Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-2515-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
2A-2515-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11292-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
UAB „Kogra-Cad“
Ieškovas
V. S.
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2515-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11292-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus

sekretoriaujant S.Rimavičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovui S. R. P., vertėjai O.Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kogra-Cad“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui UAB „Kogra-Cad“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, prašė priteisti išeitinę išmoką už tris mėnesius, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslindama reikalavimus ieškovė prašė panaikinti visas jai skirtas drausmines nuobaudas (1 t., b.l. 1-5, 170). Nurodė, jog nuo 2007-02-01 dirbo UAB „Kogra-Cad“. 2007 metais ieškovė tapo nėsčia. 2008-02-04 pateikė prašymą UAB „Kogra-Cad“ direktoriui išleisti kasmetinių atostogų, tačiau šis be aiškios priežasties atostogų nesuteikė. Darbdaviui nereaguojant į ieškovės prašymus suteikti kasmetines atostogas, ieškovė 2008-03-03 buvo priversta išeiti tikslinių kasmetinių atostogų, kurių metu darbdavys skyrė ieškovei tris nuobaudas - griežtus papeikimus. Todėl ieškovė buvo priversta ginti savo teises teisme, kuris drausmines nuobaudas panaikino. Po tikslinių atostogų ieškovei 2010-05-05 grįžus į darbą darbdavio elgesys nepasikeitė, tapo dar labiau piktybiškas ir neteisėtas. UAB „Kogra-Cad“ direktorius teikė ieškovei įvairiausius įmonės vidinius dokumentus, reikalavo pasirašyti apie susipažinimą, tačiau neleido su jais susipažinti, pasidaryti kopijas. Darbdavys be teisėto pagrindo reikalavo, kad ieškovė sutiktų dėl darbo užmokesčio jai sumažinimo. Atsakovas nereagavo į ieškovės 2010-05-07 prašymą suteikti kasmetines atostogas, dėl ko jai teko kreiptis Valstybinę darbo inspekciją. 2010-05-12 tarp ieškovės ir UAB „Kogra-Cad“ direktoriaus kilo fizinis konfliktas dėl reikalavimo ieškovei pasiaiškinti apie padarytą darbo drausmės pažeidimą, dėl ko ieškovė kreipėsi į policiją bei tapo laikinai nedarbinga. 2010-05-19 ieškovei grįžus į darbą po laikino nedarbingumo darbdavys atsisakė priimti nedarbingumo pažymėjimą, o po pietų pranešė, kad ieškovė iš viso yra atleidžiama iš darbo. Tik iš 2010-05-28 Valstybinės darbo inspekcijos rašto ieškovė sužinojo, kad ji yra atleidžiama už aštuonias drausmines nuobaudas, kurias ieškovė laiko neteisėtomis, nes jos buvo skirtos pažeidžiant įstatymus bei nustatytą tvarką. Ieškovės teigimu, jai drausminės nuobaudos buvo skirtos ne už darbo drausmės pažeidimus, bet už aktyvų savo teisių gynimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. UAB „Kogra-Cad“ direktoriaus įsakymais skirtas V. S. drausmines nuobaudas - 2010-05-12 įsakymu Nr. 153 skirtą pastabą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 156 skirtą pastabą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 157 skirtą papeikimą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 158 skirtą pastabą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 159 skirtą papeikimą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 160 skirtą papeikimą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 161 skirtą papeikimą, 2010-05-19 įsakymu Nr. 162 skirtą papeikimą, panaikino. UAB „Kogra-Cad“ direktoriaus 2010-05-19 įsakymu Nr. 163 skirtą programinės įrangos specialistei V. S. drausminę nuobaudą – V. S. atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. panaikino atleidimą pripažįstant neteisėtu. V. S. darbo sutartį su UAB „Kogra-Cad“ laikė nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos. Priteisė ieškovei V. S. iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ 9 538,08 Lt išeitinę išmoką, 38 872,18 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką - iš viso 48 410,26 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 3 179,36 Lt V. S. priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ į valstybės biudžetą 1 452 Lt žyminio mokesčio ir 25 Lt pašto išlaidų.

