Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimo Nr. 30N-58892559-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 Eur bauda už tai, kad ji 2016-04-28 07.35 val. Sausio 15-osios g., Rumpiškės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, ir susidūrė su ja. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Nurodyta, kad šiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 punktų reikalavimus.

Liudytojas E. P. parodė, kad jis, važiuodamas automobiliui „Volvo“ iš galo ta pačia eismo juosta, matė, kaip „Volvo“ automobiliui pradėjus sukti į kairę, į jį atsitrenkė „Audi A6“ automobilis, o po to šis automobilis atsitrenkė ir į jo vairuojamą automobilį. Negali pasakyti, kokiu momentu „Audi A6“ automobilis kliudė „Volvo“ automobilį, tik pastebėjo išvažiuojantį „Audi A6“ automobilį į priešpriešinę juostą, jis iškart trenkėsi į jo automobilį. Mano, kad „Audi A6“ vairuotojas per „Volvo“ automobilį, kuris tuo metu atliko posūkio manevrą, nematė jo automobilio, todėl išsukęs į priešpriešinę juostą kliudė jo automobilį. „Audi A6“ vairuotojas, kiek pamena, neturėjo kažkokių dokumentų. Negirdėjo, kad „Audi A6“ vairuotojas prisipažintų kaltu dėl eismo įvykio.

Liudytoja policijos pareigūnė V. T. parodė, kad apie tiriamą įvykį gali pasakyti tik tiek, kad „Volvo“ vairuotoja administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad ji, sukdama į kairę, nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio, šis kliudė jos automobilio šoną, o dar vėliau ir kitą automobilį. Vairuotoja, sukdama į kairę, privalėjo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius. „Audi A6“ vairuotojas jiems paaiškino, kad važiuodamas tiesiai pamatė automobilį, kuris pradėjo posūkio manevrą į kairę, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko automobilio vairą kiek kairiau, todėl kliudė tik „Volvo“ automobilio galinį bamperį ir, išvažiavęs į priešpriešinę juostą, atsitrenkė į dar vieną automobilį.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. S. parodė, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietą. Buvo nustatyta, kad „Audi A6“ vairuotojas, vengdamas susidūrimo, kliudė „Volvo“ automobilio galinę dalį, o po to įvažiavo į dar vieną transporto priemonę. „Audi A6“ vairuotojo bandymą išvengti susidūrimo patvirtina „Volvo“ automobilio apgadinimai. Jei „Audi A6“ vairuotojas nebūtų pasukęs vairo į kairę ir būtų važiavęs tiesiai, būtų trenkęsis tiesiai į keleivio dureles, o šiuo atveju jo automobilis slysdamas tik kliudė galinę „Volvo“ automobilio dalį, todėl pasekmės daug švelnesnės. Vadovaujantis KET, eismo dalyviai, sukdami į kairę, privalo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius. Pareiškėja to nepadarė.

Liudytojas O. G. parodė, kad jam važiuojant antra eismo juosta Sausio 15-osios gatve link Taikos pr. ir įvažiuojant į sankryžą, pastebėjo, kaip staiga automobilis „Volvo“ pradėjo posūkio manevrą į kairę pusę, todėl jis bandydamas išvengti susidūrimo susuko vairą į kairę pusę. Jis automobilį „Volvo“ pamatė tik įvažiavęs į sankryžą. Stabdyti automobilį bandė tik susukęs vairą, nes prieš tai manė, kad automobilio „Volvo“ vairuotoja, ketindama atlikti posūkio manevrą, šiek tiek pasisukusi, praleis tiesiai važiuojančias transporto priemones, bet to nepadarė. Nematė, ar automobilio „Volvo“ vairuotoja rodė įspėjamąjį posūkio signalą. Pasukęs savo automobilio vairą į kairę, kliudė savo automobilio priekiniu dešiniuoju sparnu „Volvo“ galines dureles ir galinį sparną, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė dar kitą automobilį. Šis automobilis, pavažiavęs apie 5-10 m, sustojo. Išlipęs iš savo automobilio pastebėjo, kad „Volvo“ automobilis sustojo tik užbaigęs manevrą. Prieš eismo įvykį jis važiavo apie 50-55 km/h greičiu, didesniu greičiu nevažiavo. Jis dėl šio įvykio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti. Įvykio metu jis buvo blaivus.

Iš policijos pareigūnės V. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-04-28 buvo gautas pranešimas, jog Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžoje eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą, prie policijos pareigūnų priėjo R. P., kuri vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. jiems paaiškino, kad ji važiuodama nuo Sausio 15-osios g. pagrindiniu keliu suko į kairę pusę link Rumpiškės g. ir kliudė važiuojantį nuo Tilžės g. link Taikos pr. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. G., o „Audi“ automobilis nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinį eismą ir kliudė automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P. (b. l. 7).

