Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

dalyvaujant A. B.,

atstovui adv. padėjėjui J. K.,

išnagrinėjusi A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) sk. vadovu, 1 kartą bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2011 m. spalio 16 d., 21.17 val., Vilniaus rajono Avižienių kaimo Sudervės gatvėje, būdamas neblaivus (1,57 promilės), vairavo L. B. priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: A. B. paaiškinimu pažeidimo padarymo metu ir teisme, kad tėvo vardu registruotą automobilį vairavo išgėręs, nes „buvo priverstas“ taip daryti, kadangi jo gyvenamoje gatvėje nuo 6 val. ryto vyksta remonto darbai, todėl norėdami ryte išvažiuoti, gyventojai turi automobilius statyti ne kiemuose, o ant pagrindinio kelio. Jis sekmadienį apie tai pamiršęs išgėrė, po kurio laiko prisiminė ir nuvežęs išmesti šiukšles norėjo perstatyti automobilį į kitą gatvę, bet nuvažiavus apie 150 m buvo sustabdytas pareigūnų. Dėl padarytos klaidos labai gailisi ir prašo neatimti teisės vairuoti; A. B. atstovo adv. padėjėjo J. K. paaiškinimu, kad jo atstovaujamasis vairavo ir buvo patikrintas alkoholio matuokliu, nepraėjus nuo alkoholinių gėrimų vartojimo 20 min., todėl jam nustatytas girtumo laipsnis gali būti klaidingas. Kadangi jo atstovaujamojo elgesys nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o teisė vairuoti reikalinga atliekant darbines pareigas ir dėl šeimyninių aplinkybių, prašo neatimti teisės vairuoti; administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, blaivumo patikrinimo duomenimis ir patikros sertifikatu bei pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kurie patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius patikrinimui automobilį ir bendraujant su jį vairavusiu A. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o patikrinus blaivumą buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,57 promilės). Vairuotojas su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad vairavo gėręs iš vakaro ir dėl to gailėjosi. Buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o automobilis, jam sutinkant, perduotas D. D..

Ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu A. B. vairavo transporto priemonę neblaivus.

A. B. ir jo atstovo gynybinė pozicija, kad vairuoti neblaivus „buvo priverstas“ aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. esant būtinumui, paneigta byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktais įrodymais. Teismas pripažįsta, kad susidariusioje situacijoje neblaiviam A. B. vairuoti automobilį jokio būtinumo nebuvo. Jis pats nurodė, kad remonto darbai gatvėje prie namų pradedami vykdyti tik nuo 6 val. ryto. Taigi nuo 21.10 val. vakaro, kai buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, iki kitos dienos 6 val. ryto, jis galėjo išsimiegoti ir išsiblaivęs saugiai perstatyti automobilį į kitą vietą, jei tai buvo būtina. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris padarytas siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešąjai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jei šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala ATPK 17 str.).Taigi tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, būtinos tam tikros sąlygos, t. y. turi grėsti reali žala straipsnyje nurodytiems interesams, pavojus turi būti realus, akivaizdus ir jo neturi būti galima pašalinti kitais būdais, o tik padarant žalą teisės saugomiems interesams, ir padarytoji žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, šių aplinkybių nebuvo, nes joks realus ir akivaizdus pavojus niekam negrėsė, o vairavimą neblaiviam teismas pripažįsta ne mažesne, o priešingai didesne blogybe, negu ne vietoje stovintis ir net kam nors laikiną kliūtį galėjęs sudaryti automobilis.

Taip pat, byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu t. y. 2011 m. spalio 16 d., 21.17 val., vairuotojo A. B. patikrinimas buvo atliktas nedelsiant nustačius pažeidimą ir nepažeidžiant Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 6.3 p., nustatytos tvarkos. Patikrinimo metu pats vairuotojas pareigūnams nurodė, kad vairavo „iš vakaro išgėręs“ ir sutiko iš karto pasitikrinti blaivumą. Tai sudarė pareigūnams pagrįstą pagrindą manyti, kad nuo alkoholio vartojimo iki patikros buvo praėję daugiau nei 15 minučių ir atlikti patikrinimą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju A. B. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, net atsižvelgus į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 1.7 promilės) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pripažintina, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo ne tik leistiną 0,4 promilių normą, bet ir 1,51 promilių normą, patvirtinančią vidutinį neblaivumo laipsnį.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o ją sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam 2010-11-19 pagal ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris dirba ir atlikdamas pareigas „turi daug važinėti darbo reikalais“, darbovietės vadovo ir VŠĮ Neįgaliųjų ugdymo ir lavinimo centro charakterizuojamas teigiamai (b.l. 14-16, 23-26), į jo šeimos ir turtinę padėtį, t. y. kad turi du lopšelį –darželį Vilniuje lankančius mažamečius vaikus ir padeda iš dalies darbingam tėvui (b.l. 17-19, 22), turi turtinių įsipareigojimų (b.l. 27-38), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ir atestuotas pagal asmenų, iš kurių atimta teisė vairuoti mokymo programą (b.l. 21), 1 kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtina minimali, sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikui.

Įvertinus visų nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma pripažintina, kad jokių ypatingų išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų vairavimą esant daugiau nei vidutiniai neblaiviam, pažeidimo padarymo metu nebuvo. Visos virš nurodytos aplinkybės, kurios yra labai svarbios pažeidėjui, jam buvo žinomos pažeidimo metu ir nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3, p. 149-363). Jas turėjo įvertinti pats atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas pažeidimą, o teismas į jas atsižvelgęs skiria minimalią bausmę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir per pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų susijusių su nuobaudos vykdymu, nes taip nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Todėl pripažintina, kad proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai skiriant minimalią nuobaudą pažeisti nebus, o taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato kodeksas už padarytą pažeidimą, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1) vadovaujantis ATPK 330 str.1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2 bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 57841. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį ir kiekvieną mėnesį pateikti ar atsiųsti Vilniaus rajono apylinkės teismui (Vilnius, Kalvarijų g. 28).