- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-19
- Bylos Nr.
- AS-63-641-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- G. B., Ž. G., V. M., A. U., R. T., A. P., Š. U., G. N., D. P., P. P., R. M., A. Š., A. I., D. Š., I. I., A. K., D. J.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Policijos
- Kategorijos
- 69.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. B., Ž. G., V. M., A. U., R. T. (R. T.), A. P., Š. U., G. N. (G. N.), D. P., P. P., R. M., A. Š., A. I., D. Š., I. I., A. K., D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. B., Ž. G., V. M., A. U., R. T., A. P., Š. U., G. N., D. P., P. P., R. M., A. Š., A. I., D. Š., I. I., A. K., D. J. skundą atsakovams Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai G. B., Ž. G., V. M., A. U., R. T., A. P., Š. U., G. N., D. P., P. P., R. M., A. Š., A. I., D. Š., I. I., A. K., D. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundu ir pareiškėjas G. B. patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 70 proc. priedų ir priemokų ribojimo jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: D. J. – 1 688,17 Lt; A. K. – 2 344,88 Lt; D. Š. – 1 371,71 Lt; A. I. – 1 575,24 Lt; A. Š. – 572,19 Lt; R. M. – 2 909,78 Lt; P. P. – 8 940,97 Lt; D. P. – 1 680,46 Lt; G. N. – 90,15 Lt; Š. U. – 1 874,90 Lt; A. P. – 2 791,31 Lt; R. T. – 306,86 Lt; A. U. – 210,29 Lt; V. M. – 545,40 Lt; Ž. G. – 39,24 Lt; G. B. – 17 809,68 Lt; I. I. – 269,34 Lt.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-369-289/2010 sustabdė iki tol, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtos bylos Nr. 35/2010; Nr. 36/2010; Nr. 39/2010; Nr. 40/2010.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų kreipimasis į teismą dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo, motyvuojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieštaravo Konstitucijai, priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, būtent su šių pasekmių taikymu atgal. Pareiškėjai, formuluodami skundo dalyką ir pagrindą, prašo taikyti Konstitucinio Teismo nutarimą praeityje susiformavusiems teisiniams santykiams. Todėl, teismo nuomone, šios bylos išsprendimui yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymas. Teismui kyla abejonės, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai; ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų tiksliai nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių taikymą laike – nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų tiksliai nustatyti ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl, teismo manymu, šioje byloje būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių teisės nuostatų ištyrimo, tačiau Konstituciniame Teisme jau yra priimti nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike – ex tunc ar retroaktyviai, t. y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“; ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagristi teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“. Šiems prašymams suteikti bylos numeriai Nr. 35/2010; Nr. 36/2010; Nr. 39/2010; Nr. 40/2010. Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą jau yra kreiptasi dėl tų pačių norminių aktų nuostatų išaiškinimo, teismo nuomone, netikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dar kartą su analogišku prašymu. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas bus privalomas, priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl byla sustabdytina iki bus išnagrinėtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 35/2010; Nr. 36/2010; Nr. 39/2010; Nr. 40/2010.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jų skunde nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo nuostatų taikymo reikšmingų taisyklių, o būtent, kurioje yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo sprendimo įvykdymu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytina situacija, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1?638/2005). Pastebi, kad minėtoje nutartyje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Mano, kad nagrinėjamu atveju dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo taikymo šioje byloje situacija yra analogiška minėtosioms, todėl esant suformuotai praktikai, rėmimasis vien tuo faktu, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumas, yra laikomas formaliu, bet ne objektyviu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-223/2010 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.
Pažymėtina, jog teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus analogiškose bylose. Tokios minėtos teisės normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575?976-08, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–605/2010 ir kt.).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. B., Ž. G., V. M., A. U., R. T. (R. T.), A. P., Š. U., G. N. (G. N.), D. P., P. P., R. M., A. Š., A. I., D. Š., I. I., A. K., D. J. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.