Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-256-370/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-30
Bylos Nr.: e2A-256-370/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00094-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-256-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00094-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1532-324/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ pradiniu ieškiniu teismo prašė iš atsakovės UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro priteisti 195 318,43 Eur skolos, 3 350,97 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių sudarytos Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties (toliau ir sutartis) priedo 2.1 punktą atsakovė sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo perduoti ieškovei atliekų vežėjų, turinčių sutartis su atsakove, atvežamas Marijampolės regione susidariusias atliekas tam, kad jos būtų išrūšiuotos, atskiriant perdirbimui ar kitam panaudojimui tinkamas atliekas (įskaitant antrines žaliavas), ir sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą eksploatavimo sutarties kainą, o ieškovė įsipareigojo perimtus iš atsakovės MBA įrenginius valdyti ir prižiūrėti šioje sutartyje nustatyta tvarka bei juos eksploatuoti. Ieškovė pažymėjo, kad pagal sutarties priedo 10.2 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 24,18 Eur (83,49 Lt) (su PVM) eksploatavimo paslaugų mokestį už 1 t ieškovei perduotų atliekų. MBA įrenginių eksploatacija buvo pradėta vykdyti nuo 2016 m. birželio mėnesio. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių atsakovė tinkamai ir laiku vykdė atsiskaitymus pagal sutartį, tačiau už 2017 m. liepos mėn. buvo atsiskaityta pavėluotai, o ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros už 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesius (2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RCŠ00000038, 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RCŠ00000053) atsakovės nebuvo apmokėtos (suma – 178 914,39 Eur).

3. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė indeksuoti eksploatavimo paslaugų kainą, nors eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimo kriterijus buvo tiesiogiai įtvirtintas sutartyje (10.3.8 punktas), o poreikis indeksuoti kainą atsirado dėl pasikeitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamo minimalaus darbo užmokesčio dydžio.

Šalies argumentai

4. Ieškovė paaiškino, kad ji motyvuotais prašymais (2017 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d.) kreipėsi į atsakovę dėl eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimo pagal sutartyje numatytas taisykles, pateikė jai sutarties šalių protokolo dėl sutarties pakeitimo projektą (sutarties priedo 10.6 punktas), tačiau atsakovė jo nepasirašė, nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus duomenis, nesusijusius su sutartyje apibrėžta paslaugų kainos indeksavimo tvarka, nesilaikė sutarties priedo 10.5 punkto reikalavimų, kuriuose numatyta atsakovės pareiga pateikti pagrįstus rašytinius nesutikimo su kainos indeksavimu paaiškinimus. Be to, atsakovė be pagrindo neapmokėjo ieškovei jos papildomai 2017 m. rugsėjo 29 d išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RCM00000054, suma 16 404,04 Eur (su PVM), už 2017 m. rugsėjį ieškovės suteiktų paslaugų kainos padidėjimą, ją indeksavus.

5. 2018 m. vasario 19 d. atsakovei sumokėjus dalį skolos ir delspinigių, ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės priteisti 20 265,45 Eur sumą (16 404,04 Eur skolos, 3 861,41 Eur delspinigių, skaičiuotinų pagal sutarties priedo 10.9, 14.3 punktus) bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Šalies argumentai

6. Atsakovė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kildina reikalavimą iš PVM sąskaitos faktūros, kuri susijusi su eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimu. Paaiškino, kad sutarties priedo 10.3.5–10.6 punktuose nurodyta procedūra, kada ir kaip įforminamas eksploatavimo paslaugų kainos pasikeitimas. Sutartyje nėra numatyta galimybė vienašališkai pakeisti eksploatavimo paslaugų kainą, kaip šiuo atveju padarė ieškovė. Savo ruožtu atsakovė tinkamai įvykdė sutarties priedo 10.5 punkte jai, kaip užsakovei, nustatytą įpareigojimą, atsisakant duoti sutikimą dėl eksploatavimo kainos indeksavimo (keitimo), pateikti pagrįstus rašytinius nesutikimo motyvus. Atsakovės teigimu, ieškovė neatsižvelgė į sutarties 10.6 punktą, kuriame nurodyta, kad eksploatavimo paslaugų kainos pasikeitimas patvirtinamas protokolu, kurį pasirašo abi sutarties šalys ir kuris tampa neatsiejama šios sutarties dalimi. Toks protokolas pasirašytas nebuvo, todėl laikytina, kad sutarties 10.2 punktas nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė neturi teisės vienašališkai pakeisti eksploatavimo paslaugų kainą ir reikalauti apmokėti papildomą sąskaitą faktūrą bei delspinigius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisė 3 539,9 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 384,6 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė ieškovės argumentus dėl jos teisės indeksuoti eksploatavimo paslaugų kainą abiem sutarties šalims nepasirašius sutarties 10.6 punkte numatyto protokolo.

