- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- I-1798-505/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01868-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Edvinui Venskui, Jolantai Ražukienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 52-TE-377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai D. T. ir vyresniajam policininkui R. J.“ 1.2 punktą (b.l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymu Nr. 52-TE-377, vadovaujantis LR Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-57 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Pažymėjo, kad įsakyme nėra nurodyta už kokį konkretų teisės akto pažeidimą pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda (papeikimas).
Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėto patruliavimo metu pareiškėjas tik vykdė ekipažo vyresniojo patrulio nurodymus. Mano, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo į tai atsižvelgta ir įsigilinta. Neatsižvelgta ir į pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. paaiškinime paminėtus faktus bei aplinkybes. Teigė, jog paaiškinime į pareiškėjui įteiktą 2015 m. liepos 14 d. pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo paminėti tarnybos faktai ir aplinkybės pagrindžia tai, kad nurodyto Patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų nepažeidė ir inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Pažymėjo, jog yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl prieš skiriant tarnybinę nuobaudą atsakovas privalėjo gauti šios profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą.
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga tarnybinio patikrinimo medžiagą, kuria remiantis buvo surašyta paminėta tarnybinio patikrinimo išvada, gavo tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl atsakymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą turėjo teisę duoti per 14 dienų, kaip tai numato LR Vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 29 punkto nuostata, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Atsakovas profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo nelaukė ir aukščiau skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, sužinojusi apie aukščiau paminėtu įsakymu paskirtas tarnybines nuobaudas pareiškėjui ir pareigūnui D. T., numatytą renkamojo organo (komiteto) 2015 m. rugsėjo 10 d. posėdį, kuriame buvo numatyta svarstyti atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas, pareiškėjui ir pareigūnui D. T., atšaukė.
Šalies argumentai
Taip pat prašymu prašė ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, susijusio su administracine byla, ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673 20.7 punktas (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.5-V-13 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui (b. l. 76-80). Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskr. VPK) atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b.l. 13-16).
Atsiliepime į skundą nurodė ir įgalioti atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nesilaikyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. IV-720, 29 punkto reikalavimų, t. y. paskyrė tarnybinę nuobaudą be profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo.
Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo R. J. veiksmų buvo patvirtinta Alytaus apskr. VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai raštas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui R. J. išsiųstas tą pačią dieną. Nurodė, kad Alytaus apskr. VPK kreipėsi Aprašo nustatyta tvarka į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tačiau profesinė sąjunga nepateikė sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą jos nariui R. J., o 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 211 paprašė papildomų duomenų: dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, įteikto pranešimo bei pareigūno paaiškinimo. Alytaus apskr. VPK 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 52-S-44624 „Dėl prašymo“ pateikė profesinei sąjungai prašytus dokumentus ir nurodė, kad nepateikus atsakymo iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pareigūnui bus skiriama tarnybinė nuobauda, pripažįstant, kad atsakymas nebuvo gautas. Paminėjo tai, kad Aprašo nustatytas 14 dienų terminas, per kurį profesinė sąjunga privalo nuspręsti, ar tenkinti prašymą skirti tarnybinę nuobaudą, ar netenkinti, turėjo pasibaigti 2015 m. rugpjūčio 21 d. Alytaus apskr. VPK pratęsė šį terminą profesinei sąjungai iki 2015 m. rugsėjo 3 d., apie tai profesinę sąjungą informavo, tačiau nei sutikimo, nei atsisakymo duoti sutikimą profesinė sąjunga nepateikė. Tokiu atveju, Alytaus apskr. VPK viršininkas pagrįstai skyrė pareiškėjui R. J. tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, kad policijos įstaigos vadovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareigūnui, yra saistomas teisės aktuose nustatytų terminų. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Todėl vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, negali suteikti profesinei sąjungai didesnio termino apsispręsti dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nei yra nustatytas nuobaudos skyrimo terminas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai, kad Aprašo nustatytas 14 dienų terminas, per kurį profesinės sąjungos renkamas organas privalo nuspręsti, ar tenkinamas prašymas skirti tarnybinę nuobaudą, turėjo būti skaičiuojamas ne nuo Alytaus apskr. VPK 2015 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. 52-5-41620 „Dėl sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą“ išsiuntimo dienos, o nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi neatitinka teisės aktų nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, už kokį konkretų teisės akto pažeidimą jam skirta tarnybinė nuobauda. Alytaus apskr. VPK viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 52-TE-377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai D. T. ir vyresniajam policininkui R. J.“ preambulėje yra nurodyta, kad minėtas įsakymas yra priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-57. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad pareigūnui R. J. dėl to, kad nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų yra skiriama tarnybinė nuobauda - papeikimas. Su minėta tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į jo 2015 m. liepos 20 d. paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Aprašo 5 punkto nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pažymėjo, kad Alytaus apskr. VPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto ir Aprašo nuostatomis bei atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas nagrinėjamu atveju surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrino pareiškėjo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertino, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pareiškėjo veiksmų yra nurodytas tarnybinio nusižengimo objektas - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas ir jame aiškiai suformuluotas draudimas be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas sprendė, jog nėra reikšminga, ar buvimas stovinčioje transporto priemonėje truko 5 ar 10 minučių. Normos pažeidimu laikytinas pats buvimo transporto priemonėje faktas. Tarnybinio nusižengimo objektyviąja puse pripažinta D. T. ir R. J. sėdėjimas stovinčiame tarnybiniame automobilyje, kai nebuvo jokių kliūčių, kurios ribotų galimybę išlipti iš tarnybinio automobilio, kitaip tariant sėdėjimas nesant tam nei tarnybinio būtinumo, nei nepalankių oro sąlygų. Subjektyviąja šio tarnybinio nusižengimo puse pripažinti tyčiniai pareigūno veiksmai, pareigūnas, žinodamas, kokio elgesio modelio iš jo reikalauja teisės aktų nuostatos ir privalėdamas jų laikytis, elgėsi priešingai. Be to, ir pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės prieštaravo tarnybinio patikrinimo metu gautiems faktiniams duomenims. Esant tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumai, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo buvimo faktas dėl to, kad Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresnysis patrulis D. T. ir patrulis R. J. tarnybos metu esant palankioms oro sąlygoms ir be tarnybinio būtinumo, sustoję gatvių sankryžoje, abu sėdėjo tarnybiniame automobilyje.
