- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-982-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00981-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Mila Proplasta“
- Atsakovas
- UAB „Aldasta“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Hronas“
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-982-370/2011
2011 m. lapkričio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-115-867/2011 pagal ieškovo UAB „Mila Proplasta“ ieškinį atsakovui UAB „Aldasta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Hronas“, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 38 000 Lt skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-11-20 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš savo pirminio skolininko UAB „Hronas“ šios įmonės skoloms padengti perėmė 100 000 Lt reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovui apie perleidimo sutartį buvo pranešta 2009-11-25 pranešimu, tačiau iki šiol atsakovas nėra iki galo atsiskaitęs ir yra skolingas 38 000 Lt. Neprieštaravo skolos grąžinimo išdėstymui.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas iš savo pirminio skolininko UAB „Hronas“ perėmė jo reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš UAB „Hronas“ ir UAB „Aldasta“ 2008-06-23 rangos sutarties Nr. LPD 08P048P38, todėl ieškovas įgijo ne tik teises, bet ir pareigas. Nors ieškovas pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą išsiuntė 2009-11-25, tačiau atsakovas jį gavo tik 2009 m. gruodžio mėn. Nežinant apie perleidimo sutartį 2009-11-23 pirminiam atsakovo kreditoriui UAB „Hronas“ atsakovas pervedė 15 000 Lt, todėl prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas ir ieškovo reikalavimas turėtų būti mažinamas iki 23 000 Lt skolos. Prašė skolos grąžinimą išdėstyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo BUAB „Hronas“ nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas 2009-11-19 UAB „Hronas“ sudarė 130 000 Lt. Po 2009-11-20 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovo įsiskolinimas UAB „Hronas“ sudarė 30 000 Lt. UAB „Aldasta“ 2009-11-20 trečiajam asmeniui UAB „Hronas“ išrašė 30 000 Lt debetinę sąskaitą už UAB „Hronas“ atliktų darbų broką. UAB „Hronas“ minėtą sąskaitą priėmė bei įtraukė į apskaitą, todėl atlikus įskaitymą, neliko UAB „Aldasta“ įsiskolinimo trečiajam asmeniui UAB „Hronas“. 2009-11-24 atsakovas pervedė 15 000 Lt į UAB „Hronas“ atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009-11-23 nutartimi areštavo visą BUAB „Hronas“ turtą, iš jo – ir pinigines lėšas, o minėta UAB „Aldasta“ operacija buvo atlikta 2009-11-24, todėl UAB „Hronas“ vadovybė permokos grąžinti neturėjo galimybės. Taip pat nurodė, kad UAB „Aldasta“ prašymo dėl permokos grąžinimo BUAB „Hronas“ bankroto administratoriui nepateikė, todėl ši pinigų suma atsakovui nebuvo grąžinta. Gavus prašymą dėl klaidingai pervestų lėšų grąžinimo, piniginės lėšos bus pervestos atsakovei UAB „Aldasta“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-02-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė 23 000 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-06-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir skolos sumokėjimą išdėstė; proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį atsakovo skola pirminiam kreditoriui UAB „Hronas“ pagal rangos sutartį Nr. LPD 08P048/P38 buvo 115 000 Lt, o prievolės įvykdymo terminas buvo 2008-11-30. Dalį skolos, tai yra 15 000 Lt, atsakovas pervedė pradiniam kreditoriui iki to laiko, kol jam buvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl teismas pripažino, kad ši dalis reikalavimo pirminiam kreditoriui yra įvykdyta tinkamai. Teismas nurodė, kad tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 15 000 Lt, pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį atsakovo skola pirminiam kreditoriui UAB „Hronas“ pagal rangos sutartį Nr. LPD 08P048/P38 buvo 115 000 Lt, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovo 2009-11-23 trečiajam asmeniui UAB „Hronas“ pervesti 15 000 Lt turi būti panaudoti būtent perleistam reikalavimui dengti. Mokėjimo atlikimo metu atsakovas buvo skolingas tračiajam asmeniui UAB „Hronas“ 15 000 Lt, t. y. reikalavimo dalį, kuri nebuvo perleista ieškovui, todėl nėra pagrindo šią pervestą sumą užskaityti ne pradinio kreditoriaus žinioje likusios reikalavimo dalies užskaitymui, o naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo dalies padengimui. Teismas neįvertino to, kad perleidus dalį reikalavimo įvyko ne tik šalių pasikeitimas prievolėje, bet ir pačios prievolės padalijimas, t. y. šalys pasikeitė tik dalyje prievolės, kuri nebuvo ir nėra ginčijama. Faktas, kad po reikalavimo perleidimo UAB „Hronas“ pripažino savo