Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Audriaus Sadausko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko P. B. teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistajam V. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 178 str. 1 d., 159 str., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 180 str., 1 d., 302 str. 1 d., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 138 str., 2 d. 8 p., 135 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 159 str., 215 str., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., 8 p.,180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 129 str. 1 d., 178 str. 4 d., 302 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6,8 p.,159 str., 129 str., 2 d. 8 p., 178 str., 4 d., 181 str., 1 d., 253 str. 1 d. (viso 30 epizodų) ir nuteistas skiriant bausmes nuo 45 parų arešto iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1,2,3 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes ir 2004-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d. (viso 4 epizodai) skirtas bausmes subendrino ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

2. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko P. B. teikimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės V. A. pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

14. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

15. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

16. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad V. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2004 m. kovo 1 d.), tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Kaip minėta, privaloma įvertinti nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

17. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, o būtent – 2024 m. liepos 24 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-4350, matyti, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvavo 12 mėn. trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje. Nuteistojo adaptacijos procesas praėjo sėkmingai; priprato prie įstaigos laikymo sąlygų, susirado pažįstamų nuteistųjų, su kuriais ėjo į relaksacijos kambarį, sportuoti. Palaikė gerus santykius su tėvu (bendravimas laiškais). Administracijos atstovų atžvilgiu stengėsi būti mandagus, vengė konfliktinių situacijų. 2007 m. - 2024 m. dalyvavo įvairiose programose, konferencijose, visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvavo įvairiuose laisvalaikio užimtumo priemonėse bei reguliariai lankėsi susitikimuose su įstaigose apsilankančiais savanoriais, kunigais, dalyvaudavo Šv. Mišiose. Nuteistasis V. A. atlikinėdamas bausmę, 2013 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2022 m. IV ketv. dirba nenuolatinio pobūdžio darbą - tvarko kiemelius, surenka šiukšles. Pokalbio metu nurodo, kad dar prieš kelis metus tokio darbo būtų atsisakęs, šiai dienai neberūpi aplinkinių nuomonė ir noriai eina dirbti pagal įstaigos patvirtintą grafiką. Asmuo nėra įgijęs jokios kvalifikacijos, tačiau pastaruosius metus stebimos jo pastangos įgyti kompiuterinio projektavimo operatoriaus bei nekilnojamo turto brokerio profesijas: nuteistasis kreipėsi tiek įstaigoje į atsakingus darbuotojus, tiek į institucijas, tačiau šiuo metu tokių galimybių nėra (nėra sudarytų bendradarbiavimo sutarčių su mokymosi įstaigomis ir kt.). Nepaisant to, asmuo žingeidus ir pagal galimybes (naudodamasis ribota interneto prieiga) domisi naujausiomis aktualijomis (teisės aktų pakeitimais, analizuoja prieinamą informaciją apie rūpimas profesijas ir pan.). Šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, kuris siekia 60-90 Eur per mėnesį. 2023 m. spalio mėnesį nuteistasis vedė. Stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: jis stengiasi laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos (jau kuris laikas nėra oficialiai užfiksuotų drausmės pažeidimų), stengiasi pagarbiai bendrauti su administracija, problemas ar iškilusius sunkumus bando spręsti tinkamai, pirmiausia pokalbiu. Byloje nėra duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų ar alkoholio vartojimą. Asmuo reguliariai lankosi pas psichologus. Be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam buvo priteistos piniginės lėšos kaip neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų, be to, dalį sumos asmuo dengia antstoliui kitoje byloje. Lietuvos veiklių žmonių bendrija teigiamai atsiliepia apie nuteistojo asmenybę bei elgesio pokyčius įkalinimo įstaigoje.

18. Aukščiau aptartos aplinkybės nuteistąjį V. A. neabejotinai apibūdina teigiamai ir, svarstant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, vertintinos pozityviai, tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant šį klausimą, be kita ko, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ypač – pažanga mažinant tokią riziką (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema – nustatyta vidutinė. Matyti, kad 2020-07-15 nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika (nuteistasis vertinimo buvo atsisakęs, tad buvo atliktas dalinis vertinimas). Nuo 2021 m. atliekami pilni vertinimai: 2021-07-19, 2022-11-29 ir 2024-04-03 pakartotinių vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika buvo ir išlieka vidutinė. Šiuo metu pažanga ją mažinant nenustatyta, fiksuojami teigiami pokyčiai mąstymo ir elgesio srityje. Nors ir stebimos nuteistojo pastangos valdyti kriminogeninius veiksnius, tačiau akivaizdi pažanga šiuo metu nefiksuojama. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju nustatyti šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (statinis veiksnys); finansinės naudos siekimas nusikalstamu (neteisėtu) būdu; situacinis polinkis įtakoti ar būti įtakuojamu kitų bei vis dar išliekanti sąmoningumo stoka savo gyvenimo būdo atžvilgiu; mąstymo ir elgesio ypatumai (problemų sprendimų įgūdžių, pasekmių suvokimo ir kritinio mąstymo stoka bei tam tikrų situacijų vertinimo realistiškumo atotrūkis); visuomenės vertybių ir priimtinų elgesio normų nepaisymas.

19. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau, kaip matyti iš pateiktos išvados, didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti.

20. Teismui pateikta 2024 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo priteista virš 24000 Lt turtinei žalai ir gydymo išlaidų valstybinei ligonių kasai atlyginti (iš jų 2990 Lt suma priteista solidariai atlyginti su kitais asmenimis). 2024-03-27 Finansų skyriaus duomenimis, teisės pažeidėjas vykdomųjų dokumentų laikotarpiu nuo 2019-05-06 iki 2024-03-25 Finansų skyriuje neturėjo. Pats nuteistasis teigia, kad žalą patyrę asmenys nesikreipė į antstolius, kad žala būtų atlyginta. Teisės pažeidėjas pats bandė kreiptis į teismą, prokuratūrą su siekiu gauti kontaktus - atsiprašyti, atlyginti žalą, tačiau nepavyko to sužinoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės pažeidėjas ne kartą teistas už nusikalstamas veikas siekiant finansinės naudos. Bendraujant su nuteistuoju, buvo iškelta prielaida, kad jis nevengia jos gauti ir dabar (pvz., konsultuojant kitus nuteistuosius), tačiau oficialių tą patvirtinančių duomenų nėra. Pokalbio metu nuteistasis detalizuoti ir plėtoti šią temą vengia, užsimena, kad nieko blogo nedaro. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, kuris siekia 60-90 Eur per mėnesį. Nurodo, kad finansiškai taip pat remia žmona, tėvas, sesuo, draugai. Neslepia, kad be kitų paramos (artimųjų ir kitų asmenų) verstųsi sunkiai. Turimas lėšas išleidžia maistui, higienos priemonėms, pildosi skambinimosi sąskaitą, t. y. einamiems poreikiams. Santaupų neturi. Neigia bet kokius specifinius finansinius sunkumus (pvz., lošimas). Nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai šiai dienai reikalauja tęstinių intervencijų, neužtikrinta finansinė padėtis ir praeityje ne kartą dominavęs finansinės naudos siekimas neteisėtu būdu vis dar išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Be to, nuteistajam yra būdingas dvejopas situacinis socialinis vaidmuo (statusas) grupėse: jis siekia valdyti (kontroliuoti) situaciją ir geba parodyti savo pranašumą tam tikromis aplinkybėmis, ir tuo pačiu, pasikeitus aplinkai ir/ar atsidūrus įvairiais aspektais stipresnių asmenų kompanijoje (pvz., žinomų tvarkos drumstėjų), vis dar gali pasiduoti jų įtakai. Kalbant su nuteistuoju apie ateitį, matyti, kad jis turi daug planų ir siekių, kurie dažnai yra sunkiai įgyvendinami, nuteistasis ne visada pamatuoja rizikas ir įsivertina veiklas, kurios gali išprovokuoti jo paties silpnų charakterio bruožų pasireiškimą, todėl yra pagrindas manyti, kad situacinis polinkis įtakoti ar būti įtakuojamu kitų bei vis dar išliekanti sąmoningumo stoka savo gyvenimo būdo atžvilgiu gali skatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Be to, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje (2020 m.), nuteistasis buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą, kadangi, būdamas kameroje su kitu nuteistuoju, elgėsi agresyviai (padegė kameros duris, priešinosi pareigūnams). Po šio įvykio stebima nuteistojo pagerėjusi savikontrolė. Šiuo metu asmuo yra išbrauktas iš linkusiųjų užpulti įskaitos. 2022 m. spalio mėn. - 2023 m. sausio mėn. nuteistasis dalyvavo dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., kurios pagrindinis tikslas - skatinti pozityvius pokyčius mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės srityse. Psichologės pažymėta, kad nuteistasis dalyvavo visuose 10 užsiėmimuose. Grupėje nuteistasis bendravo motyvuotai, tačiau kalbos objektas dažnai nebuvo susijęs su nagrinėjama tema. Grupės veikla labiau buvo vertinama kaip pramoga, galimybė pabendrauti, pozityviai praleisti laiką, tačiau ne kaip priemonė asmeniniams pokyčiams. Įvertinus nuteistojo elgesį, galima teigti, kad asmuo grupiniuose užsiėmimuose jautėsi gana patogiai. Pateiktas užduotis atliko, tačiau į užimtumą visiškai neįsitraukė, jas dažnai atliko paviršutiniškai, o atlikęs aptarinėjo pasitelkdamas humorą, pritrūko rimties ir atsakingo požiūrio į grupės darbą. Asmeniniams pokyčiams tokio pobūdžio veikloje nebuvo motyvuotas. 2023 m. rugpjūčio mėn. - 2023 m. rugsėjo mėn. nuteistasis dalyvavo teoriniuose - praktiniuose mokymuose „Nesmurtinis bendravimas“, kurių pagrindinis tikslas - ugdomas gebėjimas gyventi, kai galima rinktis, matoma prasmė ir jaučiamas ryšys; užmegzti empatiškus santykius su savimi ir kitais, kad santykiai teiktų daugiau pasitenkinimo; dalytis ištekliais, kad visi galėtų gauti naudos. Psichologės pažymėta, kad nuteistasis dalyvavo visuose 6 užsiėmimuose. Asmeniui būdinga intraversija. Diskusijose dalyvavo retai, tačiau į pateiktus klausimus atsakė. Išsakydamas savo nuomonę ją apgalvodavo, dažnai pateikė pavyzdžių iš asmeninės patirties. Naujai gautą informaciją stengėsi įgyvendinti praktiškai. Nuteistasis reguliariai lankosi pas įstaigos psichologus. 2010 m. psichologo pažymėta, kad motyvacija lankymosi paviršutiniška. 2015 m. apibendrinant 15 val. konsultacijų ciklą psichologo apibendrintoje išvadoje pažymėtina, kad išreikštas poreikis valdyti situaciją, nuteistasis darantis įspūdį klausytojui, atvirai sakantis savo pojūčius, flirtuojantis, bandantis ribas. Emociškai nebrandus, stokojantis atsakomybės ir empatijos. Nuteistajam nepavykus įgyvendinti asmeninių planų, konsultacijų tęsti nesutiko. 2018 m. liepos mėn. psichologo pažymėta, kad nuteistasis nuosekliai dalyvauja psichologinėse konsultacijose, kurios orientuojamos į nuteistojo savo elgesio analizavimą bei motyvavimą pokyčiams. 2024-07-22 įstaigos psichologės pažymėta, kad nuteistojo elgesys ir išsakytos mintys demonstruoja grįžimą į pradinę stadiją. Stresinėse ir įtemptose situacijose, kuriose negali pasiekti užsibrėžtų tikslų, linkęs į kategoriškumą, būdingas keršto siekimas, silpnėja racionalus mąstymas, siaurėja savivokos ir situacijos įvertinimo laukas. Asmuo geba atpažinti problemas bei dirbti su savimi emocijų ir impulsų srityse, tačiau problemų sprendimų įgūdžių, pasekmių suvokimo ir buitinio mąstymo stoka bei tam tikrų situacijos vertinimo realistiškumo atotrūkis vis dar reikalauja tęstinių intervencijų ir visa tai gali skatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys.

21. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo 34 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (turėjo interneto modemus, telefonus, gadino įstaigos turtą, buvo užsibarikadavęs kameroje, turėjo savadarbį peilį, siautėjo su kitu nuteistuoju, pažeidinėjo dienotvarkę ir kt.). Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų (paskutinį kartą baustas 2020-03-20), vis dėlto pastebima, kad teisės pažeidėjas, esant galimybei (kai, jo manymu, tikėtina, kad niekas nesužinos ir nebus surašyti tarnybiniai pranešimai ir pan.), randa būdų „apeiti“ nustatytas taisykles (pvz., interviu metu neneigia dienotvarkės ir (ar) kitų pažeidimų). Padarytos nusikalstamos veikos, jų gausa bei pobūdis leidžia manyti, kad asmuo anksčiau nesiskaitė su visuomenėje vyraujančiomis normomis, savo veiksmais demonstravo įžūlumą, cinizmą bei nepagarbą aplinkiniams. Ankščiau yra teigęs, kad didžiausias visuomenės trūkumas - išankstinė nuomonė ir kai kurių asmenų (pvz., nuteistųjų) diskriminavimas. Sutinka, kad dėl savo elgesio buvo pagristai izoliuotas nuo visuomenės, stengiantis ją apsaugoti. Šiuo metu nuteistasis deklaruoja teigiamą požiūrį į visuomenę, jai priimtinas normas ir jų svarbą. Nors šiuo metu stebimi tam tikri teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje ir nuostatose, tačiau kartais vis dar pasireiškiantis delinkventinis elgesys sudaro pagrindą manyti, kad praeityje ilgą laiką dominavęs visuomenės vertybių ir priimtinų elgesio normų nepaisymas vis dar išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu.

22. Taigi, įvertinus V. A. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, teigti, kad nuteistojo pastangų jau pakanka paskirtai bausmei sušvelninti, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, kritiškai įvertinti socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, kad paleidžiamas į laisvę nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

23. Be kita ko, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad V. A. anksčiau teistas buvo ne kartą, padaryti nusikaltimai sunkėjo, jis negebėjo pasimokyti iš ankstesnių savo klaidų, paskirtos bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, o pastarieji nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sukėlė ir nepataisomas pasekmes – nužudyti net 3 žmonės. Šios aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors paminėtos aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat vertintinos.

Motyvuojamoji dalis

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat tie, kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nustatyti jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo požiūris į savo veiksmus, dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nors V. A. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, ir šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne bausme būtų per ankstyvas.

25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko P. B. teikimas dėl nuteistajam V. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko P. B. teikimo dėl nuteistajam V. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.