Tarnybinio patikrinimo metu Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresniojo patrulio R. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Darė išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Mano, kad Alytaus apskr. VPK 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje padarytos išvados pareigūno R. J. atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas pilnai, visapusiškai ir objektyviai, laikantis tarnybinių nusižengimų tyrimų tvarkos, todėl naikinti skundžiamo įsakymo nėra pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, susijusį su administracine byla, prašė jo netenkinti, nes jis neatitinka ABTĮ išdėstytų kriterijų (pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų galima tirti norminį administracinį aktą) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Pareiškėjas ginčija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 52-TE-377, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, ir atsižvelgdamas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-57 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), 1.2 punktu skyrė vyresniajam policininkui R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patruliui, tarnybinę nuobaudą- papeikimą ( b. l. 57).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavedimu vidaus tyrimų grupėje 2015 m. liepos 10 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal gautą Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko M. S. 2015 m. liepos 10 d. tarnybinį pranešimą dėl atlikto netikėto patikrinimo ir jo metu nustatytų trūkumų.
Nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. naudojantis Vieninga pajėgų valdymo sistema (toliau - VPVS) nuo 2 val. iki 4.30 val. buvo nuotoliniu būdu stebima, kaip vykdomas patruliavimas Alytaus mieste ir rajone, Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje. Stebėjimo metu nustatyta, kad Birštono savivaldybėje dirbo vienas policijos patrulis (šaukinys -„Romuva 37") su tarnybine transporto priemone ŠKODA OKTAVIA. Patruliuojantį ekipažą sudarė Birštono policijos komisariato (toliau - Birštono PK) Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vyresnysis patrulis D. T. ir to paties būrio patrulis R. J.. Apie 4.30 val. tikrintojų grupė nusprendė patikrinti minėtą Birštono PK patrulių ekipažą, kadangi stebėjimo metu buvo nustatyta, kad šis ekipažas stovi šalia (duomenys neskelbtini) . ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Privažiuojant prie ekipažo matėsi, kad tarnybinis automobilis stovi, o abu pareigūnai sėdi transporto priemonės viduje, minėtas faktas buvo užfiksuotas filmuojant inventoriniu fotoaparatu „Fujifilm finepix XP 70" Nr. 4WM01643. Privažiavus prie patrulių ekipažo ir jiems pastebėjus, kad atvyko tarnybines uniformas vilkintys tikrintojai šie išlipo iš automobilio. Pasiteiravus, kodėl abu pareigūnai sėdi stovinčiame tarnybiniame automobilyje, patruliai nieko neatsakė. Pasiteiravus kiek laiko jau stovi vienoje vietoje, R. J. atsakė, kad apie 10 minučių. Tikrinimo metu pareigūnai nebuvo gavę iškvietimo iš operatyvaus valdymo padalinio, netikrino asmenų ar transporto priemonių, nepildė jokios tarnybinės dokumentacijos, be to, ir oro sąlygos buvo geros: be kritulių. temperatūra lauke buvo 16 laipsnių šilumos. Kitų darbo drausmės pažeidimų tikrinant minėtą patrulių ekipažą nustatyta nebuvo.
2015 m. liepos 15 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresniajam patruliui D. T.. Pranešime nurodyta, kad 2015 m. liepos 10 d. pagal numatytą Pajėgų išdėstymo planą turėdami viešai patruliuoti Biršono mieste nepatruliavo ir be tarnybinio būtinumo, bei esant palankioms oro sąlygoms sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA. Tokiais savo veiksmais pažeidė 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 20.7 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.
Tuo pačiu, būdamas patrulio vyresniuoju, neužtikrino tinkamo policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymo ir tokiais savo veiksmais galimai pažeidė minėtos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 punkte numatytos policijos patrulio vyresniojo sąvokos nuostatas.
2015 m. liepos 16 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patruliui R. J.. Pranešime nurodyta, kad 2015 m. liepos 10 d. pagal numatytą Pajėgų išdėstymo planą turėdami viešai patruliuoti Biršono mieste nepatruliavo ir be tarnybinio būtinumo, bei esant palankioms oro sąlygoms sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA. Todėl tokiais savo veiksmais pažeidė 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 20.7 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.
