Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas (duomenys neskelbtini), pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises, nesumokėdamas 7826,77 Eur skolos valstybės biudžetui ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. pripažino padaręs pažeidimą ir nurodė, jog 2015 gruodžio 31 d. iš darbo išėjo apie 12-13 darbuotojų, su jais reikėjo atsiskaityti, įmonei trūko pinigų, buvo areštuotos įmonės banko sąskaitos, todėl jis pats pasiskolino pinigų ir įnešė į įmonės kasą 4617,42 Eur grynais, po to iš karto išmokėjo visiems darbuotojams atlyginimus. Į kasą buvo įnešęs tiek, kiek reikėjo išmokėti darbuotojams atlyginimus, atsiskaitė su visais darbuotojais. Įmonė toliau vykdė veiklą, jam reikėjo pasiskolintus pinigus grąžinti. Jei būtų žinojęs įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumą, būtų taip nesielgęs. Dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jis kreipėsi 2016-03-03, buvo paskirtas bankroto administratorius, kuriam jis perdavė visus įmonės dokumentus, 2016-04-28 jis buvo atleistas iš darbo. Prašo neskirti administracinės nuobaudos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė L. M. nurodė, jog M. M. įnešdamas pinigus į įmonės kasą suteikė įmonei paskolą, pinigais galėjo disponuoti jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini), todėl pinigai galėjo būti panaudojami tik pagal įstatymais nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra prievolės informuoti apie priimtus įstatymus arba jų pakeitimus. Ūkio subjektams, vykdantiems veiklą, privalu susipažinti su galiojančiais įstatymais. Buhalterinės apskaitos įstatymas reglamentuoja, kad už buhalterinę apskaitą atsakingas ūkio subjekto vadovas, nepriklausomai nuo to, kas įmonėje atlieka ūkines arba finansines operacijas. M. M. administracinę atsakomybę švelnina tai, jog jis paskolino įmonei savo pinigus ir stengėsi atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Prašo M. M. už padarytą pažeidimą skirti administracinę nuobaudą, dėl nuobaudos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02-12 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) 2016-01-26 balanso duomenimis, operatyvaus patikrinimo išrašymo dienai, valstybės biudžetui skolinga 7826,77 Eur, iš jų 6061,26 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 311,16 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1443,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 11,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Pagal AB DNB banke (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, likutis 2015-12-28 – 1640,29 Eur, laikotarpiu nuo 2015-12-28 iki 2016-01-26 bendrovės gautos pajamos iš komercinės veiklos – 3405,01 Eur, išlaidos sudarė 3611,25 Eur, iš jų: soc. draudimo įmokų įsiskolinimas – 871,29 Eur, valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos – 2683,71 Eur, AB DNB banko mokesčiai – 56,25 Eur. Pagal pateiktus kasos apskaitos žiniaraščius likutis kasoje 2015-12-28 pradžioje buvo 34,36 Eur, laikotarpiu nuo 2015-12-28 iki 2016-01-26 bendrovė gavo – 12095,89 Eur pajamų, iš jų: komercinės veiklos pajamos per kasos aparatus – 7478,47 Eur, kasos papildymas pagal kasos pajamų orderį VPP Nr. (duomenys neskelbtini) iš atskaitingo asmens direktoriaus M. M. – 4617,42 Eur darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti; išlaidas sudarė – 10438,00 Eur, iš jų: darbuotojų darbo užmokesčiui – 6088,07 Eur, grąžinta dalis asmeninio įnašo – 4350,00 Eur atskaitingam asmeniui M. M. pagal kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės vadovui ir vieninteliam akcininkui. Tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-26 iki 2016-02-11 įmonė sumokėjo 72,48 Eur pagal valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Per laikotarpį nuo 2015-12-28 iki 2016-01-26 bendrovės išlaidos grynais ir per banko sąskaitas sudarė: darbo užmokesčio išmokėjimas, mokėjimai SODRAI, asmeninio įnašo grąžinimas bendrovės vadovui, banko mokesčiai (b. l. 4-6).

(duomenys neskelbtini) kasos knygoje užfiksuota, jog 2015-12-31 kasos papildymas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atskaitingo asmens direktoriaus M. M. – 4617,42 Eur, 2015-12-31 išmokėtas darbuotojams darbo užmokestis (b. l. 9-10).

DNB banko sąskaitos išraše užfiksuotos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos operacijos (b. l. 11-20)

(duomenys neskelbtini) 2015-12-31 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kasos papildymas iš atskaitingo asmens direktoriaus M. M. – 4617,42 Eur (b. l. 21).

(duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog atskaitingam asmeniui M. M. grąžinta dalis asmeninio įnašo – 4350,00 Eur (b. l. 22-25).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; ar kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) iš E. S. lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos, administruojančios E. S. lėšas; 7) kiti kreditoriai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2016-01-26 skola valstybės biudžetui buvo 7826,77 Eur. Valstybės biudžeto administratorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ji yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. M. M. būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdydamas atsiskaitymus, įmonei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, grynuosius pinigus, t. y. 4350,00 Eur, grąžino 2015-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) jo 2016-01-08 įneštas lėšas pagal kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. M. būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius pažeidė trečios mokėjimų eilės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. M. anksčiau būtų buvęs baustas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalyje. M. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalį.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą nuobauda gali būti skiriama.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog M. M. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą. M. M. nežinodamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą stengėsi mokėti įsiskolinimus visiems kreditoriams, kad nors ir pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitė su įmonės darbuotojais. M. M. neginčijo nustatytų aplinkybių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo ir apgailestavo dėl susidariusios situacijos, kas leidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra jokių duomenų apie tai, kad M. M. anksčiau būtų baustas už analogiškus ar kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, šiuo metu nedirba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-1774-795/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.