- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1-19-667/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05661-21-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. L. Z.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. Z. 2021 m. vasario 19 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju T. K. metu, tyčia, ne mažiau 3 kartus, rankomis sudavė T. K. į veido sritį bei vieną kartą koja spyrė T. K. į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. K. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas skruostuose ir kairėje blauzdoje, kas specialisto išvadoje Nr. G 338/2021 (02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. L. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte. Antrame aukšte gyvena M. B. K. ir jos duktė. M. B. K. yra jo žmonos teta. Nukentėjusysis T. K. atsikraustė pas M. B. K. anūkę ir ten gyveno apie 7 metus. Jis suvažinėjo katiną, šunį, garsiai mašinoje leisdavo muziką. 2021 m. vasario 19 d. nukentėjusysis su džipu atvažiavo pas M. B. K. dėl šildymo sistemos reguliavimo ir nuėjo į rūsį. Jam. A. L. Z., reikėjo į darbą, bet jis negalėjo išvažiuoti, nes T. K. savo automobiliu buvo užstatęs jo automobilį. Jo mašina stovėjo prie garažo, šonu. Nukentėjusysis galėjo kitoje vietoje pastatyti savo automobilį, bet jis taip pastatė specialiai, kad jis negalėtų išvažiuoti iš garažo. Nukentėjusysis leidosi laiptais į sklepą, o jis užkūręs mašiną išlipo iš jos. Nukentėjusysis išėjo iš sklepo, kažką paėmė iš savo automobilio, užtrenkė duris ir praėjo pro jį, jokio pokalbio nebuvo, jie nesisveikina. Sakė jam, kad patrauktų automobilį. Nukentėjusysis nuėjo į sklepą, kur gal dvi minutes užtruko, ir išėjęs iš sklepo lipo laiptais į antrą aukštą. Paklausė jo, ar patrauks automobilį. Tada nukentėjusysis atsisuko ir pasakė: „Čiulpk b***“. Tada jis nukentėjusįjį pavadino debilu ir pan., jie koliojosi. Po to nukentėjusysis užlipo į antrą aukštą, ten gal 10 sekundžių pabuvo pas kaimynę M. B. K.. Jis nubėgo laiptais žemyn į kiemą. Kaltinamasis nukentėjusiajam pasakė : „Visai achrenel, nepatrauki mašinos“. Tada nukentėjusysis pasisuko tiesiai į jį, padarė judesį link jo ir klausė: „Kas yra, asile?“ Kaltinamasis nesuprato, ar suduos jam, ar ne, pajutęs grėsmę – atšoko nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis taip keistai pažiūrėjo, pakėlė rankas ir pasakė, kad filmuoja. Pradėjo eiti atbulas link savo buto durų. Bet nepataikė pro duris, pataikė į pusnį ir atsirėmė į obelį. Tuo metu išėjo jo žmona ir paklausė, ką T. K. išdirbinėja. Pasakė jis, atsirėmę į obelį ir pasakė nukentėjusiajam: „Užknisai, iškviečiau mentus“. Nukentėjusysis ramiai pasakė, kad jis išsikvies policiją, ir paskambino, pokalbio metu telefonu pasakojo, kad jį kieme suspardė, sumušė. Kai išjungė ragelį A. L. Z. kaltinamajam pasakė, kad dabar jis advokatams neišsimokės ir po to užlipo į viršų pas kaimynę M. B. K.. Viršuje dar jam pasakė - „daužysiesi“, pradėjo visokias nesąmones kalbėti nukentėjusiojo atžvilgiu, išvadino jį pijoku. Kai jam policijoje parodė filmuotą medžiagą, kaltinamasis suprato, kad, kai A. L. Z. užlipo į viršų, vėl pradėjo įrašinėti, kad nukentėjusysis jį, atseit, sumušė. Kaltinamasis tikrai neįspyrė nukentėjusiajam. Kai A. L. Z. pasakė T. K., kad policiją iškvietė, šis suprato, kad atvykusi policija jį nubaus, nes jis atvažiavo į jų kiemą, kai buvo dėl Covid-19 įvestas karantinas, be to, užstatė mašiną. Tada jis iš agresoriaus pasidarė auka. Tačiau atvykusi policija nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis buvo be kaukės ir pan. Visas dėmesys buvo į kaltinamąjį, kodėl jis mušė. Įvykio metu jis M. B. K. jis nematė, nuo susistumdymo su nukentėjusiuoju vietos iki jos langų 2-ame aukšte gal 6 metrų atstumas. Negalėjo būti kraujo ant nukentėjusiojo veido, nes jis jo nesužalojo. Nukentėjusysis meluoja, nes sakė, kad A. L. Z. jį spardė nugriuvusį, jo parodymai keitėsi bylos nagrinėjimo teisme eigoje. Pats A. L. Z. dėl įvykio patyrė moralinę, fizinę žalą, nes po įvykio turėjo važinėti po ligonines. Susinervinimas turi įtakos jo sveikatai, po to pradėjo stoti širdis, nes 3 dienos prieš įvykį buvo reanimacijoje, po įvykio pasidarė blogiau. 2021 m. vasario 19 d. konfliktinė situacija buvo įprastas bendravimas su nukentėjusiuoju, nes analogiškų situacijų būta ir anksčiau. Jis neigia sudavęs smūgius ar spyręs nukentėjusiajam. Kai buvo susinervinęs, galėjo atsistumti nuo nukentėjusiojo. Kai kaltinamasis viena ranka T. K. laikė, o šis kita ranka mosikavo palei kaltinamojo nosį telefonu, kaltinamasis galėjo atsistumti nuo nukentėjusiojo rankos. Nukentėjusiojo veido tą kartą negalėjo liesti. Konflikto metu T. K. nebuvo nukritęs. Būtent T. K. jį spaudė, o A. L. Z., atbulas traukdamasi atsirėmė pusnyje į obelį. Tuo metu jo žmona pradarė duris ir pradėjo rėkti. Paraudimų T. K. veido srityje nematė. Mano, kad nukentėjusysis prisitrynė paraudimus veido srityje. Policija nematė paraudimo. Nebuvo mėlynių pas nukentėjusįjį. Kai vedė nukentėjusį pro jį, kaltinamasis tiesiai į jį žiūrėjo ir matė, kad ant nukentėjusiojo veido nieko nebuvo. Nukentėjusysis pirmas skambino į policiją. Bet kai ilgai neatvažiavo policija, A. L. Z. pats paskambino policijai. Iš karto nekvietė policijos, nes galvojo, kad parėkaus nukentėjusysis ir išvažiuos. Teisme peržiūrėtame vaizdo įraše jis yra pakeltomis rankomis, tai ta vieta, kai jis atšoko nuo nukentėjusiojo. Galėjo atstumti nukentėjusįjį, bet nepajautė, kad būtų stūmęs nukentėjusįjį. Žmona sakė, kad bandė filmuoti įvykį, bet tik nufotografavo. Praeitą pavasarį jis vedžiojo šunį, telefoną laikė rankoje ir paklausė M. B. K., kodėl ji taip kalba, kodėl liudija prieš jį. Neinformavo jos, kad daro garso įrašą. Jeigu jis būtų sudavęs, gal ir būtų galėjusi tai matyti, bet jis nukentėjusiajam nesudavė. Jis nesmurtavo, todėl ji negalėjo matyti, kad jis sudavė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų ir ekspertų parodymais, o taip pat ir byloje esančiais garso ir vaizdo įrašais, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaltinamojo kaimynystėje gyveno jo sugyventinės ir vaiko giminės. Kaltinamojo žmona - jo sugyventinės teta. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena M. B. K., kuri yra jo sugyventinės močiutė. Kaltinamasis yra sugyventinės senelio sesers dukros vyras. Gal 10-15 metų su kaltinamuoju gyveno viename name. Konfliktų būdavo nemažai. Anksčiau buvo konfliktas dėl bendro namo kamino. Buvo apsistumdę pečiais, gal yra gavęs pora smūgių, bet dėl to nesikreipė į policiją. Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išsikraustė 2016 m., kai nusipirko kitą butą. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną atvykdavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, nes ten prižiūri močiutę. Reikia kartais prižiūrėti dyzelinį namo šildymo katilą. 2021 m. vasario 19 d. jam paskambino močiutė ir paprašė atvažiuoti sutvarkyti pečių. Nuvažiavus M. B. K. žemės sklypo pusė buvo užstatyta kaltinamojo automobiliu „Citroen“. Automobilis „Citroen“ stovėjo ant B. M. K. žemės. Žemės sklypas yra padalintas, nustatytas servitutinis kelias. Buvo užimta vieta, kur jis statydavo automobilį. Kaltinamasis dalinai buvo užstatęs pravažiavimą. Kadangi tik turėjo paleisti pečių, pastatė automobilį ant servitutinio kelio ir nuėjo pas M. B. K. paimti rakto į antrą aukštą. Name į laiptinę įėjimai atskiri, tik į rūsį bendras įėjimas. Išėjęs po laiptais sutiko kaltinamąjį. Jis griežtai pasakė patraukti automobilį. Pasakė kaltinamajam, kad tuoj, atiduos močiutei rūsio raktus ir patrauks mašiną, ir tuomet nunešė močiutei raktus į antrą aukštą. Kadangi girdėjo kaltinamojo išsakytus grasinimus jo atžvilgiu, įsijungė telefono kamerą, leidosi metaliniais laiptais žemyn. Tuo metu kaltinamasis išlindo iš už nukentėjusiojo automobilio, nuo vairuotojo pusės ir pasitiko jį kumščiais. Jis, T. K., kai lipo laiptais žemyn, jau buvo įjungęs telefone vaizdo kamerą. Anksčiau taip pat filmuodavo kaltinamąjį, kadangi rinko įrodymus, jog smurtaujama prieš juos, tačiau nepavykdavo anksčiau nufilmuoti tokių dalykų. Kaltinamasis jį pasitiko iš po mašinos- jis buvo priekyje automobilio ir puolė jį kumščiais. Galvojo, kad jį išgąsdins, kai pamatys, kad jis filmuoja. Tačiau kaltinamasis kaire ir dešine ranka smogė jam į veidą. Kai kuriuos suduotus smūgius numušė ranka. Nuo smūgių ir spyrių jis tik buvo suklupęs, bet nukritęs nebuvo. Neprisimena, ar kaltinamasis jam ką nors sakė prieš pradėdamas smūgiuoti. Telefonas buvo kišenėje. Jis spėjo nufilmuoti tik tada, kai išsitraukė telefoną iš kišenės. Kai gavo smūgius į veidą, netyčia sustabdė kamerą. Kai kaltinamasis jam sudavė, jo rankos buvo kišenėse. Po smūgių išjungė kamerą. Iki smūgių telefonas buvo kišenėje. Kaltinamasis jį mušė gal 20-30 minučių. Jis bandė išvengti smūgių. Kai atgavo kvapą, iškvietė policiją. Gal po 15 min. atvyko policija. Močiutė sakė, kad matė, kai jį mušė. Po įvykio kaltinamojo žmona buvo išlindusi pro langą. Kaltinamasis jam sudavė 3-4 kartus ranka, smūgiai buvo į veidą, į akį, po to 3-6 kartus spyrė į kairę blauzdą. Jam buvo mėlynės ant veido, ant kairės rankos, buvo dešinio skruosto patinimas. Ant kojų buvo mėlynės, 1-2 savaites jas skaudėjo. Buvo atvykusi greitoji pagalba, medikai konstatavo sumušimus. Policijai jis paskambino dar stovint kieme prie džipo. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant nedalyvavo advokatas. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Palaiko civilinį ieškinį. Jam buvo padaryta neturtinė žala. Po įvykio išsiėmė leidimą ginklui, turi 3 ginklus, balionėlių, elektrošoką. Jis yra matęs, kad kaltinamasis turi ginklą. Po įvykio negalėjo dirbti kelias dienas, negalėjo net vairuoti. Stengiasi nevažiuoti dabar pas močiutę, pas ją siunčia savo įmonės darbuotojus. Įvykio metu močiutės kieme nematė, matė tik kaltinamojo žmoną, kuri filmavo. Kaltinamojo žmona skatino konfliktą, sakė, kad kaltinamasis „duotų“ nukentėjusiajam. Atsitraukus paskambino policijai. Kai jau kalbėjo su policija, kaltinamasis link jo nėjo, muštynių nebebuvo. Greitoji pagalba jį nuvežė į ligoninę. Jam buvo pakilęs kraujospūdis, jis blogai jautėsi, jautė skausmą dėl suduotų smūgių. Kraujosruvas jas liečiant skaudėjo gal 3 savaites, taip pat jautė psichologinį sunkumą. Po įvykio jam užlipus į viršų, močiutė sakė, kad ji viską matė, kad paliudys, kad baigsis teroras. Įvykio metu gyveno vienas, jau neturėjo sugyventinės tuo metu. Močiutė jį pusę metų išlaikė, kai neturėjau darbo. Su ja draugiški santykiai. 2021 m. vasario 19 d. pas močiutę buvo jo asmeninių daiktų, bet jis ten jau negyveno, buvo atvykęs padėti močiutei, užtruko 10-15 min. Žinojo iš sugyventinės, kad kaltinamasis turi neįgalumą dėl inkstų ar kepenų. Yra matęs neįgaliojo ženklą ant kaltinamojo mašinos, bet kieme nėra jo matęs. Taikiu būdu su kaltinamuoju buvo išsprendę klausimą dėl automobilių. Anksčiau kaltinamasis statė automobilį kitoje vietoje, tada kieme gali tris automobilius statyti šalia. Įvykio dieną jis neturėjo galimybės priparkuoti automobilį taip, kad kaltinamasis būtų galėjęs išvažiuoti. Ne specialiai taip pastatė automobilį. Ir anksčiau taip statydavo jį. Būdavo, kad reikalui esant, patraukdavo mašiną. Ir kaltinamasis jį išleisdavo, patraukdavo savo automobilį. Įvykio dieną kaltinamasis užsikūrė automobilį ir prašė patraukti jo automobilį. Policijoje tiksliau nurodė aplinkybes dėl smūgių. Tvirtina parodymus, duotus policijoje ir greitosios pagalbos medikams. Negali pasakyti, ar buvo įjungęs garsą, kai skambino telefonu Nr. 112.
Perklausius garso įrašą 1 t., b. l. 131 ir peržiūrėjus vaizdo įrašą 1 t., b. l. 135, 143, nukentėjusysis T. K. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis, po smūgio jį nufotografavo. Telefono vaizdo kamerą įjungė, nes galvojo, kad jį gali užpulti. Nebuvo antrasis įrašas daromas, kai buvo draudžiama patekti į teritoriją dėl ekstremalios Covid padėties. Telefoną kartu su ranka laikė kišenėje, kai lipo laiptais. Jis anksčiau yra sportavęs kovinį sportą. Darydamas vaizdo įrašą, buvo emociškai nestabilus. Žino, kad anksčiau kaltinamasis gerdavo labai daug alkoholio. Įrašas darytas jau po to, kai paskambino telefonu Nr. 112. Jis neatliko jokių fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį, nesudavė jam smūgių.
Liudytoja M. B. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, bet ne giminė. Žino, dėl ko ši byla teisme. Įvyki dieną ji stovėjo prie lango. Pas ją atvažiavo T., į kiemą išėjo A.. A. stūmė T. ir kirto jam į veidą. Ji nežino, negirdėjo, dėl ko kilo ginčas, visko negali prisiminti.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos M. B. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 79–80.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. K. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d. apie 14 val., pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atvažiavo jos anūkės draugas T. K. pakūrenti jai pečių, ir kieme pasistatė savo transporto priemonę. Atvažiavęs pakūrė pečių ir išėjo link mašinos važiuoti namo. Išėjęs į lauką į automobilį pasidėjo savo daiktus, tada norėjo grįžti dar kartą į namus paduoti jai rūsio raktus. Tuo metu, kai grįžo paduoti raktus, iš namo išėjo kaimynas A., pavardės nežino, T. liepė išvažiuoti iš kiemo ir patraukti automobilį. Tuomet girdėjo, kad prasidėjo konfliktas, pačio konflikto, kai trenkė ranka, ji nematė, girdėjo tik žodinį konfliktą. Daugiau nieko nematė, po kurio laiko T. grižo į viršų ir išsikvietė policiją.
