Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-10-25Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-11-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-98-923/2022Nutartis · 2022-01-11Kauno apylinkės teismas
  4. TS-72-598/2022Nutartis · 2022-06-09Kauno apylinkės teismas
  5. TS-188-753/2022Nutartis · 2022-11-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-25
Bylos Nr.
1A-470-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36900-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
N. S.
Advokatai
Algimantas Smolskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36900-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei–Puidienei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,nuteistajam N. S., jo gynėjui advokatui Algimantui Smolskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitas N. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 02.50 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 10.01 val., t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaita bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta N. S. subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausmės dalimi, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. prie didesnės 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) neatliktos bausmės dalies ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. gegužės 7 d.).

Iš N. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 323,44 eurai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 175,96 eurai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. S. nuteistas:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 22 val. 40 min., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje picerijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 323,44 eurus, o būtent: paėmė po prekystaliu paliktą piniginę su joje buvusiais 323,44 eurais, padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 323,44 eurų turtinę žalą.

1.2. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 16 val. 49 min., iš uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) LT“ priklausantį 175,96 eurų vertės turtą, o būtent: prekybos salėje iš lentynos paėmęs ir į savo atsineštą baltos su pilka apačia spalvos kuprinę susidėjęs 2 (du) butelius konjako „Martell Blue“, 0,7 l talpos, kurio 1 (vieno) butelio vertė 54,99 eurų, ir 2 (du) butelius viskio „Lotno.40“, 0,7 l talpos, kurio 1 butelio vertė 32,99 eurų, po ko nesusimokėjęs už prekes pasišalino iš minėtos parduotuvės pro automatinius vartelius, pasipriešinęs apsaugos darbuotojui, mėginančiam jį sulaikyti.

1.3. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame mamai D. S., laikė plastikinį maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kokainu, kurio masė yra 0,330 g, kuomet 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 02.50 val., aikštelėje, prie pastato Nr. 8D, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.4. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 17.37 val., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgaule pasikėsino įgyti 639 eurų vertės svetimą turtą: siekdamas tyčia suklaidinti parduotuvės darbuotojus dėl prekės kainos bei apgaule pigiau įgyti svetimą turtą, prekybos salėje slapta sukeitė dulkių siurblio „Karcher SV7“, kurio kaina 639 eurai, brūkšninio kodo lipduką (Nr. 4039784998858) į kito, pigesnio dulkių siurblio „Karcher WD3“, kurio kaina 70,49 eurai, brūkšninio kodo lipduką (Nr. 4039784943520) ir pateikė prekę kasoje apmokėjimui, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tai pastebėjus kasininkei jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas pripažindamas N. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - N. S. parodymai, teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų pareigūno R. Š., A. V. ir J. V. G. parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. S. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule pasikėsino įgyti 639 eurų vertės svetimą turtą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tai pastebėjus kasininkei jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nurodė, kad N. S. neišreiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų, nedirba, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neskirtina viešųjų darbų ir baudos bausmės. Kaltinamajam neskirtina ir laisvės apribojimo bei arešto bausmės, kadangi, atsižvelgiant į veikų kiekį, pobūdį, ankstesnius teistumus, nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismas atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad N. S. teistas penkis kartus, nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, siekdamas, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų taip, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje ir dėl šios veikos jį išteisinti; panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir skirti švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka nei su bausmės dydžiu nei su tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje bei su subendrintos bausmės dydžiu.

3.2. Apeliantas nurodo, kad teismas skyrė galutinę 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors dėl trijų iš keturių inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, teikė teismui objektyvius ir teisingus parodymus, kurie sutapo tiek su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek su kitų liudytojų pateiktais parodymais byloje, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas skirdamas bausmę turėjo vadovautis ne tik bausmės skyrimo ir bausmės tikslo institutais, bet ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirdamas bausmes už BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį turėjo jas mažinti vienu trečdaliu, kadangi dėl jų prisipažino.