darbų kokybės trūkumus, jau nebeturi įtakos naujojo kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykiams, kadangi dėl tokio pripažinimo nebuvo tartasi su naujuoju kreditoriumi, jam šios aplinkybės nėra žinomos, todėl negali būti panaudotos prieš jį (CK 6.107 str. 1 d.). Darbų trūkumų pripažinimas turi reikšmės tik pradinio kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykiams, konkrečiai – atsiskaitymui pagal ta reikalavimo dalį, kuri ieškovui nebuvo perleista. Šį faktą patvirtina ir UAB „Hronas“ bankroto administratorius, nurodydamas, kad atsakovui priklauso iš UAB „Hronas“ 15 000 Lt kaip be pagrindo sumokėta pinigų suma ir ji nėra pervedama tik todėl, kad negautas atitinkamas atsakovo prašymas. Ginčijamas teismo sprendimas sudaro galimybę atsakovui praturtėti be pagrindo – jis ne tik atleidžiamas nuo prievolės padengti 15 000 Lt skolą, bet jam dar pripažįstama teisė į šią sumą. Atsakovo argumentai dėl 2009-11-20 debetinės sąskaitos, kuria sumažinama UAB „Aldasta“ skola 30 000 Lt suma, atmestini kaip teisiškai neaktualūs nagrinėjamam ginčui, kadangi skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams tik tuos atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę pareikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Nėra duomenų, kad minėta sąskaita buvo išrašyta būtent tą dieną, ji nebuvo pateikta atsakovui iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą, t. y. neįvyko šalių susitarimas dėl sutarties pakeitimo (skolos pagal sutartį sumažinimo), kaip tai numato CK 6.192 str. 4 d. Atsakovas teismui net neužsiminė apie debetinę sąskaitą, apie ją sužinota tik iš trečiojo asmens atsiliepimo. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti buvus kokiam nors susitarimui dėl reikalavimo sumažinimo iki jo dalies perleidimo. Pirmosios instancijos teismo nuoroda į CK 6.106 str. 1 d. netinkama, nes ginčo atveju buvo ne įvykdytas perleistas reikalavimas, o naujajam kreditoriui neperleista reikalavimo dalis, kuri vėliau (po reikalavimo dalies perleidimo) kreditoriaus UAB „Hronas“ ir skolininko UAB „Aldasta“ susitarimu buvo panaikinta ir jie turėjo išspręsti tarpusavio atsiskaitymų klausimus. UAB „Hronas“ turi grąžinti atsakovui UAB „Aldasta“ nepagrįstai gautus 15 000 Lt. Byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.44 ir 6.45 str. ir dėl to, kad pinigų pervedimo metu UAB „Hronas“ buvo kreditorius ir formaliai reikalavimas egzistavo, iš UAB „Aldasta“ nebuvo jokio suklydimo dėl kreditoriaus – paprasčiausiai po pinigų sumokėjimo šie du asmenys iš naujo įvertino tarpusavio pretenzijas ir UAB „Hronas“ sumažino savo reikalavimą 30 000 Lt suma. Po šio sandorio jau UAB „Hronas“ tapo skolingas atsakovui UAB „Aldasta“ ir jam atsirado pareiga grąžinti šią pinigų sumą kaip perteklinę. Atsakovo ir trečiojo asmens prievoliniai teisiniai santykiai, pinigų pervedimo pagrįstumas, UAB „Hronas“ įgytų lėšų teisinis pagrindas, jų tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje aktualūs tik teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo – atsakovas turi padengti visą ieškovo perimtą ir galiojantį 100 000 Lt reikalavimą, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų šią savo pareigą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Mila Proplasta“ su trečiuoju asmeniu UAB „Hronas“ 2009-11-20 sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė trečiojo asmens 100 000 Lt reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Aldasta“, kilusią iš UAB „Hronas“ ir UAB „Aldasta“ 2008-07-23 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. LPD 08P048/P38 (b. l. 4–6). Už atliktus rangos darbus reikalavimo perleidimo dieną atsakovas trečiajam asmeniui buvo skolingas 115 000 Lt. Iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties priedo Nr. 1 nustatyta, kad UAB „Hronas“ atsakovui 2008-10-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRA560388 dėl 400 000 Lt apmokėjimo pagal 2008-07-23 rangos sutartį Nr. LPD 08P048/P38, atsakovas sąskaitą turėjo apmokėti iki 2008-11-30, tačiau nesumokėjo 115 000 Lt sumos (b. l. 6). Atsakovas trečiajam asmeniui 2009-11-20 išrašė 30 000 Lt debetinę sąskaitą (b. l. 166), kurią UAB „Hronas“ įskaitė į savo reikalavimą atsakovui. Atsakovas 2009-11-23 pervedė 15 000 Lt sumą trečiajam asmeniui UAB „Hronas“ (b. l. 105). Ieškovas 2009-11-25 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo sutartį (b. l. 7).
Iš esmės apelianto apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas bei nepagrįstumas grindžiamas faktinės 15 000 Lt pervedimo aplinkybės interpretavimu – apelianto nuomone, šis mokėjimas buvo atliktas ne ieškovui perleistos reikalavimo dalies, o trečiajam asmeniui likusios reikalavimo dalies dengimui.