Liudytoja M. B. K. patvirtino, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. T. padėjo įrankius į mašiną, po to atsisuko ir ruošėsi eiti pas ją, nes turėjo palikti raktus. Nežino, ką sakė A. T.. Jie pakalbėjo gal minutę ir tada matė, kaip A. trenkė T.. Kas vyko, kai jie nuėjo už kampo, nematė.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos M. B. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 84–85.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. K. parodė, kad ji neprisimena, ką sakė ankstesnės apklausos metu, negalėjo ji pareigūnams sakyti, kad ji įvykį tik girdėjo, o ne matė. Ji dabar gali viską pasakyti, ką atsimena. To įvykio metu pas ją buvo atvažiavęs T., kadangi jis prižiūri jos namuose esančio pečiaus veikimą. Kai T. atvyko, ji buvo namuose, jis trumpam užėjo į namus, pasisveikino, pasiėmė rūsio raktus ir išėjo. Ji buvo prie lango ir žiūrėjo į kiemą, todėl matė, kaip T. iš rūsio ėjo link savo automobilio, o tuo metu iš savo namų išėjo kaimynas, priėjo prie T. ir jam vieną kartą rankos delnu trenkė per veidą. Po suduoto smūgio T. iškart ėjo link namo, ir ji matė, kaip skambino telefonu. Kas toliau vyko, ji jau nematė, nes jis buvo paėjęs už kampo. Bet T. jai pasakojo, kad kaimynas jį pasivijo ir jam su koja dar ir spyrė. T. atėjus į namus, ant veido dešinės pusės matė raudoną žymę. Netrukus atvažiavo greitoji ir policija.
Liudytoja M. B. K. parodė, kad nelabai prisimena, kaip ją apklausinėjo antrą kartą. Kas vyko už kampo, nematė. Greitoji medicinos pagalba T. išsivežė. Matė, kaip kaimynas vieną kartą sudavė T.. Kai T. atėjo į kambarį, jo veidas buvo raudonas toje vietoje, kur jam buvo kirsta. Kiek prisimena, kaimynas sudavė į kairę T. veido pusę. Ne viską prisimena, nes neseniai sūnų palaidojo. Ji neprisimena, kas policijoje padėjo parašyti pareiškimą, ji tik pasirašė jį. Ji mato tik vena akimi. Būdama 7 metų išsidūrė akį, o dabar ir kita akimi prastai mato. Į tolį mato, bet skaityti prastai gali. Neina į parduotuvę. Nematavo, kokį atstumą į priekį mato, gal per kambarį. Gal 3 metrai buvo nuo jos iki tos vietos, kur vyko įvykis, jeigu laiptais nulipti žemyn. Konfliktas vyko ten, kur stovėjo T. mašina, netoli laiptinės. Nežino, koks atstumas buvo nuo automobilio iki laiptinės.
Liudytoja M. B. K. papildomai apklausta parodė, kad ji su dukra M. N. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame aukšte. Ji nešioja klausos aparatą, nuo 7 metų turi tik dešinę akį. Į tolį labai gerai mato, tik skaityti sunku. A. L. Z. yra jos kaimynas. T. K. draugavo su jos anūke. Su jais santykiai geri. T. K. prižiūrėjo jos pečių. Jis atėjo pas ją, paėmė raktus, išėjo į lauką. Matė, kaip prie mašinos sustoję kaltinamasis ir nukentėjusysis kalbėjo. Negali pasakyti, apie ką jie kalbėjo. Po to kaltinamasis užkirto T. K. per veidą. matė, kad buvo suduotas smūgis, negali tiksliai pasakyti, ar pataikė. Po to nuėjo už mašinos, už namo kampo ir ji jau nematė, kas vyksta. T. K. neatėjo po to pas ją, nepasakojo, apie ką jie kalbėjo. Prisimena, kad policijos pareigūnai buvo atvykę. T. K. iškvietė policiją. Po to abu K. išvežė greitoji pagalba. T. K. nemėgsta prieš nieką rankų kelti. Tada lyg ir buvo paraudimai jo veide. Neprisimena, kad antrą kartą būtų atvažiavę policijos pareigūnai. Kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jie ir surašė pareiškimą, ne ji rašė. Pareiškimą turbūt parašė jos anūkė. Ką policijos pareigūnai sakė, tą ji ir rašė. T. K. nešėsi įrankių dėžę ir gavo smūgį. Toliau, kas buvo už kampo, nematė. Įvykį stebėjo pro savo buto langą tokiu atstumu, kaip ilgis per salę. Ji buvo bute, kai T. K. kvietė policiją. Jis užlipo pas ją ir iškvietė policiją. Po to jie nėjo su T. Z. kalbėti į lauką. Ji nematė spyrių, kas buvo už namo kampo, ji nematė.
Liudytoja R. Z. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, parodymus duoti sutinka. Įvykis buvo 2021 m. vasario mėnesį. Apie 15 val. 30 min. ji virtuvėje gamino pietus, virtuvės langelis buvo atidarytas. Ten yra didelis langas. Matė, kad pas jos tetą – jos mamos brolio žmoną M. B. K. atvyko T. K. ir užstatė jos vyro mašiną. Nukentėjusysis prižiūri tetos pečių, teta viena gyvena. Jos vyras A. L. Z. išėjo į kiemą, užvedė mašiną, norėjo išvažiuoti, bet mašina buvo užstatyta. A. L. Z. paprašė nukentėjusiojo, kad šis patrauktų savo mašiną. Kai T. K. lipo laiptais į viršų pas tetą, jis necenzūriniais žodžiais vyrui atsakė, kad nenori traukti mašinos. Kai T. K. nusileido laiptais žemyn, vyko provokacija - jis prieš jos vyrą mosikavo rankomis. Visa tai norėjo nufilmuoti, bet iš streso vietoj video paspaudė foto funkciją. Anksčiau konfliktai su nukentėjusiuoju būdavo, nes jis suvažinėjo jų katiną, šunį. Jis sakydavo, kad teismuose užtąsys. Nukentėjusysis yra konfliktiškas žmogus. Jis - jos dukterėčios V. Z. buvęs sugyventinis. Prieš 10 metų jis apsigyveno su jos dukterėčia, o po to išsikraustė ir jau 5 metai, kai ten negyvena. Ji matė, kad vyko žodinis konfliktas, buvo grasinimas, mosikavimas rankomis. Mano, kad keista, kai keturiasdešimtmetis vyras, dar buvęs boksininkas sako, kad jį sumušė šešiasdešimtmetis vyras. Jos vyras yra neįgalus, turėjo ir turi širdies problemų, jam sutrikęs ritmas, yra nepakankamumas. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, teismas gali jais vadovautis. Konfliktas prasidėjo, kai nukentėjusysis kilo laiptais ir koliojosi necenzūriniais žodžiais. Vyras jo prašė patraukti automobilį. Jis tiesiog pasakė: „Patrauk mašiną“. Nukentėjusysis jam atsakė: „Čiulpk b***“ ir per duris įėjo į antrą aukštą. Vyras jam pasakė „asile“ ar pan. Nuo laiptų iki mašinos yra 4 m atstumas. Po to nukentėjusysis labai greitai nusileido nuo laiptų, pasuko prie jos vyro, kuris stovėjo prie užvestos savo mašinos, mosikavo rankomis, provokavo telefonu. Jos vyras buvo nusisukęs į šoną, o T. K. tiesė į jį rankas, mosikavo jomis. Vyras traukėsi atbulas, o T. K. vis mosikavo rankomis. Vyras traukėsi, ėjo į pusnį. Tada ji išbėgo į lauką ir pradėjau rėkti: „Ką darai?“. Vyras pasakė, kad iškvietė policiją. Tada nukentėjusysis pasakė, kad kviečia policiją. T. K. buvo padaręs daug: buvo užstatęs mašiną - KET pažeidimas, karantino metu į svetimą teritoriją atvyko be kaukės. Policija ilgai neatvažiavo, greitosios pagalbos jie nekvietė. Policija juos apklausinėjo. Policininkas pasakė, kad viršuj liudytoja nieko nematė. Liepė parodyti rankas - sužalojimų nebuvo. Kai atvyko greitoji pagalba, tai nukentėjusysis jau buvo „visiškai neįgalus“, net mašinos negalėjo patraukti. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė. Ji nematė muštynių, nebuvo suduota jokių smūgių. M. B. K. (duomenys neskelbtini)metai. Vaikystėje ji vieną akį išsidūrė, yra beveik kurčia, be aparato negirdi. Policijos pareigūnai paklausė, kas vyksta ir nuėjo į viršų. Po to jie atėjo jos apklausti. Pareigūnas sakė, kad nukentėjusiajam nėra jokių sužalojimų. Ji nematė ant T. K. veido paraudimo. Jį matė metro atstumu. Veido patinimo nebuvo. Policininkai tą pačią dieną buvo grįžę, nes sakė, kad printeris buvo sugedęs. Įvykio metu vietoj filmavimo padarė nuotrauką, kurioje yra tik tamsa. Tyrėja ieškojo vaizdų, bet nuotraukoje buvo tamsu. Konflikto metu buvo sakomi negražūs žodžiai, įžeidinėjama. Nukentėjusysis filmavo, provokavo, o jos vyras buvo daugiau gynybinėje pozicijoje, sugniaužęs kumščius. Jis tada ėjo atbulas. Tai ji matė per langą. Vyras kvietė policiją po to, kai T. K. kviesta policija neatvyko. Jie kvietė policiją, nes vyras negalėjo išvažiuoti. Nežino, ar T. K. buvo nubaustas dėl pažeidimų. Jos vyras nesmurtavo prieš T. K.. Jie anksčiau konfliktuodavo, bet policijos nekvietė. Šio įvykio metu jos vyras pasakė, kad iškvietė policiją, tada T. K. atsitraukė ir pradėjo kviesti policiją, o po to nuėjo į viršų. Tada vyras paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad buvo kviesta policija, bet neatvyksta. Vyras pasakė, kad užstatyta jo mašina. Konfliktas vyko labai trumpai. Ji buvo laike po 2 minučių po to, kai nukentėjusysis nusileidimo laiptais.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos R. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 70.
Liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiandien, tai yra 2021 m. vasario 19 d. apie 15 vai. 30 min. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini)-1, Kaunas, išgirdo kieme vykstantį konfliktą, priėjo prie lango ir pamatė, kad konfliktuoja jos vyras A. su jai iš matymo žinomu T. K.. Jos vyras prašė patraukti kieme stovintį automobilį, o T. K. pasakė necenzūrinį žodį „Čiulpk b***”. Tuomet išėjo į kiemą. Kieme pamatė, kad T. K. kalba telefonu. Iš pokalbio telefonu konteksto suprato, kad kviečiasi policiją, nes sako, kad jį sumušė bei pasakė, kad jam medikų nereikia. Jokių muštynių ji nematė, tiek kiek matė konfliktą, jos vyras A. T. nemušė, prieš jį jokių veiksmų nenaudojo, kiek matė, konfliktas vyko tik žodinis. Vėliau T. nuėjo į viršų, jos vyras laukė policijos. Tuo metu vyras policiją iškvietė dar kartą. T. K. anksčiau jos name antrame aukšte gyveno. Anksčiau pastoviai vykdavo konfliktai, nes T. yra konfliktinis asmuo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti nieko neturi.
Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad parodymuose surašytos ne visos aplinkybės. Policininkai ne viską surašė, kai ji buvo apklausiama jai išėjus į kiemą.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos R. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 73–74.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Z. parodė, kad tiriamo įvykio metu ji buvo namuose, gamino valgyti, todėl buvo virtuvėje prie lango. Vyras tuo metu jau ruošiesi vykti į darbą. Per langą matė kaip jos vyras A. išėjo kiemą ir užsikūrė savo automobilį, tuo metu jau T. K. buvo užstatęs jos vyro automobilį. Toliau vaizdo nestebėjo kol išgirdo žodinį konfliktą tarp T. ir jos vyro. Kaip ir minėjo, ji girdėjo kaip T. pasiuntė jos vyrą lipdamas iš rūsio link buto, esančio antrame aukšte, durų, o jos vyras jam su keiksmais atsakė atgal. Netrukus, po kelių akimirkų, gal po pusės minutės, pamatė kaip T. su rankoje laikomu telefonu ir artinasi prie jos vyro, kuris stovėjo tarp savo ir T. automobilių. T. artinosi prie jos vyro į veidą kišdamas jam savo telefoną ir visaip jį provokuodamas. Matė, kad jos vyras tuomet traukiasi nuo T., ji išsigando to kas vyksta ir nusprendė pasiimti telefoną ir viską nufilmuoti, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi iš jaudulio nuspaudė ne filmavimo mygtuką, o fotografavimo. Ji visą laiką galvojo, kad filmuoja, laikė tą telefoną atkišusi prie lango, kad užfiksuoti kas vyksta, ir tik po to pamatė, kad buvo nuspaudusi ne tą mygtuką. Tuo metu kieme vyko tai: T. kišo telefoną jos vyru į veidą, o jos vyras traukėsi nuo jo, rankomis mosikavo, kad T. trauktų telefoną, taip pat jį keikė. Jos vyras mosikuodamas rankomis T. nesudavė jokių smūgių, o traukdamasis nuo jo atsidūrė prie jų buto durų, todėl ji išbėgo į kiemą ir pradėjo juos raminti. Tuomet jos vyras jau buvo įlipęs į pusnį ir jos vyras T. pasakė, kad jis jį užkniso ir, kad dabar kvies policiją. Ir tada T. pasiėmęs telefoną pradėjo pirmas skambinti policijai teigdamas, kad jis yra mušamas ir spardomas. Tuomet jie stovėjo lauke ir laukė kada atvažiuos policiją, nes patys norėjo pasakyti kas čia vyksta. Nesulaukus policijos ir patys ją kvietė. Atvykę pareigūnai teigė, kad nematė jokių žymių ant T., dar patikrino jos vyro rankas, nerado jokių žymių. Dar norėtų pridurti, kad kaimynė M. rakto nuo rūsio niekada neturi, nes kuomet pas ją rūkdavo pečius ir pas juos eidavo dūmai, prašydavo jos raktų, kad sutvarkyti pečių, ji sakydavo, kad raktus visada išsiveža T.. Taip pat gali pridurti, kad kaimynė M. yra jos teta ir ji žino, kad ji su viena akimi nemato bei gerai negirdi, todėl netiki, kad ji galėjo išvis matyti ar girdėti jos vyro ir T. K. konfliktą, kuris išvis truko vos kelias minutes, kokias 4 minutes, tik kol jau laukė policijos viskas užsitęsė.
Liudytoja R. Z. patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ji skaitė pirminės apklausos protokolą, ji pasakė tai, kas jos buvo klausiama. Pareigūnė neleido pareikšti pastabų, jai tokios teisės neišaiškino.
Liudytojas A. B. parodė, kad prieš du metus jis dirbo gydytoju Kauno ligoninėje Skubios pagalbos skyriuje. Jis yra šeimos gydytojas, medicinos gydytojas. Jis prisimena T. K.. Reikėjo paaiškinti aplinkybes apie besiformuojančias hematomas. Prisimena, kad pacientas nurodė, kad buvo konfliktas su kaimynu, asmuo buvo sumuštas ar kažkas panašaus. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs pacientas, kokias aplinkybes nurodė. Tik prisimena, kad buvo konfliktas su kaimynu. Tokie atvejai po kelis kartus būna. Dėl šio įvykio jam neseniai buvo atgaivinta atmintis, nes buvo iškviestas į policijos komisariatą, esantį Juozapavičiaus prospekte. Dėl raštų, kuriuos rašo, labai dažnai būna kviečiami paaiškinti. Į policiją kvietė paaiškinti, kas tai yra besiformuojančios hematomos. Hematoma- tai mėlynė. Jos atsiranda po smūgio, po sumušimo, traumos. Gali būti, kad dėl kraują skystinančių vaistų vartojimo jos atsiranda savaime, bet, dažniausiai, jos atsiranda po smūgio, traumos, griuvimo. T. K. ant skruosto buvo hematomos. Hematomų spalva buvo melsva. Buvo besiformuojanti, raudonam fone hematoma. Ji, priklausomai nuo sumušimo, gali susiformuoti per minutę, per 3-5 valandas. Neprisimena, ar pacientas skundėsi dar kokiais nors skausmais.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 100, 103.