3.3. Apeliantas pažymi, kad jis nesiekė padaryti nusikalstamos veikos sukčiavimo, kadangi atėjęs į parduotuvę planavo įsigyti daiktą ir už jį sumokėti. Nėra byloje neginčijamai nustatyta, t. y. objektyvus duomenys, kad jis pakeitė, sukeitė prekės brūkšninį kodą. Neginčijamai nustatytas faktas, kad prekės brūkšninis kodas buvo perklijuotas, tačiau kada ir kas tai padarė nebuvo nustatyta. Vien faktas, kad jo perkama prekė buvo galimai su perklijuotu prekės brūkšniniu kodu, tai nereiškia, kad būtent jis tai padarė. Teismas nevertino aplinkybės, kad jis planavo mokėti už prekę ir nesiaiškino aplinkybės ar jis būtų nemokėjęs už prekę pilnos jos kainos t. y. 639 Eur. Šiuo atveju, jeigu kasininkė būtų nurodžiusi, kad daikto kaina yra ne 70,49 Eur, o 639 Eur, jis ir už tiek būtų pirkęs daiktą, tačiau nebuvo pasiūlyta to padaryti.

3.4. Skundo autorius nurodo, kad jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos nepagrįstai grindė R. Š. parodymais, nes jis policijos pareigūnui tikrai nebūtų sakęs, kad nėra nieko blogo brangesnę prekę įsigyti pigiau. Tokius teiginius gali sakyti savo bendrininkams ar draugams, tačiau ne policijos pareigūnams. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi A. V. parodymais apie tai, kad neva iš jo iškrito lipdukas su brūkšniniu kodu Nr. 4039784943520. Nori atkreipti dėmesį, kad byloje nėra vaizdo įrašo iš sulaikymo patalpos ar kitos patalpos, kurioje neva tai lipdukas iškrito.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. S. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Smolskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat nuteistasis N. S. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistąjį išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras prašė nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti. Taip pat nuteistasis N. S. nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, prašo ją sušvelninti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis N. S. nurodė ir tai, jog jis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 d. padarymo. Nuteistojo teigimu, ji už šią nusikalstamą veika buvo nubaustas administracine tvarka. Šį nuteistojo papildomą prašymą palaikė ir jo gynėjas. Pažymima, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės vienam apeliantui paduoti kelis skundus ar jį papildyti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

6. Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės pasikėsinus padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, kad jis prekės brūkšninio kodo neperklijavo, turėjo tikslą įsigyti reikiamą prekę, be to, apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę grindė liudytojų R. Š. ir A. V. duotais prodymais, tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo N. S. padarytų veiksmų ir juos teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismo išvados, jog jis pasikėsino sukčiauti yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad N. S. padarė jam inkriminuojamą veiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

8.1. Iš nuteistojo N. S. parodymų duotų skirtingos proceso stadijose matyti, jog jis neigia užklijavęs ant prekės kitą brūkšninį kodą. N. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kur ketino įsigyti purškimo aparatą. Radęs tinkamą prekę, kuriai buvo taikoma akcija, nusinešė prie kasos. Kasininkė nuskenavusi, pastebėjo, kad ant prekės užklijuotas ne tas brūkšninis kodas. Po ko buvo sulaikytas trims valandoms. Jis jokio brūkšninio kodo neperklijavo. Jį sulaikius buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš kamerų, tačiau nesimatė, jog ką nors būtų padaręs. Pas jį kišenėse rado tik pinigų ir telefoną. Jokio brūkšninio kodo nerado, jam tik iškrito čekis, kurį turėjo, nes prieš tai buvo buvęs parduotuvėje (4 t., b. l. 170). Iš šių N. S. parodymų matyti, kad jis savo kaltės nepripažino nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, jų visuma vertinama bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, jų neišskiriant, nesuteikiant jiems jokio prioriteto, itin kruopščiai lyginant skirtingose proceso stadijose kaltininko duotus parodymus, vertinant juose esančius prieštaravimus ir sprendžiant, ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie yra esminiai.

