Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V. (S. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2000-12-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 104 str. 1 d. (1961 06 26 BK redakcija) laisvės atėmimu 9 metams, paleistas iš pataisos namų 2009-08-25, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. balandžio 8 dieną, apie 22.30 val., kaltinamasis S. V., apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, suduodamas A. Ž. kumščiais, stiklo buteliais, vandens kranu bei virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 16 smūgių į galvą, veidą, krūtinę, kaklą, rankas, kojas, padarė muštines žaizdas ir daugybines poodines kraujosruvas kaktoje, veide, lūpose, nosyje, skruostuose, akyse, viršugalvyje, dešiniame delne, abiejuose keliuose, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje ir kairėje pėdoje, pjautines ir durtines-pjautines žaizdas dešiniame ir kairiame skruostuose su kiauriniu kairio skruostikaulio sužalojimu, kaktoje, kairės akies apatiniame voke, lūpose, kairiame užausyje, kakle, kairiajame žande, kairiajame žaste, kairiame ir dešiniame dilbyje. Dėl A. Ž. padarytų atviro skeveldrinio įspaustinio kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžio, galvos smegenų sumušimo, kiaurinio ryklės sužalojimo, sukėlusių sunkų trauminį hemoraginį šoką ir sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis netrukus mirė, tai yra tyčia nužudė A. Ž..

Kaltinamasis S. V. apklaustas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad balandžio 6 dieną tėvas davė 200 eurų. Sutiko A. Ž.. Su juo Pravieniškių pataisos namuose atlikinėjo bausmę. Jis iškeitė tėvo duotus eurus, nes pats neturėjo paso. A. Ž. pasiūlė švęsti savo gimtadienį. Gimtadienį pradėjo švęsti jis, Ž., jo draugė V. I., dar buvo užėję 3–4 kaimynai, bet jie pasivaišino ir išėjo. Balandžio 7 d. gimtadienio šventimas buvo pratęstas su A. Ž., V. I.. Vakare pasikvietė tėvą. Su Ž. pyktis pradėjo apie 21–22 val., nes A. Ž. pavadino jį „gaidžiu“. Atlikdamas bausmę už ankstesnį nusikaltimą, patyrė kitų nuteistųjų prievartą, buvo jų išprievartautas. Nuo tada turi psichinių problemų. Bausmės atlikimo metu buvo tiriama jo psichinė būsena. Išėjęs iš kolonijos gydėsi pas psichologus, nenorėjo bendrauti su tais, su kuriais atlikinėjo bausmę. A. Ž. jo neprievartavo, tačiau jam buvo žinomos to įvykio aplinkybės, o priminti įvykiai jį labai supykdė ir tai buvo pagrindinė kilusių muštynių priežastis. Grumtynių su A. Ž. metu V. I., smogdama buteliu, sužalojo jam galvą. Tuomet ir jis, paėmęs butelį, pradėjo juo daužyti A. Ž. per galvą. Vėliau A. Ž. daužė vonioje rastu vandens maišytuvo kranu badė iš virtuvės paimtu peiliu. Kiek iš viso smūgių sudavė A. Ž., negali nurodyti, tačiau manąs, kad peiliu ir buteliu smogęs ne mažiau kaip po 10 kartų. Smūgius smogęs nesitaikydamas į konkrečias vietas, tačiau pataikė visur – į galvą, krūtinę, veidą. Muštynės vyko apie 5 minutes. Muštynių metu nuvirto kambaryje buvusios spintos. Tėvas tuo metu girtas miegojo. Nežino, kas apie įvykį pranešė policijai, tačiau mano, jog tai padarė V. I.. Kai atvažiavo policija, A. Ž. gulėjo. Kambaryje buvo daug kraujo. Jis manė, kad A. Ž. tik laikinai neteko sąmonės, kad atsikels. Nenorėjo jo nužudyti ir negalvojo, kad jį nužudė. Atvykusių policijos pareigūnų į butą neįleido, nes buvo labai girtas, todėl jie į butą pateko išlaužę duris. Sulaikė jį ir tėvą.

Nukentėjusioji G. Ž. apklausta teisme parodė, kad A. Ž. yra jos sūnus. Padaryto nusikaltimo aplinkybės jai nežinomos. Sūnus visą laiką gyveno pas ją vasarnamyje. Jis nedirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Kaltinamąjį S. V. pažinojo, jos sūnus ir S. V. buvo pažįstami nuo vaikystės, kartu atliko bausmę vienoje kolonijoje. Sūnus buvo teistas vieną kartą. Paskutinį kartą sūnų matė balandžio 6 dieną , davė jam 20 Lt. Jis sakė, kad išeina pas S. V. gyventi, nes ji susibarė su sūnumi dėl jo nenoro dirbti. Kiek jai žinoma, sūnus su S. V. draugiškai bendravo. Sūnų palaidojo duktė, todėl ji materialinės žalos nepatyrė. Patyrė moralinę žalą, prašo priteisti 50 000 Lt ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji J. P. apklausta teisme parodė, kad A. Ž. jos brolis. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Apie nužudymo aplinkybes žino tik tai, ką sakė tardytojas. Gavo SMS žinutę, kad nužudytas brolis. Su broliu labai artima. Brolis nedirbo, bet buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Jis padėdavo jai ir jos šeimai, prižiūrėdavo jos vaiką, padėdavo sode. Jis buvo šeimos narys, jo netektis labai pablogino šeimos gyvenimą. Po brolio nužudymo darbe nebuvo visą mėnesį dėl pablogėjusios sveikatos. Mamos sveikata irgi pablogėjo, išgyveno dėl jos. Laidotuvės kainavo virš 6000 Lt, tačiau neturi visas išlaidas pateisinančių kasos čekių. Gedulingi pietūs kainavo apie 1100 Lt, bažnyčiai mokėjo 400–500 Lt, automobilių nuoma kainavo 200 Lt, nuteisto brolio atvežimas – 500 Lt, laidotuvių minėjimas po 9 dienų – 150 Lt, gėlės laidotuvėms – 300 Lt, dar 250 Lt mokėjo už brolio kūno laikymą iki skrodimo atlikimo. Užsakyto paminklo kaina 15 450 Lt. Prašo civilinį ieškinį patenkinti, priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Liudytoja V. I. apklausta teisme parodė, kad su A. Ž. lankėsi S. V. bute balandžio mėnesį. Girtavo S. V., jo tėvas, A. Ž. ir ji. Girtavo be jokios progos visą dieną. Akivaizdžiai matėsi, kad S. V. buvo girtas. Konfliktų tarp S. V. ir A. Ž. nebuvo.

Su A. Ž. nuėjo miegoti už spintos. Jiems atsigulus, S. V. pasakęs – „KGB 118 straipsnis“, puolė ant gulinčio A. Ž., buteliu trenkė per galvą. Ji išbėgo į koridorių šaukti pagalbos. Grįžusi matė, kad S. V. buteliu daužė A. Ž. per galvą. A. Ž. galva buvo kruvina. Nepastebėjo, ar butelis buvo sveikas, ar sudaužytas. Muštynių metu nugriuvo spinta. Ant grindų šukių nematė. S. V. tėvas buvo girtas, jis į muštynes nesikišo. Ji, paėmusi butelį, smogė S. V. į galvą ir vėl išbėgo į koridorių, bijodama S. V. keršto. S. V. užrakino duris. Ji laukė, kol atvažiavo policija. Nesupranta, kodėl S. V. mušė A. Ž.. Su S. V. anksčiau nebuvo pažįstama. Žinojo, kad A. Ž. su juo atlikinėjo bausmę pataisos įstaigoje.

Liudytojas A. K. apklaustas teisme parodė, kad apie 5 valandą ryte paskambinusi V. I. pasakė, kad užmušė A. Ž.. Su kaltinamuoju atliko bausmę pataisos namuose skirtinguose būriuose, tačiau su juo matydavosi. Kaltinamojo ir A. Ž. santykiai buvo normalūs. Jis artimiau bendravo su A. Ž.. Po įvykio tame bute nebuvo. Ten buvo nuėję jo draugai, papasakojo, jog bute daug kraujo, durys išlaužtos. A. Ž. seseriai parašė SMS žinutę. Kitą dieną jam paskambinusiai seseriai pasakė, kad jos brolis nužudytas.

Liudytojas S. Š. apklaustas teisme parodė, kad į įvykio vietą Taikos gatvėje atvyko pagal iškvietimą. Tikslios įvykio datos neatsimena. Atvykus pasitiko mergina. Ji buvo apsivyniojusi paklode. Ji pasakė, kad stipriai mušamas draugas, kad gali būti jau nužudytas. Į butą jų neįsileido, iš ten grasino, jog papjaus. Per pareigūnų išimtą durų akutę matėsi, kad grasino kaltinamasis. Duris išlaužė atvykę gaisrininkai, rado gulintį asmenį, tikrino jo pulsą, pulso nebuvo, iš odos spalvos suprato, kad jis nebegyvas. Nužudytajam buvo labai sužalota galva. Kaltinamojo nieko neklausinėjo, sulaikė jį.