9. Teismo vertinimu, teisę vienašališkai indeksuoti eksploatavimo paslaugų kainą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsniu ieškovė nepagrįstai kildina iš atsakovės atsisakymo (neveikimo esant sutartyje nurodytai sąlygai) pasirašyti paslaugų kainos pasikeitimą įtvirtinantį protokolą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių sutarties dalykas yra ieškovės įsipareigojimas atsakovei už sutarties kainą tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šią sutartį ir atsakovės įsipareigojimas sumokėti sutartą kainą ieškovei, kurią atsakovė, teismo vertinimu, iš esmės vykdė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad šalių ginčas yra kilęs dėl sutarties kainos, todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės neveikimą CK 6.206 straipsnio aspektu.

10. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad šalių ginčas dėl sutartinės kainos indeksavimo turėjo būti sprendžiamas tik sutarties pakeitimo būdu – abipusiu susitarimu pagal sutarties 10.6 punktą ar teismine tvarka.

11. Teismo vertinimu, sutarties šalys, priešingai nei teigė ieškovė, sutarties priedo 10.5, 10.6 punktuose aiškiai susitarė, kad paslaugų kaina gali būti indeksuojama (keičiama) tik gavus išankstinį rašytinį atsakovės sutikimą, kuris įtvirtinamas abiejų šalių pasirašytu protokolu (CK 1.5 straipsnis, 6.189 straipsnis), todėl nėra pagrindo jų aiškinti ieškovės naudai. Tokiu būdu šalys susitarė, kad sutarties kaina gali būti keičiama tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą patvirtina ir sutarties priedo 2.4 punktas, kuriame numatyta šalių teisė sudaryti atitinkamą šios sutarties pakeitimą, kuris turi būti sudarytas raštu.

12. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė nepateikė pagrįsto rašytinio atsisakymo indeksuoti paslaugų kainą pagal sutarties priedo 10.5 punkto reikalavimą ir tai sudarė pagrindą ieškovei sutartį pakeisti vienašališkai. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė, reaguodama į ieškovės 2017 m. gegužės 19 d. raštą, kuriame ieškovė eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimo poreikį grindė minimalaus darbo užmokesčio 31 proc. dydžio pokyčiu nuo sutarties sudarymo, prašė ieškovės paslaugų kainos indeksavimui pagrįsti pateikti informaciją (dokumentus), nurodant pareigas ir mokėtą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį apie MBA įrenginyje dirbančių asmenų darbo užmokesčio pokytį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., o atsisakymą patvirtinti ieškovės pateiktą protokolą, pažymint, kad tokio atsisakymo ieškovė neginčijo, būtent ir lėmė minėtų duomenų nepateikimas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nurodė konkrečius argumentus, dėl kurių ji nesutiko indeksuoti paslaugų kainos, todėl ieškovė neteisėtai vienašališkai pakeitė sutartimi sulygtą paslaugų kainą ir išrašė papildomą 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054, o jos atsakovei neapmokėjus – nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės teismui pateikti darbo užmokesčio sąnaudų duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad darbo užmokesčio pokytis būtų atitikęs minimalaus darbo užmokesčio pokytį.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovei manant, jog atsakovė netinkamai aiškina sutarties nuostatas ir (ar) nepagrįstai atsisako indeksuoti paslaugų kainą, ji turėjo teisę inicijuoti sutarties pakeitimo procedūrą teisme (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). Tokių aplinkybių teismas nenustatė.

14. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės baigiamųjų kalbų metu pateikto prašymo peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir pakeisti ieškinio pagrindu esančią sutartį, pažymėjo, kad tam nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo (CK 265 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas pažymėjo, kad šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog sutartis 2018 m. kovo 13 d. nutraukta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis šios sutarties nuostatomis, teismas sprendė, kad materialiųjų ir procesinių normų nustatyta tvarka pateiktas prašymas pakeisti jos sąlygas galėtų būti svarstomas tik sutarties galiojimo metu.

15. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija reikalavimo dėl nesumokėtų delspinigių, paskaičiuotų už neindeksuotą paslaugų kainą, pagal šias sąskaitas faktūras: 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000042, suma 58,97 Eur; 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCŠ00000038, suma 1747,57 Eur ir 407,77 Eur; 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCŠ00000053, suma 981,92 Eur ir 343,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė esant pagrindui ieškovei iš atsakovės priteisti 3 539,9 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, sutarties 10.9, 14.3 punktai, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad neprivalėdama mokėti indeksuotos kainos dalies, atsakovė neprivalo mokėti ir delspinigių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NEG Recycling“ teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas dėl 16 404,04 Eur skolos pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054 (toliau – ir ginčo sąskaita faktūra) bei 196,84 Eur delspinigių priteisimo, taip pat sprendimo dalį, kuria priteista 384,6 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl jų priimti naują sprendimą – ieškovei iš atsakovės priteisti 16 404,04 Eur skolos, 196,84 Eur delspinigių, 1 713,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teismo taip pat prašo priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius pagal ginčo sąskaitą faktūrą negali būti tenkinamas dėl to, kad kainos indeksavimui buvo būtinas sutarties pakeitimas, pasirašytas abiejų šalių, o atsakovei nesutikus pasirašyti kainos indeksavimo protokolo, ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo:

16.1.1. Šalys, 2013 m. pasirašydamos sutartį, neturėjo tikslo sutarties kainos sieti su subjektyviomis aplinkybėmis ar šalių valia. Pagal sutarties priedo nuostatas, paslaugų teikimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į egzistavusias ekonomines sąlygas (sutarties priedo 10.1–10.3.4 punktai) ir turėjo būti indeksuojama abiejų šalių pasirašomu protokolu, pasikeitus objektyvioms, Sutarties 10.3.5.1–10.3.5.3 punktuose numatytoms aplinkybėms (elektros kainoms, minimaliam darbo užmokesčiui, vartotojų kainų lygiui).

16.1.2. Kainos indeksavimas nėra laikomas sutarties pakeitimu, o protokolas, kuriuo įforminamas paslaugos kainos perskaičiavimas, pats savaime nesukelia šalims teisių ir pareigų. Tokią išvadą leidžia daryti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2010). Todėl atsakovės nepasirašytas protokolas nėra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį dėl prašomos priteisti indeksuotos paslaugų kainos dalies.

16.1.3. Esant pagrindui spręsti, kad sutarties kainos indeksavimas nėra laikomas sutarties pakeitimu, taip pat nepagrįsta laikytina ir teismo išvada, kad ieškovė vienašališkai pakeitė sutartį atsakovei išrašydama sąskaitą už indeksuotą paslaugų kainos dalį.

16.1.4. Sutarties nuostatų aiškinimas, jog atsisakymas pasirašyti protokolą iš esmės reiškia ir sutarties kainos indeksavimo atsisakymą, nepaisant to, kad egzistuoja sutartyje numatytos objektyvios kainos indeksavimo sąlygos, yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, nes tokiu atveju atsakovė visada ras priežasčių nepasirašyti protokolo.

16.1.5. Sutarties tekstas nėra vienareikšmis, todėl prioritetas turi būti teikiamas sąžiningam, logiškam ir šalių susitarimą atitinkančiam sutarties aiškinimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sutarties tekstą rengė atsakovė, visi sutarties teksto neaiškumai turi būti vertinami jos nenaudai.

