- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2-420-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02019-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ipek Trade“
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ipek Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1221-160/2016 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ipek Trade“ dėl jungtinės veiklos teisinių santykių pripažinimo ir sukurtos nuosavybės (pelno) dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ipek Trade“ nuo 2014-01-01 yra susiklostę jungtinės veiklos santykiai, be to, prašė tarp ieškovės ir atsakovės 2014-11-28 sudarytą sutartį pripažinti jungtinės veiklos sutartimi ir priteisti ieškovei iš atsakovės jai tenkančią jungtinės veiklos pelno dalį – 62 095,57 Eur.
Be to, ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą (pinigines lėšas ar nekilnojamąjį turtą) ieškinio reikalavimų ribose – 62 095,57 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nutarė areštuoti atsakovei UAB „Ipek Trade“ nuosavybės teise priklausantį 62 095,57 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
Šalies argumentai
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, teismas, įvertinęs UAB „Ipek Trade“ 2014 m. balanso duomenis ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, sprendė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei finansine prasme yra didelis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Ipek Trade“ nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsitikino ieškinio tikėtinu pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia reikalavimą pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2014 m. sausio 1 d. susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, taip pat reikalauja pripažinti tarp šalių 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytą paskolos sutartį jungtinės veiklos sutartimi bei priteisti iš atsakovės jai tenkančią jungtinės veiklos pelno dalį. Preliminariai įvertinęs minėtus ieškinio reikalavimus, pirmos instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad įvertinus paskolos sutarties ir jungtinės veiklos sutarties specifiką, mažai tikėtina, kad į bylą bus pateikti duomenys ir įrodymai, patvirtinantys, jog jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp šalių buvo įforminti paskolos sutartimi. Taip pat preliminariai susipažinęs su į bylą pateikta paskolos sutartimi, teismas turėjo nustatyti, kad paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, todėl ieškovės teiginiai neva atsakovė vengia vykdyti savo prievolę yra nepagrįsti. Be to, ieškinio reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Konstatavus, jog ieškinys prima facie yra nepagrįstas, aplinkybės dėl atsakovės finansinės padėties tampa nereikšmingos.
2. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, visiškai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinių atsakovei. Dėl pritaikyto turto arešto būtų suvaržyta atsakovės ūkinė – komercinė veikla, atsakovė negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, investuoti į naujus projektus ir pan., dėl ko atsakovė patirtų neproporcingų nuostolių, kurių ieškovė negalėtų atlyginti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati teismo prašė ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti.
3. Pirmos instancijos teismas, vertindamas atsakovės 2014 metų balanso duomenis, suklydo, nurodęs, kad 2014 metais atsakovė įsipareigojimai viršijo turtą. Tokia pirmos instancijos teismo išvada neatitinka tiesos, kadangi iš 2014 m. įmonės balanso matyti kad įmonės turtas iš viso sudarė 537 330 Eur, o įsipareigojimai – 440 493 Eur. Ši klaida galėjo sąlygoti ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovės atskiruoju skundu argumentus:
1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Atsakovės pateikti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi gilintis į ginčo esmę ir nustatinėti tarp šalių susiklosčiusius santykius.
2. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis, lyginant ją su pareikšto reikalavimo suma, nėra gera, atitinkamai nepažeidė ir ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Nors atsakovė atskirajame skunde ir tvirtina, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų ir investuoti į naujus projektus, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Kaip minėta, apeliantė kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1221-160/2016, teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi ši civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Įsiteisėjus minėtai nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo panaikintos ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. LITEKO duomenimis, minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis įsiteisėjo 2016-03-03. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, bylą nutraukus, nebeteko savo teisinės reikšmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebetikslinga būtų svarstyti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bet kuriuo atveju apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nebesukeltų jokių realių teisinių pasekmių ginčo šalims.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad šiame procese nebeliko nagrinėjimo dalyko (objekto), todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės UAB „Ipek Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės UAB „Ipek Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1221-160/2016.