Iš O. G. paaiškinimo policijai matyti, kad jis 2016-04-28 apie 07.35 val. važiavo nuo Tilžės g. link prekybos centro „Avitela“. Sankryžoje pastebėjo ketinantį suktis „Volvo“ automobilį. Pamanė, kad minėtas automobilis jį praleis. Paskutinę minutę „Volvo“ automobilis išlindo į sankryžą, todėl jis nespėjo sustoti, kliudė „Volvo“ automobilį, o po to ir dar kitą automobilį „Škoda“, kuris važiavo už „Volvo“. Jo važiavimo greitis buvo apie 55 km/h (b. l. 8).

Iš E. P. paaiškinimo policijai matyti, kad apie 07.35 val. Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžoje į priešingą eismo juostą išvažiavęs automobilis kliudė jo automobilį. Jis tuo metu važiavo antra eismo juosta, kai staiga pamatęs iš priešingos eismo juostos atvažiuojantį automobilį bandė sukti į dešinę, tačiau automobilis „Audi“ kliudė jo automobilio kairės pusės priekinę dalį (b. l. 9).

Iš R. P. paaiškinimo policijai matyti, kad ji 2016-04-28 07.34 val. važiuodama automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sausio 15-osios g. link Tilžės g. ir privažiavusi iki Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžos, parodė įspėjamąjį posūkio signalą, prilėtinusi greitį, suko į kairę. Prieš pasukdama, įsitikino, ar priešpriešais nevažiuoja joks automobilis. Jai atliekant manevrą, pastebėjo, kad nuo Tilžės g. iš už horizontalaus vingio atvažiuoja automobilis „Audi A6“, kuris, jos manymu, važiavo greičiau nei leistina. Automobilis „Audi A6“, važiuodamas tiesiai ir pamatęs, jog ji baigia įsukti, net nestabdė ir pasuko į priešingą eismo pusę. Išvažiavęs į priešpriešinį eismą, kliudė kitą automobilį. Po eismo įvykio priėjus prie „Audi A6“ vairuotojo, pastarasis jai paaiškino, kad net nestabdė automobilio, pamatęs, kad ji baigia atlikti manevrą į kairę. Mano, kad ji nekalta dėl eismo įvykio, nes jei automobilio „Audi A6“ vairuotojas nebūtų viršijęs leistino greičio, ji būtų spėjusi atlikti posūkio manevrą (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir foto lentelių matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, automobilių padėtys po jo, jų apgadinimai (b. l. 13-19).

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamu nutarimu R. P. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis KET. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. P. savo veika pažeidė KET 9, 157 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 157 punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (KET pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir turto sugadinimo (apgadinimo). Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo padarinius. Tačiau priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad R. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, jog ji 2016-04-28 Sausio 15-osios g. ir Rumpiškės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, ir susidūrė su ja. Nors pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji laikėsi KET reikalavimų, į sankryžą įvažiavo tik įsitikinusi, kad yra saugu, prieš sukdama pristabdė ir tik jau baigdama manevrą į kairę pamatė link jos artėjantį automobilį, todėl susidūrimo išvengti nepavyko, kitas automobilis, atvažiavęs priešpriešais ir važiavęs tiesiai, prie sankryžos privažiavo didesniu nei leistina greičiu, jo vairuotojas nebuvo atidus, pamatęs kliūtį net nestabdė, tai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tokią jos poziciją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byloje nekyla ginčas dėl to, jog R. P., važiuodama lygiareikšmiu keliu, suko į kairę. Todėl ji privalėjo duoti kelią važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai O. G. vairuojamam automobiliui. O. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis R. P. automobilį, ketinantį atlikti posūkio manevrą, pastebėjo tik įvažiavęs į sankryžą, todėl tokioje situacijoje neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio. Nustatyta, jog O. G. savo automobiliu kliudė pareiškėjos automobilio galinę dalį, tai leidžia daryti išvadą, jog R. P. automobilis susidūrimo momentu dar nebuvo užbaigęs posūkio manevro, o buvo įstrižai kelio bei užkirtęs kelią lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam O. G.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent R. P. veiksmai, nes jeigu ji, rengdamasi sukti į kairę, būtų praleidusi lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusį O. G. automobilį ir nebūtų išvažiavusi į sankryžą anksčiau, kaip reikalauja KET 157 punkto nuostatos, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų apgadintos transporto priemonės. Netgi tuo atveju, jei O. G. būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį, R. P. privalėjo duoti kelią jo vairuojamam automobiliui, t. y. išvažiuoti į sankryžą tik įsitikinusi, kad tai padaryti yra saugu. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė KET 9 ir 157 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. kitų asmenų turto apgadinimas, buvo dėsningas R. P. padarytų KET pažeidimų rezultatas.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), turintis teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. R. P. už šio pažeidimo padarymą, nustačius jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-04-28 nutarimą Nr. 30N-58892559-16, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.