- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-1315-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00905-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. K. (toliau – D. K.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2015 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 9 d..2016 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-378 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K., tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis D. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-378 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, nepagrįstai vertino aplinkybes, neįtrauktas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pasak D. K., apylinkės teismas turėjo įvertinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, nustatyti ar jie priklauso žemai kategorijai ir, ar šie balai pažangiai mažėjo. Vietoje to, apylinkės teismas vertino aplinkybes, nesusijusias su lygtinio paleidimo taikymu nuteistajam – auklėjamojo pobūdžio pokalbių skaičių, įsidarbinimą, tariamą subkultūros laikymąsi ir pan., kurių vertinimo BVK nenumato.
3.2. Skundu pažymima, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atitinka 58 balus, jis sumažėjo net 31 balu, kas, D. K. įsitikinimu, leidžia pagrįstai konstatuoti akivaizdžią jo pažangą. Pabrėžiama ir tai, kad per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, du kartus buvo skatintas, šiuo metu yra visiškai įvykdęs savo finansinius įsipareigojimas, o išėjęs į laisvę, bus įdarbintas. D. K. įsitikinimu, apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai, nustatydamas nepagrįstai aukštus ir nepagrįstus kriterijus, taip esmingai apribodamas nuteistojo galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos ir tai leidžia pagrįstai spręsti apie jo diskriminaciją kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo išspręstas skirtingai nei kitų nuteistųjų.
Nuteistojo D. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo D. K. apygardos teismui pateiktais argumentais, jog esant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pagal OASys metodiką rezultatams, papildomas nuteistojo pažangos vertinimas neatliekamas, atsižvelgiant tiek į komentuojamo straipsnio lingvistinį aiškinimą (o būtent: ir (ar) jungtukų įvardijimą), tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad esant žemai, vidutinei ar aukštai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, siekiant nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesio pažangos įvertinimas yra būtinas, todėl teigti, kad apylinkės teismas, įvertindamas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, jį diskriminavo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
5.2. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. K. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 58 balai. Todėl šiuo atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, jo elgesio pažangos įvertinimas yra būtinas. Ir priešingai nei tai savo skundu traktuoja pats nuteistasis, ji įvertinama, ne tik lyginant kelis pagal OASys metodiką skirtingais laikotarpiais nustatytus jo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimus (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus), stebint kaip jie kito, bet ir vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, jo mąstymas ir elgesys bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas D. K. nėra vienintelis, praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, o jo teistumo istorija siekia net 2005 metus, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, atskleidžia antivisuomenines D. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytos ne tik švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, bauda), bet ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, D. K. ir vėl nusikalto. Šiuo aspektu vertinant tai, kad nuteistasis praeityje jam taikyto lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, vis tik pažymėtina, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, o tai, kad D. K. po jam taikyto lygtinio paleidimo ir vėl nusikalto, rodo, jog jam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia D. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni D. K. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.
6.2. Abejonių pakankama D. K. elgesio korekcija kelia ir nuteistojo darbinė motyvacija bei galimas stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas. Bylos duomenimis, iki suėmimo nuteistasis nedirbo, kaip pagrindinį savo, kartu su juo iki suėmimo gyvenusios draugės ir jų mažametės dukros, pragyvenimo šaltinį jis nurodo draugės gaunamą atlyginimą bei atsitiktines pajamas (nuteistojo teigimu, laisvėje jis išsinuomodavo butus, kuriuos pernuomodavo), kas, įvertinus nuteistojo buvusių teistumų finansinį pobūdį – plėšimai, vagystės, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistojo finansinis nestabilumas laisvėje taip pat gali įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą lygtinio paleidimo atveju. Šiame kontekste vertinant D. K. elgesį bei jo korekciją išimtinai teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atvykęs į pataisos namus, noro dirbti jis taip pat nepareiškė. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 straipsniu, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju atsainus nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose, jo darbinės patirties nebuvimas bei finansinis jo buvusių teistumų pobūdis verčia pagrįstai abejoti, jog laisvėje D. K. sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Priešingos išvados, įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir duomenys dėl galimo jo įdarbinimo UAB „B. P.“ lygtinio paleidimo atveju.
6.3. Sprendžiant D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, siekiant tinkamai nustatyti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinas ir jo mąstymas bei elgesys, taip pat priskiriamas pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai, jo paties teigimu, buvo daromi neapgalvotai ir spontaniškai. Remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pastebimos tam tikros D. K. problemos dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Nors, paties nuteistojo teigimu, narkotines medžiagas jis vartojo vos du kartus, todėl nemano, kad tai yra problema, tačiau, bylos duomenimis, jis buvo teistas už nusikaltimą, kurį padarė apsvaigęs. Analizuojant nuteistojo charakterio savybes, įvertintina ir tai, kad jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, jam būdingas agresijos kitų atžvilgiu naudojimas, savitvardos praradimas, ypač jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Be to, remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra linkęs laikytis kriminalinės subkultūros, jo diskriminacinės nuostatos tvirtai neišreiškiamos, tačiau stebimos, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad aukščiau aptartos aplinkybės, sutinkamai su BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistiniu aiškinimu, neturi reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau akivaizdu, jog sprendžiant apie pakankamą nuteistojo elgesio pažangą, kurios įvertinimas pagal komentuojamo straipsnio nuostatas yra būtinas, jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaka, nuteistojo veiksmai juos šalinant, neturėtų būti sumenkinami. Tokiu būdu, nuteistojo skundo argumentai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių vertinimo, atmetami kaip deklaratyvūs. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
8.1. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, drausminių nuobaudų pataisos namuose nebuvimas ar kelių paskatinimų už gerą elgesį skyrimas. Pažymėtina, kad kaip seka iš asmens byloje esančių duomenų, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu vis tik nebuvo nepriekaištingas, kadangi yra fiksuota keletas galimų drausmės pažeidimų (susistumdymas su kitu nuteistuoju, SIM kortelės radimas nuteistojo turėtame cigarečių pakelyje, vėlavimai į patikrinimus). Aukščiau išdėstytos jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, nuteistojo elgesys pataisos namuose bei jo iš esmės nepakitęs mąstymas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pastaruoju D. K. pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, įvertinus pagrindinę to priežastį – nuteistasis pateikė pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.