16.2. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad kainos indeksavimas yra sutarties pakeitimas, pirmosios instancijos teismas turėjo (galėjo) ginčą išspręsti ieškovės naudai:

16.2.1. Atsakovė argumentą, kad sutarties priede aptarta paslaugų kaina galėjo būti indeksuojama tik sutarties keitimo būdu, nurodė tik teismo posėdžio metu, todėl ieškovė, gindamasi nuo šios atsakovės pozicijos, posėdyje ir pateikė prašymą peržengti ieškinio ribas, ir, nustačius poreikį, sutartį pakeisti, įforminant paslaugų kainos indeksavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimų ribos būtų peržengtos ieškovės prašymu, o ne teismo iniciatyva, todėl nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis, juo labiau, kad toks ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą, o jo išsprendimui nėra būtini nauji byloje neištirti faktai ir aplinkybės.

16.2.2. Teismas galėjo ir privalėjo įvertinti, ar sutartyje numatytos kainos indeksavimo sąlygos egzistuoja, ar ieškovė įgyvendino išankstinę sutarties keitimo procedūrą ir, ar atsakovė pažeidė sutartį atsisakydama paslaugų kainą indeksuoti. Byloje esantys įrodymai neabejotinai leido spręsti, ar sutartis gali būti keičiama, jei toks tarpinis veiksmas priteisiant skolą ir delspinigius iš atsakovės yra reikalingas.

16.2.3. Teismas, nepasiūlydamas ieškovei papildyti ieškinio reikalavimų, pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą.

16.2.4. Teismo atsisakymas keisti sutartį, nors ieškovė buvo byloje pareiškusi tokį reikalavimą, vertintinas kaip formalus atsisakymas ginčą spręsti iš esmės.

16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenų dėl faktinio ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio pokyčio nepateikimas atsakovei buvo pakankama priežastis atsakovei atsisakyti pasirašyti protokolą dėl paslaugų kainos indeksavimo:

16.3.1. Atsakovės prašyti duomenys apie ieškovės darbuotojų vidutinius atlyginimus 2016–2017 m. nėra susiję su paslaugų kainų indeksavimu, numatytu sutartyje, kurioje jis buvo siejamas su minimaliu darbo užmokesčiu, o ne vidutiniu ieškovės darbo užmokesčiu (sutarties priedo 10.3.8 punktas). Tai patvirtina ir aplinkybė, kad 2013 m. (sutarties sudarymo metu) ieškovė darbuotojų (išskyrus direktorių) neturėjo, todėl vidutinio jų užmokesčio dydžio nebuvo įmanoma įvertinti.

16.3.2. Kaina buvo indeksuojama pirmą kartą po sutarties sudarymo, todėl atsakovė nepagrįstai ieškovės prašė duomenų apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį 2016–2017 m. laikotarpiu, o ne 2013–2017 m. laikotarpiu.

16.3.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad faktinis darbo užmokesčio pokytis 2013–2017 m. sudaro beveik 300 proc. (nuo 290 Lt iki 850 Lt).

16.3.4. Sutartyje nebuvo nuostatų nei dėl ieškovės pareigos pateikti duomenis apie darbuotojų užmokestį, nei dėl tokių duomenų reikšmės paslaugų kainos indeksavimui, todėl nėra aišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas vertino ieškovės į bylą pateiktas pažymas apie vidutinį darbuotojo atlyginimą 2016–2017 m., kaip nustatė, koks faktinis darbo užmokesčio pasikeitimas būtų lėmęs kainos indeksavimą, o koks pokytis yra per mažas.

16.4. Teismas nepagrįstai ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų proporciją (ir sumą) skaičiavo nuo patikslinto reikalavimo tenkinimo sumos, o ne nuo pradinio ieškinio reikalavimo sumos. Ieškinys buvo patikslintas dėl atsakovės dalies reikalavimo patenkinimo nelaukiant teismo sprendimo.

16.5. Pradinio ir patikslinto ieškinio parengimui ieškovė patyrė 1 121,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo priteisti ieškovei 92 proc. šios sumos (1 031,95 Eur).