2015 m. liepos 20 d. buvo gautas Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresniojo patrulio D. T. paaiškinimas. Pareigūnas paaiškinime nurodė, kad 2015 m. liepos 9 d. nuo 17 val. iki 2015 m. liepos 10 d. 8.15 val. dirbo kartu su Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patruliu R. J., tarnybiniu automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu „Romuva 37". Patruliuodami nustatytais maršrutais Nr. 1, 2, 3 pagal iš anksto nustatytą Pajėgų išdėstymo planą 2015 m. liepos 10 d. apie 4.30 val. sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, norėdami pasižiūrėti tarnybiniame kompiuteryje Policijos registruojamų įvykių registro ar nėra naujų įvykių ir pasitarti dėl tolimesnio patruliavimo. Pareigūnai stovėjo neišjungę veikiančio tarnybinio automobilio variklio ir su įjungtomis artimosiomis šviesomis, kad esant reikalui, galėtų nedelsiant tinkamai reaguoti (vėliau tarnybinio automobilio variklis buvo išjungtas). Visa tai užtruko ne daugiau nei 5-10 minučių, todėl pareigūno D. T. teigimu, tokiu elgesiu jie tikrai negalėjo grubiai pažeisti ir nusižengti Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatoms. Taip pat paaiškinime nurodyta, kad pareigūnai tikrai nesiekė tyčia nusižengti ar piktnaudžiauti nustatyta tvarka. Be to, pareigūnų buvimo tarnybiniame automobilyje laikotarpiu aplink pašalinių asmenų nebuvo, nepravažiavo ir jokia transporto priemonė, o ir tarnybinio būtinumo ribų per tokį trumpą laikotarpį pareigūnai negalėjo pažeisti. Taip pat vyresnysis patrulis savo paaiškinime nurodė, kad susiklosčiusi situacija jam bus gera pamoka ir užtikrino, jog tai daugiau niekada nepasikartos.
2015 m. liepos 20 d. buvo gautas Alytaus aps. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patrulio R. J. paaiškinimas. Pareigūnas savo paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir kartu su juo dirbęs vyresnysis patrulis D. T.. Tačiau R. J., nurodydamas sustojimo priežastį B. S. ir Jaunimo gatvių sankryžoje, papildomai nurodė, kad jie sustojo ne tik patikrinti Policijos registruojamų įvykių sistemos ir pasitarti dėl tolimesnio patruliavimo, bet ir turėdami tikslą sutikrinti kelionės lapus pagal automobilio spidometro rodmenis. Taip pat pareigūno teigimu, jų sustojimas ir abiejų pareigūnų buvimas automobilio salone patruliavimui neigiamos įtakos neturėjo.
Tarnybinio patikrinimo metu siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, bei turint tikslą patvirtinti arba paneigti pareigūnų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, buvo susipažinta su Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis ir nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patrulių ekipažas šaukiniu „Romuva 37" buvo sustojęs ir stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nuo 4.34 val. iki 4.46 val. Taip pat susipažinus su duomenimis iš Policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu nebuvo registruota nei vieno įvykio Birštono PK aptarnaujamoje teritorijoje.
Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip tikrintojų grupė priartėjo prie Alytaus aps. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patrulių ekipažo šaukiniu „ Romuva 37". Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad patruliai tikrinimo metu sustoję gatvėje abu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Ar automobilio variklis buvo užvestas dėl pašalinių garsų nustatyti nepavyko. Taip pat pažymėtina, kad patruliai stovėjimo metu netikrino duomenų Policijos registruojamų įvykių registre, kadangi jokio apšvietimo, kuris atsiranda turint automobilio salone nešiojamų kompiuterį ir žiūrint jame informaciją, vaizdo įraše nėra. Tikrintojų grupei sustojus greta patrulių ekipažo, šie pamatę tikrintojus abu išlipa iš tarnybinio automobilio. Kas vyko toliau vaizdo įraše neužfiksuota.
Apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, bei atsižvelgiant į pareigūnų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, šiuo atveju pažymėjo, kad aplinkybės, jog patruliai sustojo norėdami pasitarti dėl tolimesnio patruliavimo bei norėdami pasižiūrėti duomenis, įvestus į Policijos registruojamų įvykių registrą, bei sutikrinti keliones lapus, turėtų būti vertinamos kritiškai. Tokią išvadą darė iš to, kad peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą, nebuvo nustatyta jokių požymių, kad tarnybiniame automobilyje sėdėję Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patruliai būtų tikrinimo metu automobilio salone tikrinę duomenų bazę, kadangi nebuvo jokio apšvietimo, kuris sklinda nuo nešiojamo kompiuterio ekrano. Taip pat ir aplinkybė, jog patruliai tarėsi dėl tolimesnio patruliavimo vertintino kritiškai, kadangi teisės aktų nuostatos jiems nesuteikia jokių įgaliojimų patiems savarankiškai spręsti kokiu maršrutu patruliuoti. Maža to, išleidžiant patruliuojančius pareigūnus į tarnybą, jiems aiškiai būna numatyta patruliavimo maršrutas bei sektoriai. Taip pat informaciniuose biuleteniuose prie nurodytų maršrutų būna suformuluotos ir užduotys, kurias turi vykdyti patruliuojantys pareigūnai. Todėl tai tik dar kartą patvirtino, kad patruliuojantiems pareigūnams nėra reikalo ir būtinybės patiems savarankiškai spręsti kur patruliuoti ir kokias užduotis vykdyti. Taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę dėl kelionės lapų sutikrinimo tarnybos eigoje, ir šiuo atveju pažymėtina, kad kelionės lapų pildymą reglamentuoja Alytaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintos Alytaus apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklės, o tiksliau šių taisyklių 37 p. ir 38 p, kuriuose nurodyta, kad kelionės lapai pildomi kiekvieną Alytaus aps. VPK transporto priemonės naudojimo dieną, kelionės lapo pildymo tvarka - vienoje kelionės lapo eilutėje rašoma apie Alytaus apskr. VPK transporto priemonės naudojimą nuo išvykimo iš saugojimo vietos iki grįžimo į saugojimo vietą ar Alytaus apskr., VPK komisariato transporto priemonės perdavimo kitam vairuojančiajam. Taigi iš to kas pasakyta, akivaizdu, jog kelionės lapai privalo būti užpildyti nuo pasiėmimo momento, įrašant ridą nuo tarnybos pradžios ir prieš pamainos pabaigą įrašant ridos rodmenis bei apskaičiuojant nuvažiuotų kilometrų kiekį. Todėl ir šiuo atveju akivaizdu, jog tarnybos eigoje kelionės lapai neturėtų būti tikrinami, kadangi tą reikia daryti prieš pradedant pamainą ir pamainai pasibaigus.
Aptariamoje situacijoje tarnybinio nusižengimo subjektais laikė Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresnysis patrulis D. T. ir patrulis R. J.. Tarnybinio nusižengimo objektas -Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas ir jame aiškiai suformuluotas draudimas be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtoje normoje nėra įtvirtintas laiko tarpas, kaip išimtis iš šio draudimo, todėl atsižvelgiant į tai preziumavo, jog nėra reikšminga ar buvimas stovinčioje transporto priemonėje truko 5 ar 10 minučių, nes normos pažeidimu laikytinas pats buvimas transporto priemonėje faktas. Toliau nagrinėjant tarnybinio nusižengimo sudėties elementus tarnybinio nusižengimo objektyviąja puse šiuo atveju pripažintina D. T. ir R. J. sėdėjimas stovinčiame tarnybiniame automobilyje, kai nebuvo jokių kliūčių, kurios ribotų galimybę išlipti iš tarnybinio automobilio, kitaip tariant sėdėjimas nesant tam nei tarnybinio būtinumo, nei nepalankių oro sąlygų. Subjektyviąja šio tarnybinio nusižengimo puse turėtų būti pripažinti tyčiniai pareigūnų veiksmai, kurie žinodami kokio elgesio modelio iš jų reikalaujama teisės aktų nuostatomis ir privalėdami jo laikytis, elgėsi priešingai. Maža to, ir pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės buvo priešingos tarnybinio patikrinimo metu gautiems faktiniams duomenims.
Nagrinėjamu atveju, esant tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumai, konstatavo tarnybinio nusižengimo buvimą dėl to, kad Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresnysis patrulis D. T. ir patrulis R. J. tarnybos metu esant palankioms oro sąlygoms ir be tarnybinio būtinumo sustoję gatvių sankryžoje abu sėdėjo tarnybiniame automobilyje.
Alytaus apskr. VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patrulio R. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, drausmine tvarka nebaustas, taip pat ir neskatintas. R. J. vidaus tarnybos stažas - 19 metų ir 11 mėnesių.
Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 52-TE-377, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-57, yra teisėtas ir pagrįstas bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 04 03 iki 2016 01 01)(toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 08 28 iki 2016 01 01) (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodomus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 23 p.).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.)(akto redakcija, galiojusi nuo 2015 09 01 iki 2016 01 01). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2016 01 01) 15 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs teisės akto, reglamentuojančio pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, o būtent Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 04 iki 2015 09 25) 20.7 punkto reikalavimus (be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas (pakeista 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 5-V-13 (nuo 2015 01 14)) ir už padarytą pažeidimą jam skirta tarnybinė nuobauda.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, tad prieš skiriant jam tarnybinę nuobaudą atsakovas privalėjo gauti šios profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą. Atsakovas gi, profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo nelaukė ir ginčijamo įsakymo 1.2 punktu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu. Pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (2005 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005).
Tvarkos 44 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas turi būti atliktas per 1 mėnesį, išskyrus Tvarkos aprašo 45 punkte numatytą atvejį. Tarnybinio patikrinimo terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti pratęsiamas pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą davusio pareigūno, nustatant konkretų terminą, tačiau bendras pratęsimo terminas turi būti ne ilgesnis nei 4 mėnesiai.
Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Atitinkamai Tvarkos 32 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. <...> Į šiuos terminus neįskaitomas laikas, <...> per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, yra pažymėjusi, kad teisės aktai numato du terminus, kurių privaloma laikytis atliekant tarnybinį patikrinimą ir taikant tarnybinę nuobaudą. Visų pirma, tai – tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (30 dienų), kuris gali būti pratęsiamas dar 30 dienų, jeigu yra nustatomos svarbios aplinkybės. Kitas terminas – tai tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų ir kuris skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ta diena, kaip minėta, laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Minėtas terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęsiamas (žr., pvz., 2012 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra pažymėti tai, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pagal Tvarkos 29 punktą skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju atsakovas 2015 m. liepos 14 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuris pareiškėjui įteiktas 2015 m. liepos 16 d., informavo tikrinamą pareigūną (pareiškėją) apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (b. l. 36,37). Pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. tarnybiniame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodė, jog jis yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys (b. l. 38). Dėl to Alytaus apskr. VPK viršininkui 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, Alytaus apskr. VPK viršininkas 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 20-S-41620 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui pareigūnui R. J. (b. l. 52). Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 211 prašė Alytaus apskr. VPK pateikti dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pareigūnams įteiktų pranešimų dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei jų paaiškinimų kopijas (b. l. 53,54). Alytaus apskr. VPK 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 52-S- 44624 pateikė profesinei sąjungai prašytus dokumentus ir prašė iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pateikti atsakymą dėl sutikimo skirti tarnybinės nuobaudos skyrimo (b. l. 55-57). Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjunga 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 216 nurodė, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga tarnybinio patikrinimo medžiagą, kuria remiantis buvo surašyta paminėta tarnybinio patikrinimo išvada, gavo tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl atsakymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą turi teisę duoti per 14 dienų, kaip tai numato LR Vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 29 punkto nuostata (b. l. 59).
Teismas, įvertinęs minėtų profesinės sąjungos raštų turinį ir juose išdėstytą profesinės sąjungos poziciją, sprendžia, jog šioje nagrinėjamoje byloje Alytaus apskr. VPK viršininkui 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą ir Alytaus apskr. VPK viršininkui 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 20-S-41620 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipusis į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui pareigūnui R. J. (b. l. 52), ir per 14 dienų profesinei sąjungai nenusprendus, ar patenkinamas toks Alytaus apskr. VPK prašymas, ir neatsakius raštu, turėjo teisę jau 2015 m. rugpjūčio 24 d. byloje skundžiamu įsakymu pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą pagal Tvarkos 29 punkto nuostatas. Taigi Alytaus apskr. VPK 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo 1.2 punktu R. J. paskyrus tarnybinę nuobaudą jos skyrimo terminas nebuvo praleistas (Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. VTS 26 str. 4 d., Tvarkos 32 p.). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo argumentas, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.
Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta išvada atitinka Tvarkos 23 punkte (Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis) įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo R. J. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 23 punkte įtvirtintų aplinkybes.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).
Iš Tarnybinio patikrinimo medžiagos ir bylos faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog 2015 m. liepos 10 d. nuo 2 val. iki 6 val. atliekant netikėtą patikrinimą naudojantis Vieninga pajėgų valdymo sistema (toliau - VPVS) nuo 2 val. iki 4 val. 30 min. buvo stebima nuotoliniu būdu, kaip vykdomas patruliavimas Alytaus mieste ir rajone, Prienų ir Birštono rajonuose. Stebėjimo metu buvo nustatyta, kad minėtu laiku Birštono mieste ir rajone dirbo vienas policijos patrulis (šaukinys - „Romuva 37") su tarnybine transporto priemone ŠKODA OCTAVIA. Patrulį sudarė Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vyresnysis patrulis D. T. (patrulio vyresnysis) ir Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patrulis R. J.. Apie 4 val. 30 min. buvo nuspręsta patikrinti minėtą ekipažą, pastebėjus, kad šis stovi šalia (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Privažiuojant 4 val. 34 min. prie minėto ekipažo, pastebėta, kad tarnybinė transporto priemonė stovi, o abu pareigūnai sėdi transporto priemonės viduje iki 4 val. 46 min. (b.l. 50).
Kaip jau minėta, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 04 iki 2015 09 25) 20.7 punktas numato, kad draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.
