Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 20 parų;

- pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jam buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevykdė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. K. ir tyrėjo S. L. teisėto, garsiniais ir šviesos signalais aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti automobilį, dėl ko automobilis „VW Passat“ buvo persekiojamas; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini), jo vairuojamam automobiliui „VW Passat“ sustojus, vyriausiajam patruliui A. K. išlipus iš tarnybinio automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir toliau vykdant tarnybines pareigas, nevykdė bei nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia pradėjo važiuoti automobiliu „VW Passat“, bandydamas užvažiuoti ant vyriausiojo patrulio A. K., po to, pareigūnui pasitraukus, jo vairuojamas automobilis „VW Passat“ sustojo šalia vyriausiojo patrulio A. K., pareigūnui paėmus abiem rankom už priekinių keleivio durelių stiklo ir rankenos bei atidarius dureles, L. Š. padidino vairuojamo automobilio „VW Passat“ greitį ir nuvažiavo, po ko vyriausiajam patruliui A. K. buvo sužaloti abiejų rankų riešai ir plaštakos. Tokiu būdu, savo aktyviais veiksmais visuotinai pavojingu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui A. K.;

1.2. Pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. sausio 10 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis (įgyti) teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, t. y. 2020 m. balandžio 18 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliantas nesutinka su nuteistajam L. Š. paskirta bausme ir nurodo, kad ji yra per griežta. Apeliantas prašo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

6. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 243 straipsnį baudžiama bauda arba areštu. Pagal BK 286 straipsnį – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. Š. už šias nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes ir šių bausmių terminus nustatė mažesnius už vidurkį, t. y. atitinkamai 20 parų areštą ir 9 mėnesių laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas šias bausmes subendrino apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią veikų sutaptį, ir paskyrė nuteistajam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas šią bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka, ji nėra aiškiai per griežta.

7. Skirdamas bausmę nuteistajam L. Š., teismas jos skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis yra recidyvistas, nes, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino L. Š. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – iki naujų nusikalstamų veikų padarymo jam buvo priimti 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas iš viso už 6 nusikalstamas veikas (transporto priemonės vairavimą išgėrus, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu bei kitas). Taip pat L. Š. ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka. Visa tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtos valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. Š. sugyventinė laukiasi ir jai bus reikalinga tiek finansinė pagalba, tiek pagalba buityje, tai nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės, be kita ko, lėmė ir gerokai mažesnės bausmės, negu straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai, jam paskyrimą. Įvertinus nuteistojo sistemingai daromus teisės pažeidimus (tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus), akivaizdu, kad tai tampa jo gyvenimo dalimi, kurios jis nesistengia pakeisti. Taigi, nors L. Š. yra jauno amžiaus, jis tampa vis pavojingesnis visuomenei, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja ir jų skaičius auga. Todėl L. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų pavojingumas, jo asmenybė, negatyvus požiūris į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas leidžia teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šią bausmę švelninti.

8. Atmetamas apelianto prašymas taikyti nuteistajam L. Š. BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam L. Š., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas taikytų bausmių jam poveikis bei teismo įsitikinimas, kad nuteistojo tinkamos ir efektyvios resocializacijos procesą galima užtikrinti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi anksčiau jau aptartus bylos duomenis, apibūdinančius nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad L. Š. bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo ir taikyti jam BK 75 straipsnį.

9. Kaip jau minėta, L. Š. ne kartą buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (šią bausmę jis atliko 2019 m. lapkričio 17 d.). Iš to darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. L. Š. elgesio nepakeitė ir jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Taigi, ir šių priemonių taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, L. Š. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, po anksčiau jam paskirtų bausmių atlikimo jis ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis L. Š. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

10. Tačiau, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė klaidų, kurios taisomos nuosprendį koreguojant. Visų pirma, teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad nuteistasis L. Š. vengė atlikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Tačiau iš bylos matyti, kad L. Š. ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta ne Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, o to paties teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų jo klausimų, nurodant, kad L. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri jam buvo paskirta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė L. Š. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Tačiau, BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas šis įstatymo reikalavimas, buvo panaikinta 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., todėl skundžiamas nuosprendis buvo priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, bei įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje skiriami atlikti pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šią nuosprendžio dalį iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį L. Š. yra 91,42 Eur, kurios turi būti išieškotos iš nuteistojo valstybei.

13. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

14. Kita vertus, pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-41-697/2021).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Taip pat įvertinama ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo L. Š. gaunamas oficialias pajamas (bylos duomenimis, jis verčiasi individualia veikla), skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl, šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyti, kad nuteistasis L. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri jam buvo paskirta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. Š. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo 91,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.