Teismas vertindamas ieškovei skirtas drausmines nuobaudas sprendė, kad jos neatitinka jų skyrimo nustatytos tvarkos, o taip pat ir protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. Konstatavo, kad atsakovas pirmą nuobaudą ieškovei skyrė 2010-05-12, o 2010-05-19, t.y. per vieną dieną – 8 drausmines nuobaudas, tarp jų atleidimą iš darbo. Teismo nuomone, atsakovas galėjo svarstyti klausimą dėl vienos drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo, bet ne dėl aštuonių. Nėra aišku kokiais kriterijais atsakovas vieniems, atsakovo kvalifikuotais kaip pažeidimai, ieškovės veiksmams pritaikė švelnesnes (pastabas), kitiems griežtesnes (papeikimus) drausmines nuobaudas. Patys pažeidimai, jų objektyvioji pusė taip pat nėra pakankamai aiškūs. Teismas iš dalies pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad ieškovė turėjo teisę nesutikti su atskiromis vidaus darbo tvarkos taisyklių ar pareiginės instrukcijos nuostatomis. Todėl ieškovės atsisakymą pasirašyti minėtus dokumentus nelaikė darbo drausmės pažeidimu nes, ne trumpą laiką tęsiantis šalių konfliktiniams santykiams ir darbdaviui nesudarant reikiamų sąlygų darbuotojui išnagrinėti vidaus dokumentus, reglamentuojančius darbo įmonėje tvarką, darbuotojo teises ir pareigas, negalima pripažinti darbuotojo kaltės dėl siekio ginti savo teises. Nelaikė, kad atsakovo pateikti nurodymai bei aktai pilnai patvirtina juose užfiksuotas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad aštuonias nuobaudas atsakovas ieškovei skyrė tą pačią dieną – 2010-05-19 po to, kai ieškovė 2010-05-13 – 2010-05-18 laikotarpiu buvo laikinai nedarbinga, o nedarbingumo priežastis, ieškovės teigimu, buvo 2010-05-12 įvykęs konfliktas su UAB „Kogra-Cad“ direktoriumi bei jo žmona, dėl ko ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovas pateikė eilę įsakymų, reikalavimų, aktų siekdamas įrodyti, kad ieškovė neišlaikė privalomų kvalifikacinių egzaminų, nepravedė arba pravedė netinkamai eilės programinės įrangos mokymo kursų. Daugelyje jų nėra ieškovės patvirtinimo apie tai, kad ji su tais nurodymais susipažinusi, todėl visas abejones apie tai, ar visi darbdavio nurodymai V. S. buvo žinomi, teismas vertino ieškovės naudai. Teismas atsižvelgė į kai kuriuos atsakovo įsakymų, nurodymų neatitikimus, pvz. UAB „Kogra-Cad“ direktoriaus 2010-05-06 įsakymo Nr. 137 skirtingas turinys, t.y. to, kurį pateikė atsakovas ir to, ką pavyko nufotografuoti ieškovei. UAB „Kogra-Cad“ direktoriaus 2010-05-05 įsakymu Nr. 136 ir 2010-05-07 įsakymu Nr. 147 ieškovė įpareigota pravesti tomis pačiomis dienomis, tuo pačiu laiku skirtingus kursus arba nurodymai dubliuojasi. Tai leidžia teigti, kad atsakovas derino kai kuriuos nurodymus taip, kad bet kokiu atveju galėtų konstatuoti ieškovės pažeidimą. Be to, nustatydamas ieškovei pareigą pravesti mokymo kursus kitame mieste (Utenoje) atsakovas turėjo laikytis DK 220 str. 3 d. reikalavimo ir turinčią iki trejų metų vaiką ieškovę į tarnybinę komandiruotę siųsti tik jos sutikimu, o tokio sutikimo ieškovė nedavė. Teismas sprendė, kad pats pažeidęs įstatymo reikalavimą darbdavys (atsakovas) negalėjo ieškovei skirti nuobaudos už pažeidimą, kuris nėra įrodytas (2010-05-19 įsakymas Nr. 158). Dėl atsakovo nurodytų galimų ieškovės pažeidimų dėl kvalifikacinių egzaminų laikymo teismas sprendė, kad darbdavys nesudarė pakankamų sąlygų ieškovei juos išlaikyti, be to iš karto reikalavo vesti kursus pagal pakankamai intensyvų grafiką. Teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktą 2010-05-17 elektroninį laišką iš Autodesk, kuriame teigiama, jog ieškovės duomenys pašalinti iš ATC dėstytojų Kogra sąrašo 2008 m. ir ieškovė neturi teisės vesti ATC kursų, o įtraukti ieškovę į duomenų bazę galima tik tuomet, jei atitinkamas ATC skyrius išsiųs pranešimą Autodesk. Ieškovė po ilgalaikių tikslinių