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra gydytojas, 2021 m. vasario 19 d. dirbo Kauno ligoninėje priimamajame, paskaitęs med. dokumentus, pacientą T. K. kažkiek pamena. Dokumentuose yra užfiksavęs, kad ant paciento buvo matyti besiformuojančios hematomos, tai reiškia, kad matė ant paciento veido mušimo žymes, kur pradeda ryškėti hematomos, kitaip sakant mėlynės. Jos nebuvo ryškios, bet pradedančios ryškėti ir matomos. Tokios hematomos pradeda keisti spalvą po dienos, bet pacientas buvo paleistas po apžiūros į namus, todėl nežino, kaip keitėsi ant jo veido buvusios hematomos. Taip pat pacientas skundėsi kairės šlaunies išorinės dalies skausmu, tačiau ant tos vietos žymių jokių nebuvo. Pacientui skirti galvos smegenų KT tyrimo indikacijų nebuvo, kadangi tuo metu vertinant jo būklę, nebuvo tikslo skirti šį tyrimą. Liudytojas A. B. papildomai paaiškino, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, juos papildyti gali tuo, kad apžiūrėjęs pacientą, jo medicininiuose dokumentuose užfiksavo, kad ant paciento mato besiformuojančias hematomas, kadangi ant paciento veido matė sumušimą, kuris buvo švelniai mėlynos spalvos. Dokumentuose tai įvardino kaip besiformuojančias hematomas, kadangi po kelių valandų ar dienos esama hematomą paryškės.
Liudytojas A. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Neprisimena, kurioje vietoje T. K. ant kojos buvo hematoma. Hematomos buvo kairėje skruosto pusėje. Negali prisiminti, kurioje kitoje veido pusėje buvo hematomos. Jeigu vartoja kraują skystinančius vaistus, gali savaime hematomos atsirasti. Kraują skystinančius vaistus vartoja po embolijos, po širdies vožtuvų keitimo ir kt. Vertina tai, ką, ką randa surašytą sveikatos istorijos aprašyme. Kai pakyla kraujo spaudimas iki 200, veidas pasidaro raudonas. Negali pasakyti, koks paciento kraujo spaudimas buvo. Jeigu visas veidas paraudęs, tai, greičiausiai, nuo aukšto kraujo spaudimo, bet, jeigu tik tam tikra veido vieta paraudusi - tai gali būti nuo sumušimo. Po kelių dienų, nuėjus pas ekspertą, gali nebūti hematomos. Hematoma T. K. buvo kairėje veido pusėje, dešinės pusės neprisimena.
Liudytojas S. S. parodė, kad A. L. Z., T. K. nepažįsta. Jis dirba Nemuno policijos komisariato II veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Dirbo su V. S.. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje esančio namo kieme susimušė kaimynai. Atvykus kažkuris iš šių asmenų juos pasitiko. Minėjo, kad susipyko su kaimynu, kuris jam trenkė į veidą. Jie apžiūrėjo asmenį, sužalojimą ir pasiūlė kviesti medikus. Atvyko medikai, išsivežė nukentėjusįjį. Aplinkybių patikslinimo metu buvo apklausta, lyg tai, nukentėjusiojo mama, kuri sunkiai vaikščiojo. Paklausė, ar ji matė įvykį. Moteris, gyvenanti antrame aukšte, paaiškino, kad matė, kaip kaimynas, kuris gyvena I aukšte, susipyko galimai su jos sūnumi ir trenkė jam į veidą. Kelis kartus paskaitėme jai, ką surašė. Liudytoja pasakė, kad viskas teisingai surašyta. Po to automobilyje atspausdino apklausos protokolą. Moteriai dar kartą perskaitė, ką surašė, ji pasirašė protokolą ir tada jie išvyko. Po to pakvietė nukentėjusįjį atvykti. Jis nelabai norėjo atvykti, bet atvyko. V. S. priėmė jo pareiškimą. Jei N. B. K. protokole nurodyta, kad ji nematė, kaip buvo suduotas smūgis, tai taip ir buvo surašyta. Praėjo du metai po įvykio, jis visko tiksliai neprisimena.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 84–85.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad jis yra Kauno apskrities VPK Nemuno PK 2-ojo VS tyrėjas. 2021 m. vasario 9 d. apie 15.39 val. kartu su kolege V. S. vyko pagal iškvietimą į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kad vyrą sumušė kaimynas. Dar vykstant į šį įvykį gavo iškvietimą tuo pačiu adresu, kad yra užstatytas automobilis ir asmuo negali išvažiuoti į darbą. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko vyras, kaip vėliau nustatė A. L. Z. su žmona, kuris nurodė, kad pas kaimynę atvykęs vyras užstatė jo automobilį ir pasakojo, kad minėtas vyras jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet jie nuėjo į namo antrąjį aukštą pas vyrą, kaip vėliau nustatė pas T. K., kuris kvietė policiją dėl konflikto. Atėjus į namus vyras sėdėjo ant kedės prieblandoje. Jie klausė jo, ar jis kvietė policiją, prašė papasakoti kas įvyko. Jis įžūliai atsakinėjo į klausimus, atsakydamas „ką, nematai“, bet nurodė, kad kaimynas pasistatė savo automobilį jo močiutės kiemo dalyje, o jis jį užstatė savo automobiliu, todėl kaimynas jį puolė kumščiais ir pataikė į veidą, taip pat kojomis spyrė į kūną, teigė, kad buvo suklupęs. Ant vyro iš pradžių nematė jokių sužalojimų, jo žandai buvo paraudę, bet žibintuvėliu pašvietė jam į veidą ir pamatė, kad jam po kaire akimi buvo nedidelis patinimas ir dešinėje pusėje ant žando buvo matyti nedidelis paraudimas. Netrukus atvyko medikai ir vyrą išsivežė į ligoninę. Tuomet jo kolegė bendravo su tuose namuose gyvenančia močiute M. B. K., o jis išėjo į lauką pasikalbėti su A. L. Z. ir jo žmona, kurie iš pradžių buvo sakę, kad jie visą įvykį filmavo, o paprašius vaizdo įrašo, jo nepateikė, teigdami, kad jame nieko nesimato, o vėliau teigė, kad jo neišsaugojo. Tos pačios dienos vakare, siekiant apklausti liudytoją močiutę M. B. K., kartu su kolege V. S. atvyko pas ją į namus, su tarnybiniu kompiuteriu atliko jos apklausą. Pirmiausiai aiškiai jai perskaitė jos teises, įspėjo dėl melagingų parodymų ir paprašė papasakoti apie įvykį. Ji nurodė, kad ji įvykio nematė, tik išgirdo triukšmą kieme, ką girdėjo nurodyti negalėjo, bet teigė, kad tuomet ji nuėjo prie lango, bet nieko nematė, nes tuo metu jau į namus grįžo T. K.. Parodymus moteriai perskaitė, ji teigė, kad surašyta teisingai. Tuomet grįžo į komisariatą atspausdinti apklausos protokolą, kadangi tarnybiniame automobilyje neveikė spausdintuvas. Su atspausdintais dokumentais grįžo pas liudytoją į namus, dar kartą perskaitė jos parodymus, ji sutiko su jais ir pasirašė. T. K. apklausinėjo kolegė V. S., bet patalpoje buvo ir jis, todėl girdėjo vyro parodymus. Jis apklausos metu teigė, kad nukritęs nebuvo, tik susvyravo.
Liudytojas S. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Nepamena, ar klausė nukentėjusiojo, kaip jam padaryti sužalojimai. Močiutės parodymus surašė „wordiniu“ variantu, po to jį perkėlė į protokolą. Močiutei keletą kartų skaitė apklausos protokolą. Močiutė su akiniais skaitė protokolą. Ji skaitė sunkiai, bet jie niekur neskubėjo. Ji jokių pastabų nepateikė. Kilo įtarimas dėl vaizdo įrašo R. Z. telefone, kaip jis galėjo dingti. R. Z. parodė telefone, kad įrašo nėra. Nekilo įtarimas, kad močiutė galėjo meluoti, iš pažiūros ji tvarkinga, sąžininga moteris. Kai nuvažiuoja į įvykį, nukentėjęs asmuo dažniausiai būna išsigandęs, patyręs prievartą. Šiuo atveju, kai atvyko, nukentėjusysis „naglai“ atsakinėjo į klausimus ir nelabai norėjo atsakinėti, paklausė, ar (policijos pareigūnas) nemato sužalojimo. Tada jis pašvietė nukentėjusiajam į veidą ir pamatė paraudimą ant veido. Nukentėjusysis nerodė, kad jam kur kitur būtų sužalojimai. Sakė, kad jis buvo sukniubęs ant kelių lauke, bet kitų sužalojimų nerodė. Jis bendravo ir su įtariamuoju, įtariamasis buvo ramus žmogus, nebuvo agresyviai nusiteikęs, ramiai atsakinėjo į klausimus. Nepamena, ar klausė nukentėjusiojo, ar jis sudavė įtariamajam. Jis tikrai negalėjo savo klausimais provokuoti nukentėjusiojo. Buvo naudojama body kamera. Atvykę medikai tik apžiūrėjo nukentėjusįjį, paklausė nukentėjusio, kokie simptomai ir nusprendė jį vežti į ligoninę.
Liudytoja D. S. parodė, kad ji dirba Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos skubios medicinos pagalbos specialiste. Labai dažnai pagal iškvietimus vyksta į (duomenys neskelbtini)gatvę. Neprisimena namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos D. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 89.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad ji yra Kauno miesto skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė. 2021 m. vasario 19 d. įvykį (duomenys neskelbtini), Kaune, pamena. Nuvykus nurodyti adresu ir užlipus į antrąjį aukštą juos pasitiko pareigūnai, o kambaryje sėdėjo vyras, kuris teigė, kad jį užpuolė kaimynas ir jam kumščiu sudavė į veidą, galvą ir kūną, vyras skundėsi galvos skausmu. Apžiūrėjus vyro veidą, išorinių sužalojimų nesimatė, jis nekraujavo, ant jo veido sužalojimų nematė, buvo tik nedideli paraudimai. Apžiūrėjus vyro krūtinę, pilvą, sumušimo žymių nesimatė. Kadangi vyras skundėsi galvos skausmu, jam pasiūlė vaistų nuo skausmo, bet jis atsisakė. Diagnozės patikslinimui vyrą nuvežė į LSMU KL ligoninę, adresu Hipodromo 13, Kaune.
Liudytoja D. S. patvirtino, kad jos duoti parodymai yra teisingi. Nurodė, kad daug tokių įvykių būna. Iš šio įvykio prisimena, kad nukentėjusysis sėdėjo mašinoje, jį apžiūrėjo. Kažko labai nesimatė, bet nukentėjusysis skundėsi sumušta galva. Siūlė jam vykti į ligoninę, ten atlikti kompiuterinę tomografiją. Negali detalizuoti paraudimų. Poodinės kraujosruvos ne iš karto atsiranda. Nuo pakilusio kraujo spaudimo būna paraudęs žmogaus veidas. Nelabai atsimena, kaip elgėsi nukentėjusysis.
Liudytoja V. G. (S.) parodė, kad ji dirba Kauno Nemuno PK I veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja, atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus. 2021 m. vasario 19 d. buvo sureaguota į įvykį, susijusį su smurtu, nesutarimais dėl automobilio statymo kieme. Tai galėjo būti (duomenys neskelbtini)gatvėje. Į įvykio vietą atvyko su S. S.. Ji apklausinėjo nukentėjusįjį. Prisimena, kad bendravo su kaltinamojo žmona. Tam tikrus proceso dalyvius apsiklausinėjo vietoje, o nukentėjusįjį dėl kažkokių techninių trikdžių išsikvietė į komisariatą. Vyko smurtinis konfliktas dėl ne į tą vietą, ne ant to žemės sklypo pastatyto automobilio. Taip pat atliko ir vyresnės moters, greičiausiai, nukentėjusiojo giminaitės, apklausą. Ant nukentėjusiojo nematė sužalojimų. Nusistebėjo, nes nukentėjusiojo sužalojimų, didelio jaudulio nematė. Iš praktikos gali pasakyti, kad apklausiamiems asmenims būna jaudulys apklausų metu. Neįsiminė, kad nukentėjusysis neadekvačiai būtų bendravęs, lyg ir mandagus jis buvo. Iš pradžių jis skambinėjosi su kažkuo, bendravo, derino vykimą į gydymo įstaigą. Mano, kad abu su S. S. apklausinėjo asmenis, jis vairavo tarnybinį automobilį. Atrodo, kad žmonės, kuriuos apklausinėjo, matė įvykį, lyg kaltinamojo žmona matė įvykį, o dėl vyresnio amžiaus moters negali pasakyti. A. L. Z. žmona nurodė, kad kažką pro langą matė. Neprisimena, ką močiutė pasakojo, neprisimena, ar ją tikrai apklausė. Kokias aplinkybes nurodė T. K., taip ir užrašė. Prisimena, kad matomų sužalojimų ant nukentėjusiojo nebuvo. Nežino, ar S. S. matė nukentėjusiojo sužalojimus. Negali pasakyti, ar sužalojimai išryškėjo, kai nukentėjusysis atvyko į komisariatą. Į įvykį sureagavo apie 15 val., buvo šviesus paros metas. Baigė įvykį, kai jau buvo tamsu. Bendravo su nukentėjusiuoju lauke, prie laiptų, vėliau - viduje, kur gyvena senyvo amžiaus moteris, dar vėliau bendravo komisariate. Pareiškimas ar dar kažkas buvo priiminėjamas komisariate. Matė, kad ne pats nukentėjusysis vairavo automobilį, kai atvyko į komisariatą - jis buvo palikęs dokumentą, tai ji pasivijo automobilį ir grąžino dokumentą. Neabejoja, kad paklausė, kur nukentėjusiajam buvo suduota. Atrodo, užlipus laiptais, asmuo sėdėjo prie stalo ir rodė, kur jam buvo suduota. Greičiausiai, atlikinėjo kaltinamojo žmonos apklausą, o nukentėjusįjį apklausė po to, kai jį apžiūrėjo medikai. Neprisimena, ar kaltinamojo žmona filmavo įvykį. Vaizdo registratoriumi filmavo ji arba kolega. Abu su S. S. bendravo su močiute, bet negali pasakyti, kuris ją apklausinėjo. Jeigu buvo tuo metu kažkokių neaiškumų ir pareigūnai nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, tai nesurašė užduoties abdukcijai, nes užduotis abdukcijai surašoma, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kiek prisimenu, kaltinamasis buvo pasipiktinęs situacija, buvo nepatenkintas, kad taip susiklostė situacija, jis neigė smurtavęs.