8.2. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodoma N. S. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje atliktu liudytojų R. Š. ir A. V. parodymų vertinimu. Šie liudytojai buvo apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. dirbo kartu su kolega T. V.. Apie 19.20 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, apsaugos poste yra sulaikytas vyriškis, kuris bandė pasisavinti prekių. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, kad sulaikė vyriškį, kuris bandė nusipirkti atrodo dulkių siurblį pigiau, nei jo kaina yra iš tikrųjų. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad prekybos centro salėje sulaikytas vyriškis sugadino originalų dulkių siurblio brūkšninį kodą užklijuodamas kitą, t. y. pigesnės prekės, brūkšninį kodą. Vyriškis bandė nusipirkti prekę už 70 eurų, nors jos kaina buvo apie 600 eurų. Vyriškis su užklijuotu pigesniu kodu priėjo prie kasos ir bandė jį nusipirkti pigiau, tačiau prie kasos kasininkei nuskenavus norimos pirkti prekės brūkšninį kodą, jai kilo įtarimas, kad brūkšninis kodas neatitinka daikto realios vertės ir yra apgaulės būdu bandoma įsigyti brangią prekę pigiau, todėl ši iškvietė apsaugos darbuotojus. Vyriškio pasiteiravus kas čia įvyko, jis nurodė, kad nieko blogo yra perklijuoti brūkšninį kodą ir brangias prekes įsigyti pigiau. Jis teigė, kad tai legalu ir jis visiškai suvokė savo veiksmus ir pripažino, kad perklijavo brūkšninį kodą. Apsaugos poste jam atliekant asmens dalinę apžiūrą, pastebėjo, kaip asmuo dešine ranka kažką kišasi už kelnių, sėdmenų srityje. Sugriebęs asmeniui už rankos ir ją pakėlęs pastebėjo kaip iš minėtos vietos iškrenta suglamžytas popierėlis. Paėmus nuo grindų popierėlį pastebėjo, kad tai yra lipdukas su brūkšniniu kodu. Paklausus asmens iš kur jis gavo minėtą lipduką su brūkšniniu kodu, jis nurodė, kad iš kažkur gavo, tačiau iš kur neprisimena. Vyriškis dar kartą pakartojo, kad čia viskas yra normalu ir jis nemato tame nieko blogo ir negalvoja, kad daro nusikaltimą. Vyriškiui paaiškinus, kad tai nusikaltimas, jo elgesys pasikeitė, jis tapo agresyvus ir į jokius kitus klausimus neatsakinėjo. Dalinės apžiūros metu, taip pat pas asmenį buvo rasta grynųjų pinigų, tačiau sumos neprisimena (5 t., b. l. 4–5, 3 t., b. l. 160–163). Analogiškas aplinkybes R. Š. nurodė ir 2019 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime (3 t., b. l. 130).

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog jam dirbant apsaugoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, budėjimo metu, prie pulto gavo signalą ateiti prie kasos. Atėjęs pamatė pilietį, kuris pirko siurblį. Jį pakvietusi pardavėja buvo seniai dirbanti, ji ir pastebėjo, kad prekė neatitiko kainos. Dėl įvykio buvo pakviesti policijos pareigūnai, peržiūrėti vaizdo įrašai. Asmens apžiūros metu vyriškiui iškrito brūkšninis kodas. Vyras pripažino, kad perklijavo brūkšninį kodą ant prekės, kuris buvo kaip tos prekės, analogiškas, tik kita kaina. Pareigūnai sakė, kad vyras kaltu prisipažino, jis pats smulkiai nepamena visko. Iš pradžių vyriškis aiškino, kad pasiėmė prekę salėje, nieko nežino, taip jau buvo ten tas brūkšninis kodas. Vaizdo įraše matėsi, kaip vyriškis tupinėjo prie tos prekės, bet nesimatė, ką jis daro rankomis. Tas vyriškis aiškino, kad jau tokią prekę jis paėmė – su tokiu brūkšniniu kodu. Jis labai daug su vyriškiu nebendravo, pareigūnai sakė, kai tas antras brūkšninis kodas jam iškrito, jis pareigūnams prisipažino (5 t., b. l. 32–33).

8.4. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. V. G. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. dirbo prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prie ketvirtos kasos atėjo vyriškis, kuris pateikė skenuoti prekę. Pamatė, kad brūkšninis kodas neatitiko su prekės paveikslėliu. Parduotuvėje dirba septyniolika metų, todėl gerai viską supranta ir nedelsiant iškvietė apsaugos darbuotojus, konsultantą, kurie nusivedė minėtą pilietį. Kaip tik tuo metu buvo nurodyta labai stebėti „Karcher“ firmos prekes. Paėmus skenuoti prekę, aiškiai matė, jog tai ne gamyklinis brūkšninis kodas. Matė, kad brūkšninis kodas kitos prekės ir jis užklijuotas. Tikras brūkšninis kodas būna atspausdintas originaliai, o tuo kart matė jį užklijuotą. Prekės kaina buvo apie 600 eurų, o brūkšninis kodas parodė žymiai mažesnę kainą, todėl tai pamačiusi atliko savo darbą, iškvietė apsaugos darbuotoją ir konsultantą. Matė, kad ant prekės buvo gamyklos „įmuštas“ brūkšninis kodas, o ant jo viršaus užklijuotas kitas brūkšninis kodas. Tuo metu nebuvo jokių nuolaidų toms prekėms, o be to brūkšninis kodas niekada nekeičiamas. Akcijų metu keičiama tik kaina, brūkšniniai kodai nekeičiami. Kai būna nuolaida, rašoma papildoma informacija, nuolaida prekei yra taikoma kompiuterinėje sistemoje, brūkšniniai kodai tokiu atveju neperklijuojami (5 t., b. l. 5–6).

