Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo, išvada duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos bei M. M. patikslintą priešieškinį A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo, išvada duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. kovo 1 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-8030-285/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. kovo 7 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-8888-584/2019 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1. Priešingai nei sprendė teismas, vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra ne pas tėvą, o atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Tokius duomenis patvirtina teismui pateiktas I. M. 2019 m. vasario 28 d. sutikimas, kuriuo ji patvirtino, jog sutinka, kad sesuo M. M. su dukterimi A. V. gyventų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini). I. M. nurodė, jog sesuo su dukra šiame bute gyvena nuo pat vaiko gimimo, dėl ko bute yra užtikrinta saugi ir tinkama aplinka augti vaikui ir visapusiškai vystytis. Aplinkybes, kad nepilnametė dukra visą laiką gyveno minėtu adresu patvirtino ir kaimynas T. D. Taip pat tokias aplinkybes patvirtina ir atsakovės tėvo pareiškimas, kuriuo A. M. patvirtina aplinkybes, jog dukra kartu su anūke nuo pat vaiko gimimo nuolatinai gyveno adresu: (duomenys neskelbtini).

9.2. Pabrėžė, kad būtent bute, esančiame, adresu: (duomenys neskelbtini), iki šiol yra išlikę visi dukters asmeniniai daiktai, ką patvirtina teismui teikiamos nuotraukos. Ieškovas savavališkai pasiimdamas dukterį gyventi kartu su juo, net nepaėmė dukters asmeninių daiktų. Šiuo metu atsakovei nėra žinoma, kokiomis sąlygomis gyvena jų dukra ir kas ja rūpinasi.

9.3. Aplinkybę, kad įprastinė vaiko gyvenamoji vieta visą laiką buvo su jos motina, patvirtina ir teismui pateikta dukters ikimokyklinio ugdymo mokytojos charakteristika, kuria mokytoja patvirtino, jog su tėčiu jai net nėra tekę susipažinti, o ieškovė yra vertinama tik teigiamai, t. y. kaip atsakinga ir rūpestinga motina, kuri nuolat domisi dukters raida ir ugdymu, lankosi darželio šventėse, renginiuose, tėvelių susirinkimuose. Nurodė, kad dukra į darželį visada atvyksta išsimiegojusi, sveika, sušukuota, tvarkingais ir švariais rūbais, o atsakovė yra komunikabili ir nekonfliktiška asmenybė, linkusi bendrauti ir bendradarbiauti.

9.4. Nurodė, kad būtent dukters nuolatinis gyvenimas su tėvu šiuo metu dukrai sukelia neigiamus emocinius išgyvenimas, kelia tiek socialinę, tiek psichologinę žalą, kadangi tėvas visiškai nepaisydamas vaiko interesų draudžia dukrai bendrauti su motina, nuteikinėja vaiką. Siekdamas paerzinti atsakovę bei darydamas vaikui psichologinę ir socialinę žalą, jis ne tik iškraustė vaiką iš jo įprastinės gyvenamosios vietos, bet dar ir perkėlė į kitą mokymosi įstaigą (darželį), ką patvirtina teikiamas (duomenys neskelbtini) raštas.

9.5. Pažymėjo, kad yra kilusi grėsmė dukters sveikatai, dėl to, kad dukra nuolat serga, tačiau ieškovas visuomet buvo už natūralią mediciną, kuri vaiko gydymui yra neveiksminga. Ieškovas nuolat piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu, yra ūmaus, agresyvaus ir neprognozuojamo charakterio, todėl būdamas apsvaigęs gali smurtauti ir prieš patį vaiką. Teismo motyvai, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių tokį ieškovo elgesį, laikytini absurdiškais, nes atsakovė negali išsireikalauti duomenų apie ieškovo teistumus ar gydymąsi priklausomybių centre. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat negali pateikti teismui ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje ieškovas įtariamas dėl panaudoto smurto atsakovės atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas pakenktų ikiteisminiam tyrimui.

9.6. Atsakovė prašė teismo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis apie ieškovo teistumus ir administracines nuobaudas, tačiau teismas šio prašymo net nenagrinėjo.