Liudytojas E. S. apklaustas teisme parodė, kad dieną prieš įvykį buvo užėjęs, bendravo su A. Ž. ir S. V., gėrė su jais alkoholį, tačiau ilgai neužsibuvo ir su V. I. išėjo. Jam būnant bute, S. V. ir A. Ž. draugiškai bendravo, konfliktų nebuvo. Kiek jam žinoma, V. I. vėliau grįžo į šį butą. Apie 4.00 ryto paskambinusi V. I. pasakė, kad S. V. užmušė A. Ž.. Buvo nuėjęs įsitikinti, ar ši žinia yra tikra, tačiau į butą nėjęs, pro išlaužtas buto duris matėsi kraupus vaizdas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 174/10 (03) konstatuota, kad sprendžiant iš A. Ž. padarytų sužalojimų formos ir išsidėstymų, sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių kietais bukais daiktais ir ne mažiau kaip 16 smūgių kietais aštriais daiktais. A. Ž. mirė nuo atviro skeveldrinio įspaustinio kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžio, galvos smegenų sumušimo, kiaurinio ryklės sužalojimo, sukėlusių sunkų trauminį hemoraginį šoką ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgdamas į tyrimo metu rastus lavoninius pakitimus, specialistas konstatavo, kad A. Ž. mirė naktį iš 2010 04 08 į 2010 04 09, apie 01.15 val. (b. l. 41–43).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G481/10(03) konstatuota, kad apžiūrėjus S. V. rasta susiūta žaizda viršugalvio dešinėje pusėje bei poodinės kraujosruvos. Viršugalvio žaizda galėjo būti padaryta sudavus pelenine ar buteliu.

Iš 2010-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad A. Ž. lavonas su smurto žymėmis rastas Taikos pr. 41 namo 71 bute (b. l. 5–28).

Iš 2010-04-13 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti: peilis (b. l. 111), striukės, sportinės kelnės, sportiniai batai, rankinės, tuščių butelių stiklo šukės, vandens krano dalis, plastiko dalys (b. l. 112–121).

Kaltinamasis S. V. teigia nenorėjęs nužudyti A. Ž., mušė jį ir padarė sužalojimus, nuo kurių jis mirė dėl jo pasakytų įžeidžiančių žodžių apie jo sudėtingą situaciją atliekant bausmę pataisos namuose. Vertindamas šį kaltinamojo S. V. teiginį, teismas neturi pagrindo pripažinti jį pagrįstu, nes tokių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teismas negali remtis vien tik kaltinamojo teigimu, jog jis smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo labai susijaudinęs dėl A. Ž. įsižeidimo. Privilegijuota nužudymo nusikaltimo sudėtis nustatyta BK 130 straipsnyje. Ji taikoma tada, kai kaltininkas veikia būdamas labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų ir jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir A. Ž. buvo pažįstami ilgą laiką. Kaltinamasis S. V. pats nurodo, kad A. Ž. buvo žinomos aplinkybės jo išprievartavimo pataisos namuose aplinkybės, tačiau jų santykiai buvo draugiški. Tai patvirtina ir teisme apklausta liudytoja G. Ž.. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. Ž. tarpusavio santykius ir konflikto prielaidas bei jo eigą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. I. parodymais. Ji parodė, kad išgertuvių metu, bendraujant su S. V., A. Ž. neišsakė jokių S. V. įžeidžiančių žodžių, jiems bendraujant nekilo jokių konfliktų, o muštynes S. V. pradėjo dėl niekam nesuprantamų priežasčių, jai ir A. Ž. nuėjus miegoti. Bylos duomenys leidžia teigti, kad esmines įtakos kaltinamojo S. V. sąmonei ir veiklai turėjo gausiai vartojamas alkoholis. Bylos duomenys patvirtina, kad S. V. alkoholį vartojo jau ne pirmą dieną, be to, ir pats kaltinamasis pripažino, kad smurtavo prieš A. Ž., būdamas girtas, tai pažymėta ir specialisto išvadoje Nr. G 481/10 (03) (b. l. 140–141) bei patvirtina neblaivumo patikrinimo duomenys (b. l. 123, t. 1). Taigi nustatytos faktinės bylos aplinkybės neduoda jokio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis S. V. smurtavo būdamas fiziologinio afekto būsenos.

