- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e1-1517-517/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- A. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31759-23, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
ji, 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,46 promilių girtumas), išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui savo sugyventinį D. B. puolė rankomis, D. B. ją atstūmus, A. B. griebė peilį, kuris gulėjo ant virtuvinio stalo ir, stovėdama prieš D. B., laikė peilį rankoje, nukentėjusiajam D. B. pasakius „durk kur nori“, ji, rankoje laikydama peilį, pradėjo eiti link nukentėjusiojo, D. B., supratęs, A. B. grasinimo realumą, t. y., kad A. B. nusiteikusi peilį panaudoti, mėgino, suėmęs už geležtės, atimti peilį, o ištraukiant peilį iš A. B. rankos D. B. buvo padaryta 3 cm ilgio žaizda kairės plaštakos III piršte, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą mastą.
A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta. Gydytojo psichiatro narkologo įskaitoje nestovi, bet lankosi pas psichiatrą dėl raminamųjų vaistų išrašymo. Kiekvienais metais lankosi psichikos dienos stacionare. Pripažįsta, kad per daug alkoholio geria. Bandė kelis kartus gydytis nuo alkoholizmo, bet jai kažkaip nepavyksta. Kai pradėjo gyventi su D. B. 2022 m. spalio pabaigoje ji dar daugiau gerti pradėjo, nes pasirodo šis turi tokių pačių priklausomybių kaip ir ji. Jie ištisai geria ir ištisai pykstasi. Kai negeria viskas būna normalu, jie tvarkingai šeimyniškai gyvena. Jie gyvena dviese bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso D. B. motinai. 2023 m. rugpjūčio 21 d. kažkaip jai viskas susidėjo, tai, kad jos sugyventinį visos Ukmergės moterys pažįsta, kad kažkada anksčiau jis yra ją pastūmęs ir t. t. Na, jie kartu gėrė degtinę ir susipyko, nes ji jam pradėjo dėl visų tų dalykų priekaištauti. Ji greičiau už jį pasigėrė, nes buvo dvi paras nemiegojusi, nevalgiusi ir prisigėrė. Kai ji prisigėrė ir jie susipyko, ji stvėrė vieną iš ant šaldytuvo laikomų peilių. Ką būtų D. B. su tuo peiliu dariusi, neprisimena. Atsimena, kad jie susistumdė, kai ji dešinėje rankoje laikė tą peilį ir matyt kažkaip D. B. stumdymosi metu sužalojo. Kurią jo kūno vietą kliudė tuo peiliu, neprisimena. Tik tada, kai ją atvežė į policijos komisariatą, pamatė, kad vienas D. B. rankos pirštas apibintuotas. Nužudyti jo nenorėjo, tačiau supranta, kad vakar netoli to jau buvo. Ji labai dėl savo elgesio gailisi. Kol vyks tyrimas pagyvens pas pažįstamą arba Ukmergės nakvynės namuose (b. l. 88-90).
Papildomos apklausos metu kaltinamoji A. B. parodė, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygins iki 2023 m. spalio 10 d., kai bus pervedamos išmokos. Savo sugyventinio D. B. atsiprašė, jis jai atleido. Tokių atvejų gyvenime nėra buvę, viskas įvyko dėl padauginto alkoholio, gyvena normaliai, kaip normali šeima. Ji pati ir iškvietė policiją, nes taip suveikė protas. Labai gailisi, dėl to kas įvyko. Prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikymo pagrindu, pasižada daugiau nenusikalsti (b. l. 102-104).