16.6. Be to, teismas neįvertino, kad likusios ieškovės prašytos priteisti išlaidos (681,84 Eur) buvo patirtos dėl netinkamų atsakovės procesinių veiksmų – 2018 m. gegužės 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikto prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, dėl kurio šis posėdis buvo atidėtas, atsiliepimo į tokį prašymą, kuris teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas, rengimą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo visą šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras teismo prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Apeliantės nurodoma teismų praktika, kuria grindžiamas skundo argumentas, jog sutarties kainos indeksavimas nelaikytinas sutarties pakeitimu, vadovautis nėra pagrindo dėl skirtingų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija).

17.2. Apeliantės argumento, neva kainos pakeitimas nelaikytinas sutarties pakeitimu, nepagrįstumą patvirtina ir sutarties 10.5 punktas, kuriame įtvirtinta, kad sutarties 10.2 punkte nustatyta eksploatavimo paslaugų kaina gali būti indeksuojama (keičiama) tik gavus išankstinį rašytinį užsakovės susitikimą.

17.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad šalių ginčas dėl sutartinės kainos indeksavimo turėjo būti sprendžiamas tik sutarties pakeitimo būdu – abipusiu susitarimu pagal sutarties 10.6 punktą ar teismine tvarka. Sutarties pakeitimo galimybę šalys įtvirtino joje numatytomis sąlygomis (sutarties priedo 2.4 punktas).

17.4. Nesutiktina, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

17.5. Nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad teismas galėjo pakeisti sutartį, jeigu tokia būtinybė būtų nustatyta.

17.6. Teismo išvada, kad minimalaus darbo užmokesčio padidėjimas neturėjo įtakos ieškovės faktinių sąnaudų padidėjimui, kurios lemtų eksploatavimo paslaugų kainos keitimo būtinumą, teisėta ir pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus dėl darbo užmokesčio sąnaudų.

Atsiliepimas

17.7. Atsakovei nurodžius konkrečius argumentus, kurių pagrindu ji nesutiko indeksuoti paslaugų kainos, ieškovė, pažeisdama sutarties priedo 10.6, 2.4 punktus, neteisėtai vienašališkai pakeitė sutartimi sulygtą paslaugų kainą ir išrašė ginčo sąskaitą faktūrą, nors pati teismo posėdyje pripažino, kad sutartyje nenumatyta šalies teisė vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas.

17.8. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovės prašymo peržengti ieškinio reikalavimus ir pakeisti sutartį nepagrįstumo. Ieškovei manant, kad atsakovė netinkamai aiškina sutarties nuostatas ir nepagrįstai atsisako indeksuoti paslaugų kainą, ji turėjo teisę inicijuoti sutarties pakeitimo procedūrą teisme.

17.9. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal ieškovės UAB „NEG Recycling“ ir atsakovės UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro 2013 m. sudarytos Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 2013 m. spalio 9 d. priedą, kuriuo užsakovė (UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras) įsipareigojo perduoti operatorei (UAB „NEG Recycling“) atliekų vežėjų, turinčių sutartis su užsakove (atsakove), atvežamas Marijampolės regione susidariusias atliekas, turint tikslą jas išrūšiuoti, atskiriant perdirbimui ir kitam panaudojimui tinkamas atliekas (įskaitant antrines žaliavas), mokėdama sutartyje nustatytą eksploatavimo paslaugų kainą (69 Lt be PVM arba 83,49 Lt su PVM už 1 toną operatorei (ieškovei) perduotų atliekų pagal sutarties priedo 10.2 punktą), o operatorė (ieškovė) įsipareigojo perimtus iš užsakovės (atsakovės) MBA įrenginius valdyti ir prižiūrėti sutartyje nustatyta tvarka ir juos eksploatuoti (sutarties priedo 2.1 punktas). Pagal sutarties priedo 10.3 punktą įkainio už vieną toną sudėtinės dalys yra šios: energetiniai kaštai, darbo užmokestis, administraciniai kaštai, kt. mokesčiai.