9.7. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė visuomet rūpinosi vaiko priežiūra, auklėjimu ir vystymusi, kad atsakovei visuomet buvo svarbiausi vaiko interesai. Kai tuo tarpu ieškovas šiuo metu drastiškai savo veiksmus yra nukreipęs prieš vaiko interesus: neleidžia vaikui matytis ir bendrauti nei su motina, nei su kitais artimais giminaičiais, pakeitė vaiko įprastinę gyvenamąją vietą, ikimokyklinio ugdymosi įstaigą. Tokiu būdu aiškiai parodydamas, jog jam vaiko interesai yra visiškai nesvarbūs, o dukra jam tėra įrankis ambicijų įgyvendinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

5. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

6. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

7. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės M. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja iki civilinės bylos išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ieškovu, t. y. savo tėvu A. V., duomenų, kad aplinka, kurioje ji gyvena, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jos interesai ar kitaip suvaržytos jos teisės bei tai prieštarautų pačios mergaitės norui, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių galimą grėsmę vaiko interesams, atsakovė neįrodė būtinybės šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.

10. Apeliantė (atsakovė) M. M. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra ne su tėvu, o su ja, kad ieškovas ėmėsi drastiškų sprendimų ir vaiko interesams prieštaraujančių priemonių, t. y. uždraudė vaikui bendrauti su motina, pakeitė vaiko įprastinę gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigą, taip pat, kad ieškovas piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu, yra agresyvaus ir neprognozuojamo charakterio, todėl vaikui gyventi su juo nesaugu.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikas turi teisę į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę vaikui nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Vadovaujantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių vaikas nuo 2018 m. gruodžio mėn. gyvena su ieškovu, adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi siekiant, kad nebūtų pažeisti šalių nepilnametės dukters interesai turėti saugią aplinką ir pastovią gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą nustatyti laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, jie nesutaria dėl nepilnametės dukros A. V. gyvenamosios vietos nustatymo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikia skirtingas aplinkybes, dėl kurių gyvenimas kartu tapo negalimas, ir kiekvienas iš tėvų pageidauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) 2019 m. kovo 21 d. pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo civilinėje byloje, kurioje nurodyta, kad skyriaus atstovas pabendravęs su nepilnamete A. V. pastebėjo, jog nepilnametė gerai jaučiasi tėvo namuose, glaustėsi prie jo. Tėvo namuose gyvena jo močiutė, su kuria mergaitė sutaria. Gyvenimo ir buities sąlygos pas ieškovą - tėvą atitinka vaiko interesus.

14. Iš Kauno miesto VTAS 2019 m. kovo 12 d. A. V. gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo akto matyti, kad A. V. lanko (duomenys neskelbtini), taip pat krepšinio užsiėmimus (duomenys neskelbtini) krepšinio mokykloje, gatvės šokius grupėje (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai yra skirtas atskirtas kambarys, kuriame yra fotelis, rašomasis stalas, kambaryje yra žaislų, pakankamai vietos žaisti ir mokytis. Bute ir kitose patalpose švaru ir tvarkinga. Bute nenustatyta veiksnių ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kenkti vaikui, neatitiktų jo interesų.

15. Iš Kauno miesto VTAS 2019 m. kovo 14 d. M. M. gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo akto matyti, kad nepilnametei dukrai A. V. būtų skirtas atskirtas apie 12 kv. m. kambarys, kuriame yra komoda, žaislai. Nepilnametė miegotų kitame kambaryje. Dukrai būtų sudarytos visos sąlygos pailsėti, žaisti, praleisti laisvalaikį. Kambariuose ir kitose patalpose švaru ir tvarkinga. Kambariuose nenustatyta veiksnių ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kenkti vaikui, neatitiktų jo interesų.

16. Iš Kauno miesto VTAS 2019 m. balandžio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad nepilnametė A. V. šiuo metu gyvena su tėvu ir senele. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu jai gyventi patinka, dažnai nuvažiuoja į jo darbą, ten žaidžia krepšinį, darželyje taip pat lanko sportą, su močiute daro valgyti, piešia. Į darželį ją nuveda ir pasiima iš jo tėtis, o kartais senelė. Mama tik du kartus buvo atėjusi į darželį su ja pasikalbėti. Mergaitė nurodė, kad mamos dabar nelabai pasiilgsta, nes ji ant tėčio rėkia, kai išgeria alaus. Mano, kad mama norėtų, jog tėčio nebūtų. Mergaitė nurodė, kad ji pati matė, kaip mama geria, kai tėtis buvo išvykęs į rinktinę. Taip pat nurodė, kad norėtų susitikti su mama, bet kad ir tėtis būtų šalia, nes gali jos pas tėtį neišleisti bei nurodė, kad nenori pas mamą nakvoti, nes bijo, kad negalės grįžti pas tėtį.

