- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-566-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06275-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- R. C., T. C.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-247-907/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios T. Ž. IĮ, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, ieškinį atsakovams T. C. ir R. C. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti T. Ž. IĮ, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų T. C. ir R. C. 13493,13 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo ne didesnei kaip 13 493,13 Lt sumai atsakovams T. C. (buvusi Ž.) ir R. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu bankrutuojančia T. Ž. IĮ, taip pat mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais ir vykdyti atsiskaitymus su VSDFV ir Valstybine mokesčių inspekcija, ir/ar turtines teises.
Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. kovo 25 d. gautas atsakovo R. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 1,41ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Prašyme nurodyta, kad nurodytas žemės sklypas nėra atsakovų santuokoje įgytas turtas, o yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes jo paveldėtas po tėvo mirties, todėl R. C. už T. C. padarytą įmonės skolą atsakyti šiuo turtu negali.
Atsiliepimas
Ieškovas bankrutuojanti T. Ž. IĮ, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, pateikė atsiliepimą, kuriame su pareikštu prašymu nesutiko.
Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų apie šeimos turtą, kuris galėtų užtikrinti ieškinio reikalavimus, duomenų apie realias jo galimybes atsiskaityti su ieškovu, nors turtas ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau jis nepateikė duomenų, ar turtas nėra pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, ieškinio suma didelė, ji savaime preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, be to, jis yra savarankiška proceso šalis, atsakanti solidariai su sutuoktine, todėl neturi reikšmės, koks yra atsakovo turto režimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovo R. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas bankrutuojanti T. Ž. IĮ, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, reikalavimą priteisti žalos atlyginimą reiškia solidariems atsakovams T. C. (buvusi Ž.) ir R. C.. Taigi, ieškovui byloje įrodžius, kad sutuoktiniai bendromis lėšomis ir darbu vykdė individualios įmonės verslą (jungtinę veiklą), pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį kiltų pagrindas prezumpcijai, kad sutuoktinių prievolė ieškovui yra solidari. LR CK 3.113 straipsnis numato, kad jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinamai iš asmeninio sutuoktinių turto. Iš to seka, kad teismui galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, žalos atlyginimo prievolės įvykdymui nesant ar nepakankant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, prievolė būtų vykdoma iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto, todėl atsakovo atstovo prašyme nurodytas argumentas, kad jo atstovaujamasis negali asmeniniu turtu atsakyti už sutuoktinės individualios įmonės prievoles, atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. C. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti.
Nurodo, kad 1,41 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra atsakovo R. C. asmeninė nuosavybė, nes jo paveldėtas po tėvo mirties, todėl R. C. už T. C. padarytą įmonės skolą atsakyti šiuo turtu negali.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo ne didesnei kaip 13493,13 Lt sumai atsakovams T. C. (buvusi Ž.) ir R. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškovu bankrutuojančia T. Ž. IĮ, taip pat išmokant išmokas, susijusias su darbo santykiais ir vykdant atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija, ir/ar turtines teises (b. l. 15-16).
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį dalyje dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. C. (b. l. 78-83).
Pažymėtina, kad netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytam žemės sklypui, pirmosios instancijos teismas esminiu argumentu nurodė, kad teismui galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, žalos atlyginimo prievolės įvykdymui nesant ar nepakankant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, prievolė būtų vykdoma iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Tačiau, kaip jau minėta, neįsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys atsakovo R. C. atžvilgiu yra atmestas ir tai paneigia skundžiamojoje nutartyje padarytas išvadas dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atsakovo R. C. atžvilgiu.
Byloje nustatyta, kad 3/8 dalys 1,41 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. C. asmeninė, o ne sutuoktinių jungtinė nuosavybė (b. l. 67-68), todėl konstatuotina, kad nepanaikinus šiam turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas CPK 144 straipsnis, reglamentuojantis laikinųjų apsaugoms priemonių taikymo pagrindus, tuo pačiu numatantis, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje yra pagrindas išvadai, jog ieškinys atsakovo R. C. atžvilgiu nebuvo pagrįstas tikėtinais įrodymais (CPK 144 str. 1 dalis), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-7444-362/2013) taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui R. C. priklausančiam nekilnojamajam turtui – 3/8 dalims 1,4100 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Taip pat apeliantui R. C. grąžintinas žyminis mokestis, nes CPK 83 str. 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovas už pateiktą atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sumokėjęs 100 Lt (b. l. 90) žyminį mokestį (CPK 80 str. 2 d.), atsakovui R. C. iš Valstybės biudžeto grąžintinas 100 Lt jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-7444-362/2013) taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui – 3/8 dalims 1,4100 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Grąžinti atsakovui R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybės biudžeto 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.
Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.