Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Irenai Karosaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių V. J. pratęsimo, kuriuo prašoma V. J. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Teikime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 245 straipsnyje, būnant nepakaltinamu, buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2016 m. liepos 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. spalio 16 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi pratęstas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą. 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis pratęsti priverčiamosios medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo paties paciento V. J. apskųsta. 2020 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi skundas buvo atmestas ir palikta galioti 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis.

V. J. psichikos liga serga nuo vaikystės – jam nustatyta nediferencijuotos šizofrenijos diagnozė. Pacientas nuo 1978 metų iki 1985 metų 5 kartus gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (tada jam buvo diagnozuota vaikų šizofrenija). Paskutinį kartą teismo sprendimu šioje ligoninėje gydytas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini), nes gyventi savarankiškai nesugeba. Nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. nustatytas darbingumas 40 procentų (asmuo yra iš dalies darbingas). V. J. nuolat stebimas VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, psichologės socialinės darbuotojos ir slaugytojos, skiriamas palaikomasis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais.

Prie teikimo pridėtoje viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. rugpjūčio 4 d. V. J. psichinės būklės vertinimo išvadoje Nr. 542 nurodytos aplinkybės jau paminėtos teikime. Taip pat išvadoje nurodyta, kad pacientas iš 2 vaikų šeimos, baigęs mokykloje 11 klasių. Jo tėvai ir brolis mirę. Tėvas sirgo psichikos liga. Asmuo buvo kaltinamas sistemingai bauginęs sugyventinę ir mažametę dukrą bei jas mušdavęs būdamas neblaivus. V. J. visapusiškai tikslios orientacijos laike, vietoje ir savyje. Kontaktas formalus, prasmingas, emocijos blankios, hipomimiškas, pasyvus, kiek pažemintos nuotaikos. Uždarokas, nelinkęs bendrauti, mąstymas stokoja nuoseklumo, svarstymai – logikos. Kryptingai klausiamas suvokimo sutrikimų neišsako, dėmesį sukaupia, gana ramus, paslaugus, itin religingas, siaurų interesų. (duomenys neskelbtini) adaptavosi greitai, patenkintas gyvenimu šiuose namuose. Jam svarbu rami aplinka. Neinformavęs personalo neišeina už globos namų ribų. Socialinis supratingumas menkas. Sutrikusi socialinė adaptacija visuomenėje. Pajėgus susitvarkyti kambarį, pasirūpinti asmenine higiena ir pan., tačiau iniciatyvos nerodo. Sprendimus geba priimti tik jam reikalingose situacijose. Trūksta socialinio gyvenimo įgūdžių. Jaučia atsakomybę tik dėl savo asmeninių daiktų. Savo piniginėmis lėšomis disponuoja savarankiškai. Turi dukrą, savanoriškai jai padeda finansiškai. Aktyviai bendrauja su artimaisiais ir draugais telefonu. Dalyvauja socialinio užimtumo veikloje, vyksta į išvykas. Frustuojančiose situacijose elgesys neprognozuojamas. Paskirtus vaistus išgeria personalo priežiūroje, nes mano esantis sveikas, bet sutinka susileisti. Nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei. Agresijos ir smurto protrūkių nepastebėta, pavojingumo lygis neišreikštas: nepavojingas nei sau, nei visuomenei. Pranešimų dėl administracinių nusižengimų ar pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. Psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, ji išlieka stabili. V. J. nėra pasveikęs. Asmeniui reikalinga kito asmens pagalba, priežiūra ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Irena Karosaitė teismo posėdžio metu teikimą siūlė tenkinti ir V. J. pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Kadangi jo sveikatos būklė nepasikeitė, išlieka tokia pati, paskirtus vaistus vartoja personalo priežiūroje, skiriamas palaikomasis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais. Jis mano, kad yra sveikas. Jeigu nebūtų priežiūros, kontrolės, jis savarankiškai gyventi nesugebėtų, vaistų nevartotų, gali būti pavojingas sau ir kitiems. V. J. nėra pasveikęs, jo psichikos būklė stabili yra tik dėl vaistų vartojimo. Serga šizofrenija, kuria sirgs visą gyvenimą. Liga dabar remisijoje, palaikoma vaistais. Be vaistų jis galėtų gyventi, bet jo elgesys, emocijos ir bendravimas su aplinkiniais ryškiai pasikeistų.

V. J. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš teikimo dokumentų bei atstovės paaiškinimų matyti, jog V. J. serga progresuojančiu psichikos sutrikimu – šizofrenija. Sutrikimas yra negrįžtamo pobūdžio, nustatytas darbingumo lygis 40 procentų, gyvena (duomenys neskelbtini), nes vienas gyventi visuomenėje nesugebėtų. V. J. skiriamas palaikomasis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais, kuris stabilizuoja jo psichinę būklę. Asmuo nėra pasveikęs, nekritiškas savo psichinei būsenai. Galėtų nutraukti palaikomąjį gydymą ir atsižvelgiant į tai, kad liga yra negrįžtamo pobūdžio, progresuojanti, jo sveikatos būklė gali pablogėti ir jis gali tapti pavojingas sau ir aplinkiniams. Teikimas yra pagrįstas, todėl siūlo pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pagrindų dėl kurių būtų galima nepratęsti tolesnio priverstinio ambulatorinio stebėjimo V. J., todėl siūlo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų V. J. psichinės būklės vertinimo išvados ir (duomenys neskelbtini) socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, kaip padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 245 straipsnyje, būnant nepakaltinamu, buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis buvo pratęsta, o 2016 m. liepos 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Paskutinį kartą medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis V. J. buvo pratęsta Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartimi.

Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. psichinė sveikata nesikeičia, jo būklė nepagerėjo, psichikos liga – nediferencijuota šizofrenija jis serga nuo vaikystės, jis nenori gerti vaistų, nes mano esantis sveikas, nesavarankiškas, socialiai blogai adaptuotas, be kitų pagalbos gyventi nesugebėtų, reikalinga kito asmens priežiūra ir kontrolė. Ir nors agresijos ir smurto protrūkių nepastebėta, pavojingumo lygis neišreikštas: nepavojingas nei sau, nei visuomenei, tačiau V. J. nekritiškas savo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, jam tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – tęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešoji įstaiga Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės V. J. pratęsimo tenkinti.

Pratęsti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti V. J. priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J. reikalingumo.

Nutarties nuorašus išsiųsti V. J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją) ir nukentėjusiajai D. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.