Ekspertė S. B. paaiškino, kad ji 2021 m. vasario 23 d. 14.35 val. apžiūrėjo T. K., įvykis buvo 2021 m. vasario 19 d. 15.20 val. Neklausė, kodėl taip vėlai atvyko į apžiūrą. Asmeniniu prašymu buvo surašoma specialisto išvada. T. K. buvo apžiūrėtas, įvertinti papildomai gauti medicininiai dokumentai - buvo gautas išrašas iš Kauno ligoninės. Viską įvertinus, buvo pateikta specialisto išvada. Po to iš policijos buvo atsiųsta papildoma užduotis ir surašyta specialisto išvada tam pačiam asmeniui. Įvertinus T. K. apžiūrą, medicininius dokumentus, buvo konstatuota poodinės kraujosruvos skruostuose, kairėje blauzdoje. Buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Sužalojimai buvo padaryti kontakto su kieto buko daikto paviršium metu, galimai, nurodytu įvykio metu - 2021 m. vasario 19 d., ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Jam konstatuotos mėlynės, buvo poodinės kraujosruvos- hematomos. Skruostuose apžiūros metu poodinių kraujosruvų nematė. Medicininiuose dokumentuose aprašyta, kad valandą po įvykio nukentėjusysis buvo apžiūrėtas ir aprašoma, kad buvo besiformuojančios hematomos. Ji matė poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje 4x2 cm dydžio. Abu skruostai buvo vertinti pagal med. dokumentus. Kraujosruva blauzdoje pagal spalvą atitiko sužalojimą nurodytu laiku. Kraujosruvų spalvos keičiasi: iš pradžių būna melsvos arba rausvos, po to ryškėja, atsiranda gelsvas, žalsvas atspalvis. Ketvirtą dieną būna murzinai žalsvos spalvos hematomos. Kiek laiko tokios spalvos išsilaiko, priklauso individualiai - nuo gylio, dydžio, nuo žmogaus savybių. Yra toks medicininis terminas „besiformuojančios hematomos“, bepradedančios ryškėti. Atitiktų tos įvykio aplinkybės, kad jau pradėjo ryškėti hematomos skrustuose, kai asmuo buvo apžiūrimas medikų po įvykio. Nubrozdinimas, žaizda iš karto matosi, o kraujosruva- iš pradžių gali būti patinimas, skausmingumas, o po valandos gali pradėti ryškėti. Jeigu labai didelis smūgis, su kaulų lūžiais, tai ji iš karto išryškėja. Dviprasmiškai galima mąstyti dėl hematomų skruostuose: galima mąstyti, kad jos ir nebuvo, gal aukštas kraujospūdis pas žmogų ir gal būt buvo vertintas raudonis. Bet tai rašė gydytojas. Ji vertina tai, kad rašė gydytojas. Ir kartu, ir atskirai sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Hematoma priklauso nuo to, į kurią kūno vietą suduodama. Veidas greičiau gyja, galvoje yra gera kraujotaka. Hematomos formavimosi greitumas priklauso nuo vietos: jeigu yra po apačia kaulas, tai gali taip greitai nesusiformuoti hematoma. Daug faktorių yra apsprendžiančių kraujosruvos dydį, gijimą. Greičiau minkštuose audiniuose atsiranda hematoma. Pripažįsta teismo medicinos vadovėlyje patvirtintą sąvoką, kas tai yra kraujosruva. Veido srity ji nematė kraujosruvų. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad buvo besiformuojanti hematoma- tai reiškia, ji dar tik pradeda vystytis, visai neseniai buvo sužalota. Nežino, kad gydytojas nurodė, jog hematomos buvo mėlynos. Hematoma - ne paraudimas, tai skirtingi dalykai. Ji vertino tai, kas jai buvo pateikta. Vertinamas sužalojimas, vertinami medicininiai dokumentai, asmens apžiūra. Nežino, kokio dydžio sužalojimai buvo. Jie neįvardinti medicininiame dokumente. Buvo parašymas „besiformuojanti hematoma“. Šone nesimatė sužalojimų. Ne kiekvienas trauminis poveikis palieka sužalojimą. Priklauso nuo smūgio jėgos, nuo sužalotos vietos. Dėl sužalojimų veide galėjo svaigti galva, būti silpna. Bet svaigti galva, būti silpna galėjo ir dėl labai aukšto kraujospūdžio, kuris buvo pas žmogų. Gal dėl streso buvo toks aukštas kraujospūdis.
Ekspertas V. K. paaiškino, kad jis atliko tyrimą šioje byloje. Jis dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertu. Aplinkybes nustatė teismas ir policija. Jau esant dviem specialisto išvadoms, jis su ekspertu J. R. atliko ekspertizę, kurios išvados surašytos akte. Jis su kolega laiko, kad abu skruostai buvo paveikti trauminių poveikių. Dėl trauminio mechanizmo pasisakė tiriamosios dalies apibendrinimo dalyje. Nėra griežtų terminų, bet, paprastai, 1-3 savaitės praeina, priklausomai nuo išsiliejusio kraujo kiekio ir lokalizacijos, kol išnyksta kraujosruva. Nepatvirtino, kad buvo kraujo išsiliejimas skruostuose, nes kitaip po trijų dienų turėtų būti spalva skruostuose. Matosi, kad po keturių dienų nebuvo nustatytas sužalojimas veide. Tiesiogine prasme kraujo išsiliejimo į minkštus audinius nebuvo. Mano, kad gydytojas A. B. matė patinimus skruostuose su paraudimu. Mano, kad nebuvo kraujo išsiliejimo, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo traumuoti skruosto audiniai. Skruostų minkštųjų audinių sumušimai, jų manymu, buvo trauminės kilmės. Priklauso nuo smūgio jėgos ir kontaktinės vietos, ar liks tokie nedideli sužalojimai po smūgio kumščiu. Jeigu buvo nesmarkiai suduota, tai neatmetama tokia galimybė. Jeigu gydytojas A. B. parašė, kad buvo hematomos, tai jis galėjo atskirti patologinį paraudimą nuo traumos. Jeigu gydytojas parašė, kad buvo hematomos, tai jis mano, kad buvo trauminis paraudimas. Jam teko 11 metų dirbti greitosios pagalbos gydytoju. Kai būna hipertenzija, tai parausta visas veidas, ne tik skruostai. Dokumentuose hematomos spalva nėra nurodyta. Dėl matomų spalvų sunku pasakyti, neaišku, koks buvo apšvietimas. Gal gydytojas rausvai violetinę spalvą matė. Mano, kad kraujo išsiliejimo į minkštuosius audinius nebuvo. A. B. patvirtino, kad skruostai buvo traumuoti mechaniškai, tai pilnai tikėtina. Kokia spalva ten buvo- rausva, violetinė ar melsva, negali komentuoti. Neturėjo būti melsvos spalvos iš karto po įvykio, nes kraujas nebuvo išsiliejęs į minkštuosius audinius. Jeigu buvo kraujo išsiliejimas, jis turėjo būti matomas po 4 dienų. S. B. parašė, kad nebuvo. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir visumoje, ir atskirai. Nepatvirtino, kad kraujas buvo išsiliejęs į skruostų minkštuosius audinius. Tačiau teigia, kad skruostai buvo traumuoti. Gydytojo A. B. aprašytos besiformuojančios hematomos skruostuose tai patvirtino. Klinikinėje praktikoje pasitaiko tokia terminologija „besiformuojanti hematoma“. Jiems svarbu esmė, o ne terminologija. Tvirtina, kad po valandos po įvykio trauminės kilmės minkštųjų audinių paraudimą su patinimu be kraujo išsiliejimo kartais neįmanoma vizualiai atskirti nuo poodinės hematomos. Patinimas su paraudimu įvertintos kaip besiformuojančios hematomos. Hematoma ir kraujosruva jų praktikoje iš esmės yra tas pats. Skruoste nefiksavo kraujo išsiliejimo. 5 lapo 4 eilutėje yra techninė klaidelė: tarp žodžių „taip gali“ turi būti „taip pat gali būti“, ir paskutinis sakinys - „pažymėtina“. Mano, paraudimas buvo trauminės kilmės. Dėl aukšto kraujospūdžio nepatinsta skruostai, parausta visas veidas. Mano, kad skruostų paraudimas su patinimu buvo trauminės kilmės, ne patologinis. Gydytojas A. B. neaprašo, kad skruostai buvo patologiškai paraudę. Jis rašo, kad traumuoti buvo skruostai. Ūminė reakcija į stresą gali būti siejama su įvykiu, nes pacientas pakankamai operatyviai buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Diagnozė galėjo turėti tam įtakos. Jie nustato kūno sužalojimus, bet ne diagnozes. Gydytojas A. B. nėra nustatęs uždegimo požymių. Sužalojimai veide nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui, bet jeigu žmogus turi tikslą, tai rankos pasiekia veidą. Tarp greitosios pagalbos mediko apžiūros ir A. B. apžiūros praėjo apie pusvalandį, tai natūralu, kad greitosios pagalbos medikai nematė sužalojimo veide, o A. B. matė. Tvirtina ekspertizės aktą. Tvirtina sveikatos sužalojimo nustatymo taisyklėse nurodytą kūno sužalojimo sąvoką. Jų nustatyti sužalojimai surašyti išvadoje. Buvo padarytas skruostų minkštųjų audinių suardymas. Buvo sužaloti minkštieji audiniai, t. y. oda, paodis, riebalinis sluoksnis- visi audiniai iki skruostikaulio. Pripažįsta, kad kraujas į tuos audinius išsiliejęs nebuvo. Buvo trauminis pažeidimas, pasireiškęs paraudimu su patinimu. Jis su kolega laiko, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, greičiausiai, delnais. Nuo mechaninio poveikio susikaupė tarpląstelinis skystis. Dėl to patinsta audiniai. Nemano, kad buvo pažeistos skruostų kraujagyslės.
Ekspertas G. A. C. paaiškino, kad jis atliko tyrimą šioje byloje, atsakė į klausimus dėl T. K. sužalojimo. Ekspertė S. B. apžiūrėjo T. K.. Jis atliko tyrimą pagal pateiktus dokumentus, atsakė į duotus klausimus, surašė konsultacinę išvadą. Kraujosruva- tai traumos vietoje kraujagyslės plyšimas su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius. Tiriamasis buvo apžiūrėtas VTMT Kauno skyriuje 2021 m. vasario 23 d. 14.35 val. Apžiūros duomenys surašyti konsultacinės išvados 7 psl. iš apačios 12 eilutėje. Tam, kad galėtų nustatyti tiksliai, ar daiktas judėjo į kūną, atsitrenkė ir padarė tą kraujosruvą (kraujagyslės plyšimą su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius), ar pats kūnas judėjo, atsitrenkė į daiktą ir atsirado ta kraujosruva, kraujosruva turi atspindėti žalojusio daikto formą. Šiuo atveju kraujosruvos aprašymas neleidžia nustatyti tiksliai, kokiu būdu ji padaryta, todėl negali pasakyti, koks mechanizmas- spiriant, suduodant, ar pats žmogus atsitrenkė į daiktą. Teismo medicinoje yra arba bukas, arba aštrus daiktas. Aštrus daiktas darytų nubrozdinimą, žaizdą. Kraujosruva padaryta buku daiktu. Iš kraujosruvos aprašymo negali pasakyti, koks bukas tiksliai daiktas buvo, koks tiksliai buvo mechanizmas. Turėjo būti bent vienas trauminis poveikis, kad plyštų kraujagyslės toj vietoj ir išsilietų kraujas į aplinkinius audinius. Nėra duomenų, kad asmuo negalėtų susižaloti pats. Šiuo atveju nėra duomenų apie susirgimus, dėl kurių nukentėjusysis pats negalėtų pasidaryti šių sužalojimų. Kraujosruva- kraujagyslės plyšimas su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius. Pagrindinis sužalojimas - kraujagyslės plyšimas, kuris turi gyti 10 dienų arba mažiau. Sužalojimas, kuris gyja mažiau, nei 10 dienų, laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pati kraujosruva išlieka 2–3 savaites, svarbu, kad kraujagyslės plyšimas lieka 10 arba mažiau dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Konsultacinės išvados 1 punktas. Nustatė tik kraujosruvą kairėje blauzdoje, nes ji buvo matyti apžiūros metu. Apžiūra vyko po 4 parų po galimo įvykio. Ar gali išnykti kraujosruva per 4 paras – kolegė atsakė, kad ne. Po to dar papildė savo atsakymą, kad neturėtų išnykti, kad gal gydytojui pasirodė kraujosruvos skruostuose. Antra priežastis, dėl ko jo išvadoje neparašyti sužalojimai -kraujosruvos skruostuose, nes greitoji medicinos pagalba buvo kviesta 16.01 val. T. K. buvo apžiūrėtas tą pačią dieną. GMP kvietimo kortelės (duomenys neskelbtini)viršuje, pirmame puslapyje nurodyta, kelintą valandą buvo iškvietimas, kelintą valandą perduota žinia, kad reikalinga pagalba, kelintą valandą atvyko į vietą- 16.04 val., 16.06 val. buvo apžiūrėtas, 16.13 val. išvyko į ligoninę, 16.20 val. atvyko į ligoninę. GMP darbuotoja buvo apklausta 2021 m. kovo 5 d. Ji teigia, kad, apžiūrėjus vyro veidą, išorinių sužalojimų nesimatė, jis nekraujavo, ant veido buvo tik nedideli paraudimai. GMP dokumente parašyta įvykdymo laikas - 16.28 val., t. y. GMP 16.20 val. nuvežė pacientą į gydymo įstaigą, o 16.28 val. perdavė pacientą gydytojui. Med. dokumentuose nurodyta, kad T. K. apžiūrėtas buvo 16.30 val. 16.28 val. sužalojimo veide nebuvo. 16.30 val. apžiūrėjęs gydytojas nustatė, kad yra besiformuojančios kraujosruvos skruostuose. Taip pat nustatė aukšto kraujospūdžio ligą. Vadinasi, per 2 minutes atsirado kraujosruvos. Tai prieštarauja teismo medicinai. Parašyta, kad jis serga APS , pagal mokslinę literatūrą - aukšto kraujospūdžio liga. Mokslinė literatūra įspėja teismo medicinos ekspertą, su kuo nepainioti kraujosruvos- su ligom, kurios sukelia spaudimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija rašo, kad odos raudonai spalvai įvardinti teismo medicinoje vartojamas terminas - yra paraudimas. Mokslinė literatūra įspėja, kai yra paraudimas, nesupainioti su aukštu kraujospūdžiu, su infekcinėmis ligomis, kai būna paraudimas, patinimas, skausmas, funkcijos sutrikimas ir šiluma (kelio sąnario uždegimas). Dar papildoma priežastis, dėl kurios neparašė kraujosruvų skruostuose: nei viena mokslinė literatūra pasaulyje nerašo, kad kraujosruva išnyksta per 4 dienas. Panaudos lietuvišką mokslinę literatūrą, nors ji ir nėra itin kokybiška, - knygą „Teismo medicina“, kurios autoriai A. G., E. K. A. C.. Ten parašyta, kad mažiausias laikotarpis, per kurį gali išnykti ar pradėti išnykti kraujosruva, yra savaitė. Gydytojas rašo, kad buvo mėlyna hematomos spalva. Ši mėlyna spalva atsiranda įpusėjus parai- po 12 valandų, ne anksčiau (knyga Teismo medicina, kurios autoriai A. G., E. K. A. C., 77 psl.). Pradžioje būna rausva, po to violetinė ir tik po 12 valandų atsiranda mėlyna spalva. Kaip sakė kolegė, kad toje vietoje, kur yra kaulas, kraujosruva atsiranda vėliau. Atvirkščiai. Kur yra skruostas ir yra kaulas po oda, kraujagyslė susispaudžia, išsilieja kraujas. Tas kraujas neturi, kur tekėti, jis atsitrenkia į kaulą ir iš karto pasimato po oda. Atsiranda kraujosruva vėliau ten, kur yra gilūs audiniai rankoje, moters krūtyje. Gilesnė kraujosruva būna sužalota ir kol išlenda kraujas. Kai sužalota prie kaulo, kraujas neturi kur keliauti. Kraujosruva atsiranda, kai kraujagyslė plyšta, išsilieja kraujas. Kai suduoda į kaktą, išsilieja kraujas traumos vietoj. Su trauka žemyn kraujas gali išsilieti žemiau ir atsiranda kraujosruva akies voke. Iš apačios į viršų negali kilti, nors ir gulėtų žmogus ant žemės. Pagal trauką keliauja kraujas. Dėl spalvų. Kraujo spalva- raudona, tačiau kraujagyslės spalva matosi žalsva ar melsva, ne kraujo spalva susimaišo su kraujagyslės sienelių spalva, kūno odos spalva, apačioj esančia audinių spalva. Literatūroj rašo, kad, kai būna kraujosruva, spalva priklauso nuo kraujagyslės, kuri plyšo, gylio, ar ji yra vena, ar arterija, su kiek audinių aplink susimaišė. Kai atsiranda kraujosruva, kraujas išsilieja į audinius. Kūnas siunčia ląsteles, atpažįsta kaip svetimkūnius tą kraują, jis gali sukelti uždegimą. Organizmas siunčia ląsteles, kad jos suvalgytų tas ląsteles. Iš pradžių kūnas siunčia vieno tipo ląsteles, po to - kito. Dėl to keičiasi spalva. Ne tik dėl to. Gali būti, kad tas žmogus neturi tų ląstelių, dėl kurių spalva atsirastų, tarkim, ketvirtą parą, tada nebūna tos spalvos. Užsienio mokslinė literatūra rašo, kad vienintelė spalva, kuri rodo hematomos atsiradimo laiką- geltona. Jeigu yra geltonas atspalvis, reiškia, sužalojimas padarytas daugiau, nei prieš 18 valandų. Tai buvo nustatyta, savanoriams padarius sužalojimus ir stebint hematomų spalvas. Nei pas vieną iš tų 5 milijonų savanorių neatsirado geltona hematomos spalva anksčiau, nei po 18 valandų. Iš pradžių būna mėlyna, žalsva spalva. Negalima pagal spalvą pasakyti, kada padarytas sužalojimas. Tik pagal geltoną spalvą galima pasakyti, kada padarytas sužalojimas.
