- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-02
- Bylos Nr.
- 2K-369/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Gintaras Goda, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 7 d., nuo 6.30 iki 7.30 val., nesaugomoje automobilių aikštelėje, (duomenys neskelbtini), atidaręs neužrakintas automobilio (duomenys neskelbtini) dureles pagrobė G. S. mobiliojo ryšio telefoną, pinigus, automobilio užvedimo raktelį ir kitus daiktus, o nuo 8 iki 10 val. pagrobė ir G. S. automobilį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo magnetola ir dvi kasetės.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu A. G. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti bausmę, paskiriant ją ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis. Kasatorius teigia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, su juo susitaikė, padaryta žala yra atlyginta. Todėl byloje yra BK 38 straipsnyje nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Tyrėjos parodymai apie žalos atlyginimą teisiamojo posėdžio protokole nebuvo užfiksuoti, o apeliacinės instancijos teismas šios tyrėjos pakartotinai neiškvietė. Minėtos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, turi būti ištirtos kasacinės instancijos teisme. A. G. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nukentėjusiojo automobilį pavogė pasivažinėti ir vėliau paliko kaip nereikalingą savo noru, o ne darant įtaką policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
A. G. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius nukentėjusiojo G. S. automobilio ir kito turto vagystes. Savo kaltės dėl šių vagysčių bei nusikalstamos veikos kvalifikacijos kasaciniame skunde neginčija ir kasatorius. Jo motyvai dėl bausmės ir bylos aplinkybių nėra pagrįsti.
Dėl A. G. paskirtos bausmės
A. G., nors ir neprašydamas taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, teigia, kad byloje yra BK 38 straipsnyje nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad tokiomis aplinkybėmis kasatorius laiko savo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, žalos atlyginimą bei susitaikymą su nukentėjusiuoju. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš šios bylos matyti, kad A. G. parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo prieštaringi, nenuoseklūs, pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę neigė, o apeliaciniame skunde jau prašė švelnesnės bausmės. Todėl teismai tokios A. G. pozicijos pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus motyvai dėl žalos atlyginimo yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Laikyti kasaciniame skunde nurodomą aplinkybę – susitaikymą su nukentėjusiuoju – kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe šioje byloje nėra pagrindo.
A. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, jų švelninti nėra pagrindo. Nuosprendyje yra nurodyti laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvai. Pažymėtina ir tai, kad teismas už kiekvieną veiką A. G. paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Dalinio bausmių sudėjimo būdas kasatoriui taikytas pagrįstai, nes taikyti bausmių apėmimą nesant BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų A. G. nebuvo pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
A. G. teiginiai dėl tyrėjos parodymų atmestini. Šių parodymų, tarp jų – ir dėl žalos atlyginimo aplinkybių, turinys teisiamojo posėdžio protokole nurodytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, keliamų teisiamojo posėdžio protokolui. Pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Iš bylos matyti, kad dėl teisiamojo posėdžio protokolo turinio A. G. pastabų nepateikė. Atlikti įrodymų tyrimą kviečiant konkrečius liudytojus į apeliacinės instancijos teismo posėdį yra apeliacinės instancijos teismo teisė. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai neprašė minėto teismo atlikti įrodymų tyrimo. A. G. teiginiai dėl automobilio vagystės aplinkybių šiuo atveju neturi reikšmės jo atsakomybei bei veikos kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kiti kasacinio skundo motyvai bei prašymai yra susiję su įrodymų rinkimu ir jų nauju vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.