8.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad liudytojai R. Š. ir A. V. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti N. S.. Minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir paneigia nuteistojo N. S. parodymus, kad pas jį nebuvo rastas dar vienas brūkšninis kodas. Taip pat liudytojai R. Š. ir A. V. patvirtino aplinkybę, jog N. S. pripažino užklijavęs pigesnės prekės brūkšninį kodą. Be to, paminėtų liudytojų nuoseklius parodymus patvirtina ir byloje esantis 2020 m. spalio 14 d. apžiūros protokolas (3 t., b. l. 112–114). Iš šio protokolo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 3 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu vyriausiasis patrulis R. Š. pateikė lapelį su prekės kodu tyrėjai V. S., kuris supakuotas į voką. Atidarius voką matomas prekės kodas, kuris priklijuotas ant geltonos spalvos lapelio. Matomas brūkšninis kodas Nr. 4039784943520. Taigi priešingai nei nurodo nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde, pas jį buvo rastas ne pirkinių kvitas, o brūkšninis kodas.

8.6. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas vaizdo įrašas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuris aprašytas daiktų apžiūros protokole ir buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teisme. „Video“ įrašų peržiūros programos pagalba atidarius pirmąjį failą „20191103 NTC skyriuje.mp4“, kuris trunka 22.41 min., matyti filmuota medžiaga, užfiksuota stebėjimo kameromis, spalvota, be garso. Vaizdo įraše matosi parduotuvės dalis, kurioje yra išdėstyti dulkių siurbliai. Įraše matosi, kad dulkių siurblius apžiūrinėja žmonės, parduotuvės darbuotoja jiems padeda. Atpažinus iš prieš tai matytos foto nuotraukos, matyti, kad 09.06 val. link dulkių siurblių ateina tas pats vyras, kuris buvo pateiktas foto nuotraukoje. Vyras vaikšto su kepure, apžiūrinėja dulkių siurblius „KARCHER“, geltonos spalvos. 11.32 įrašo minutėje matyti, kad vyras iš striukės kišenės kažką išsitraukia, atsitupia, žiūrinėja siurblius, apsidairo ir galimai perklijuoja lipdukus. Atsistoja, įsideda kairę ranką į striukės kišenę, toliau apžiūrinėja siurblius ir 13.14 vaizdo įrašo fiksavimo minutę, pasiima vieną dulkių siurblio „Karcher“ dėžę su galimai viduje esančiu dulkių siurbliu ir išeina. 13.20 minutėje eidamas sustoja, apžiūri pasiimtą dėžę ir vėl nueina. Taip pat „Video“ įrašų peržiūros programos pagalba atidarius trečiąjį failą „20191103 sulaikymas mp.4“ matyti, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, filmuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įrašas trunka 10.36 min. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad tas pats vyras, kuris buvo prie kasos su dulkių siurbliu „KARCHER“, jau yra sulaikytas ir atvestas į nedidelę patalpą, kurioje yra stalas, kėdė, dvi dėžutės pirštinių bei vienkartinis rankšluostis. Dviem pareigūnams įėjus į patalpą, jie paliepia vyrui atsistoti. Vyras atsistoja. Į patalpą įeina dar du vyrai. Vienas iš jų yra parduotuvės apsaugos darbuotojas. Sulaikytam vyrui pareigūnai galimai liepia išimti viską iš kišenių. Šis išima. Pareigūnai dar kartą patys apžiūri visas vyro kišenes, vietas už kelnių, rankovių, palaidinės, kelnių kišenių. Galimai pareigūnams paliepus, vyras nusimauna batus, kelnes. Pareigūnai vyro nusimautus daiktus detaliai apžiūri ir randa mažą suvyniotą lapelį. Išvyniojus matyti, kad tai lapelis su brūkšniniu kodu. Pareigūnas padeda lapelį ant stalo, parduotuvės apsaugos darbuotojas jį nufotografuoja savo turėtu mobiliuoju telefonu, kažkam paskambina. Vyras apsirengia kelnes ir užsideda batus. Vienas iš pareigūnų taip pat savo mobiliuoju telefonu nufotografuoja lapelį su brūkšniniu kodu. Į patalpą grįžta apsaugos darbuotojas, su savimi atsineša kelis lapus. Vienas iš pareigūnų atneštuose lapuose kažką rašo. Apsaugos darbuotojas išsitraukia mobilaus ryšio telefoną ir galimai suranda kažkieno telefono numerį. Pareigūnas ištraukia iš savo liemenės knygelę ir užsirašo tai, ką rodo apsaugos darbuotojas. Sulaikytas vyras yra surakinamas antrankiais. Pareigūnas nuo stalo surenka išimtus iš kelnių kišenių vyro daiktus, sudeda juos atgal, pasiima apsaugos darbuotojo atneštus bei pačio pareigūno pildytus lapus ir išveda vyrą iš patalpos. 10.13 vaizdo įrašo minutę ateina į patalpą iš pradžių su apsaugos darbuotoju buvęs vyras, pakelia baltą lapą, kuris gulėjo ant žemės. Paskaito, padeda ant stalo ir išeina (3 t., b. l. 128–129).