BK 129 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 str. kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Bylos duomenys neginčytinai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo A. Ž. mirties priežastimi buvo kaltinamojo S. V. veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo S. V. padarytos veikos ir dėl to atsiradusių padarinių – A. Ž. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai savo išvadoje konstatavo ir teismo medicinos specialistas. Iš to išeina, kad kaltinamojo S. V. veika buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšys yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo atsirandantys padariniai yra dėsningi – veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius, taigi iš anksto numatomi. Bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinamojo S. V. atliekamų smurto veiksmų intensyvumas, panaudoti įrankiai (peilis, butelis, vandens maišytuvo kranas) bei padarytų sužalojimų lokalizacija – smūgiai į gyvybiškai svarbias kūno vietas – rodo, jog jis siekė sutrikdyti A. Ž. sveikatą. Šioje situacijoje, pavartodamas nurodytus nusikaltimo padarymo įrankius, S. V. negalėjo nenorėti kilsiančių padarinių ir būti jiems abejingas, nes jau vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgiai žalojančiais įrankiais į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, patvirtina, kad kaltinamasis S. V. numatė ir suvokė, jog neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ar atims jam gyvybę, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo parodymai ir kitos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau nustatytos aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog savo sąmonėje, būdamas girtas, S. V. to nedetalizavo ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai ar net gyvybės atėmimas, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kartu pažymėtina, kad tokia išvada nekeičia veikos kvalifikacijos, nes BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis apima savyje tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, daro išvadą, kad kaltinamasis S. V., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nužudė A. Ž.. Nesant šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, S. V. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad S. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo psichikos sutrikimų ir buvo gydomas. Iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro, Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo, Klaipėdos psichikos sveikatos centro pateiktų duomenų matyti, kad šiose įstaigose nesigydė (b. l. 162–164, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta S. V. psichinė būsena. Specialisto išvadoje Nr. 95 TPK-274 nurodyta, kad S. V. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Jam diagnozuota lengvas protinis atsilikimas, asmenybės psichopatizacija (b. l. 180).

Kaltinamasis S. V. 2000 08 20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nužudymą pagal BK 104 str. 1 d., šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu. BK 27 str. 2 d. 1 p. nustato, kad asmuo, turintis neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą, gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162 įstatymo 3 str. nustato, kad „kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja naujiesiems kodeksams“. Šio įstatymo 9 str. 1 d. nustato, kad įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, asmuo dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu tik tuo atveju, jeigu šioms veikoms taikytinos naujojo Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi S. V., turėdamas neišnykusi teistumą už nužudymą, vėl padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą. Kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nusikaltimas padarytas praėjus vos 7 mėnesiams po kaltinamojo paleidimo iš pataisos namų už anksčiau padarytą nusikaltimą. Iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų pateiktos charakteristikos (b. l. 169, t. 1) matyti, kad atlikdamas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis į taikomas socialinės reabilitacijos priemones nereagavo, nesistengė laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų, padarė 38 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 28 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, S. V. pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už padarytą nusikaltimą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusiosios J. P. pareikštas 20450 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę žalą nukentėjusiajam, privalo ją atlyginti (BPK 109 str.). Padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia byloje pateiktu 2010 09 02 užsakymu UAB „Travertinas“ dėl 15450 Lt vertės paminklo A. Ž. pagaminimo. Už jo pagaminimą sumokėtas 200 Lt avansas, tačiau civilinė ieškovė nepateikė duomenų apie piniginių lėšų sumokėjimą už pagamintą paminklą, nors pateiktame dokumente yra nurodyta, jog paminklas turėjo būti pagamintas iki 2010 11 25. Pati civilinė ieškovė nurodė, kad paminklas dar nepastatytas. Be to, teismas pažymi, kad nurodyta gaminamo paminklo kaina yra labai didelė. Nesant pateiktų rašytinių duomenų apie pinigų sumokėjimą už pagamintą paminklą, priteistina žala, atitinkanti vidutinę paminklų kainą – 8000 Lt. Kitų turtinę žalą patvirtinančių rašytinių dokumentų civilinė ieškovė nepateikė, nurodydama, kad laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepaėmė. Jos nurodyta laidojimo išlaidų suma sudaro 3000 Lt. Ši turėtų išlaidų suma tikėtina ir priteistina. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 11000 Lt.

Nukentėjusioji G. Ž. pareiškė 50 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio S. V. kaltę, jo turtinę padėtį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiųjų G. Ž. ir J. P. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 50000 Lt ir 25000 dydžio neturtinė žala, teismo nuomone, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai priteisiant neturtinę žalą nužudymo bylose. Priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – 2 vienetai CD su vaizdo įrašais paliktini saugoti su byla, peilis, vandens krano dalis, 2 stiklo buteliai, stiklo šukės, nukentėjusiojo A. Ž. rūbai, įtariamojo S. V. džemperis bei teismo med. eksperto paimti A. Ž. lyginamieji pavyzdžiai, saugomi SNTS daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje (b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

S. V. (S. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. S. V. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-04-09 iki 2011 10 24.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. V. 11000 Lt turtinės žalos ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Lt už advokato paslaugų apmokėjimą J. P. naudai.

Priteisti iš S. V. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt už advokato paslaugų apmokėjimą G. Ž. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD su vaizdo įrašais palikti saugoti su byla, peilį, vandens krano dalį, 2 stiklo butelius, stiklo šukes, nukentėjusiojo A. Ž. rūbus, įtariamojo S. V. džemperį bei teismo med. eksperto paimtus A. Ž. lyginamuosius pavyzdžius, saugomus SNTS daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam S. V. nuo nuosprendžio kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.