nepastebėjo. Po įvykio iš įvykio vietos nepasitraukė, įjungė avarinį ženklą ir skambino policijai (b.l. 7).

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nurodytos dienos rytą, apie 7.20 val., važiavo Taikos gatve link Rygos, pravažiavus sankryžą, judėjo 20 km/h greičiu. Iš kairės pusės išlindo automobilis ir kliudė jų automobilio kairį priekinį kampą. Nurodė, kad nukentėjusioji bandė išvengti kontakto, bet nepavyko. Jie sustojo, signalizavo, jis mojavo išlipęs iš automobilio, tačiau minėtas automobilis lėtai nuvažiavo. Paaiškino, kad tuo metu buvo prieblanda, automobilis Ford Focus išdygo iš niekur nieko, važiavo gal 5-7 km/h greičiu, po kontakto užlindo priešais ir nuvažiavo ta pačia kryptimi, kaip jie važiavo. Nurodė, kad buvo kaip pokštelėjimo garsas, smūgis nebuvo didelis.

V. P. 2016 m. spalio 3 d. paaiškinimuose nurodyta, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 7.22 val. važiavo G. A. vairuojamame automobilyje Kia Rio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant Taikos gatve staiga iš kiemo, esančio kairėje pusėje, priešais parduotuvės „Maxima“ įėjimą, kurios adresas Taikos g. 162A, priešais juos išsuko automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir trenkėsi į automobilio Kia Rio priekinį kairės pusės kampą. G. A. staigiai stabdė, naudojo garsinį signalą bei bandė išvengti susidūrimo, sukdama į dešinę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Smūgis buvo labai garsus ir stipriai jaučiamas. Po įvykio Giedrė naudojo garsinį signalą, kaip ir paties įvykio metu, bet automobilis Ford Focus, šiek tiek pristabdė už kokių 20-30 metrų (matėsi degantys stabdžių žibintai) ir nuvažiavo toliau. Kas vairavo automobilį, nepastebėjo, matomumas buvo geras, kelio danga sausa (b.l. 8).

R. U. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, kad 2016 m. spalio 3 d., 07.28 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Taikos g., Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“ pranešėjo automobilį KIA RIO, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė melsvos spalvos a/m Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš įvykio vietos link Rygos g. pusės (b.l. 4);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno A. G. 2016 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 07.28 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Taikos g. 201, įvyko eismo įvykis. Atvykę rado automobilį KIA, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją G. A., kuri paaiškino, kad jai važiuojant Taikos g. buvo automobilių spūstis. Jai iš kairės, iš Taikos g. 201 išvažiuodamas automobilis FORD, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jos automobilio kairįjį priekinį kampą ir pristabdęs nuvažiavo Taikos g. mažėjančia tvarka. G. A. signalizavo, bet FORD į tai nereagavo. Kas vairavo FORD, nepastebėjo. KIA automobilyje kartu važiavo V. P. (b.l. 3);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu ir automobilio FORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptis (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 6);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad mėlynos spalvos automobilis FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. U. (b.l. 10);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti automobilio KIA RIO apgadinimai, nuotraukas pateikė G. A. (b.l. 9);

- 2016 m. lapkričio 4 d. transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokolu, iš kurio matyti, kad ant automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastas nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, 0,34-0,66 m aukštyje, ant automobilio KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastas nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, įlenktas kairės pusės sparnas 0,37-0,67 m. aukštyje. Ant priekinio bamperio matyti nežymios melsvos spalvos žymės. Transporto priemonių sugadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b.l. 13);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 14).

Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo

R. U. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje ji, vairuodama automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, buvo neatidi, nedavė kelio juo važiuojančiam nukentėjusiosios automobiliui Kia Rio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė bei apgadino. Taip R. U. pažeidė KET 9, 102 punktus. Be R. U. prisipažinimo, jos kaltę pažeidus nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus patvirtina ir kiti jau minėti įrodymai – nukentėjusiosios G. A., liudytojo V. P. parodymai, taip pat eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokolas su fotolentelėmis, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija bei informacija iš Bendrojo pagalbos centro. Minėti įrodymai yra neprieštaraujantys vienas kitam, patvirtina vienas kitą ir atitinkamai patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo nurodytą eismo įvykio, t. y. R. U. automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios automobilio Kia Rio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo mechanizmą, todėl pripažintina, jog R. U. pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Tačiau nors R. U. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pagrįstai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko, numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) sugadinimą (apgadinimą), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (Administracinių teisės pažeidimų kodekse reglamentuojamą 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio R. U. buvo surašytas protokolas, nebenumato. Kita vertus, kaip minėta, protokole formuluojant pažeidimo esmę, nurodyta, jog R. U. pažeidė KET 9 punkto reikalavimą, numatantį eismo dalyvio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, taip pat (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Taigi nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), nuo 2017 m. sausio 1 d. nebeužtraukia administracinės atsakomybės (kai tai padaro ne asmuo, neturintis teisės vairuoti, arba ne asmuo, kuris būtų apsvaigęs nuo alkoholio ir pan.), tačiau pažymėtina, kad tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalis, tiek ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdymą, t. y. už Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą R. U. yra nurodyta, jog ji, įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, buvo neatidi, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui KIA RIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinimas suformuluotas pažeidus, be kita ko, Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jos kaltę dėl šio pažeidimo, spręstina, jog R. U. veika, panaikinus administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) apgadinimą (sugadinimą), perkvalifikuotina. Vertinant, ar veika, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, pažymėtina, jog ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija – bauda nuo 28 iki 43 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – bauda nuo 60 iki 90 eurų. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kadangi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta 124¹ straipsnio 3 dalyje, spręstina, kad R. U. veika kvalifikuotina pagal 124¹ straipsnio 3 dalį ir neperkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš R. U. paaiškinimų, ji savo kaltės neneigė dėl paties eismo įvykio, tačiau nurodė, jog ji susidūrimo nepastebėjo, eismo sąlygos buvo sudėtingos, buvo susikoncentravusi į kitoje vietoje stovėjusius automobilius, pristabdyti galėjo dėl to, kad galbūt prieš ją važiavęs automobilis suko į parduotuvės kiemą. Taip pat ji nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo neseniai (ką patvirtina pateikta automobilio registracijos liudijimo kopija), prie jo dar nebuvo pripratusi, faktiškai vairuoja taip pat neseniai. Apklausti nukentėjusioji G. A. ir liudytojas V. P. parodė, kad jie pajuto ir išgirdo susidūrimo garsą, nurodė, kad buvo lyg pokštelėjimo garsas, tačiau, kaip nurodė V. P., smūgis nebuvo stiprus, taip pat jie parodė, kad nukentėjusiosios automobilį kliudęs automobilis išvažiavo prieš juos ir tiesiog nuvažiavo tiesiai, važiavo lėtai, taip pat nurodė, kad šiek tiek pristabdė, tačiau nesustojo. Pastarąją aplinkybę (kad R. U. vairuotas automobilis buvo šiek tiek pristabdytas) iš esmės atitinka jos paaiškinimas, jog galėjo pristabdyti dėl to, kad prieš ją važiavę automobiliai galėjo įsukti į parduotuvės Maxima kiemą, siekiant išvengti kamščių, nes kaip tik buvo rytinio piko metas. Taip pat iš duomenų byloje nustatyta, kad R. U. vairuotas automobilis techniškai tvarkingas, jam atlikta techninė apžiūra, be to, ji yra apsidraudusi transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Todėl teismas, įvertinęs abiem automobiliams nustatytus apgadinimus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus, negali daryti kategoriškos išvados, jog R. U. suvokė padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog R. U. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. U. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija – bauda nuo 28 iki 43 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. U. prisipažino padariusį šį administracinį teisės pažeidimą, gailėjosi, sprendžia, kad nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. U. – ji administracine tvarka nebausta. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad R. U. skirtina ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. U. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 3 dalies numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

R. U. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti, kad vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16063138404, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.