17. Kauno miesto VTAS 2019 m. balandžio 9 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo nurodė, kad Kauno miesto VTAS rekomenduoja abiem pusėms lankytis pas psichologą, kad jis galėtų įvertinti, kokie yra nepilnametės A. ryšiai su abiem tėvais, koks bendravimas šiuo metu galimas, taip pat patartina šalims kreiptis dėl teisminės mediacijos. Kol nėra gauti dokumentai apie atsakovės gydymąsi Psichiatrijos klinikose, nežinomi jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai, ir atsižvelgiant į nepilnametės nuomonę, šiuo metu galėtų būtų nustatytina atsakovės M. M. bendravimo tvarka kelis kartus per savaitę darbo dienomis susitinkant su dukra, kad nenutrūktų ryšys.

18. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo – atsakovės ir nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo; patvirtino ieškovo A. V. ir atsakovės M. M. 2019 m. balandžio 17 d. sudarytą taikos sutartį dėl atsakovės M. M. ir nepilnamečio vaiko A. V. laikinos bendravimo tvarkos vienam mėnesiui nustatymo; procesą dėl atsakovės M. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė.

19. Atsižvelgiant į šalių (ieškovo A. V. ir atsakovės M. M.) pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose, nepilnametės šalių dukros A. V. išreikštą nuomonę, Kauno miesto VTAS išvadas ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių nepilnametei dukrai gyvenant su tėvu A. V. nebus pažeisti jos interesai ar kitaip suvaržytos jos teisės, taip pat nenustatyta, kad tai prieštarautų pačios mergaitės norui.

20. Byloje nesant duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikas gyvena su ieškovu, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą, būtinumą keisti gyvenamąją aplinką bei nustatyti gyvenamąją vietą su motina. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas A. V. nedraudžia atsakovei (vaiko motinai) bendrauti, matytis su vaiku ir bendravimas vyksta pagal šalių susitartą bendravimo tvarką, o vėl staigus aplinkos pasikeitimas gali turėti įtakos mergaitės emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

21. Nors atsakovė atskirajame skunde ir teigia, kad dukros gyvenimas su tėvu sukelia jai neigiamus emocinius išgyvenimas, daro socialinę ir psichologinę žalą, kad ieškovas yra agresyvaus charakterio ir piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, valdžią, kad nepilnametės šalių dukros gyvenimas su ieškovu prieštarautų, darytų žalą vaiko interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Šių aplinkybių nepagrindžia ir atsakovės pateiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl fizinio smurto prieš nepilnametę dukrą, o ieškovo atžvilgiu dėl galimo fizinio smurto prieš atsakovę. Be to, jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovo vartotą smurtą ar kitokį netinkamą elgesį prieš nepilnametę dukrą byloje nėra – apie tai neužsimenama nei VTAS išvadose, o šalių nepilnametės dukros požiūris ieškovo (tėvo) atžvilgiu nėra pasikeitęs, ji ir toliau nori gyventi su tėvu.

22. Atsakovė M. M., prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą su ja iki civilinės bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju neįrodė jos taikymo būtinybės ir, kad jos nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nenustatė laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su atsakove.

23. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis vienas iš tėvų daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.

24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo bylos nagrinėjamu laikotarpiu, apskritai nebuvo nustatyta laikina nepilnametės A. V. gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi.

27. Be to, atsižvelgtina į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė šalių bendravimo su vaiku tvarką. Taigi, yra susidariusi situacija, kai laikina vaiko gyvenamoji vieta nenustatyta, tačiau nustatyta laikina bendravimo su motina tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia situacija nelogiška, negalima, nes neatitinka teisinio tikrumo principo. Todėl, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas nutaria išeiti už atskirojo skundo ribų ir nustatyti laikiną nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą su jos tėvu A. V. iki civilinės bylos išnagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti laikiną nepilnametės A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki civilinės bylos išnagrinėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.