Apklausos metu kaltinamoji A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Nieko naujo papildyti neturi ko, nes nieko neatsimena iš tos dienos įvykio kaip ir kas vyko, dėl per didelio alkoholio kiekio. Šiuo metu jau mėnesį laiko alkoholio nevartoja, dirba viešuosius darbus. Taip pat Valstybinei ligonių kasai atlygino pusę padarytos žalos sumos, t. y. 40 eurų. Kitą likusią sumos dalį, t. y. 42 eurus atlygins per gruodžio mėnesį, po gautų pajamų, kadangi šiuo metu neturi pajamų, niekur nedirba. Ji yra įspėta, jog jeigu savo noru nevykdys įsipareigojimo atlyginti teritorinei ligonių kasai padarytos žalos, tai bus kreiptasi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jai tinka prokuroro siūloma bausmė ir jos rūšis (b. l. 113-115).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo sugyventine A. B. susipažino maždaug prieš vienerius metus. Ją pasikviesdavo į svečius pas save į namus, greitu metu jie apsigyveno kartu. Kartu gyvena nuo susipažinimo pradžios. 2023 m. rugpjūčio 21 d. jis grįžo iš Ukmergės miesto susitvarkęs savo reikalus namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė A. B.. D. B. iškart pastebėjo, kad ji yra neblaivi, kadangi jau tris savaites vartoja alkoholį. Jis su ja nuėjo į virtuvę ir atsisėdo prie stalo. A. B. turėjo degtinės. Jis su ja išgėrė kelis stikliukus degtinės ir ši pradėjo prie jo kabinėtis, neva jis turi meilužių, mažai dėmesio skiria jai. D. B. suprato, kad su ja bendros kalbos neras, todėl išėjo į kitą kambarį ir atsisėdo prie kompiuterio. Po kurio laiko į kambarį atėjo ir sugyventinė, kuri vėl pradėjo sakyti, kad jis jai nerodo dėmesio ir kad eitų kartu su ja į virtuvę. D. B. pagalvojo, kad taip bus geriau ir nuėjo į virtuvę, vėl atsisėdo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. ir vėl jam pradėjo priekaištauti dėl moterų ir kitų dalykų, tada atsistojo ir puolė jį, bandė rankomis suduoti į veidą, tačiau D. B. ją atsistūmė rankomis ir ši iš karto nuo virtuvėje esančio stalo paėmė virtuvinį peilį ir laikydama jį stovėjo. Jis iš pradžių pagalvojo, kad A. B. juokauja ir pasakė, kad „durk kur nori“. Ji pradėjo su peiliu eiti link D. B. ir jis iškart suprato, kad tai ne pokštas, nes ji nieko nekalbėjo, jos akys buvo baltos. Išsigandęs pradėjo iš A. B. rankų atiminėti peilį, bet ši atiduoti nenorėjo ir priešinosi. Po kurio laiko jis atėmė iš jos peilį ir pamatė, kad jo ranka kraujuoja. Tada peilį nunešė į tualeto patalpą ir ten padėjo. Apsirišo sužeistą pirštą, tačiau kraujas niekaip nenustojo bėgti, todėl apsirengė ir išėjo į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kad jį apžiūrėtų. Einant link ten jam paskambino sugyventinė ir pasakė, kad yra atvažiavusi policija, todėl apsisukęs grįžo į namus ir laiptinėje pamatė policijos pareigūnus ir medikus, bei viską papasakojo. Nuėjęs į tualetą paėmė paslėptą peilį ir perdavė pareigūnams. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 23-26).
Įvykio vietos apžiūros metu 2023 m. rugpjūčio 22 d. nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) pro duris patenkama į prieškambarį, iš kurio pasukus į dešinę patenkama į virtuvę. Virtuvėje kairėje pusėje yra spintelės, šalia kurių stovi medinė kėdė, uždengta baltu skuduru, ant kurio matyti lašas kraujo. Prie priešakinės sienos prie lango stovi virtuvinis stalas, ant kurio yra įvairūs indai, degtinės butelis su degtine, taurelė. Po stalu stovi du tušti degtinės buteliai, tuščia skardinė nuo alaus. Toliau prie sienos stovi dujinė viryklė, o dešinėje pusėje spintelės su įvairiais virtuvės reikmenimis. Grindys dengtos linoleumu, ant kurio tarp kėdės su kraujo lašu ir stalo matyti daugybiniai kraujo lašai. Kitų nusikalstamos veikos požymių ar objektų nematyti (b. l. 14-20).
2023 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad teismo medicinos specialistas, susipažinęs su D. B. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad jam padaryta 3 cm ilgio žaizda kairės plaštakos III piršte, galimai paveikus pjaunančiu daiktu aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39-40)
2023 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos specialistas nurodė, jog pateiktame medicinos dokumente nepakanka informacijos, kad būtų galima modeliuoti konkretų sužalojimo (žaizdos) padarymo mechanizmą, todėl atsakyti į pateiktus klausimus nėra galimybių. Patikslinti sužalojimo padarymo mechanizmą būtų galima atliktus D. B. (piršto rando) apžiūrą ir atlikus eksperimentą, atkuriant įvykio situaciją ir asmenų veiksmus (b. l 41-42).
