Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voltas“ ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voltas“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – UADBB „RDD“, UAB DK „PZU Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutarties papildomų sąlygų 1-5 punktai nekeičia kitų draudimo rūšies taisyklių sąlygų, o jas papildo, suteikdami draudimo apsaugą tais atvejais, kurie jose yra neaptarti. Sprendime nepagrįsta, kuo remiantis išskirta (kuo skiriasi) paties ieškovo patiriama žala (nuostolis), kaip sumokėtas išskaitos dydis UAB DK "PZU Lietuva", nuo likusios nuostolių sumos, kuri buvo išmokėta trečiajam asmeniui UAB "Projektana", kaip žalos atlyginimas bendrai šias sumas sudėjus. Teismas rėmėsi tuo, kad ieškovo ir atsakovo nebuvo aptarta dėl tokio įvykio, kaip draudžiamojo, tačiau taisyklėse yra numatyti baigtiniai nedraudžiamųjų įvykių ir nekompensuojamų nuostolių sąrašai, o draudžiamųjų įvykių aprašymai (pagal visas pozicijas) pagal savo esmę nėra baigtiniai. Iš to darytina išvada, kad visi įvykiai yra draudžiamieji, kurie nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių ir nekompensuojamų nuostolių sąrašą, o tai papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, kuris grindžiamas neegzistuojančiu nedraudžiamuoju įvykiu/nekompensuojamu nuostoliu (arba neaptarta sąlyga) draudimo sutartyje ir taisyklėse.Draudėjo (ieškovo) turtinis interesas yra pagrindinis teisinių draudimo santykių elementas. Sprendimas paneigia pagrindinį ginčo draudimo sutarties tikslą, kurio siekė ieškovas sudaryta draudimo sutartimi (ir kuris įtvirtintas įstatyme) - įvykus draudžiamajam įvykiui gauti žalos (nuostolių) atlyginimą, taip išvengiant negatyvių savo turto sumažėjimo pasekmių (toks ir yra turtinio intereso turinys). Ginčo draudimo sutartyje neprivalo būti aptarta sąlyga dėl draudimo apsaugos nuo paties ieškovo patirtos žalos, jei žala kildinama iš jo paties neteisėtų veiksmų ar didelio neatsargumo, nes remiantis Draudimo įstatyme reglamentuota draudimo intereso, draudimo objekto, civilinės atsakomybės, apdraustojo asmens sąvokomis ir ginčo draudimo sutartimi - tokie nuostoliai yra apdrausti, be to civilinės atsakomybės draudimo sutartimi žalos atveju yra atlyginami nuostoliai ne tik trečiajam asmeniui, bet ir draudėjui/apdraustajam jei jis tokias sumas sumokėjo. Teismas nesivadovavo ginčo draudimo sutarties taisyklių 71 punktu, taip pat Draudimo įstatymo 107 str. 1 d., kur numatyta, kad draudimo išmoka mokama žalą patyrusiam arba ją atlyginusiam asmeniui. Vien aplinkybė, kad ieškovui vykdant įsipareigojimus pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir sumokėjus joje numatytą išskaitos dydį UAB DK "PZU Lietuva", negali reikšti, kad įvykis automatiškai tampa nedraudžiamuoju/nekompensuojamu, arba neaptartu pagal ginčo draudimo sutartį, tik dėl to, kad ši suma sumokėta ne nukentėjusiam nuo ieškovo veiksmų trečiajam asmeniui tiesiogiai, o per rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiką.

Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo pakeisti sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuota, kad byloje esantys įrodymai pakankamai pagrindžia ieškovo civilinės atsakomybės būtinas sąlygas ir klausimą dėl ieškovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų buvimo išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neginčijo UAB DK „PZU Lietuva“ administravimo byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrįstumo, nepateikė įrodymų, paneigiančių draudiko nustatytas faktines aplinkybes. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia atsakovo atsiliepimas į ieškinį, 2016-01-20 teismui teikti rašytiniai paaiškinimai, bei teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai žodžiu, kuomet atsakovas nuosekliai ginčijo esant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Teismas, konstatuodamas, jog ieškovui dėl įvykio kilo civilinė atsakomybė, neanalizavo ir nemotyvavo, kuo būtent pasireiškė ieškovo neteisėti veiksmai, kaip jie susiję priežastiniu ryšiu su žalos padarymu, bei kodėl ieškinyje nurodytas žalos faktas ir dydis laikytini pagrįstais. Taigi, sprendimas, kiek buvo paliestas ieškovo civilinės atsakomybės klausimas, yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Ieškovo atstovas, aplinkybės, jog ieškovui kyla civilinė atsakomybė, apskritai neįrodinėjo. Ieškovas nei ieškinyje, nei posėdžio metu negalėjo įrodyti savo neteisėtų veiksmų. Jei byloje būtų įrodymai, kurie pagrįstų, jog ieškovo darbuotojai pažeidė drenažo vamzdį, tokiu atveju, žalos dėl drenažo vamzdžio pažeidimo dydį turėtų sudaryti išlaidos, reikalingos dalies drenažo vamzdžio pakeitimo išlaidoms. Byloje nėra duomenų, kas drenažo vamzdžio pažeidimo metu buvo jo savininkas ar valdytojas. Byloje taip pat nėra duomenų, kiek išlaidų buvo patirta, siekiant atkurti pažeistą drenažo vamzdį. Taigi, tiesioginė vamzdžio savininkui ar valdytojui dėl vamzdžio pažeidimo padaryta žala nebuvo įrodinėjama ir nebuvo įrodyta. Iš bylos medžiagos matyti, jog vanduo į betonavimui paruoštą duobę subėgo būtent dėl statinio - drenažo vamzdyno trūkumo. Drenažo vamzdyno valdytoju ar savininku nėra ir nebuvo UAB „Voltas“. Vadinasi ieškinys dėl žalos, atsiradusios UAB „Projektana“ atlyginimo, yra pareikštas netinkamam atsakovui. Už šią žalą, pagal nurodytą teisinį reguliavimą yra atsakingas statinio savininkas ar valdytojas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo skundas tenkintinas, atsakovo skundas atmestinas.

Ieškovas reikalavimą grindžia bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, kuria buvo apdraustos veiklos, produkto, patikėto turto, statybos darbų atlikimo, savaeigių mašinų naudojimo ar krovimo darbų vykdymo, kontrahentų padarytos žalos, neturtinės žalos rizikos. 2014 m. gegužės 9 d. ieškovas sudarė su UAB DK “PZU Lietuva” rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, apdrausdamas vėjo jėgainių parko su transformatorine pastote, Geišių ir Rotulių II k. Jurbarko sen., Jurbarko raj., 20 kV kabelių linijų montavimo darbus. Ieškovas nurodė, jog 2014-12-29 vykdydamas rangos darbus, pažeidė drenažines linijas. Draudimo sutartyje su UAB DK “PZU Lietuva” buvo susitarta dėl 5000,00 LTL (1148,10 €) besąlyginės išskaitos taikymo kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Dėl pažeistų drenažinių linijų susikaupus vandeniui, UAB “Projektana” patyrė nuostolių, kuriuos pagal ieškovo pateiktą pranešimą UAB DK “PZU Lietuva” išmokėjo sumoje 2 165,35 € kaip draudimo išmoką UAB-ei „Projektana“. Pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties taisyklių 20 punktą ieškovas sumokėjo draudikui besąlyginės išskaitos sumą 5000 Lt UAB DK „PZU Lietuva“.