atostogų UAB „Kogra-Cad“ dirbo tik 7 dienas, todėl atsakovo intensyvius veiksmus skiriant ieškovei užduotis, įvertinus šalių seniai susiklosčiusius konfliktinius santykius, teismas vertino kaip darbdavio norą nustatyti bet kokį ieškovės pažeidimą bei ją atleisti už darbo drausmės pažeidimus. Atsakovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad ieškovė neteisėtai siekė gauti iš UAB „Kogra-Cad“ konfidencialią informaciją ir ją perduoti atsakovo konkurentams, teismas vertino kaip neparemtą įrodymais (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, kad skirdamas drausmines nuobaudas ieškovei atsakovas tinkamai neišsprendė jos padarytų pažeidimų faktų bei kaltės nustatymo klausimų (DK 234 str.), nes nesudaręs tinkamų sąlygų susipažinti su darbuotojo teisėmis bei pareigomis, galimai naujomis funkcijomis, atnaujintomis programomis, be teisėto pakankamo pagrindo siekė konstatuoti ieškovės darbo drausmės pažeidimus. Todėl be pagrindo atsakovas taikė ieškovei drausminę atsakomybę (DK 236 str.). Atsakovas neatsižvelgė, kad teismas buvo panaikinęs ieškovei anksčiau skirtas nuobaudas, o naujos nuobaudos skirtos nei tinkamai nustačius pažeidimų faktus, nei tinkamai išsprendus nuobaudų parinkimo klausimus (DK 238, 239 str.). Aštuonių drausminių nuobaudų skyrimas ieškovei per vieną dieną neabejotinai pažeidžia protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus. Todėl atsakovo skirtos ieškovei drausminės nuobaudos naikintinos teigiant, kad darbdavys, esant šalių konfliktiniams santykiams pritaikė ieškovei neproporcingą nuobaudą - atleidimą iš darbo prieš tai pažeidęs kitų drausminių nuobaudų taikymo sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Kogra-Cad“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir atmesti V. S. ieškinį. Nurodo, kad atsakovas nepažeidė DK numatytų drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, visos drausminės nuobaudos ieškovei buvo skirtos, vadovaujantis DK straipsniais: 234, 236, 237 str. 1 p., 238, 239, 240 str. 1, 3 p., 241 str. 1 p. DK tik numato drausminių nuobaudų tipus, o kokią nuobaudą skirti sprendžia darbdavys, atsižvelgdamas į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir kitas aplinkybes. Todėl teismo argumentai, jog nėra aišku kokiais kriterijais atsakovas ieškovės veiksmams pritaikė skirtingo griežtumo drausmines nuobaudas yra nepagrįsti. Teismas nusprendė, jog neleistina skirti aštuonias drausmines nuobaudas per vieną dieną. DK nereglamentuoja drausminių nuobaudų, skiriamų darbuotojui, limito konkrečiu laikotarpiu (per dieną, per savaitę, per mėnesį ir t.t.). Vienintelė sąlyga, skiriant drausminę nuobaudą yra tai, kad ji negali būti paskirta vėliau kaip mėnuo nuo pažeidimo padarymo momento. Visos drausminės nuobaudos ieškovei buvo skiriamos už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ir prisilaikant DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos: vadovaujantis DK 240 str. l p., prieš skiriant drausmines nuobaudas ieškovei buvo įteikti raštiški reikalavimai raštu pateikti paaiškinimus dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. Ieškovė buvo supažindinama su visais darbdavio reikalavimais, tačiau ignoravo juos ir nepasirašydavo. Dėl to reikalavimai ieškovei buvo perskaitomi garsiai ir sudaromi tai patvirtinantys aktai, kuriuos pasirašydavo visi firmos darbuotojai. Be to, tai, kad ieškovė buvo supažindama su dokumentais, patvirtina byloje esantys įrodymai - audio įrašas ir fotonuotraukos. Atsakovas ne kartą bylos nagrinėjimo metu yra pareiškęs, kad ieškovė pateikė į bylą suklastotus dokumentus - neteisėtai padarytą ir sumontuotą audio įrašą ir kompiuterinėmis priemonėmis sumontuotą įsakymo nuotrauką. Atsakovas pateikė neginčijamus šios falsifikacijos įrodymus ir prašė teismo, vadovaujantis CPK 184 str., atskira nutartimi įvertinti ieškovės