Sužalojimo vaizdas. Spyrį į kaktą gali atspindėti avalynės pėdsakas, kol šviežias sužalojimas, nes po to kraujas išsilieja į kitus audinius. Jeigu hematoma atspindi sužalojusio daikto formą, negali pasakyti, kad sužalojimas senas.
Gydytojas puikiai atliko savo darbą. Paklausė, kas atsitiko, kokie nusiskundimai, paprašė, kad būtų atlikti tyrimai tam, kad galima būtų atmesti vidinius sužalojimus, nustatė diagnozę ir skyrė gydymą. Geras gydytojas turi atsižvelgti į žmogaus norą. Teismo medicinos ekspertas turi ieškoti objektyviai, ką jis mato.
Jeigu ekspertas mato, kad 19 dieną yra nustatyta kraujosruva ir 23 dieną nėra jos, gydytojas turi padaryti išvadą, kad kraujosruvos nebuvo ir kad ji buvo supainiota su kažkuo kitu. Kolegė taip ir turėjo parašyti, o ne spėlioti, kad turėtų išnykti.
2 punkte parašyta: „Kelių savaičių laikotarpyje“. Kelios savaitės – suformuluota prieš parą, dvi, aštuonias. Šis sakinys suformuluotas kartu su Lietuvių kalbos komisija. Klausė minėtos komisijos, kaip parašyti, jeigu nori pasakyti, kad hematoma padaryta prieš parą, prieš dvi, aštuonias. Jie jam patarė rašyti kelių savaičių, nes kelios paros apima laikotarpį iki 10 parų. Negali pasakyti, ar sužalojimas atsirado prieš parą iki apžiūros, ar prieš 8.
Kolegė parašė, kad kraujosruva- murzinai žalsvos spalvos, 4x2 dydžio. Neparašyta, ar kraujosruva atspindi žalojusio daikto formą-vadinasi, neatspindėjo žalojusio daikto formą. Taip pat nėra geltonos spalvos. Kai nėra šių dviejų požymių, negali tiksliai pasakyti, kada padarytas sužalojimas - ar prieš 2 valandas, ar prieš 8 paras. Nuo kraujagyslės, kuri plyšo, vietos priklauso, kada greičiausiai gali atsirasti kraujosruva. Jeigu giliuose audiniuose sužalojama, tai ir po 5 dienų gali atsirasti kraujosruva, o, jeigu paviršutinis sužalojimas, tai gali atsirasti ir po valandos. Jeigu suduota į blauzdą, plyšta kraujagyslė, kuri yra arčiau odos, kraujosruva greičiau išryškės. Jeigu plyšo gilesnė kraujagyslė, jai reikia šiek tiek laiko, kol išryškėja kraujosruva. Tiksliai nei viena mokslinė literatūra nerašo, koks didžiausias ir mažiausias laiko intervalas, kada atsiranda kraujosruva po traumos. Vienas iš veiksnių, kuris turi įtakos kraujosruvos išnykimui, yra kraujosruvos gylis. Kai atliekami bandymai, stebimi sužalojimai, tai atlieka su įvairiais daiktais ir įvairiomis jėgomis. Knygoje, iš kurios mokoma Oksfordo universitete, yra išvada - kraujosruva nei pas vieną iš savanorių neišnyko mažiau nei per savaitę. Turi praeiti, mažiausi savaitė, kad kraujosruva išnyktų.
Nera tokios sąvokos „besiformuojanti hematoma“. Jeigu suduosi ir stebėsi, tai nematysi, kaip ta kraujo dėmė didėja. Ypač, kai tas gydytojas apžiūrinėjo mažiau nei 2 minutes. Neįmanoma to matyti, tokios sąvokos nėra teismo medicinoje. Kolegė tvirtina, kad neturi tai išnykti. Galėjo kažką kita gydytojas matyti. Jis yra anksčiau matęs įrašą medicinos dokumentuose „besiformuojanti hematoma“. Ir yra apžiūrėjęs po paros kitą dieną pacientą ir nematė kraujosruvų. Būna parašyta medicinos dokumentuose „akinių tipo kraujosruvos“. Jis pacientą apžiūri iš karto, iš ligoninės ir jis sako, kad gydytojui sakė, jog nėra tų kraujosruvų, o gydytojas sakė, kad bus. Turi vertinti objektyviai- ar gali taip būti. Skruostuose iš karto po traumos greičiau susiformuoja hematomos. Ne greičiau tai išnyksta. Ne anksčiau, nei per savaitę išnyksta hematoma. Yra maža, vidutinė, didelė jėga. Kraujagyslės vientisumo plyšimas priklauso nuo to, kur yra kraujagyslė, nuo sienelių patvarumo- nuo įvairių veiksnių. Nuo jėgos priklauso, kokia kraujagyslė plyšta ir kiek jų plyšta. Vadinasi, nuo to priklauso, ir koks bus išsiliejimas. Kuo didesnis išsiliejimas, tuo daugiau reikės ląstelių gijimui. Bet ne būtinai nuo to priklauso gijimo greitis. Vienam asmeniui kraujosruva išnyksta per savaitę, kitiems- per 8 dienas. Praėjus valandai po konflikto, Pasaulio mokslinė literatūra rašo, kad hematoma gali būti įvairių spalvų, bet ne geltona. Šįkart literatūra rašo raudona, su violetiniu atspalviu, mėlyna ir t. t. Yra nurodyta, kad nukentėjusysis serga kraujospūdžio liga. Veido paraudimas gali būti dėl aukšto kraujospūdžio ligos, taip pat dėl streso, dėl paspaudimo, dėl uždegimo - dėl įvairių priežasčių. Gali nuo streso pakilti kraujospūdis. Gali žmogus nežinoti, kad turi aukštą kraujospūdį, bet jam dėl streso gali pakilti kraujospūdis. Kaip atskirti, ar dėl streso pakilo spaudimas, ar šiaip yra aukštas kraujospūdis: 1. Pagal gydytojo rekomendaciją. Jeigu gydytojas rekomendavo kreiptis į kardiologą, net nustatė, kad yra kraujospūdžio liga. 2. Yra nurodyta ir GMP kortelėje, ir medicinos dokumentuose, koks buvo arterinis spaudimas - virš 139, didelis pulsas - 128, kvėpavimo dažnio norma: 16-20. Kai būna stresas, padažnėja kvėpavimas. Šiuo atveju buvo norma. Kvėpavimas jau buvo aprimęs, o spaudimas liko aukštas. Žinoma, gal stresas privedė prie viso to. Jau sumažėjo stresas, o spaudimas liko aukštas. Dar simetriškumas. Ekspertai visame pasaulyje pripažįsta, kad, kai matai, kad tas pats pakitimas ir vienoj, ir kitoj vietoj, tai iš karto reikia galvoti apie nervų ligas, apie kraujotaką, apie batų įspaudimą, bet tik ne apie traumą. Mokslinė literatūra rašo, kad, įpusėjus parai- ne anksčiau, kaip po 12 valandų atsiranda mėlyna spalva. Skruostuose kraujosruvų nepripažįsta, nes: 1. 28-ą minutę po 16 valandos nukentėjusysis perduotas be sužalojimų, po 2 minučių apžiūrėtas ir yra sužalojimai. 2. Mokslinė literatūra nurodo, ir tai yra svarbiausia priežastis, kad negali išnykti kraujosruvos po 4 dienų. Tam pritaria ir S. B.. Ir dėl simetriškumo - knygos rašo, kad reikia diferencijuoti - atskirti, kur yra kraujosruva. Nėra duomenų, kurie tvirtina, kad tai buvo kraujosruvos. Atvirkščiai, yra duomenys- mokslas padeda tvirtinti, kad tai negalėjo būti kraujosruvos.
LSMUL Kauno ligoninės medicinos dokumentų išraše siuntime viršuje F. 21.259 7 viršuje T. K. parašyta diagnozė: F52.9- skausmas nepatikslintas, antra diagnozė I11.9- hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. Trečia liga F430 – ūminė reakcija į stresą. Remiasi medicininiame dokumente nustatyta diagnoze. Matuotas kraujo spaudimas (duomenys neskelbtini) ir 95 – jau aukštas kraujospūdis 16.06 val., po to 16.30 val. kraujospūdis 205 ir 117. Kokiu pagrindu gydytojas nustato tokią ligą- nežino, ar taip darė, ar ne, tačiau užduoda klausimus: koks spaudimas, ar jaučiat skausmą ir pan. ir gydytojas padaro išvadą. Jis remiasi gydytojo nustatyta diagnoze. Nustatytas aukštas spaudimas ir tuo pačiu metu nustatyti pakitimai, kurie gydytojui atrodė kaip kraujosruvos abiejose pusėse. Ar aukštas kraujo spaudimas padaro tokius paraudimus - taip. Tuo pačiu metu, kai buvo nustatyti tie paraudimai, buvo aukštas spaudimas. Ar būtent dėl to aukšto spaudimo paraudo veidas- taip. Nebūtinai kiekvieną dieną toks aukštas spaudimas gali būti.
Nurodė, kad jis nesutinka su eksperto V. K. išvada. Tam, kad būtų patinimas, turi būti kraujagyslių plyšimas. Jie nepripažįsta kraujosruvos ir nustato, kad nėra kraujagyslių pažeidimo. Tai kaip atsiranda tas patinimas? Sąvokos „sumušimas“ nėra teismo medicinoje. Ekspertas teigia, kad nėra sužalojimų - nėra minkštųjų audinių suardymo. Tam, kad nustatyti sužalojimą, turi žinoti, kas suardyta. Jeigu paviršutinis odos sluoksnis- nubrozdinimas bus, jeigu visa oda- žaizda, jeigu kraujagyslės- kraujosruva. Sumušimo jis niekur neranda.
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimas pradėtas dėl to, kad buvo gautas T. K. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. vasario 19 d. apie 15 val. 20 min., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam atvažiavus pas draugės močiutę patvarkyti pečių, kieme kilo konfliktas su man pažįstamu asmeniu A. Z.. Jis jam trenkė kaire bei dešine rankomis į veidą, taip pat spyrė koja į kojos kelią bei į pilvo šoną. Jis juto fizinį skausmą, taip pat jaučiai pažemintas (1 t., b. l. 1).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 19 d. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja V. S., apie 15 val. 39 min. iš Kauno apskr. VPK operatyvaus padalinio budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ,,Dabar ką tik, lauke pažįstamas asmuo užpuolė ir sumušė rankomis ir kojomis pranešėją. Turi filmuotą vaizdo medžiagą. Nori rašyti pareiškimą“. 15 val. 57 min. atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko A. L. Z. bei R. Z., kurie paaiškino, kad į jų kiemą, kuris yra bendrai naudojamas su antrame aukšte gyvenančia močiute, atvažiavo jiems iš matymo pažįstamas vyras, su kuriuo kilo žodinis konfliktas, nes asmuo atsisakė patraukti savo pastatytą transporto priemonę, nebuvo įmanoma išvažiuoti iš kiemo. Užlipus į namo antrą aukštą, pabendravo su T. K., kuris paaiškino, kad atvažiavo pas draugės močiutę jai pakūrenti pečių ir su kaimynu, kuris gyvena pirmame aukšte, kilo konfliktas dėl užstatyto automobilio. T. K. paaiškino, kad kaimynas, A. L. Z. jam smūgiavo į veidą iš kairės bei dešinės rankos, taip pat pargriuvus ant žemės 2-3 kartus spyrė į pilvo kairę pusę. T. K. teigia, kad jam skauda kūną, svaigsta galva. Išorinių sužalojimų ant T. K. nepastebėjo. T. K. informavo, kad rašys pareiškimą. Kartu su T. K. kambaryje buvo M. K., kuri paaiškino, kad viso įvykio nematė, tačiau kaip asmenys konfliktavo kieme ji šiek tiek matė pro langą (1 t., b. l. 25).