2023 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230821-191630UTC+0300, vaizdo įrašas spalvotas su garsu, vaizdo įrašo trukmė 17.50 min. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, laiptinėje jau laukia medikų brigada, policiją kvietusi A. B. nesugeba atrakinti durų. 11.45 min. laiku ateina D. B. (nukentėjusysis) su kruvinu pirštu, kuris apvyniotas medžiagos skiaute. Įėjus į butą A. B. randama virtuvėje prie stalo, iš bendro vaizdo akivaizdu, kad yra neblaivi. Policijos pareigūnui paklausus, kas atsitiko, kam kvietė tarnybas, atsakė, jog susipyko su nukentėjusiuoju ir nieko čia neįvyko. Vėliau aiškinantis, kokiu tikslu buvo kviečiama policija, A. B. atsakė, jog pasidarė baisu, bijojo, kad užeis epilepsijos priepuolis. A. B. neigia, kažką sumušusi ar sužalojusi. 07:26 min. laiku A. B. nurodo, kad gyvena kartu su D. B. ir abu susipyko. 06:45 min. laiku, D. B., nurodo, kad viskas įvyko virtuvėje, vyriškį išsiveža medikai, dėl perpjauto piršto, taip pat policijos pareigūnui parodo, su kuriuo peiliu buvo sužalotas. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota (b. l. 43-47).
2023 m. lapkričio 29 d. Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis, kuris buvo pateiktas D. B. pagal savanorišką daiktų pateikimo protokolą. Peilio rankena juodos spalvos, guminė, rankenos galuose yra oranžinės spalvos guma. Peilio geležtė 23 cm ilgio, be kraujo dėmių. Tiek peilio geležtė tiek rankena yra švarūs be kraujo ar kitokių medžiagų (b. l. 48-52).
2023 m. lapkričio 24 d. kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas pateiktas bendrojo pagalbos centro, garso įrašo pavadinimas: 2023_08_21 18-49-17_37067138692, iš kurio turinio nustatyta, kaip kaltinamoji A. B. pranešė apie įvykį (b. l. 56-59).
Neblaivumo nustatymo metu A. B. nustatytas 3,46 promilių neblaivumas, nukentėjusiajam D. B. 1,45 promilių neblaivumas (b. l. 74-76).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018 pasisakyta, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji A. B. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 18.50 val., grasino nužudyti žmogų – savo sugyventinį D. B., grasindama jam peiliu, kai D. B. stengdamasis išvengti puolimo, suėmė už peilio geležtės, dėl ko jam padaryta 3 cm ilgio žaizda kairės plaštakos III piršte, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą mastą, todėl tokiais veiksmais buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 134-141).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamosios A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – neteista (b. l. 126-128), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausta (b. l. 129-130), bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 131-133).
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, A. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 6 papunkčiu, 65 straipsniu, į A. B. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jai taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. 19 val. 30 min. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismas įvertinęs kaltinamosios asmenybę, sprendžia, kad A. B. kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 – 4 punktuose, 5 dalies 4 punkte ir 6 dalyje numatyti įpareigojimai.
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. B. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (vokai Nr. 1 ir Nr. 2), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Peilis, paimtas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu grąžinti daiktus, grąžintas D. B..
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 81,26 eurų sumai dėl nukentėjusiojo D. B. gydymo išlaidų (b. l. 63), kurį kaltinamoji A. B. atlyginusi iš dalies, t. y. 40,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nurodant, kad A. B. iki 2024 m. vasario 1 d. neatlyginus padarytos turtinės žalos savanoriškai, išduoti vykdomąjį raštą.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
A. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 – 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi A. B. per visą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį skirti įpareigojimus:
1. neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2. iki 2024 m. vasario 1 d. atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą ir iki šiol neatlygintą 41,26 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 26 ct) turtinės žalos dalį;
3. tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti;
4. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
5. neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (vokai Nr. 1 ir Nr. 2), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Peilis, paimtas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu grąžinti daiktus, grąžintas D. B..
Patenkinti iš dalies Vilniaus teritorinės ligonių kasios pareikštą civilinį ieškinį ir nurodyti, kad A. B. iki 2024 m. vasario 1 d. neatlyginus likusios 41,26 Eur (keturiasdešimt vieno euro 26 ct) padarytos turtinės žalos savanoriškai, išduoti vykdomąjį raštą.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.