pateiktus įrodymus ir išbraukti juos iš nagrinėjamų bylos įrodymų, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos atsakovo prašymus. Teismo posėdyje teisėjas pareiškė, kad ekspertizės paskyrimas užtęstų ir taip jau pradelstą bylos nagrinėjimą, o ginčytini dokumentai nebus pagrindu, priimant teismo sprendimą. Ieškovės pateikta suklastota įsakymo kopija teismo posėdyje nebuvo pagarsinta ir nagrinėjama, dėl jos nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, ir atsakovas laikė, kad teismas šiuo dokumentu, kaip įrodymu nesivadovavo. Teismo sprendimo priėmimas, remiantis dokumento, nenagrinėto teismo posėdyje, pagrindu pažeidžia CPK 250 str. ir 263 str. 2 p. Teismas neišnagrinėjo nei vienos iš atsakovo įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų aplinkybių, tik pažymėjo, kad aštuonios nuobaudos paskirtos vieną dieną. Nutartyje paminėdamas atsakovo įsakymą Nr. 158 dėl paskirtos nuobaudos už seminaro „Autodesk programinės įrangos produktų, skirtų statybinei industrijai, pristatymas“ nepravedimą, teismas tai įvardijo kaip ieškovės pareigą pravesti mokymo kursus kitame mieste, t.y. teismas nesigilino į atsakovo nurodymų esmę ir paviršutiniškai susipažino su dokumentais. Byla buvo išnagrinėta iš esmės dviejuose posėdžiuose, kurių metu buvo tik perklausomas ieškovės pateiktas audio įrašas. Kiti bylos dokumentai iš esmės nebuvo nagrinėjami ir dėl jų nebuvo daromi paaiškinimai.

Ieškovė V. S. atsileipimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliantas nepateikė jokių svarių argumentų, leidžiančių suabejoti teismo padarytų išvadų teisingumu, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl 2010-05-12 įsakymu Nr. 153 paskirtos drausminės nuobaudos

Ši nuobauda buvo skirta ieškovei už atsisakymą pasirašyti įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles ir programinės įrangos specialisto pareiginę instrukciją, ir teismo sprendimu ši nuobauda panaikinta argumentuojant tuo, kad darbuotoja nesutiko su atskiromis vidaus darbo tvarkos ir pareiginės instrukcijos nuostatomis, todėl toks atsisakymas nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, dėl ko toks darbuotojo atsisakymas vykdyti nurodymą - pasirašyti dokumentus turėjo būti įvertintas kaip darbo drausmės pažeidimas. Atsakovo nuomone, darbuotojo atsisakymas pasirašyti jam siūlomas dokumentus, yra darbo drausmės pažeidimas, tačiau atsakovas nenurodo vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatos, kuri reikalautų iš darbuotojų pasirašyti visus jiems pateikiamus dokumentus besąlygiškai, nors ir nesutinkant su jų turiniu. Darbuotojo atsisakymas pasirašyti vidaus darbo tvarkos taisykles bei pareigybinę instrukciją , neatleidžia jo nuo pareigos laikytis šių taisyklių, nes darbuotojas sudaroma su juo darbo sutartimi jau įsipareigoja paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, todėl atsakovas galėjo reikalauti iš darbuotojo nustatytų vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymosi bei pareiginės instrukcijos vykdymo, ir nesant darbuotojo parašų po jų tekstu. Nepagrįstas, darbdavio nuomone, atsisakymas pasirašyti, gali būti įformintas atsisakymo pasirašyti aktu, siekiant turėti darbdaviui įrodymą, kad darbuotojui buvo žinoma jam skirta pareiginė instrukcija. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovė pas atsakovą buvo priimta į darbą 2007-02-01 ( b.l.6, t. I), o siūloma jai pasirašyti pareiginę instrukciją tik 2010 m. gegužės mėn., leidžia daryti išvadą, kad darbuotojui buvo žinomos jo atliekamos funkcijos, už tai jis gaudavo darbo užmokestį, o būtinumas pasirašyti po kelių metų darbo pareiginę sutartį, turėjo būti darbdavio įrodytas. Jam nepateikus duomenų, kad nepasirašytas pareiginės instrukcijos, būtų trukdęs reikalauti iš darbuotojos darbo funkcijų vykdymo, pripažintina, kad ši nuobauda buvo panaikinta pagrįstai.