Byloje nagrinėjamu atveju tarp trečiojo asmens ir atsakovo nėra ginčo dėl tarpusavio prievolių pagal 2008-07-23 sudarytą statybos rangos sutartį vykdymo, bei 15 000 Lt įmokos paskirties. Ieškovas nebūdamas minėtos rangos sutarties teisinių santykių dalyviu negali už UAB „Hronas“ ir UAB „Aldasta“ spręsti dėl atsakovo UAB „Aldasta“ pretenzijų dėl darbų kokybės pagrįstumo, dėl UAB „Hronas“ ir UAB „Aldasta“ tarpusavio prievolių galiojimo ir dydžio, dėl UAB „Aldasta“ įmokos įskaitymo (CK 6.156, 6.123, 6,125, 6.129, 6.54, 6.55 str.). Pats apeliantas pripažįsta, kad atsakovo ir trečiojo asmens prievoliniai teisiniai santykiai, pinigų pervedimo pagrįstumas, UAB „Hronas“ įgytų lėšų teisinis pagrindas, jų tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau apeliacinį skundą grindžia abejonėmis dėl 30 000 Lt debetinės sąskaitos išrašymo laiko ir pagrįstumo, taip pat atsakovo 15 000 Lt įmokos trečiajam asmeniui tikrosios paskirties. Kadangi ieškovas šių sandorių neginčijo kaip apsimestinių, tariamų ar kitais įstatyme numatytais pagrindais kaip pažeidžiančių jo teises, jis negali remti šiomis aplinkybėmis savo ieškinio. Tokiu atveju atskirai pažymėtina, kad netgi jei UAB „Hronas“ iki atsakovo informavimo apie reikalavimo perleidimą būtų įskaitęs visą reikalavimą pagal rangos sutartį, o ne tik neperleistą jo dalį, ieškovas galėtų reikšti pretenzijas tik reikalavimo perleidėjui, t. y. UAB „Hronas“, o ne atsakovui (CK 6.105 str. 1 d.). Byloje nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo įskaitė tik neperleistą reikalavimo dalį ir, kaip nurodo pats apeliantas, šalys pasikeitė tik dalyje prievolės, dėl ieškovui perleistos dalies reikalavimo galiojimo ginčo nėra, todėl nesuprantami apeliacinio skundo motyvai, kad dėl trečiojo asmens skolos atsakovui už kokybės trūkumus pripažinimo nebuvo tartasi su ieškovu.
Apeliantas neteisingai aiškina CK 6.107 str. 1 dalies nuostatą. Visų pirma CK 6.107 str. 1 dalis neužkerta atsakovui galimybės ir šiuo metu reikšti atsikirtimus ieškovui dėl darbų kokybės su trečiuoju asmeniu sudarytos rangos sutarties pagrindu, kadangi atsakovas iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo turėjo teisę juos reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Hronas“; reikalavimo perleidimo faktas neužkerta atsakovui galimybės netgi po reikalavimo perleidimo įskaityti iki reikalavimo perleidimo turėtą priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui (CK 6.108 str.). Antra, atsakovas neatsikerta prieš ieškovo reikalavimą skolos įskaitymo faktu, t. y. pripažįsta savo prievolę pagal visą ieškovui perleistą reikalavimą (100 000 Lt), byloje kilo ginčas tik dėl prievolės (t. y. jos 15 000 Lt dalies) įvykdymo tinkamumo. Kadangi atsakovas savo perleistos prievolės dalį įvykdė dar iki pranešimo apie reikalavimo perleidimo sutartį išsiuntimo, byloje nesant jokių įrodymų, kad apie perleidimo sutartį atsakovas žinojo iki pinigų (15 000 Lt) trečiajam asmeniui pervedimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prievolės ieškovui dalies įvykdymą pradiniam kreditoriui pripažino tinkamu (CK 6.109 str. 1 d.).
Atmestini ir apelianto argumentai dėl atsakovo nepragrįsto praturtėjimo. Visų pirma apelianto motyvai dėl atsakovo galimo nepagrįsto praturtėjimo ateityje yra grįsti spėjimu, kad atsakovui ši suma bus grąžinta. Antra, kaip buvo nustatyta, atsakovas sumokėdamas 15 000 Lt įvykdė dalį prievolės, apie kurios perleidimą apskritai nežinojo ir tuo metu veikdamas apdairiai ir atsakingai net negalėjo įvykdyti naujajam kreditoriui (CK 6.109 str. 7 d.), taigi šis įvykdymas pagal įstatymą yra pripažintinas tinkamu, o ne klaidingu, todėl atsakovui nėra teisinio pagrindo reikalauti šią sumą grąžinti, juo labiau, kad pats atsakovas į šią pinigų sumą pretenzijų neturi. Trečia, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, ne atleido atsakovą nuo 15 000 Lt prievolės įvykdymo, kartu pripažindamas atsakovo teisę į šią sumą, o konstatavo, kad atsakovas prievolę įvykdė tinkamai, taip pat pažymėjo, kad netgi sąžiningo skolininko suklydimo atveju, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai, o tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui pagal šios knygos XX skyriaus taisykles (2 dalis). CK 6.45 str. 2 dalis nereiškia, kad per klaidą tariamam kreditoriui sumokėtos sumos grąžinimas suklydusiam skolininkui, šį atleidžia nuo prievolės tikrajam kreditoriui įvykdymo. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovui priklausanti pinigų suma yra pas trečiąjį asmenį, iš kurio ieškovas jos ir gali reikalauti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.