20. Ieškovė 2018 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCŠ00000038 (suma su PVM – 97 087,44 Eur), 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCŠ00000053 (suma su PVM – 81 826,95 Eur), 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054 (suma su PVM – 16 404,04 Eur), kurios išrašytos sutarties priedo pagrindu, bei 3 350,97 Eur delspinigių priteisimo. Pagal bylos duomenis, po ieškinio pareiškimo atsakovė 2018 m. vasario 19 d. iš dalies atsiskaitė su ieškove (sumokėjo 179 280,06 Eur), tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu apmokėti 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054, kuri išrašyta ieškovei atlikus sutarties priede šalių sulygtos kainos už eksploatavimo paslaugas indeksavimą. Atsakovės teigimu, ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai indeksuoti sutarties priedo 10.2 punkte nustatytos kainos, todėl jai nekyla pareiga ieškovei sumokėti 16 404,04 Eur ir delspinigių, skaičiuotinų nuo šios sumos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė tokią atsakovės poziciją ir skundžiamu sprendimu tik iš dalies tenkino ieškovės 2018 m. kovo 8 d. patikslinto ieškinio (ieškinio patikslinimas atliktas atsakovei iš dalies atsiskaičius su ieškove, sumokant 179 280,06 Eur sumą, be kita ko ir skolą pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCŠ00000038 bei 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCŠ00000053) reikalavimą iš atsakovės ieškovei priteisdamas 3 539,9 Eur delspinigių, tačiau netenkindamas ieškovės reikalavimo iš atsakovės priteisti 16 404,04 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054 ir nuo šios sumos ieškovės paskaičiuotus 321,51 Eur dydžio delspinigius.

21. Ieškovei nesutinkant su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus visa apimtimi), nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo ribas, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingam bylos išnagrinėjimui aktualus šalių sudarytos sutarties priedo nuostatų, susijusių su eksploatavimo paslaugų kaina, jos indeksavimo atvejais (kriterijais) ir tvarka, aiškinimas ir taikymas ginčo situacijoje.

23. Sutarties priedo 10.3.5.1–10.3.5.3 punktuose šalys susitarė dėl eksploatavimo paslaugų kainos (įkainio) sudėtinių dalių, kurios gali būti perskaičiuojamos ne anksčiau, nei po 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo (10.3.5 punktas): 1) MBA įrenginių eksploatavimui naudojamų energetinių išteklių kaštai, kurie perskaičiuojami dėl elektros energijos kainų lygio pokyčio (sutarties priedo 10.3.5.1 punktas); 2) darbo užmokesčio kaštai, kurie perskaičiuojami dėl teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pokyčio (10.3.5.2 punktas); operatorės vidiniai administraciniai kaštai, kurie gali būti perskaičiuojami remiantis vartotojų kainų lygio pokyčiu (10.3.5.3 punktas). Sutarties 10.3.8 punkte, kuriuo nagrinėjamu atveju rėmėsi ieškovė, inicijuodama sutarties priede nustatytos kainos indeksavimą (padidinimą), įtvirtinta, kad minimalaus darbo užmokesčio dydžio pokytis įvertinamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais patvirtintu minimaliu darbo užmokesčio dydžiu. Jei eksploatavimo paslaugų kainos sudedamosios dalys nėra tikslinamos dėl mažesnio kainų lygio ar minimalaus darbo užmokesčio pokyčio, pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams atitinkamas pokytis yra vertinamas laikotarpiu nuo vėliausio kainos sudedamųjų dalių keitimo, o jei tokio nebuvo – nuo sutarties sudarymo.

24. Be to, sutarties priede šalys sulygo ir 10.2 punkte nustatytos eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimo tvarką, pagal kurią ji gali būti indeksuojama (keičiama) tik gavus išankstinį rašytinį užsakovės (atsakovės) sutikimą, pažymint, kad atsisakymas duoti sutikimą dėl eksploatavimo kainos indeksavimo (keitimo) turi būti motyvuotas (sutarties priedo 10.5 punktas). Eksploatavimo paslaugų kainos pakeitimas patvirtinamas protokolu, kurį pasirašo abi sutarties šalys ir kuris tampa neatsiejama šios sutarties dalimi (sutarties priedo 10.6 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias sutartines nuostatas, sprendė, kad sutarties priedo 10.2 punkte šalių sulygta eksploatavimo paslaugų kaina negali būti indeksuojama kitu būdu, nei nustatyta sutarties priedo 10.6 punkte, t. y. šalims nepasirašius protokolo ir (ar) ieškovei nesikreipus į teismą dėl sutarties nuostatų pakeitimo, todėl atsakovei motyvuotai atsisakius indeksuoti sutarties kainą, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai (nesant šalių susitarimo ar teismo sprendimo) nustatyti didesnę eksploatavimo paslaugų kainą ir, remiantis tuo, reikalauti atsakovės apmokėti 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RCM00000054. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo pozicija.

26. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi sutarties priedo nuostatomis (10.3.5, 10.3.8 punktai) 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2017/05/19_2 kreipėsi į atsakovę dėl eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimo, nurodydama skaičiavimus dėl minimalios mėnesio algos, elektros energijos kainos, kuro kainos, vartotojų kainų indekso (administraciniams kaštams bei mokesčiams, rinkliavoms apskaičiuoti) pokyčių 2013–2016 metais. Taip pat ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti jos 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengtą protokolą, kuriuo, atsižvelgiant į atitinkamas sutarčių nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintus minimalios mėnesinės algos dydžius ir jų pokyčius, siekė atlikti sutarties priedo 10.3.2 bei 10.2 punktų pakeitimus, padidinant sutarties priede nustatytą eksploatavimo paslaugų kainą bei darbo užmokesčio, kaip sudėtinės kainos dalies, įkainį, įvertinus MMA pokytį. Atsakovei 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštais atsisakius eksploatavimo paslaugų kainai taikyti indeksavimą ir, atitinkamai, patvirtinti (pasirašyti) protokolą bei apmokėti sąskaitą Nr. RCM00000054 (2017 m. spalio 30 d. atsakovė nurodė grąžinanti neapmokėtą sąskaitą dėl vienašališko kainos indeksavimo taikymo), ir ieškovei, remiantis šiomis aplinkybėmis, kreipusis į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nepagrįstai ginčo situacijoje suabsoliutino duomenų apie sutarties nuostatų pakeitimą šalių susitarimu ar teismo tvarka nebuvimo faktą. Tai, kad sutarties šalys buvo sulygusios eksploatavimo paslaugų kainą indeksuoti sudarant (pasirašant) protokolą, nereiškia, kad nustačius, jog pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes egzistavo sutartinis pagrindas indeksuoti eksploatavimo paslaugų kainą ieškovės įrodinėta tvarka, o atsakovė nepagrįstai atsisakė tai padaryti, ieškovei negalėtų būti priteista skola pagal ginčo sąskaitą faktūrą.

28. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų tarp šalių kilusiam ginčui tinkamai išspręsti.

29. Remiantis šioje nutartyje nurodytomis ginčui aktualiomis sutarčių nuostatomis (žr. į šios nutarties 23–24 punktus) bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. į šios nutarties 27 punktą) teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės veiksmai, kuriais buvo siekiama indeksuoti sutartyje sulygtą eksploatavimo paslaugų kainą, būtų buvę atlikti nesilaikant šalių sulygtos procedūros (ieškovė siekė gauti atsakovės rašytinį sutikimą, kaip tai numatyta sutarties 10.5 punkte bei eksploatavimo paslaugų kainos pakeitimą įtvirtinti šalių sudarytu rašytiniu protokolu pagal sutarties 10.6 punktą; į atsakovę kreipėsi išlaikiusi sutarties 10.3.5 punkte nurodytą 12 mėn. terminą nuo sutarties sudarymo) ir (ar) neatitiktų joje įtvirtintų kainos indeksavimo kriterijų (ieškovė atsiradusį poreikį taikyti sutartyje numatytą indeksavimą iš esmės grindė padidėjusiu minimaliu darbo užmokesčio dydžiu, vadovaudamasi 10.3.8 punktu).