Ginčas byloje kilęs dėl to, ar buvo apdrausta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, kurią ieškovas sudarė su atsakovu 2014 m. rugpjūčio 4 d., ieškovo atsakomybė už žalą, kuri atsiranda trečiajam asmeniui dėl jo veiklos ir kurios neatlygina draudikas pagal Rangovo privalomojo draudimo civilinės atsakomybės sutartį kadangi joje numatyta besąlyginė išskaita kiekvienam draudžiamajam atvejui 5000 Lt. Teismas daro išvadą, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalyje „ Draudimo rizika“ tokia atsakomybė numatyta, joje nurodyta „ Veiklos civilinė atsakomybė“, taigi, pripažinus, kad rangovas padarė žalą tretiesiems asmenims , vykdydamas savo veiklą, jo atsakomybės sumoje 200 000 Lt kiekvienam įvykiui buvo apdrausta, besąlyginė išskaita kiekvieno įvykio atveju numatyta 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl esminio byloje kilusio ginčo yra tokie motyvai – draudimo sutartyje nėra aptartas draudimas nuo paties ieškovo patirtos žalos, tokai žalai nėra draudiminės apsaugos. Teismo išvada, kad įvykio metu žala buvo padaryta ieškovui, o ne trečiajam asmeniui, kad ieškovas prašo ne trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, kurią jis atlygino per draudiką trečiajam asmeniui, o jam atsiradusios žalos atlyginimo, yra nepagrįsta. Tai, kad ieškovas atlygino trečiajam asmeniui padarytą žalą ir regreso tvarka siekia, kad ji būtų priteista iš jo atsakomybę apdraudusio draudiko, leidžia daryti išvadą, kad draudėjas reiškia reikalavimą, jog draudikas turi sumokėti draudimo išmoką, kurią jis turėjo išmokėti trečiajam asmeniui, tačiau šią pareigą jau yra įvykdęs draudėjas, remiantis kito jo sudaryta draudimo sutartimi, t.y. 2014 m. gegužės 9 d. ieškovo sudaryta su draudiku UAB DK “PZU Lietuva” rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. CK 6.1014 straipsnyje numatyti atvejai, kada draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tokio atvejo, kad draudikas būtų atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad žalą trečiajam asmeniui atlygino už draudiką draudėjas, nenumatyta nei įstatyme, nei draudimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo, todėl atsakovui atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo papildomų sąlygų 6-ame punkte numatyta, kad tuo atveju, jei draudėjas yra apsidraudęs rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nuostoliai pagal šią draudimo sutartį atlyginamai tiek, kiek jų neatlygina Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Ieškovo nurodyta ir prašoma priteisti suma - 1148,10 Eur yra nuostoliai, kurie nebuvo atlyginti pagal ieškovo sudarytą Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tai nėra ieškovo patirti pagal draudiminį įvykį nuostoliai, o šių nuostolių prigimtis – trečiajam asmeniui, kuriam atsirado nuostoliai, atlyginta žala dėl draudiminio įvykio.

Tai, kad Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime numatyta, jog kiekvienam draudiminiam įvykiui taikoma 1000 Lt draudiminė išskaita, ši išskaita turi būti taikoma ir šiam atvejui, todėl prašoma priteisti suma turi būti sumažinta 1000 Lt , t.y. 289,62 Eur ir priteisiama 858,48 Eur ( 1148,10 Eur - 289,62 Eur). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( 185 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį dalinai, tenkinamas CK6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalavimas dėl 6 procentų palūkanų priteisimo, nes nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškinį dalyje.

Atsakovo prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atmestinas. Nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta išvadų dėl aplinkybės, kuo ieškovas įrodė draudžiamo įvykio fakto buvimą, tačiau teismo sprendimo motyvų dėl šios aplinkybės nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad sprendimas yra be motyvų. Tai, kad atsakovas byloje neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovo paaiškinimą , jog vykdydamas rangos darbus, jis pažeidė drenažines linijas ir dėl to atsirado žala trečiajam asmeniui, neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovo kito draudiko - UAB „PZU Lietuva“ padarytas išvadas dėl draudiminio įvykio bei pagrindo išmokėti trečiajam asmeniui žalos atlyginimą, nebuvo būtina motyvuoti, dėl ko teismas priima įrodymus, kuriems priešingų įrodymų nepateikta. Tai, kad draudiminio įvykio faktą buvimą įrodinėjo tik ieškovas, o atsakovas jo pateiktiems įrodymams nepateikė prieštaraujančių įrodymų, buvo pagrindu daryti išvadai, kad ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami. Kadangi iš bylos medžiagos buvo pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad ieškovui atsirado civilinė atsakomybė, apeliacinės instancijos teismas papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir daro išvadą, kad ieškovo pateiktais įrodymais byloje įrodytas faktas, kad, ieškovui atliekant rangos sutartyje numatytus darbus, buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Žalos dydis buvo įrodytas UAB „PZU Lietuva“ 2015-04-14 pranešimu ieškovui, kuriame nurodyta, kokiu pagrindu ieškovas turi sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą, t.y. dalį trečiajam asmeniui atlygintos žalos. Atsakovas neteikė įrodymų, kad UAB „PZU Lietuva“ sprendimas išmokėti draudimo išmoką būtų nepagrįstas.

Panaikinus teismo sprendimą ir dalinai patenkinus ieškinį, atsakovas turi atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti už ieškinį ir apeliacinį skundą, ieškovas yra apmokėjęs po 27 Eur mokesčio, patenkintų reikalavimų ir skundo dalyje šis mokestis sudaro 19 Eur, todėl priteistina 38 Eur suma iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovui UAB „Voltas“ ( į/k 140587745) iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ( į/k 300633222), 858,48 Eur draudimo išmoką ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos 2015-10- 23 iki teismo sprendimo įvykdymo.