Iš akistatos protokolo tarp T. K. ir A. L. Z. protokolo matyti, kad į klausimą T. K. - kaip 2021 m. vasario 19 d. kilo konfliktas su A. L. Z.? T. K. atsakė - jis kieme sutiko A. Z., kuris jo prašė patraukti savo automobilį. Jis jam atsakė, kad nuneš raktus į namus ir patrauks automobilį. O kai netrukus ėjo link automobilio jis mane puolė mušti. Į klausimą A. L. Z. - kaip 2021 m. vasario 19 d. kilo konfliktas su T. K.? A.L. Z. atsakė - kieme pamatė T. išeinantį iš rūsio ir jis jo paprašė patraukti automobilį, o jis lipdamas laiptais į antrą aukštą atsisuko ir mane ir pasakė „čiulpk b***“. Jis jam kažką atsakė atgal. Tuomet jis apsisuko ir ėjo link jo, jie pradėjom koliotis ir jis iškart prieš jo veidą ištraukė telefoną ir pasakė, kad jam dabar viskas, nes jis filmuoja. Į klausimą T. K.- kiek kartų ir į kurias kūno vietas jums sudavė A. L. Z.? T. K. atsakė - neskaičiavo kiek kartų, kelis kartus smūgiavo į veido sritį, pasitraukus į šoną, spyrė iš kojos vieną kartą. Į klausimą A. L. Z. - ar sudavėte smūgius T. K.? A. L. Z. atsakė - ne, nesudavė jokių smūgių, jis tik nuo jo traukėsi, kadangi jis atkišęs telefoną ėjo link jo, jis traukėsi link durų. Jis galėjo nebent atsistumti nuo jo, bet tikrai nesudavė smūgių. Į klausimą T. K. - kaip baigėsi konfliktas su A. L. Z.? T. K. atsako - jis traukėsi į šoną nuo A. bei pradėjo skambinti policijai ir tuomet baigėsi jo puolimas. Į klausimą A. L. Z. - kaip baigėsi konfliktas su T. K.? A.L. Z. atsakė - kuomet jis nuo jo traukėsi iki savo namų, iš namų išėjo jo žmona, pradėjo T. sakyti „ką čia darai“, tuomet T. atsitraukė, įsijungė garsiakalbį ir skambino policijai, girdėjo kaip jis atsisakė medikų. Konfliktas iškart nesibaigė, nes kol jis ėjo namo jis visą laiką koliojosi. Tai truko dar kelias minutes. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. - ar konflikto metu sakėte, kad pamokysit nukentėjusįjį? Jei taip, tai kodėl? A. L. Z. atsakė - neprisimena, kad taip būtų sakęs. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. - minėjote, kad jūs atsikirtote T. K., galite pasakyti kaip? A. L. Z. atsakė - Keiksmažodžiais. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. minėjote, kad T. K. pasakėte, kad iškvietėt policiją, kodėl kvietėte ir ar parašėte pareiškimą? A. L. Z. atsakė - kvietė, kadangi jis užstatė jo automobilį. Pareiškimo nerašė. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. - kieno valdoje buvote pasistatęs savo automobilį? A. L. Z. atsakė - savo žmonos sklype buvo pastatęs savo automobilį. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. - Ar tarp jūsų ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas? A. L. Z. atsakė -Taip buvo, jis artinosi prie jo atkišęs telefonu. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. - kaip suprantate fizinį kontaktą? Ar jūs palietėt T. K.? A. L. Z. atsakė - nu jis artinosi prie jo atkišęs telefoną, jis galėjo tik nuo jo atsistumti. Į klausimą A. L. Z. -ar jūs inicijavote fizinį kontaktą su T. K.? A. L. Z. atsakė - Ne. Į advokato A. A. klausimą A. L. Z. - Kodėl vaizdo įraše nesigirdi, kad jus kolioja T. K.? A. L. Z. atsakė - tai gal jis koliojosi iki tol. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - jūs nurodėte, kad jūs ateidinėjote patraukti automobilį ir pajutote smūgį, tai kokiu atstumu buvote nuo automobilio? T. K. atsakė - 1-2 metrai nuo raudono automobilio. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - kurioje vietoje buvo suduoti smūgiai jums? T. K. atsakė - Jis ėjo atbulas, nuo smūgių bangos vos nenukrito, smūgius gavo į veidą. Kai jam spyrė į koją, buvo paėjęs 5-10 metrų į šoną. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - ar tuo metu jau buvo A. L. Z. žmona išėjusi į kiemą? T. K. atsakė - Jo žmona nebuvo kieme, ji žiūrėjo per langą, ji viską fiksavo telefonu. Ji į išėjusi į kiemą nebuvo. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - Ar galite paaiškinti kokiu tikslu užstatėte A. L. Z. automobilį? T. K. atsakė - nes jis atvažiavęs buvo tik trumpam. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - ar buvo galimybė neužstatyti automobilį? T. K. atsakė - Ne nebuvo, statė kad nekliudytų durų ir neužstatytų praėjimo. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - ar kai matėte, kad A. L. Z. automobilis buvo įjungtas ir jis ruošiasi išvažiuoti? T. K. atsakė - Jis jam atsakė, kad tuoj patrauks kai raktus padės. Paliko ir grįžo atgal į kiemą. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - ar jūs raktus padėjote pas močiutę namuose? ar yra taip, kad tų raktų močiutė niekada neturėjo ir neturi? T. K. atsakė - taip padėjo. Ne, raktai visada pas močiutę namuose padėti jo stalčiuje. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - ar kieme konflikto metu buvo kitų žmonių? T. K. atsakė - Ne nebuvo. Į advokatės B. P. klausimą T. K. -Tai nunešėte raktus padėti pas močiutę? T. K. atsakė - Taip nunešė, tada jau įsijungė kamerą. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - kodėl manėte, kad jau kažkas bus? T. K. atsako - nes jau ne pirmą kartą konfliktuoja. Į advokatės B. P. klausimą T. K. - Ar yra buvę, kad jūs esate A. L. Z. grasinęs su ginklu? T. K. atsakė - Nepamena. Gal su dujiniu ginklu yra kada buvęs, bet jis tuo metu buvo su koviniu ginklu. A. L. Z. klausia T. K. - Jei tave mušė, kodėl jis visada traukėsi? T. K. atsakė - tu tiesiog meluoji (1 t., b. l. 106–109).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atvykus nurodytu adresu matomas pilkos spalvos, dviejų aukštų mūrinis namas su plastikiniais langais, kuris yra aptvertas pilka, betonine tvora su geležiniais varteliais į kiemą. Varteliai, pro kuriuos galima patekti į kiemą yra atidaryti, pro juos patenkame į keliuką, kuris vedą į vidinį namo kiemą. Vidiniame kieme matomas tiesiai stovintis raudonos spalvos automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio, dešinėje pusėje, matomas kita, tamsios spalvos transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilių matomi stovintys ūkiniai pastatai, rudos spalvos, medinių lentų garažas bei šalia esantis mūrinis, plytinis garažas su raudonos spalvos durimis. Iš namo kairės pusės matomos metalinės, rudos spalvos durys, pro kurias galima patekti į pirmą namo aukštą. Iš vidinio kiemo matomi raudonos spalvos, metaliniai laiptai, kurie veda į namo antrą aukštą. Įvykio vieta nėra filmuojama, apžiūrėjus šalia esančius pastatus vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nepastebėta. Įvykio vietoje daugiau reikšmingų objektų ar daiktų nepastebėta (1 t., b. l. 32–33).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atlikus parodymų patikrinimą vietoje su nukentėjusiuoju T. K. nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam T. K. sutikus 2021 m. gegužės 28 d. 11:00 val. bus atliekamas jo parodymų patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-05661-21. Nurodyta, kad parodymų patikrinime dalyvauja Kauno Nemuno policijos komisariato tyrėja L. K., tyrėja K. S., advokatas A. A. ir nukentėjusysis T. K.. Paprašius nukentėjusiajam T. K. įvykio vietoje parodyti ir pasakoti apie tai kas vyko tiriamo įvykio metu, nukentėjusysis nurodė, kad: jis atvyko per vartus, rodo į vartus, esančius nuo (duomenys neskelbtini)gatvės, kadangi tai yra bendra teritorija, bendras kiemas. Jis rodo, kad per įvažiavimo keliuką su savo raudonu automobiliu „Mitsubishi“ įvažiavo į kiemą, tiesiai iki sandėliuko, palikus tarpą praėjimui. Tuo metu po dešine puse nuo įvažiavimo keliuko, lygiagrečiai su sandėliuku stovėjo kaimyno A. automobilis. Nukentėjusysis nurodo, kad ši teritorija, kur stovėjo tiek jo, tiek kaimyno automobiliai yra bendro naudojimo. Išjungęs automobilio variklį, jis išlipo iš automobilio, kieme nieko nebuvo. Tuomet jis nuėjo link metalinių laiptų, esančių prie namo, jais užlipo į antrąjį aukštą ir nuėjo pas močiutę į namus, kad pasiimti rūsio raktus. Jis pasibeldė į duris, močiutė jas atidarė. Jis nuėjo į kambarį ir iš spintelės, antrojo nuo viršaus stalčiaus pasiėmė rūsio raktus, kadangi juos visada laikydavo ten. Parodymų patikrinimo metu rūsio raktai buvo padėti kitoje spintelėje, arčiau durų, tačiau nukentėjusysis patikino, kad tiriamo įvykio metu raktai buvo minėtame stalčiuje. Tuomet jis uždarė namų duris ir pasiėmęs rūsio raktus lipo žemyn metaliniais laiptais ir ėjo į rūsį, kuris yra po metaliniais laiptais. Nukentėjusysis nurodo, kad tuo metu lauke vis dar nieko nebuvo. Grįžęs iš rūsio, kur užkūrė pečių, ir atėjęs į kiemą, pamatė, kad kaimyno A. automobilis „Citroen“ jau buvo užvestas. Tuomet jis nuo rūsio ėjo link metalinių laiptų, kad nueiti į namus padėti raktus atgal į vietą, bet jam dar tik priėjus prie metalinių laiptų, pastebėjo, kad kaimynas A. stovi prie jo automobilio galo, maždaug 5 metrų atstumu nuo jo ir kaimynas A. jam sakė „patrauk mašiną“, nukentėjusysis jam atsakė „gerai, tuoj nunešu raktus ir patrauksiu“ ir laikydamasis už laiptų turėklų tai pasakė ir lipo aukštyn. Tuo metu kaimynas A. keikė jį, bet link jo nesiartino. Nukentėjusysis nurodo, kad jis nepakluso kaimyno nurodymui tuoj pat tai padaryti, bet jis kaimynui nurodė, kad tuoj padės raktus ir patrauks automobilį. Tuomet nukentėjusysis užlipo metaliniais laiptais į viršų, nuėjo padėti raktus į stalčių, dar močiutei nurodė, kad pečius yra sutvarkytas, atsisveikino ir dar stovėdamas koridoriuje įsijungė telefono kamerą, kadangi jau ne kartą yra buvęs konfliktas su kaimynu, todėl norėjo tai fiksuoti, telefoną įsidėjo į striukės kišenę ir laiptais leidosi žemyn į kiemą. Parodymų patikrinimo metu, 05:30 minutę į parodymų patikrinimą įsikiša įtariamojo A. L. Z. žmona ir pradeda komentuoti, kad tai jos kiemas, yra prašoma jos palikti parodymų patikrinimo vietą. 05:52 min. nukentėjusysis T. K. tęsia, kad jam nulipus nuo metalinių laiptų, kaimynas A. stovėjo už jo automobilio. Jis, telefoną turėdamas kišenėje, ėjo link savo automobilio ir priėjęs prie dešinio automobilio kampo, iš už jo automobilio išėjo kaimynas A., priėjo prie jo ir iš karto pradėjo kairiąja ranka, jos kumščiu, jam smūgiuoti. Tada nukentėjusysis išsitraukė kamerą ir dėl to jo vaizdo įraše matyti, kaip kaimynas A. stovi su kumščiais. Kadangi kaimyno smūgis nebuvo toks stiprus, nukentėjusysis nurodo, kad jis atsitraukė vienu žingsniu ir išsitraukė kamerą. Tada kaimynas dar kartą jam trenkė. Tas smūgis buvo toks stipresnis, todėl nukentėjusysis atsitraukdamas nuo kaimyno, susvyravo, bet nenukrito. Jis visą laiką buvo puolamas kaimyno, todėl nuo jo traukėsi eidamas atbulomis, bei vienoje rankoje laikydamas telefoną, o su kita mosikuodamas, kad išvengtų smūgių. Nukentėjusysis nurodė, kad kaimyno žmona visą laiką žiūrėjo per langą, esantį palei įvažiavimo keliuką, ir viską filmavo. Nukentėjusysis grįžta į vietą, kur stovėjo jo automobilis bei kur jam buvo suduotas smūgis, ir nurodo, kad iš tos vietos labai aiškiai matosi jo močiutės langas, per kurį ji žiūrėjo. Tyrėjai paklausus nukentėjusiojo, kiek jam buvo suduota smūgių, jis nurodė, kad gal kokių 10, teigia, kad jis neskaičiavo, bet teigia galintis pabandyti atkartoti ir suskaičiuoti. Nukentėjusysis nurodo, kad prasidėjus konfliktui buvo vienas smūgis, tada iškart antras, tuomet jis vos nenugriuvo, tuomet vėl buvo smūgis. Jis teigė, kad jis visą laiką traukėsi, o smūgiai tęsėsi iki kol jis atsitraukdamas priartėjo prie namo kampo. Tuomet jam būnant jau prie namo kampo, kaimynas A. jį pradėjo spardyti ir patikslina, kad spyrė jam į koją ir į šoną. Parodymų patikrinimo metu 08:01 min. vėl į įsiterpia įtariamojo A. L. Z. žmona teigdama, kad ji tik nori pro čia praeiti. 08:16 min. tęsiamas parodymų patikrinimas ir nukentėjusysis T. K. nurodo, kad kuomet jam buvo spiriama į koją, jis nenukrito. Nukentėjusysis nurodo, kad jo atsakomųjų veiksmų nebuvo, jis tik rankoje laikė telefoną, o su kita ranka mosikavo, kad išvengti smūgių. Nukentėjusysis nurodo, kad jam atsigręžus atgal ir nugara einant link savo automobilio, įtariamasis A. L. Z. ir toliau link jo ėjo suduodamas jam smūgius. Nukentėjusysis teigia, kad jis pajautęs, kad nebegali kęsti smūgių, jis atsisuko tiesiai į automobilį, ėjo link jo, išjungė kamerą ir pradėjo skambinti policijai, sakydamas kaimynui, kad jis taip nepaliks ir skambino policijai. Tuomet kaimyno veiksmai prieš jį baigėsi, o jis kalbėjo telefonu atsirėmęs į savo automobilį. A. L. Z. tuo metu nuo jo stovėjo apie 6 metrų atstumu, tačiau vis artėjo link jo. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl konflikto buvo susijaudinęs, stipriai plakė širdis, bet nesijautė blogai, nebuvo apsvaigęs, todėl kalbėdamas telefonu su policija, nurodė, kad jam greitosios tikrai nereikia. Jis teigia, kad jam buvo nurodyta laukti policijos, todėl jis nuėjo prie metalinių laiptų, kad lipti į namus ir laukti policijos. Kaimynas stovėjo nuo jo apie 4 metrų atstumu, o jo žmona tuo metu išėjo pro duris ir stovėjo prie savo buto durų. Jis lipdamas laiptais nurodė kaimynui, kad jam tai geruoju nesibaigs ir nuėjo į namus. Parodymų patikrinimas baigtas 2021 m. gegužės 28 d. 11:10 val. Įrašo trukmė 00:10:53 val. (1 t., b. l. 112–114).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pareigūnų „Body“ kamerų įrašus matyti, kad vaizdo įraše „2021_0219_160149_001“ matyti, kad vaizdas fiksuojamas 2021 m. vasario 19 d. nuo 16:01:44 val. Įraše matyti, kad vaizdas fiksuojamas kieme. Jame stovi vyras ir kalbasi su pareigūnais. Vyras sako „bet jis čia negyvena absoliučiai“, pareigūnas klausia „o tai tuomet, jis ten daro antrame aukšte?“. Supypsi pareigūno kamera ir nesigirdi ką vyras atsako. Tuomet pareigūnas klausia „o koks jūsų vardas?“, vyras atsako „A. Z.“. Pareigūnas sako „ai tai jūs čia dėl konflikto, supratau. O tai jis čia dabar antrame aukšte yra?“ ir lipa laiptais iš kiemo į butą, esantį namo antrame aukšte. Pareigūnė klausia „tai jūs policiją iškvietėt, kad ten kažkas konfliktuoja?“, vyras bando kažką atsakyti, bet pareigūnas lipdamas laiptais žemyn atgal į kiemą, jį pertraukia ir klausia „o jūs sakykit, jį mušėt, ką nors darėt, stumdėt?“. Vyras sako „nieko ten nemušėm, susiginčijom. Jis atvažiavo ten į apačią, sakau patrauk mašiną, gražiai viską, o jis man sako čiulpk b***, nu tai suprantat, kur pacukas..oj atsiprašau, jūs irgi vaikai. Negalima šitaip kalbėti“. Pareigūnas nueina nuo vyro ir lipa laiptais aukštyn, nueina į butą esantį antrame aukšte. Nueina į kambarį ir jame matyti prie stalo sėdintis vyras. Vyras sako „laba diena, čia aš iškviečiau“. Pareigūnė klausia „tai čia jus neva sumušė?“. Vyras sako „taip“. Vyras suskamba telefonas ir pareigūnas jam liepia atsiliepti, nes tai gali skambinti iš bendrojo pagalbos centro. Vyrui baigus pokalbį, pareigūnė klausia „sakykit, kur jus čia sumušė?“. Vyras atsako „čia gatvėj, prie mano mašinos“. Pareigūnas prieina arčiau vyro ir klausia „o kur jus čia sumušė?“. Vyras sako „o tai ant veido jums nesimato niekur?“. Pareigūnas sako „nu nieko nesimato“. Vyras sako „matosi ir jaučiasi, čia skauda, čia skauda“ ir rankomis liečia savo veidą, rodydamas, kur jam skauda. Pareigūnas prieina prie vyro, pašviečia prožektoriumi į vyro veidą, vyras tuo metu rodo, kur jam trenkta ir matyti ant vyro kairės veido pusės raudona žymė. Pareigūnas sako „nu matosi“. Tuomet pareigūnas atsisuka į netoliese stovinčią močiutę ir klausia jos „ar jūs matėt ką nors?