Duomenų, kad 2015 m. liepos 10 d. būtų ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas, byloje nėra. Tokių argumentų nekelia ir pareiškėjas. Byloje nekyla ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių ir pareiškėjas pripažįsta, jog nurodytu laiku buvo tarnybiniame automobilyje apie 10 min. (pagal VPVS duomenis- 12 min.). Pareiškėjas yra Alytaus apskr. VPK Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulis ir, jis 2015 m. liepos 9 d. nuo 17 val. iki 2015 m. liepos 10 d. 8.15 val. tarnybiniu automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu „Romuva 37" patruliuodamas nustatytais maršrutais Nr. 1, 2, 3 pagal iš anksto nustatytą pajėgų išdėstymo planą 2015 m. liepos 10 d. apie 4.30 val. sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vykdyti viešąjį patruliavimą pagal informaciniame biuletenyje Nr. 1 nurodytas užduotis: užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, alkoholinių gėrimų vartojimo ir neblaivių asmenų pasirodymo viešose vietose prevenciją, nuolat vykdyti Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių iš Rusijos Federacijos teritorijos į Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją sausumos keliais, kontrolę (b.l. 43-50). Iš užduoties matyti, jog pareiškėjui nurodytu laiku iš esmės pavesta vykdyti policijos patrulio funkcijas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog žinojo Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimą be tarnybinio būtinumo nebūti tarnybiniame automobilyje ir suvokė, jog užduoties vykdymo metu turėjo šio reikalavimo laikytis, tačiau nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, vertintinos kaip tarnybinis būtinumas.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė ir bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėto patruliavimo metu pareiškėjas tik vykdė ekipažo vyresniojo patrulio nurodymus. Mano, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo į tai atsižvelgta ir įsigilinta. Neatsižvelgta ir į pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. paaiškinime paminėtus faktus bei aplinkybes. Teigė, jog paaiškinime į pareiškėjui įteiktą 2015 m. liepos 14 d. pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo paminėti tarnybos faktai ir aplinkybės pagrindžia tai, kad nurodyto Patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų nepažeidė ir inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 38) pareiškėjas nurodė, kad pagal iš anksto nustatytą pajėgų išdėstymo planą liepos 10 d. apie 4 val. 30 min. patrulių automobilis, vairuojamas pareiškėjo, sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pasižiūrėti tarnybiniame kompiuteryje PRĮR sistemoje ar nėra naujų įvykių ir pasitarti dėl tolimesnio patruliavimo, bei pasitikrinti kelionės lapų rodmenis pagal automobilio spidometrą. Automobilis stovėjo neišjungtu veikiančiu varikliu ir įjungtomis artimomis šviesomis, reikalui esant, tinkamai reaguoti. Visa tai užtruko ne daugiau nei 5-10 minučių, todėl nemano, kad tokiu elgesiu būtų grubiai nusižengęs ir pažeidęs Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimus.
Kadangi duomenų byloje, kad 2015 m. liepos 10 d. būtų buvę ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas, byloje nėra, todėl pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl kokių priežasčių pareiškėjas 5-10 min. buvo stovinčiame tarybiname automobilyje ir ar buvo pažeistas draudimas būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, vertintinos tarnybinio būtinumo prasme.
Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų informaciniuose biuleteniuose prie nurodytų maršrutų suformuluotos užduotys, kurias turi vykdyti patruliuojantys pareigūnai, taigi nagrinėjamu atveju tarnybinės būtinybės patruliui R. J. savarankiškai spręsti kur patruliuoti ir kokias užduotis vykdyti, nebuvo. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad susipažinus su Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patrulių ekipažas šaukiniu „Romuva 37" buvo sustojęs ir stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nuo 4.34 val. iki 4.46 val., ir duomenimis iš Policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu nebuvo registruota nei vieno įvykio Birštono PK aptarnaujamoje teritorijoje. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu vertinant patikrinimo metu darytą vaizdo įrašą buvo nustatyta, kad patruliai tikrinimo metu sustoję gatvėje abu sėdėjo tarnybiniame automobilyje, patruliai stovėjimo metu netikrino duomenų Policijos registruojamų įvykių registre, kadangi jokio apšvietimo, kuris atsiranda turint automobilio salone nešiojamų kompiuterį ir žiūrint jame informaciją, vaizdo įraše nėra. Taigi ir šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje.
Tarnybinę būtinybę patruliavimo metu tikrinti kelionės lapų rodmenis paneigia Patrulių veiklos instrukcijos 38 punktas, pagal kurį policijos patrulio vyresniajam užpildžius nustatytos formos patrulio darbo rezultatų ataskaitą (10 priedas (specializuotų kelių policijos padalinių patrulių darbo rezultatų ataskaita gali būti pateikiama patrulio tarnybos užduoties antroje pusėje), patruliai gali nusiginkluoti, atiduoti budėtojui ryšio, specialiąsias ir kitas tarnybinėms užduotims vykdyti būtinas priemones, tarnybinę dokumentaciją, priduoti tarnybines transporto priemones, bei kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje- Alytaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintos Alytaus apskr. VPK transporto priemonių naudojimo taisyklės. Taisyklių 37 ir 38 punktuose, nurodyta, kad kelionės lapai pildomi kiekvieną Alytaus apskr. VPK transporto priemonės naudojimo dieną, kelionės lapo pildymo tvarka - vienoje kelionės lapo eilutėje rašoma apie Alytaus apskr. VPK transporto priemonės naudojimą nuo išvykimo iš saugojimo vietos iki grįžimo į saugojimo vietą ar Alytaus apskr., VPK komisariato transporto priemonės perdavimo kitam vairuojančiajam. Taigi akivaizdu, jog kelionės lapai privalo būti užpildyti nuo transporto priemonės pasiėmimo momento, įrašant ridą nuo tarnybos pradžios ir prieš pamainos pabaigą- įrašant ridos rodmenis bei apskaičiuojant nuvažiuotų kilometrų kiekį.
Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko M. S., Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos vado S. B., vykdžiusių 2015 m. liepos 10 d. netikėtą patikrinimą, parodymai taip pat patvirtina, jog 2015 m. liepos 10 d. Birštono PK Viešosios policijos poskyrio patrulių ekipažui šaukiniu „Romuva 37" sustojus ir stovėjus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nuo 4.34 val. iki 4.46 val., pareiškėjui R. J. nebuvo tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, nes atliekant tarnybinį patikrinimą naudojant VPVS 4 val. 30 min. ryte jie pastebėjo, kad Birštono ekipažas šaukiniu „Romuva37“ Birštono mieste stovi prie sankryžos. Kadangi sistema rodė, kad ekipažas stovi toje vietoje, ekipažas buvo patikrintas. Priartėjus prie ekipažo iš automobilio galo, buvo pastebėta, kad abu pareigūnai automobilyje sėdėjo. Tikrintojams sustojus, pareigūnai iš karto išlipo iš tarnybinio automobilio, o paklausus, kodėl jie sėdi automobilyje esant geroms oro sąlygoms, pareigūnai tuo metu negalėjo atsakyti į šį klausimą. Paklaustas pareiškėjas R. J. atsakė, kad jie stovi apie 10 minučių. Tikrintojams patikrinus kitas duomenų bazes buvo nustatyta, kad nebuvo jokių pavedimų iš operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojų, o priartėjus prie ekipažo, nesimatė, kad pareigūnai būtų pildę kažkokią dokumentaciją, kad būtų naudojęsi tarnybiniu kompiuteriu, o vaizdo medžiagoje matyti, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs pareigūnas net buvo nusisukęs, ir net ne iš karto pastebėjo, kad priartėjo kitas automobilis. Prieš privažiuojant prie ekipažo, ekipažas stovėjo apie 10 minučių, o tikrintojai stebėjo apie 10 minučių.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, jog patrulį sudarė Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vyresnysis patrulis D. T. (patrulio vyresnysis) ir Birštono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patrulis R. J.. Taigi jis tik vykdė patrulio vyresniojo nurodymus, ir nebuvo jo kaltės dėl draudimo be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje pažeidimo. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškėjo paaiškinime dėl tarnybinio pažeidimo, todėl ir negalėjo būti tikrinama tarnybinio patikrinimo metu. O kaip jau minėta, teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Minėta, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjo veikoje buvo formali jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto draudimą, o tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo buvo patikrintos visos nurodytos (nors ir ne konkrečios) faktinės aplinkybės dėl tarnybinio būtinumo būti stovinčiame automobilyje (b. l. 38).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų pažeidimas ir nustatytos užduoties nevykdymas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą atsakovas neturėjo jų vertinti, nes kilusios pasekmės vertintinos tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu. Pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyti argumentai, kad nustatytas pažeidimas nesukėlė jokių materialiųjų pasekmių, nes patrulių buvimo tarnybiniame automobilyje buvimo metu pašalinių asmenų aplinkui nebuvo, transporto priemonių nepravažiavo, ir tai neigiamos įtakos patruliavimui neturėjo, neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai. Kita vertus, kilusių pasekmių, kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elemento vertinimas, neeliminuoja teisinę atsakomybę taikančio subjekto pareigos atsižvelgti į materialiųjų pasekmių nebuvimą kaip pagrindą parinkti ir taikyti mažiau griežtas poveikio priemones nusižengimą padariusiam asmeniui (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d.).
Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, galiojusios Tvarkos 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).
Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad pareiškėjo kaltė, kuri buvo tyčia (pareigūnas žinojo patruliavimo elgesio modelį, numatytą teisės akte, pagal kurį jis privalėjo veikti, tačiau elgėsi priešingai) buvo tirta, nes Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintas pareiškėjo paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo, Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko M. S., vykdžiusio 2015 m. liepos 10 d. netikėtą patikrinimą, 2015 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo dėl atlikto netikėto patikrinimo duomenys, jog tikrinimo metu nei vienas patrulis nenurodė buvimo tarnybiniame automobilyje priežasčių (b.l.21) (Taisyklių 23 punktas).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų vertintina, kad pareigūnas R. J., neveikdamas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir be tarnybinio būtinumo esant palankioms, neekstremalioms oro sąlygoms, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, padaryto pažeidimo pasekmė - pažeisti Patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimai ir nevykdyta tarnybos užduotyje patruliui nustatyta užduotis - užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, alkoholinių gėrimų vartojimo ir neblaivių asmenų pasirodymo viešose vietose prevenciją, nuolat vykdyti Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių iš Rusijos Federacijos teritorijos į Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją sausumos keliais, kontrolę. Konstatuotina kad pareigūno pažeidimas padarytas neveikimu, kaltė – tyčia, pažeidimo objektas – nustatyta vidaus tarnybos tvarka, pasekmės – nustatytų pareigūnui reikalavimų ir užduočių nevykdymas.
Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (VTS 26 str. 2 d.). Tvarkos 5 punktas patikslina, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).
Prašomo panaikinti įsakymo 1.2 punktu pareiškėjui parenkant tarnybinę nuobaudą – papeikimą – buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, drausmine tvarka nebaustas.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė materialiųjų pasekmių (tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas į tai neatsižvelgė), drausmine tvarka nebaustas, pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba 19 metų ir 10 mėnesių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamo įsakymo 1.2 punktu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. aiškiai per griežta, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – keistina Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 52-TE-377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai D. T. ir vyresniajam policininkui R. J.“ 1.2 punktu paskirta tarnybinė nuobauda- papeikimas keistina švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas prašymu prašė ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, susijusio su administracine byla, ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673, 20.7 punktas (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.5-V-13 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui (b. l. 76-80).