30. Tačiau analogiškos išvados dėl tinkamo sutartinių nuostatų indeksavimo laikymosi nėra pagrindo daryti atsakovės atžvilgiu, t. y. priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų atsakovės atsisakymų indeksuoti kainą turinį, nesutinka, kad juose nurodyti argumentai gali būti laikomi kaip atitinkantys sutarties priedo 10.5 punkte atsakovei priskirtą pareigą nurodyti pagrįstus rašytinius nesutikimo indeksuoti (keisti) eksploatavimo paslaugų kainą motyvus ir, jais remiantis, atsisakyti taikyti eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimą, grindžiamą objektyviu sutartyje įtvirtintu kriterijumi – MMA pokyčiu. Pažymėtina, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte nurodydama ieškovei pateikti papildomus duomenis (informaciją) apie Marijampolės mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginyje dirbančių asmenų darbo užmokesčio pokytį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., tokios pozicijos negrindė jokiomis sutartinėmis nuostatomis, nenurodė, dėl kokių priežasčių nesutinka taikyti minimalaus mėnesinio atlygio kriterijaus, kai sutarties priedo 10.3.8 punkte įtvirtintas šio kriterijaus vertinimo pokytis, o jo apskaičiavimui šalių sutarimu nuspręsta vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimaliu darbo užmokesčio dydžiu, kuriuo remiantis ieškovė ir atliko eksploatavimo kainos indeksavimą, protokole nurodydama bendrą darbo užmokesčio įkainio kainą (16,92 Eur už toną) bei šiuo pagrindu pasikeitusią eksploatavimo paslaugų kainą (23,99 Eur už toną be PVM ir 29,03 Eur už toną su PVM). Minėtame rašte išdėstytos pozicijos pagrįstumo atsakovė tinkamai nepagrindė ir savo procesiniuose dokumentuose (juose iš esmės nurodyta tik tai, kad atsakovė pagrįstai ir motyvuotai nesutiko pasirašyti ieškovės 2017 m. rugpjūčio 28 d. parengto protokolo ir, atitinkamai, neturėjo ir neturi pagrindo apmokėti ginčo sąskaitos pagal ieškovės vienašališkai pakeistą sutarties nuostatą dėl eksploatavimo paslaugų kainos) (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualias sutarties priedo nuostatas, nenustatė, kad eksploatavimo paslaugų kainos indeksavimas šalių būtų buvęs siejamas su ieškovės darbuotojams mokamu atlyginimu (jo pokyčiu), o ne MMA dydžio pokyčiu, t. y. kad nagrinėjamu atveju atsakovė būtų pagrįstai reikalavusi iš atsakovės pateikti papildomus duomenis, susijusius su darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu (CPK 185 straipsnis).

31. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sutartyje nustatyta tvarka ir kriterijais (MMA dydžio pokyčiu) indeksuoti eksploatavimo paslaugų kainą, laikytina, kad ieškovė turi teisę į didesnį atlygį už 2017 m. rugsėjo mėn. suteiktas paslaugas. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei iš atsakovės, be pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų delspinigių, priteisti 16 404,04 Eur sumą pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 196,84 Eur delspinigių (CPK 320 straipsnis), nenustačius jų skaičiavimo netikslumų (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumu, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 5 dalį, pagal kurią tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 803,53 Eur (1 121,69 Eur + 681,84 Eur) dydžio atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymi, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas dėl to, kad atsakovė dalį jų patenkino geranoriškai (be teismo sprendimo) po ieškinio teismui pateikimo dienos, nėra pagrindas mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. šią aplinkybę aiškinti ieškovės nenaudai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Todėl, priešingai nei sprendime vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydis apskaičiuotinas nuo pradinio ieškinio (o ne nuo patikslinto) sumos. Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindą pakeisti Kauno apygardos teismo sprendimą (jo dalį), laikytina, kad ieškovės reikalavimai iš esmės tenkinti visa apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 803,53 Eur suma, kaip neviršijanti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 93, 94, 98 straipsniai), taip pat už patikslintą ieškinį sumokėtas 456 Eur žyminis mokestis.

34. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 1 023,53 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį ir faktą pagrindžia 2019 m. balandžio 2 d. kartu su prašymu pateikta 2018 m. liepos 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BLSLT1800060, 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1820109, bei 374 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 151479265) priteisti 16 404,04 Eur skolos, 3 736,74 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 259,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) 2 047 Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Šiaulių banko Telšių klientų aptarnavimo centre 2018 m. sausio 29 d. SEPA mokėjimo nurodymu dokumento Nr. 01291554“.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 151479265) priteisti 1 397,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisJūratė Varanauskaitė