“. Močiutė sako „mačiau, kaip jisai kabinosi prie jo“ rodo veidu linkteli į sėdintį vyrą. Pareigūnė klausia „ar jūs matėt kaip mušė?“. Vyras sako „va čia kai prie mašinos buvau, baba, matėt?“. Moteris sako „mačiau“. Pareigūnė klausia „kaip spardė?“, vyras atsako „kai spardė, jau toliau paėjęs buvau“. Pareigūnė klausia „pirmiausia kur trenkė?“, vyras atsako „į veidą, pagrinde į veidą trankė, o po to iš kojų“. Pareigūnė klausia „kuom trenkė?“ vyras atsako „kumščiu. Iš kairės rankos, paskui buvo iš dešinės“. Pareigūnė klausia „kiek smūgių jums sudavė?“, vyras atsako „8 kokius. Paskui dar kojomis. Bandžiau aš dar filmuoti, todėl bandžiau gintis viena ranka, nes kita telefoną laikiau“. Tuomet pareigūnai fiksuoja pranešėjo duomenis ir klausia dėl ko kilo konfliktas. Vyras teigia nežinantis ir nurodė, kad „ta automobilio vieta yra jo babos, kaimynas ten negali visą laiką laikyt mašinos. Aš atvažiavau babai pakurt pečių, tai aš pasistačiau čia ir sakau tuoj palauk, paliksiu babai raktus ir patrauksiu, taip ir buvo. Ir aš jau ėjau patraukt mašinos, ir jis sako čia naglas, kaip savo kieme. Aš anksčiau čia gyvenau“. Tuomet pareigūnai aiškinasi su vyru kuris žemės plotas yra bendras, o kuris priklauso vyro močiutei. 16:06:50 įrašo pabaiga. Vaizdo įraše „2021_0219_160149_002“ matyti anksčiau fiksuoto vaizdo tęsinys nuo 16:07 val. Vyras sako „aš jam esu sakęs, tu čia nestatyk mašinos, aš išvažiavau kitur gyvent, tai jis stato čia mašiną, nekonfliktavau, sakau laikyk, netrukdo, ne čia dabar jam užstačiau, sakau palauk tuoj padėsiu raktus, patrauksiu mašiną. Tuo ir prasidėjo, ne pirmą kartą susimušėm, bet pirmą kartą kviečiu policiją“. Pareigūnas siūlo palaukti medikų, vyras teigia norintis rašyti pareiškimą. Pareigūnai išėjo į lauką ir sutiko medikus, pasiūlė medikams eiti į vidų, nes vyrui sukasi galva. Medikai apžiūri vyrą. Pareigūnas sako „matosi jam čia biški, galiu pašviest, čia dar akis jam tokia“. Matyti kaip vyrą apžiūri, jis teigia, kad jam buvo spirta į kūną, 2-3 kartus. Spyriai buvo silpni, į pilvo pusę, į kojas, bet jis nenukrito. Labiausiai skausmą jaučia veido srityje. Pareigūnė prašo nurodyti kurioje tiksliai vietoje vyko konfliktas. Vyras nurodo, kad prie jo automobilio, kuomet jis jau ketino sėsti į automobilio vidų, kaimynas atėjo iš jo automobilio pusės ir pradėjo konfliktuoti, toliau pokalbis sunkiai girdimas dėl pašalinio triukšmo. 16:10:12 val. įrašo pabaiga. Vaizdo įraše „2021_0219_161148_003“, kur toliau fiksuojamas vaizdas nuo 16:11:48 val. Girdima kaip pareigūnas informuoja budėtoją, kad pasitvirtino smurtas, matosi žymės, atvyko medikai ir vyras bus vežamas ir toliau aiškinosi medžiagos surinkimo informaciją. Pareigūnai išeina į kiemą. Matyti, kad pareigūnė stovi ir kalbasi su kaimynu, kuris galimai sudavė smūgius. Vyras teigia „jis apsimeta, jis toks žmogus yra. Jis čia niekas. Čia mūsų kiemas“. Pareigūnas paaiškina tolimesnio tyrimo eigą. 16:16 val. įrašo pabaiga. Vaizdo įraše „2021_0219_162249_006“ matyti, kad 16:22 val. pareigūnė kalbasi su močiute. Pareigūnė klausia „na ką jūs ten matėt“. Moteris atsako „nieko aš nemačiau, su tuo durnium nėra ką kalbėti. Aš nieko nemačiau. Aš mačiau, kad jis atvažiavo, mano šitas žentukas, o tas iš kur išlindo, ir pas jį tokia mada iš kur, nekalbėt, o kirst“. Pareigūnė klausia „tai ką jūs matėt konkrečiai?“. Moteris atsako „nu tai tiek ir aš mačiau, tai ką aš čia žinau“. Dar kartą pareigūnės paklausus, moteris sako „iš pradžių šuo pradėjo loti, ėjau žiūrėti, ir žiūriu atvažiavo, išlipo, iš pat pradžių jo nemačiau, tik mačiau, kad jisai kirto“. Pareigūnė klausia „kaip, ką reiškia kirto?“. Moteris sako „savininkas, o mano šitam atvažiuojančiam svečiui, tai šitą tai mačiau“. Pareigūnė klausia „kaip kirto?“. Moteris sako „nu kaip kirto, ką aš jum čia dabar išaiškinsiu“. Pareigūnė klausia „kuo kirto“. Moteris sako „ranka, kuo, tai, kad jau pradedat taip tardyt, kad atrodo didžiausias“.. Pareigūnė aiškina, kad moteris turi sakyti tiesą, tai ką matė, dar kartą jos klausia, tai kuo kirto“. Moteris atsako „ne gi aš mačiau kuom, aišku, kad su rankom, su kuo daugiau, jei būtų ką būtų turėjęs, būčiau mačiusi“. Pareigūnė užfiksuoja močiutės duomenis (1 t., b. l. 117–119).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus garso įrašą „2021_02_19_15-37-37_(duomenys neskelbtini).mp3“ iš BPC, matyti, kad tai 46 s. trukmės garso įrašas. Jame girdimas pokalbis tarp moters ir vyro (toliau - moters balsas A; vyro balsas - B): A: 112 B: Laba diena A: Laba diena B: Dėl užpuolimo skambinu. A: Kas nutiko? B: Užpuolė. A: kokiu adresu esat? B: (duomenys neskelbtini). Sumušė. A: Kartokit adresą. B: Turiu nufilmuotą. (duomenys neskelbtini). A: Lauke esate? B: Taip. A: prieš kiek laiko jus užpuolė? B: Va dabar, stovi jis čia irgi. A: Yra šalia, taip? O nepažįstamas asmuo? B: Aš čia registruotas. Pažįstamas. A: Pažįstamas, ar ne. B: Jo. A: Medikų reikia jums? B: Medikų dar nereikia nu, bet pareiškimą rašysiu. A: Gerai, jūsų vardas ir pavardė? B: K. T.. A: Rankomis sumušė, ar kažkokius ginklus naudojo? B: Rankom, kojom. Tai turiu nufilmavęs medžiagą. A: Gerai, laukit, informuojam policiją. B: gerai, laukiam, iki. Po apžiūros garso įrašas įrašomas į kompaktinį diską.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus el. paštu nukentėjusiojo T. K. pateiktą vaizdo įrašą „20210305_164948_3091393952289“, matyti, kad vaizdas fiksuojamas patalpoje, galimai namuose. Vaizdas fiksuojamas į žemę. Girdimas moters žodžiai „mašinytė tai žinai graži, tokia miniatiūrinė“, vyras atsako „tai čia taip dabar, mano taiso dabar. Gerai baba“. Moteris atsako „gerai, ačiū T.“. Vyras atsako „gerai, iki“ ir toliau matyti juodas fonas, bet girdimas garsas. Girdėti žingsniai. Tuomet girdisi vyro žodžiai „ko tu nori?“, tolumoje girdimas kito asmens balsas, bet negalima suprasti kas sakoma. Tuomet vyras atsako „o kas yra?“ ir girdimas garsas, galimai smūgio, kadangi po to jau matomas vaizdas - kiemas, kuriame stovi vyras su juoda striuke, kumščiais nukreiptais į asmenį, kuris laiko kamerą, o pastarasis sako „ok tu kurva. Davai davai, asile tu“. Tuomet aiškiai matyti vyras, stovintis priešais kamerą, kuris pažiūri į kamerą, nieko nedaro ir baigiasi įrašas. Įrašo trukmė 00:00:26 min. (1 t., b. l. 128–131).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus el. paštu T. K. pateiktą vaizdo įrašą „20210305_164948_3091393952289“, matyti, kad įraše vaizdas fiksuojamas patalpoje, galimai namuose. Vaizdas fiksuojamas į žemę. Girdimas moters žodžiai „mašinytė tai žinai graži, tokia miniatiūrinė“, vyras atsako „tai čia taip dabar, mano taiso dabar. Gerai baba“. Moteris atsako „gerai, ačiū T.“. Vyras atsako „gerai, iki“ ir toliau matyti juodas fonas, bet girdimas garsas. Girdėti žingsniai. Tuomet girdisi vyro žodžiai „ko tu nori?“, tolumoje girdimas kito asmens balsas, bet negalima suprasti kas sakoma. Tuomet vyras atsako „o kas yra?“ ir girdimas garsas, galimai smūgio, kadangi po to jau matomas vaizdas - kiemas, kuriame stovi vyras su juoda striuke, kumščiais nukreiptais į asmenį, kuris laiko kamerą, o pastarasis sako „ok tu kurva. Davai davai, asile tu“. Tuomet aiškiai matyti vyras, stovintis priešais kamerą, kuris pažiūri į kamerą, nieko nedaro ir baigiasi įrašas. Įrašo trukmė 00:00:26 min. (1 t., b. l. 133).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus T. K. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ matyti, kad paimamas nukentėjusiojo T. K. mob. telefonas „Samsung S20“. Jis atrakinamas, atidaroma galerija, kurioje matyti nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tarp nuotraukų ir vaizdo įrašų prie datos „2021 m. vasario 19 d.“ randamas vaizdo įrašas, kurį T. K. buvo pateikęs, kaip tą įrašą, kuriame užfiksuotas tiriamas įvykis. Paspaudus ant įrašo „išsami informacija“ matyti įrašo duomenys: 2021 m. vasario 19 d. 15:36, 20210219_153620.mp4, vidinė atmintis, DCIM/Camera 44,35 MB, 1080x1920 0:26, (duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad įrašas pradėtas daryti 15:36 val., o jo trukmė 00:00:26 val. Matyti, kad įrašas yra lygiai toks pats, kaip ir tas kuris buvo pateiktas el. paštu 2021 m. kovo 10 d. Prie ištrintų failų matyti vaizdo įrašas po tiriamo įvykio, kuriame yra matyti kaip nukentėjusysis stovi ant laiptų, o kieme stovi įtariamasis A. L. Z. ir tarp jų vyksta žodinis konfliktas. Įrašo informacija „2021 m. vasario 19 d., 15:40, 20210219_153933.mp4/Vidinė atmintis/DCIM/Camera 81.25 MB, 1080x1920 0:48, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141–142).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus el. paštu T. K. pateiktą vaizdo įrašą „20210707_125559_2695326587650494“, matyti, kad nukentėjusysis T. K. stovi ant metalinių laiptų (jo paties nesimato), o kieme netoli savo buto durų, stovi įtariamasis A. L. Z., kuris rankose laiko telefoną. Girdima, kad T. K. sako „dar lįsiu, dar ne tiek, dar čia daužysis matai. Va erelis, (duomenys neskelbtini)buvęs. Prasigėręs. Apsimyžęs. Erelis matai, daužysis čia kurva. Nebe tie laikai, pamiršk“. Tuo metu A. L. Z., būdamas netoli savo buto durų, atsako jam „klausyk“. T. K. sako „ką, klausau“. A. L. Z. sako „patrauk mašiną, man į darbą“. T. K. sako „Rimtai? Tai statyk kitą kartą ne savo vietoj, supranti“. A. L. Z. sako „čia mano vieta“, T. K. sako „ne tavo čia. Ne tavo. Kas tavo?“. Girdimas moteriškas balsas „kas čia tavo?“. T. K. sako „kas tavo? Mano“. Moteris sako „čia mano yra visas kiemas“, tuomet pasimato moteris, kuris stovi prie savo buto durų ir rūko. T. K. jai atsako „ne tavo“, moteris sako „mano čia. Čia yra bendras kiemas“. T. K. sako „gerai teisme galėsi aiškinti. Močiute, teisme paaiškinsi gerai? Teisme paaiškinsi“. A. L. Z. sako „prie ko čia močiutė, ožy, tu blet paaiškinsi“. T. K. sako „ką? Aš čia gyvenu“. Moteris sako „pasistato mašinas, atvažiuoja čia kurva.“, tuo metu T. K. sako „aš čia gyvenu“, moteris sako „ką tu čia gyveni?“. T. K. sako „ką negyvenu?“. Moteris sako „ką tu čia gyveni?“. T. K. sako „Paklausk babos“. Moteris sako „pamiršk tu iš viso“. T. K. sako „Eik neaiškink, gerai?“. Moteris sako „blet gyvena čia, dachuja tu“. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė 00:00:46 val. (1 t., b. l. 149–150).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus liudytojos R. Z. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „Apple“, matyti, kad paimamas liudytojos R. Z. telefonas. Atrakinamas pagal liudytojos veidą. Tuomet einama į aplikaciją „galerija“. Atidarius galeriją matyti, kad joje yra nuotraukų ir vaizdo įrašų nuo 2017 m. Liudytoja teigia, kad telefoną naudoja 2 metus, o nuotraukos yra perkeltos iš „debesio“. Tarp nuotraukų, darytų 2021 metais, matyti, kad galerijoje yra mažamečių vaikų nuotraukos, darytos 2021 m. vasario mėn., balandžio mėn., gegužės, birželio mėn., matyti nuotraukos iš kelionių, tačiau su tyrimu susijusios nuotraukos ar vaizdo įrašo, daryto įvykio metu, nėra. Prie ištrintų nuotraukų ar įrašų nematyti jokių nuotraukų ar vaizdo įrašų. Telefonas grąžinamas liudytojai (1 t., b. l. 154–155).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvados Nr. G338/2021(02) matyti, kad T. K. konstatuota poodinės kraujosruvos skruostuose, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2021 m. vasario 19 d., ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 163–164).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr. pG338/2021(02) matyti, kad T. K. LSMU Kauno ligoninėje 2021 m. vasario 19 d. stebėtos besiformuojančios hematomos skruostuose. Besiformuojančios hematomos, t. y. pradedančios ryškėti poodinės kraujosruvos. Poodinės kraujosruvos pradeda ryškėti keletą minučių-valandų bėgyje po patirtos traumos. Poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Esant sužalojimams abiejuose skruostuose tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant. Detalizuoti žalojančio daikto (konkrečiai ranka ar koja) nėra galimybės. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta tiek smūgiuojant, tiek atsitrenkiant į buką paviršių ar daiktą. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimų padarymo metu T. K. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 169–171).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo med. ekspertė S. B. paaiškino, kad T. K. buvo apžiūrėtas praėjus beveik keturioms paroms po įvykio. Apžiūros metu buvo stebėta poodinė kraujosruva kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, neintensyvi, murzinai žalsvos poodinė kraujosruva. Veide sužalojimų nesimatė. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje buvo pakeitusi spalvą, tai yra pagal ją atitinka užduotyje nurodytą laiką. Apžiūros metu veide sužalojimų nesimatė, besiformuojančios hematomos (poodinės kraujosruvos) skruostuose buvo aprašytos medicininiuose dokumentuose, kur nukentėjusysis kreipėsi po įvykio. Poodinės kraujosruvos skruostuose priėmimo skyriaus gydytojo nebuvo išmatuotos. Spalva aprašyta nebuvo, bet kadangi nurodyta, kad besiformuojančios hematomos, tai reiškia, kad jos buvo neintensyvios, rausvos ar melsvai rausvos spalvos. Tikėtina, kad kraujosruvos buvo labai neryškios, todėl po keturių parų jų jau nesimatė. Kadangi priėmimo skyriaus gydytojo tai įvardinta kaip hematoma, tai ir yra hematoma, o ne paraudimas. Hematoma (poodinė kraujosruva) ir yra sužalojimas. Nuotraukos nebuvo daromos, tai tik papildoma priemonė prie apžiūros. Sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas remiantis apžiūros duomenimis VTMT (buvo stebėta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje) bei pateiktais med. dokumentais, kur aprašyta poodinės kraujosruvos skruostuose (1 t., b. l. 174–175).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG35(135)/2022(01) matyti, kad T. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Labiausiai tikėtina, kad skruostų traumavimas galėjo atsirasti nuo smūgių delnais; kraujosruva blauzdoje galėjo susidaryti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek pačiam tiriamajam atsitrenkus ar atsirėmus į atsikišusį paviršių. T. K. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo įvykio metu - 2021 m. vasario 19 d. Sužalojimai paaiškinami 3-mis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Terminas „besiformuojanti hematoma“, apibūdinant konstatuojamą poodinę kraujosruvą, teismo medicinos praktikoje nevartojamas. Klinikinėje praktikoje šio termino pavartojimas yra pasitaikantis. Jį reikėtų suprasti, kad pacientą apžiūrinčio mediko nuomone, nustatyta poodinė kraujosruva yra šviežia, padaryta neužilgo iki apžiūros. Poodinės hematomos tampa matomos nuo kelių minučių iki kelių valandų po traumos ir paprastai išlieka apie 1-3 savaites. Lokalūs veido odos paraudimai su minkštųjų audinių patinimais yra trauminės kilmės, t. y. atsiranda dėl trauminių kontaktų su kietais bukais objektais. Šių dviejų simptomų (paraudimas su patinimu) atsiradimas toje pačioje veido srityje nėra paaiškinami kitais nei trauminiais poveikiais veiksniais (1 t., b. l. 192–194).
Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad patikrinti liudytojos M. B. K. parodymai (3 t., b. l. 89–91).
Iš 2023 m. kovo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad patikrinti įtariamosios R. Z. parodymai (3 t., b. l. 92–94).
Iš 2023 m. kovo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad patikrinti įtariamojo A. L. Z. parodymai (3 t., b. l. 95–98).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2021 m. vasario 19 d. 16.01 val. gautas pranešimas, kad T. K. atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas, sužalojimas galvoje (4 t., b. l. 146–147).
Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, echokardiografijos tyrimo ataskaita, etapinė epikrizė ir kiti sveikatos įrašai parodo A. L. Z. sveikatos būklę (4 t., b. l. 164–190).
2024 m. balandžio 3 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad T. K. nustatyta kraujosruva kairėje blauzdoje. Kraujosruvos vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruva padaryta kelių savaičių laikotarpiu iki jos nustatymo 2021 m. vasario 23 d., t. y. kraujosruva galėjo būti padaryta byloje nurodytu laiku 2021 m. vasario 19 d. 15:20 val. Kraujosruva padaryta buku daiktu. Kraujosruvos vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruva galėjo būti padaryta daiktui judant bei kontaktuojant su tiriamosios kūnu ir (arba) tiriamosios kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamasis T. K. negalėtų pats susižaloti, nėra. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas - kraujosruva kairėje blauzdoje - laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, priklausantis nuo įvairių veiksnių. Skausmas negali būti nustatomas specialiais tyrimais. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamasis galėjo jausti fizinį skausmą, neįmanoma (4 t., b. l. 26–36, 48–59).
2024 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis M. P. konstatavo, kad A. L. Z. mobiliajame telefone yra 2023 m. balandžio 18 d. įrašytas vaizdo įrašas, kuriame jis kalbasi su M. B. K. (4 t., b. l. 38–41, 61–63).
2024 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis M. P. konstatavo, kad A. L. Z. mobiliajame telefone yra 2021 m. vasario 19 d. atliktos fotonuotraukos, kuriose matomos užstatytas automobilis (4 t., b. l. 42–47, 64–67).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis A. L. Z. neigia smurtavęs T. K. atžvilgiu. Paaiškino, kad tarp jų su T. K. yra įsisenėję konfliktiniai santykiai. 2021 m. vasario 9 d. T. K. atvyko pas jų kaimynę M. B. K. ir savo automobili užstatė jo mašiną, ko pasekoje jis negalėjo išvykti į darbą. Jis paprašė A. L. Z. patraukti mašiną, į ką šis atsakė keiksmažodžiais ir pakilo laiptais pas kaimynę. Po to grįžęs nukentėjusysis pasuko tiesiai į jį, padarė judesį link jo ir klausė: „Kas yra, asile?“, dėl ko pajuto grėsmę ir atšoko. Nukentėjusysis pakėlė rankas ir pasakė, kad filmuoja. Kaltinamasis pradėjo eiti atbulas link savo buto durų. Tada išėjo jo žmona ir paklausė, ką jis išdirbinėja. Nukentėjusysis ramiai pasakė, kad iškvies policiją, o kai skambino, pasakojo, kad jį suspardė, sumušė. A. L. Z. neigia smurtavęs, tačiau pripažįsta, kad galėjo rankomis atsistumti nuo nukentėjusiojo.
Nors kaltinamasis neigia smurtavęs, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d. jis atvyko pas M. B. K. sutvarkyti pečių. Kaltinamojo automobilis „Citroen“ stovėjo ant B. M. K. žemės. Kadangi tik turėjo paleisti pečių, pastatė automobilį ant servitutinio kelio ir nuėjo pas M. B. K. paimti rakto į antrą aukštą. Išėjęs po laiptais sutiko kaltinamąjį, kuris griežtai pasakė patraukti automobilį. Pasakė kaltinamajam, kad tuoj, atiduos močiutei raktus ir patrauks, ir nunešė močiutei raktus į antrą aukštą. Kadangi girdėjo kaltinamojo grasinimus, įsijungė telefono kamerą, leidosi metaliniais laiptais žemyn. Kaltinamasis išlindo iš nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės ir pasitiko jį kumščiais. Galvojo, kad jį išgąsdins, kai pamatys, kad filmuoja. Kaltinamasis kaire, dešine ranka smogė jam į veidą. Kai kuriuos smūgius numušė ranka. Nuo smūgių, spyrių, eidamas atgal buvo suklupęs, nukritęs nebuvo. Kaltinamasis jam sudavė 3-4 kartus ranka, smūgiai buvo į veidą, į akį, po to 3-6 kartus spyrė į kairę blauzdą. Jam buvo mėlynės ant veido, ant kairės rankos, buvo dešinio skruosto patinimas. Ant kojų buvo mėlynės, 1-2 savaites jas skaudėjo.
Nukentėjusiojo T. K. parodymus patvirtina jo skambutis bendruoju pagalbos telefonu, kur jis nurodė, kad jį užpuolė kaimynas, mušė jį rankomis ir kojomis. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis jiems nurodė, kad su nukentėjusiuoju nesimušė, tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Policijos pareigūnams užlipus į antrą namo aukštą juos pasitiko nukentėjusysis T. K., kuris nurodė, kad kieme jį sumušė kaimynas A. L. Z.. Šis pokalbis užfiksuotas policijos pareigūnų body kamera. Kaltinamasis nurodo, kad jis buvo sumuštas, o policijos pareigūnas sako „nu nieko nesimato“. Vyras sako, kad matosi ir jaučiasi, čia skauda, čia skauda ir rankomis liečia savo veidą, rodydamas, kur jam skauda. Tada pareigūnas prieina prie vyro, pašviečia prožektoriumi į vyro veidą, vyras tuo metu rodo, kur jam trenkta ir matyti ant vyro kairės veido pusės raudona žymė. Pareigūnas sako „nu matosi“. Tuomet pareigūnas atsisuka į netoliese stovinčią močiutę ir klausia jos „ar jūs matėt ką nors?“. Močiutė atsako, kad matė, kaip kaltinamasis kabinėjosi prie nukentėjusiojo, paklausta patvirtina, kad matė kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad pirminiuose M. B. K. parodymuose šios aplinkybės nenurodytos, tačiau apklausiant ją po kelių ji patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis delnu sudavė nukentėjusiajam per veidą. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino šias aplinkybes, nurodė, kad liudytojai M. B. K. surašytus parodymus perskaitė, ji juos patvirtino ir pasirašė.
Žemesnės instancijos teismas
Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį. Medikė D. S. parodė, kad nuvykus nurodytu adresu ir užlipus į antrąjį aukštą juos pasitiko pareigūnai, o kambaryje sėdėjo vyras, kuris teigė, kad jį užpuolė kaimynas ir jam kumščiu sudavė į veidą, galvą ir kūną, vyras skundėsi galvos skausmu. Apžiūrėjus vyro veidą, išorinių sužalojimų nesimatė, jis nekraujavo, ant jo veido sužalojimų nematė, buvo tik nedideli paraudimai. Apžiūrėjus vyro krūtinę, pilvą, sumušimo žymių nesimatė. Kadangi vyras skundėsi galvos skausmu, jam pasiūlė vaistų nuo skausmo, bet jis atsisakė. Diagnozės patikslinimui vyrą nuvežė į LSMU KL ligoninę, adresu Hipodromo 13, Kaune.
Atvykus į ligoninę nukentėjusįjį apžiūrėjo gydytojas A. B., kuris medicininiuose dokumentuose nurodė, kad ant paciento T. K. mato besiformuojančias hematomas, kadangi ant paciento veido matė sumušimą, kuris buvo švelniai mėlynos spalvos. Dokumentuose tai įvardino kaip besiformuojančias hematomas, kadangi po kelių valandų ar dienos esama hematomą paryškės. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad jei paraudusi tik tam tikra veido dalis, tai gali būti nuo sumušimo, nes nuo padidėjusio kraujospūdžio paraustų visas veidas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. G338/2021(02) nurodyta, kad T. K. konstatuota poodinės kraujosruvos skruostuose, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2021 m. vasario 19 d., ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 163–164). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr. pG338/2021(02) nurodyta, kad T. K. LSMU Kauno ligoninėje 2021 m. vasario 19 d. stebėtos besiformuojančios hematomos skruostuose. Besiformuojančios hematomos, t. y. pradedančios ryškėti poodinės kraujosruvos. Poodinės kraujosruvos pradeda ryškėti keletą minučių-valandų bėgyje po patirtos traumos. Poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Esant sužalojimams abiejuose skruostuose tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant. Detalizuoti žalojančio daikto (konkrečiai ranka ar koja) nėra galimybės. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta tiek smūgiuojant, tiek atsitrenkiant į buką paviršių ar daiktą. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimų padarymo metu T. K. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 169–171).
Žemesnės instancijos teismas
Netikėti šiais byloje nustatytais duomenimis teismui nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė S. B. patvirtino specialisto išvadose padarytas išvadas. Ekspertas G. A. C. su specialistės išvadomis nesutiko ir paaiškino, kad jei 2021 m. vasario 19 dieną yra nustatyta kraujosruva ir vasario 23 dieną nėra jos, gydytojas turi padaryti išvadą, kad kraujosruvos nebuvo ir kad ji buvo supainiota su kažkuo kitu. Tačiau ekspertas V. K. paaiškino, kad abu nukentėjusiojo skruostai buvo paveikti trauminių poveikių. Nepatvirtino, kad buvo kraujo išsiliejimas skruostuose, nes kitaip po trijų dienų turėtų būti spalva skruostuose. Mano, kad gydytojas A. B. matė patinimus skruostuose su paraudimu. Mano, kad nebuvo kraujo išsiliejimo, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo traumuoti skruosto audiniai. Skruostų minkštųjų audinių sumušimai, ekspertų manymu, buvo trauminės kilmės. Jeigu gydytojas A. B. parašė, kad buvo hematomos, tai jis galėjo atskirti patologinį paraudimą nuo traumos. Jeigu gydytojas parašė, kad buvo hematomos, tai jis mano, kad buvo trauminis paraudimas. Jeigu buvo kraujo išsiliejimas, jis turėjo būti matomas po 4 dienų. Ekspertė S. B. parašė, kad nebuvo. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir visumoje, ir atskirai. Patvirtino išvadas, padarytas ekspertizės akte. Jame konstatuota, kad T. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Labiausiai tikėtina, kad skruostų traumavimas galėjo atsirasti nuo smūgių delnais; kraujosruva blauzdoje galėjo susidaryti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek pačiam tiriamajam atsitrenkus ar atsirėmus į atsikišusį paviršių. T. K. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo įvykio metu - 2021 m. vasario 19 d. Sužalojimai paaiškinami 3-mis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Terminas „besiformuojanti hematoma“, apibūdinant konstatuojamą poodinę kraujosruvą, teismo medicinos praktikoje nevartojamas. Klinikinėje praktikoje šio termino pavartojimas yra pasitaikantis. Jį reikėtų suprasti, kad pacientą apžiūrinčio mediko nuomone, nustatyta poodinė kraujosruva yra šviežia, padaryta neužilgo iki apžiūros. Poodinės hematomos tampa matomos nuo kelių minučių iki kelių valandų po traumos ir paprastai išlieka apie 1-3 savaites. Lokalūs veido odos paraudimai su minkštųjų audinių patinimais yra trauminės kilmės, t. y. atsiranda dėl trauminių kontaktų su kietais bukais objektais. Šių dviejų simptomų (paraudimas su patinimu) atsiradimas toje pačioje veido srityje nėra paaiškinami kitais nei trauminiais poveikiais veiksniais (1 t., b. l. 192–194).
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinimas A. L. Z. pasitvirtino ir laikytina nustatytu, kad A. L. Z. 2021 m. vasario 19 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, konflikto su nukentėjusiuoju T. K. metu, tyčia, ne mažiau 3 kartus, rankomis sudavė T. K. į veido sritį bei vieną kartą koja spyrė T. K. į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. K. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas skruostuose ir kairėje blauzdoje, kas specialisto išvadoje Nr. G 338/2021 (02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau aptartų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek atskirai tiek kompleksiškai, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jo kaltė, laikytina pilnai įrodyta, jis kaltas ir baustinas.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. L. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7, 8), psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 11, 12), dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos terminą mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, taip pat byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nebuvo baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoj priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 141–145). Nurodė, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti sužalojimai. Jis patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, kadangi po išpuolio nesijaučia saugus viešoje vietoje.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Sprendžiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, taip pat atsižvelgtina ir į konfliktišką ir provokuojantį nukentėjusiojo elgesį įvykio dieną (automobilio užstatymą, kaltinamojo neišleidimą išvažiuoti, koliojimąsi necenzūriniais žodžiais). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteistina 300 eurų suma, kuri laikytina adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams atlyginti.
Iš teismų praktikos matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra fiziniai asmenys, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašo priteisti 5279,65 Eur atstovavimo išlaidas (4 t., b. l. 86–114), pateikė sąskaitas, ataskaitas su detalizuotais darbais bei apmokėjimą patvirtinančių bankinių išrašų kopijas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Bylos duomenimis kaltinamasis anksčiau neteistas, turi šeimą, dirba. Jis yra vyresnio amžiaus nei jį nusikalsti išprovokavęs nukentėjusysis, turi sveikatos problemų – serga sunkiomis širdies ligomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumo laipsnį - kaltinamasis kaltinamas tik vienos nesunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu; byla teismą pasiekė tik 2 tomų apimties, kaltinamasis kaltu neprisipažino nuo pat pradžių, nes įrodinėjo, kad pats nukentėjusysis jį išprovokavo konfliktui, po to „iš agresoriaus nukentėjusysis pasidarė auka“, taip pat atsižvelgiant į gana ilgą teismo proceso trukmę – beveik 2 metai (byla teisme gauta 2022 m. kovo 24 d.) tikslu nustatyti visas aplinkybes, tiek kaltinamąjį kaltinančias, tiek teisinančias, kartu ir į tai, kad po kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusysis jam pagrasino, kad „jis neišsimokės jo advokatams“, ko pasekoje nukentėjusįjį atstovas atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ir į tai, kad buvo reiškiamas civilinis ieškinys, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bei pateiktus įrodymus pagrindžiančius nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 114, 120, 131, 135, 143 ), atmintukas su vaizdo medžiaga (4 t., b. l. 60), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. L. Z. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. L. Z. nukentėjusiajam T. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. L. Z. nukentėjusiajam T. K. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.
Kaltinamajam A. L. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinius diskus ir atmintuką su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.