Prašyme pareiškėjas nurodė, kad kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1911-13). Nurodė, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna <...>. Taip pat Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių <..„> (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Minėtos Konstitucinio teismo jurisprudencijos nuostatos yra privalomos ir Policijos generaliniam komisarui leidžiant teisės aktus pagal jam priskirtą kompetenciją. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas, kuriuo draudžiama be tarnybinio būtinimo būti stovinčiame automobilyje, iš esmės yra draudimas policijos patruliui jo tarnybos metu būti tarnybiniame automobilyje, išskyrus kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas ar patruliui yra skiriama tokia tarnybos užduotis, kurios įgyvendinimas yra tiesiogiai sietinas su tarnybos užduotimi. Pastebėjo, kad pastaruoju metu apygardų administraciniuose teismuose nagrinėjama nemažai bylų, kuriose policijos patruliai ginčija jiems skirtas tarnybines nuobaudas, būtent už ginčijamo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto pažeidimus.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Vidaus tarnybos statute įtvirtinto įstatymo viršenybės principo yra neaiškus, dviprasmiškas, draudimas būti tarnybiniame automobilyje yra suformuluotas netiksliai. Nei Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nei kitame teisės akte nenustatant konkrečių kriterijų, kada policijos patrulio buvimas tarnybiniame automobilyje laikomas teisėtu (t. y. atitinkančiu Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus), kyla daug dviprasmybių praktiškai taikant Policijos patrulių veiklos instrukciją, kadangi aiškinant lingvistiškai (pažodžiui) gaunasi, kad visi atvejai, kada policijos patrulis neturi specialios užduoties, kurios įgyvendinimo esmė yra buvimas tarnybiniame automobilyje, arba jis neatlieka neviešo patruliavimo, patenka į draudimo sritis ir patrulis gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Dar daugiau, Policijos patrulių veiklos instrukcijai nustatant išimtį (ekstremalios, nepalankios oro sąlygos) nėra aišku, nei kas turi nustatyti kada jos yra būtent tokios, nei kur konkrečiai (kokiame teisės akte) tai yra įtvirtinta. Taip pat daug neaiškumų kelia ir tai, kokia buvimo tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo trukmė konkrečiai užtraukia tarnybinę atsakomybę. Juk pvz., gali susiklostyti situacija, kada už to paties Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7. punkto pažeidimą gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė prabuvus automobilyje ir 10 sekundžių ir 1 valandą.
Taigi, toks skundžiamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstituciniam teisinės valstybės principui, kurio vienas iš bruožų yra teisėkūros subjektų pareiga leidžiant įvairaus lygio teisės aktus siekti, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būtų tikslios, užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna.
Pareiškėjo prašymas netenkintinas ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – prašymas yra grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 111 straipsnio nuostatas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad ABTĮ 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą. Minėtas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą teigti, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo metu nėra apsiribojama vien tik prašymo atitikimo formaliems įstatyme nurodytiems procesiniams reikalavimams patikrinimu, kaip tai daroma skundo priėmimo įprastinėse administracinėse bylose atveju. Spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo įvertinti tokio prašymo turinį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalis, be kita ko, reikalauja patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas tame pačiame administraciniame teisme gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra priimta konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kurioje apibrėžtas tokio tyrimo dalykas ir ribos (nurodytas konkretus norminis administracinis aktas ar jo dalis, kurių teisėtumas bus tiriamas; nurodytos konkrečios įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; pateikta konkreti teisinė motyvacija, sudaranti pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokia teismo nutartis turi dvejopą pobūdį. Ji fiksuoja konkrečios nagrinėjamos administracinės bylos proceso eigą ir yra tos bylos procesinis dokumentas, tačiau kartu ši nutartis yra ir kitos (norminės) administracinės bylos procesinis dokumentas, kuriuo ta kita byla pradedama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011).
Administracinio teismo nutartis, kuria pradedamas norminio administracinio akto tyrimas, turi atitikti ABTĮ 113 straipsnio reikalavimus. Ji turi būti motyvuota, nutartyje turi būti išdėstyti teisiniai argumentai, kuriais teismas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas, argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-442-20/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3553/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.5-V-13 redakcija) 20.7 punktas numato, kad draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.
Pareiškėjas abejones dėl nurodytos Patrulių veiklos instrukcijos punkto, kuriuo draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarybiname automobilyje teisėtumo kelia iš esmės dėl to, kad ginčijamas 20.7 punktas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Vidaus tarnybos statute įtvirtinto įstatymo viršenybės principo ir yra neaiškus, dviprasmiškas, draudimas būti tarnybiniame automobilyje yra suformuluotas netiksliai, todėl patruliams kyla daug neaiškumų vykdant tarnybines užduotis.
Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir ne teisiniais motyvais, nes jie yra bendro pobūdžio, bei nepateikta konkreti teisinė motyvacija, ir tai patvirtina, kad tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinys, tiek aukštesnės galios teisės akto (jo dalies) (Konstitucijos, Vidaus tarnybos statuto) turinys pareiškėjo nėra išnagrinėti ir nepateikta konkreti teisinė nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių aktų, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo prašymas ištirti norminio akto teisėtumą atmestinas (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p., 111 str. 2 d. 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 52-TE-377 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai D. T. ir vyresniajam policininkui R. J.“ 1.2 punktu paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – į pastabą.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Pareiškėjo R. J. prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.