8.7. Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek aukščiau aptarti duomenys: liudytojų R. Š., A. V. bei J. V. G. parodymai, vaizdo medžiaga bei kiti rašytiniais duomenys, patvirtina, kad N. S. apgaule pasikėsino įgyti 639 eurų vertės svetimą turtą, tai yra siekdamas tyčia suklaidinti parduotuvės darbuotojus dėl prekės kainos bei apgaule pigiau įgyti svetimą turtą, prekybos salėje slapta sukeitė dulkių siurblio „Karcher SV7“, kurio kaina 639 Eur, brūkšninio kodo lipduką į kito, pigesnio dulkių siurblio „Karcher WD3“, kurio kaina 70,49 Eur, brūkšninio kodo lipduką ir pateikė prekę kasoje apmokėjimui, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tai pastebėjus kasininkei jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo N. S. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl N. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo N. S. skundo argumentas, jog priimant skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, ar jis būtų mokėjęs už prekę ne 70,49 Eur, o 639 Eur, jei už tokią kainą būtų pasiūlyta ją įsigyti, nes dalinės apžiūros metu pas jį buvo rasti ir paimta tik 72 Eur, kas patvirtina, jog nuteistasis N. S. neturėjo piniginių lėšų įsigyti prekę už jos tikrąją kainą.

9. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai N. S. pripažino kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltė yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Dėl skirtos bausmės dydžio

10. Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam skirta bausme, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neįvertino to, jog jis dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir galėjosi. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. S. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pažeidė šios nutarties 10 punkte nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į N. S. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, vieną apysunkį bei pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), taip pat į nuteistojo asmenybę – nedirbantis, Užimtumo tarnybos duomenimis darbo paieška nutraukta be teisės registruotis šešis mėnesius (4 t., b. l. 95), anksčiau teistas net penkis kartus, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (4 t., b. l. 34–43), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs tris nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis N. S. neišreiškė sutikimo dirbti viešuosius darbus, niekur nedirba, pajamų negauna. Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad N. S. už padarytus nusikaltimus, turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam N. S. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

10.2. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas bendrindamas paskirtas bausmes, skyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už N. S. padarytas nusikalstamas veikas, paskyręs bausmes, apylinkės teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje ir BK 64 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgęs į N. S. pavojingumą visuomenei, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, prie paskirtos griežčiausios bausmės, pridėjo iš esmės minimalias bausmių dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, vyrauja nusikaltimų nuosavybei nusikalstamas modelis. N. S. buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šios bausmių atlikimo formos jo elgesio nepakoregavo teigiama linkme. N. S., teistumui neišnykus ir neatlikus skirtos bausmės, vėl nusikalto, kas rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Įvertinus tiek aukščiau aptartą N. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo nuostatas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti N. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti N. S. bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu N. S. paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad N. S. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

10.4. Taip pat atmetami nuteistojo N. S. skundo argumentai dėl BK 64¹ straipsnio taikymo. Pažymima, kad pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi BK 64¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai yra atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (pagreitintą procesą ir baudžiamojo įsakymo priėmimą reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju neaktualios) bei asmuo prisipažįstą padaręs visas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju baudžiamoji byla negalėjo būti nagrinėjama ir pagrįstai nebuvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nuteistasis N. S. neigė padaręs vieną iš jam inkriminuojamų nusikaltimų. Taigi nebuvo ir nėra pagrindo N. S. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino jį kaltu padarius ir nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio padarymo jis kaltės nepripažino.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė