- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 1-1385-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08072-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2003-10-13 Vilniaus rajono apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 str. 6 d., 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
2. 2006-06-05 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. paskirta 20 parų arešto bausmė;
3. 2007-02-13 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas pagal BK 284 str. 1 d. d. paskirta 8 MGL dydžio bauda;
4. 2007-10-15 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 187 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 str. jos vykdymas atidėtas 3 metams;
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2018 m. vasario 16 d., apie 23.26 val., Vilniuje, Stepono Batoro-Rudens gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju parodė, kad įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2018-02-16, dienos metu, iš mamos pasiskolino jai priklausantį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Naujosios Vilnios mikrorajono nuvažiavo į miestą prie Halės turgaus, kur nusipirko degtinės butelį 0,5 l talpos ir jį gėrė vienas automobilyje. Neprisimena, ar išgėrė visą butelį, ar kažkiek liko. Paskui buvo labai girtas, tačiau nenorėjo mieste palikti mamos mašinos, skambino draugams, kad parvairuotų kas nors automobilį, tačiau norinčių padėti neatsirado ir jis sėdo pats vairuoti automobilį, važiavo namo pas mamą. Dėl girtumo neatsimena kas vyko toliau, atsikėlė kitą dieną namie. Iš mamos sužinojo, jog buvo sulaikytas policijos, kai neblaivus vairavo automobilį. Labai gailisi dėl to, kad prisigėrė tiek, jog prarado savikontrolę ir vairavo automobilį neblaivus. Šiuo metu niekur nedirba, todėl neturės iš ko susimokėti baudos, tačiau nori baudžiamąjį procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutiktų, jeigu jam būtų paskirtas areštas (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. E. parodė, kad 2018-02-16 apie 23.20 val. jis važiavo automobiliu Vilniuje, Bazilijonų gatve, kur į jo automobilį vos neatsitrenkė priešinga kryptimi važiavęs ir į jo eismo juostą įvažiavęs automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs, jog šio automobilio vairuotojo žvilgsnis įbestas į vieną tašką, įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Apsisuko ir pasivijo minėtą automobilį ties sankryža su Aušros Vartų gatve, nes šis kelis kartus užgeso važiuodamas per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Informavo apie įtariamą neblaivų vairuotoją Bendrąjį pagalbos centrą ir toliau važiavo šiam automobiliui iš paskos Subačiaus gatve, paskui Drujos gatve, kur jis pavojingai įvažiavo iš trečios eismo juostos į Stepono Batoro gatvę. Automobilis VW Caravelle visą kelią vingiavo. Stepono Batoro gatvėje automobilis VW Caravelle, kirtęs sankryžą su Rudens gatve, nuvažiavo į skiriamąją juostą, ten atsitrenkė į atitvarą. Jis sustabdė savo automobilį ir nuėjo prie automobilio VW Caravelle. Vairuotojas salone buvo vienas, keleivių su juo nebuvo. Vairuotojas kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paėmė užvedimo raktą, kad vairuotojas nebegalėtų važiuoti, netrukus atvažiavo policijos patruliai, kuriems jis nurodė vairuotoją ir atidavė raktus (b. l. 16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad 2018-02-16 apie 23.26 val. tarnybos metu, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Stepono Batoro gatve važiuoja įtariamas neblaivus vairuotojas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Netrukus radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Stepono Batoro gatvėje automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio atitvarus. Privažiavus Stepono Batoro-Rudens gatvių sankryžą, pastebėjo automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į kelio atitvarus skiriamojoje juostoje. Šalia buvo pranešėjas M. E., kuris jiems padavė automobilio VW Caravelle raktelius. M. E. paaiškino, kad paskui automobilį VW Caravelle važiavo nuo Halės turgavietės ir matė, jog automobilis VW Caravelle keistai manevravo, kol nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies. Automobilio VW Caravelle vairuotojo A. K., g. (duomenys neskelbtini), judesiai buvo nekoordinuoti, jo kalba nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Dėl girtumo A. K. nesugebėjo įpūsti į alkoholio matuoklį, po to buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad 2018-02-16 metu pas ją į namus atvažiavo jos sūnus A. K., kuris pasiskolino iš jos jai priklausantį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinęs, jog turi sutvarkyti reikalus mieste ir greitai grįš. Tuo metu jis buvo blaivus. Iki vakaro sūnus niekaip negrįžo, ji jam skambino 12 kartų, iki pat vidurnakčio. Po vidurnakčio jai paskambino policijos pareigūnai, pranešė, kad sūnus sulaikytas neblaivus vairavęs automobilį, ji nuvažiavo jo pasiimti. Jai yra žinoma, kad sūnus automobilį dar ir sugadino, tačiau dėl to jam pretenzijų neturi, pats ir suremontuos (b. l. 21).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 1746/2018(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės etilo alkoholio (b. l. 13).
Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio VW CARAVELLE v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 3030 EUR (b. l. 46).
VĮ "REGITRA" duomenų bazėje nurodyta, kad automobilis VW CARAVELLE v/n (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 47).
2018 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. K. nubaustas pagal ANK 417 str. 8 d. už tai, kad vairuodamas automobilį atitinkamu greičiu jo nesuvaldė, užvažiavęs ant salelės atsitrenkė į atitvarus ir tvorą, ko pasekoje sugadino automobilį, atitvarus ir tvorą (b. l. 10).
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, veikos padarymo aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Paskelbus A. K. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, kaip ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – nedirbantis, anksčiau teistas keturis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto yra per griežta, šiuo atveju, proporcinga ir adekvati yra 30 parų arešto bausmė.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kartu su bausme kaltinamajam A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų terminui. Toks prokuroro pasiūlytas terminas yra adekvatus tiek jo padarytai veikai, tiek asmenybei.
Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė – VW CARAVELLE v/n (duomenys neskelbtini) – turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau jis VĮ „Regitra“ duomenimis, yra registruotas trečiojo asmens vardu, todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. K. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kuris registruotas trečiojo asmens vardu, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio, kurį neblaivus vairavo A. K., kaina Lietuvoje 3030 Eur, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.
Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina. Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (saugomas voke prie bylos viršelio) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti bausmę – 20 parų areštą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo A. K. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. K. konfiskuotino automobilio VW CARAVELLE v/n (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3030 Eur (tris tūkstančius trisdešimt eurų).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.