Dėl 2010-05-19 įsakymais Nr. 157, 158, 159, 160, 161, 162 skirtų nuobaudų

DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta teisė darbdaviui atleisti darbuotoją, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam buvo taikytos drausminės nuobaudos, sudarant galimybę darbuotojui pakeisti savo elgesį po pirmosios nuobaudos taikymo, t.y. anksčiau taikytai nuobaudai galiojant, darbuotojui nesiliaujant pažeidinėti darbo drausmės ar nesirūpinant tinkamu pareigų atlikimu. Taigi, pripažinus, kad 2010-05-12 drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, 2010-05-19 dieną paskirtosios nuobaudos negalėjo būti pagrindu atleisti ieškovę iš darbo, nes jos buvo skiriamos nesudarant galimybės pakeisti darbuotojui savo požiūrį į darbą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė neišlaikė privalomų kvalifikacinių egzaminų, nepravedė ar pravedė netinkamai eilę programinės įrangos mokymo kursų, todėl jai buvo skiriamos drausimės nuobaudos. Tai, kad ieškovė galimai prarado kvalifikaciją ir, grįžusi po nedarbingumo, nebegalėjo vykdyti programinės įrangos specialisto pareigų, negalėjo būti pagrindu nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnį, t.y. be įspėjimo. DK 129 straipsnio 1 dalis numato teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, jei yra svarbios priežastys, o tokiomis priežastimis ir yra aplinkybės, susijusios su darbuotojo kvalifikacija ( DK 129 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, kad darbdavys reikalavo, jog ieškovė išlaikytų privalomus kvalifikacinius egzaminus, leidžia daryti išvadą, kad jos kvalifikacija buvo netinkama tęsti programinės įrangos specialisto darbą. Per protingą nustatytą terminą darbuotojui nepasiekus reikiamos kvalifikacijos, jis galėjo būti įspėtas dėl atleidimo ( DK 130 straipsnis) ir atleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau kvalifikacinio egzamino neišlaikymas, o galimai to pasekoje nesugebėjimas ieškovės atlikti darbo funkcijas pagal pareigas, negalėjo būti pagrindu traukti drausminėn atsakomybėn ieškovę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2010-05-06 atsakovo įsakymą Nr. 142( b.l.55. t. I) , kaip pažeidžiantį ieškovės, turinčios iki trejų metų vaiką, teises, t.y. DK 220 straipsnio 3 dalies nuostatą siųsti į komandiruotę tokius darbuotojus tik su jų pačių sutikimu. Tai, kad buvimo komandiruotėje laikas buvo numatytas viena darbo diena, neleidžia daryti išvados, kad tai nebuvo komandiruotė darbuotojui.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio padarytos ne ieškovės pateikto audio įrašo pagrindu, todėl netikslinga byloje tenkinti atsakovo atstovo prašymą ir skirti audio įrašo klastojimo ekspertizę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas šalims procesinius dokumentus ( b. l. 119, t. II ).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ 12,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius