Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui N. F. dėl avanso priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo N. F. 9763,45 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė sukurti statybos darbų administravimo Tlist programą, ją administruoti ir parduoti. Pagal sutartį ieškovo įnašą į bendrą veiklą sudarė piniginis indėlis – 35 000 Lt, taip pat projekto idėja, organizacinės žinios ir pan. Atsakovo įnašą į bendrą veiklą sudarė efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai bei sąsąjų kūrimas, duomenų bazių kūrimas, dizaino, ikonų kūrimas, talpinimas serveryje, projekto programos parengimas, testatavimas bei administravimas. 2014 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 4923,54 Eur avansą bei suformulavo konkrečias užduotis tikslui įgyvendinti, šalys žodžiu sutarė, jog likusi suma bus sumokėta po programos sukūrimo. Tikslai turėjo būti įgyvendinti per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Dalis programos buvo sukurta, tačiau programa turėjo daug trūkumų ir tinkamai ja naudotis nebuvo jokių galimybių. Šalys, nepaisant to, kad programa nebuvo sukurta per sutartyje nurodytą terminą, tęsė bendradarbiavimą. Siekdamas pabaigti darbus, ieškovas pervedė papildomą 4840 Eur sumą UAB „SBS Group“ pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą, taip mokėti jam nurodė atsakovas, tačiau atsakovas nepateikė tinkamo darbo rezultato. Ieškovas kartu su neatliktų darbų sąrašu išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje reikalavo ištaisyti trūkumus, tačiau nors bendradarbiavimas ir buvo tęsiamas, programa vis tiek turėjo daugybę trūkumų. Ieškovui išsiuntus pakartotinę pretenziją, atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, jog programa veikia puikiai, taip pat pareikalavo papildomų lėšų – 35875 Eur bei atsisakė programą perduoti. Tokiu būdu ieškovas sumokėjęs 9763,45 Eur negavo to, ko tikėjosi, t. y. nesukurtas prognozuotas darbų rezultatas, o piniginės lėšos nebuvo grąžintos.Atsakovas N. F. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad programos kūrimui buvo pasitelkta iš anksto su ieškovu suderinta bendrovė UAB „SBS Group“. Atsakovas kūrė programą, tačiau 2014 m. spalio – 2015 m. lapkričio mėn. darbai vyko lėtai, nes ieškovas neturėjo finansinių galimybių sumokėti likusio piniginio įnašo į jungtinę veiklą. Dėl šių aplinkybių bendru sutarimu, buvo pratęstas programos kūrimo terminas nenustatytam laikotarpiui. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. programa buvo perduota naudotis ieškovo valdomos bendrovės UAB „Aura Group“ darbuotojams, atliekantiems programos įdiegimo funkcijas, tačiau ieškovas pranešė atsakovui, jog šis neturi finansinių galimybių sumokėti likusio piniginio įnašo į jungtinę veiklą. Dėl ieškovo sudėtingos finansinės situacijos ir lėšų programos administravimui trūkumo, UAB „SBS Group“ sustabdė galimybę naudotis programa. Ieškovas sumokėjo 4840 Eur dydžio dalį piniginio įnašo į jungtinę veiklą, padengdamas UAB „SBS Group“ išrašytą sąskaitą už programavimo darbus ir programos sistemų veikimo palaikymą ir pareikalavo perduoti programą ieškovo valdymui, su kuo atsakovas nesutiko. Įnašas buvo skirtas jungtinei veiklai, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti piniginių įnašų, kurie buvo panaudoti pagal paskirtį. Be to, ieškovas delsė sumokėti įnašą, dalis įnašo - 373,16 Eur iki šiol nėra sumokėta. UAB „SBS Group“ duomenimis, per 2015 m. rugpjūčio – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpį, įdiegta programa buvo administruoti 30 projektų su 19 aktyviais programos vartotojais, naudotoje programoje užfiksuotas 2240 vnt. atliktų darbų faktas. Be to, ieškovas el. paštu irgi patvirtino, jog į paruoštą programą yra perkelta visa UAB „Aura Group“ projektų administracija, kad programa naudojama, kad jos naudojimas yra svarbus užtikrinant įprastinę kasdienę įmonės veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. P. atsakovo N. F. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią kaip partneriai susitarė parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programą Tlist (Sutarties 2.1. punktas). Nuo to momento, kai programa bus pilnai sukurta, įsteigti pardavimo proceso organizavimui bei programos administravimui ūkinę bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę, kurioje akcijos bei pelnas būtų padalinamas proporcijomis, partneris 1 (ieškovas) gautų 60 procentų, ir partneris 2 (atsakovas) gautų 40 procentų (Sutarties 2.2. punktas). Šalys susitarė, jog projektas bus įgyvendintas per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.3. punktas), abi šalys patvirtino, jog šis terminas jų žodiniu sutarimu (siekiant tęsti bendradarbiavimą) buvo pratęstas neapibrėžtam laikui, tam, kad būtų pabaigtas programos kūrimas. Sutartimi ieškovas įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnašu susitarta laikyti projekto idėją, organizacinį darbą, profesines žinias ir dalykinius ryšius, kurie bus reikalingi, kad būtų parengtas projektas (Sutarties 3.2.1.2. punktas). Sutartimi taip pat susitarė, kad atsakovo įnašą sudaro: efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktūrą, sąsajų kūrimas, duomenų bazių kūrimas, ikonų kūrimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas (Sutarties 3.2.2.1.- 3.2.2.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė, kad už šios sutarties tikslų pasiekimą yra atsakingas atsakovas. Sutarties 7.3. punkte šalys susitarė, kad neatlikus (netinkamai atlikus) prievoles, kurios šia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. atliko pirmą įnašą 4923,54 Eur (17 000 Lt) sumai, kuri sumokėta atsakovui projekto įgyvendinimo tikslu; 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovas atliko antrąjį įnašą 4840 Eur sumai, pinigus pervedė į UAB „SBS Group“ sąskaitą. Atsakovas patvirtino, kad šiuos pinigus realiai jis gavo iš ieškovo programos kūrimui. Iš viso projekto įgyvendinimui ieškovas įnešė 9763,54 Eur piniginių lėšų sumą.Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad jungtinės veiklos sutartyje sulygtas ieškovo mokėtinas indėlis, sudarantis 35 000 Lt, nebuvo įneštas, kad antrosios 4840 Eur dydžio sumos pervedimas buvo atliktas suėjus numatyto pasiekti tikslo laikui, nes pastaroji suma sumokėta praėjus daugiau nei metams po sutarties sudarymo, kai sutartimi numatyti projekto įgyvendinimo tikslai turėjo būti pasiekti per 3 mėnesius. Abi šalys patvirtino, jog sutarties 2.3. punkte, numatytas programos sukūrimo terminas abiejų šalių žodiniu sutarimu buvo pratęstas neapibrėžtam laikui tam, kad būtų baigtas programos kūrimas. Tai, kad pasibaigus sutartyje numatyto tikslo įgyvendinimo laikui šalys ir toliau vykdė bendradarbiavimą jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasak teismo, patvirtina į bylą pateikta šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Iš šios medžiagos matyti, kad šalys toliau bendradarbiavo, susirašinėjo programos tobulinimo, trūkumų šalinimo, pastebėjimų, idėjų ir apmokėjimo už programos kūrimą klausimais. Faktiškai šalių bendradarbiavimas nutrūko prasidėjus tarp jų įvairiems nesutarimams, ką patvirtina ieškovo teiktos atsakovui pretenzijos. Iš jų matyti, kad 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. vasario 15 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenzijas, kuriomis siūlė ištaisyti programos trūkumus, įgyvendinti sutarties įsipareigojimus, arba perduoti neužbaigtą programą ir grąžinti dalį sumokėtų lėšų – 3750 Eur, kartu įspėjo, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis gali būti vienašališkai nutraukta.Teismas nustatė, kad atsakovas 2016 m. sausio 15 d. ieškovui perdavė sistemos programą, atiduodamas kodinį raktą, leidžiantį prisijungti prie sukurtos programos ir ją naudoti, kad taip perduota sukurta programa leido ieškovui naudotis duomenų bazės architektūra, turėti prieigą ir gauti realius veikiančios programos sistemos duomenis. Tai, kad atsakovas perdavė programą, patvirtino ir liudytoja B. K.. Ieškovas byloje šių paaiškinimų nepaneigė, t. y. kad turi ir gali naudotis programa, turi prieigą prie šios programos. Perdavęs sukurtą programą, atsakovas atsiliepė į ieškovo pretenziją ir nurodė, kad nesutinka su nurodomais programos trūkumais, prašo mokėti įsiskolinimą, nurodė, kad per jo nurodytą terminą nepadengus įsiskolinimo, atsakovas laikys tokius ieškovo veiksmus vienašaliu sutarties nutraukimu. Byloje nėra duomenų apie visos jungtinės veiklos sutartimi įsipareigotos sumokėti sumos mokėjimą, ginčo dėl to nėra. Iš šalių susirašinėjimo teismas manė, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas keldami vienas kitam reikalavimus, jų netenkinimo atveju nurodė vienodas pasekmes – vienašališką jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, jo nutraukimo rašytine forma neįformino, negavę pretenzinio reikalavimo patenkinimo neinformavo viena kitą, jog žadėta sankcija – sutarties nutraukimas yra įgyvendinama, nepranešė viena kitai, kad nutraukia sutartį. Jų bendradarbiavimo santykiai nutrūko įspėjimais apie sutarties nutraukimą duotais viena kitai, jos toliau pagal jungtinę veiklos sutartį nebebendravo, nekūrė bendrovės, kuri aptarnautų programą, netaisė galimų jos trūkumų, neįvardijo viena kitai nustatytų trūkumų pobūdžio, galimybės juos taisyti ar tobulinti, t. y. sprendimo priėmimo dienai abi bylos šalys nesikooperuoja, nebederina bendrų interesų, realiai yra nutraukusios bendrą jungtinę veiklą.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas asmeniškai ir per jo valdomą bendrovę gavęs iš ieškovo pinigus nieko nedarė, neatliko jokių veiksmų reikalaujančių piniginių sąnaudų pagal jungtinės veiklos sutartį. Tai, kad atsakovas atliko programos kūrimo veiksmus patvirtino ir ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo ruošta ginčo programa buvo parengta netinkamai, vien ieškovo paaiškinimai, kad paruošta programa netinkama, nėra pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, kad ieškovo investuoti ir reikalaujami grąžinti pinigai buvo sunaudoti ne bendram sutartiniam tikslui pasiekti, o vien tik atsakovo interesų patenkinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartyje nebuvo aptartos sąlygos numatančios pagrindus, būdus ir formas, kurioms esant programa laikoma netinkamai parengta, nenumatytos sąlygos, kurioms esant konstatuotinas programos neparuošimo ar netinkamo paruošimo faktas, nenumatyta ir atsakomybė. Sutartimi šalys nesusitarė dėl ginčo išsprendimo būdo tuo atveju, kai vienas bendrosios jungtinės veiklos dalyvis teigia, jog programa veikia tinkamai, o kita šalis tai neigia, nenustatė sąlygos kas, kaip ir kokiais būdais nustatys sutartos programos tinkamumą. Teismo vertinimu, bylos įrodymai labiau tikėtinai įrodo, kad programos ruošime dalyvavo abi šalys, kad ieškovo dalyvavimas ruošiant programą neapsiribojo vien tik piniginio įnašo sumokėjimu, tačiau jis buvo aktyvus ir programos kūrimo procese, nurodydamas gaires, siekius, reikalingus tobulinimus, kad programa pasiektų siekiamą tikslą. Iš teisme duotų liudytojos B. K. paaiškinimų ir ieškovo neginčytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovui perduotas paruoštos programos programinis kodinis raktas, leidžiantis prisijungti ir veikti su paruošta programa, kad ieškovas savo žinioje turi prieigą prie realių paruoštos programinės sistemos duomenų. Pats ieškovas patvirtino, jog pusmetį jis naudojosi šia programa savo valdomoje įmonėje UAB „Aura Group“, ja buvo įgyvendinami projektai, kad prie šios programos galėjo prisijungti darbuotojai, kurie galėjo programa naudotis, ją testuoti ir administruoti. Todėl iš esmės ieškovo teiginius apie tai, kad programa neveikia, teismas laikė prieštaringais, nepatvirtintais rašytiniais įrodymais. Neįrodyta, kad programa turi esminių trūkumų dėl kurių ji toliau negali būti naudojama sutarties tikslui pasiekti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas neįgyvendino sutarties įsipareigojimų, nes neparengė ginčo programos, tačiau to nepagrindė pakankamais įrodymais. Teiktos pretenzijos neįrodo, jog programa turi trūkumų dėl kurių jos naudojimas yra negalimas ar netinkamas. Tokiu būdu teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų pagal jungtinės veiklos sutartį ir dėl to privalo visa apimtimi grąžinti ieškovo sumokėto įnašo dalį. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovo reikalavimų nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad reikštose atsakovui pretenzijose jis reikalauja grąžinti mažesnio dydžio įnašą, už pareikšto ieškinio reikalavimo dydį. Jungtinės veiklos sutartyje numatyto tikslo ieškovas ir atsakovas siekė bendrai. Siekdamas šio tikslo, ieškovas, kaip vienas iš jungtinės veiklos dalyvių neužtikrino sutarto programos kūrimo finansavimo. Į sutartą programos sukūrimą buvo numatyta investuoti 35 000 Lt suma. Ilgą laiką programai įgyvendinti tebuvo skirta 17 000 Lt suma. Tai tik patvirtina, kad vykdant jungtinės veiklos sutartį ieškovas kaip šios sutarties šalis, nebuvo pakankamai atsakinga, tinkamai ir laiku nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, iš sudarytos sutarties kilusią prievolę užtikrinti finanasavimą vykdė su trūkumais. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog realiai vykdė sutartos programos kūrimo darbus, šios programos kūrimas buvo patikėtas UAB „SBS Group“ darbuotojams (programuotojams), kurie atlygintinai vykdė atitinkamus darbus, kad sukurta programa daugiau nei pusmetį buvo testuojama ieškovo valdomoje įmonė, prižiūrima UAB „SBS Group“ darbuotojų, t. y. realiai buvo atlikti programos sukūrimo darbai. Atsakovo teigimu, ši programa yra tinkama ir pabaigta, rezultatas pasiektas. Iš ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d. 13:34 elektroninio laiško atsakovui, iš jo paties teismui duotų paaiškinimų matyti, kad programa paruošta ir veikia, kad be programos jo valdoma įmonė patiria kaštus ir išlaidas. Nežiūrint to, ieškovas nurodo atsakovui įvairius programos trūkumus. Byloje nėra įrodymų, kad atsiradę trūkumai yra esminiai, kad dėl nustatytų trūkumų paruošta programa laikoma kaip visiškai netinkama. Ieškovas neįrodė, kad vienintelio atsakovo kaltė sąlygojo tai, kad nebuvo pasiektas galutinis jungtinės veiklos tikslas, kad atsakovas jokiu indėliu neprisidėjo norimam tikslui pasiekti, kad tik atsakovo kaltė sąlygojo tai, kad nebuvo sukurta bendrovė, aptarnaujanti sukurtos programos įdiegimą. Teismas programos kokybės klausimo nevertino, nes pagal ieškinio reikalavimo ribas, yra nesusijęs su ginču, kuriuo reikalaujamas priteisti iš atsakovo sumokėtą avansą, grąžinti ieškovo investuotas į programos kūrimą lėšas. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo visas jo turėtas išlaidas, kurias patyrė projekto kūrime, visa atsakomybę vykdant ginčo sutartį perkelti atsakovui. Pasak teismo, tuo jis neatsižvelgė į sudarytos jungtinės veiklos sutarties specifiką ir neįrodė, kad sukurta programa visa apimtimi netinkama, kad ja negalima pasiekti jokių sutarties tikslų tik dėl vieno iš sutartinių partnerių, atsakovo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs kokias nors savo, kaip jungtinės veiklos dalyvio pareigas, todėl ir reikalauti nuostolių atlyginimo taip kaip ginčo atveju yra suformuluotas reikalavimas - avanso grąžinimo forma nėra pagrindo. Teismas pripažino, kad vykdydamos ginčo jungtinę veiklą abi bylos šalys padarė savo įnašus, konkrečiai ieškovas investavo tam tikrą pinigų sumą, atliko kitus veiksmus, o atsakovas realiai kūrė ginčo programą. Pažymėjo, kad šalys nebuvo numačiusios sutartyje, kokios pasekmės ištinka jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus abiejų veiklos dalyvių pageidavimu, nes tiek ieškovas siuntė pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, jei atsakovas neįvykdys reikalaujamų sąlygų, ir taip pat nurodė atsakovas siųsdamas atsakymą ieškovui, jeigu nebus vykdomos jo sąlygos. Ieškovo sumokėtus pinigus už programos kūrimą teismas laikė šalių įnašais į bendrąją veiklą, kurie ginčo sutartyje nenumačius kitaip, pagal CK 6.970 str. nuostatas, laikytini lygiais. Teismas labiau tikėtinai nustatė, kad atsakovas visus ieškovo įneštus pinigus panaudojo pagal paskirtį, nes byloje neįrodyta, jog ieškovo įnešti į bendrą jungtinę veiklą pinigai buvo panaudoti kitais tikslais ar buvo panaudoti visiškai netinkamai. Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atsakovas neprivalo ieškovui grąžinti jo sumokėto indėlio į bendrą šalių veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškinį dėl į jungtinę veiklą įneštų pinigų grąžinimo atmetė.Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikė, kad šiuo atveju nurodytos 2398,83 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl mažino iki 1000 Eur sumos, kurią teismas vertino kaip protingą ir atitinkančią realumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Programos perdavimo faktas nebuvo įforminamas perdavimo-priėmimo aktu, kuris yra svarbus įrodymas kilus ginčui tarp šalių dėl darbų atlikimo, jų kokybės ir trūkumų. Atsakovas niekada net nepateikė pasiūlymo priimti atliktus darbus, tuo tarpu Programos testavimo metu nustatęs darbų atlikimo akivaizdžius trūkumus, ieškovas pateikė pretenziją su aiškiai nurodytais darbų trūkumais. Šių trūkumų atsakovas nešalino. Nuo pat ieškinio pateikimo momento ieškovas teigė, jog atsakovas neperduoda jam programos, suteikta galimybė ieškovui prisijungti prie programos negali būti traktuojama kaip programos perdavimas. Atsakovas ilgą laiką buvo suteikęs galimybę testuoti Programą, tačiau 2015 m. lapkričio mėn. atjungė ieškovą nuo Programos. Ieškovas pateikė atsakovui siųstas pretenzijas, kuriose yra aiškiai išdėstyti Programos trūkumai, taip pat el. laiškuose ieškovas nuolat pažymi kuriamos trūkumus. Liudytoja taip pat patvirtino, kad programoje buvo aptikta klaidų, o dalies funkcijų net nebuvo įdiegta. Ieškovas atsakovui sumokėjo 9763,45 Eur. 2016 m. vasario 15 d. pretenzijoje ieškovas nurodė, jog jei atsakovas perduos ieškovui Programą tokios būsenos, kokios ji yra (t.y. su visais esamais trūkumais), tai ieškovas Programą priims bei tvarkys savarankiškai. Tačiau programos taisymui atsakovas turi grąžinti 2000 Eur, todėl pretenzijoje ieškovas reikalavo grąžinti 2000 Eur sumą kartu perduodant tinkamai nesukurtą programą. Kadangi atsakovas neperdavė nei programos, nei gautų lėšų, atsakovas ieškiniu reikalauja grąžinti visą už programą sumokėtą pinigų sumą. Šalys aiškiai susitarė, kad tai, ką jos įneša į bendrą jungtinę veiklą, netampa bendrąja daline nuosavybe. Tokiu būdu pasibaigus sutarčiai, nepasiekus numatyto tikslo bei šalims nebeturint galimybių toliau tęsti bendradarbiavimą, atsakovas privalo grąžinti viską, ką jis gavo pagal sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. F. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas neįrodė nei atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, nei atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės teisinių/faktinių pagrindų egzistavimo. Apeliantas sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia paties rašytiniais paaiškinimais ir nenurodo nė vieno objektyvaus dokumento (rašytinio įrodymo), kuriame būtų užfiksuota neva neveikianti Programa ar kokios Programos klaidos. Pats apeliantas 2015 m. lapkričio 25 d. el. laišku patvirtino, jog į Programą yra perkelta visa jo valdomos bendrovės projektų administracija, ir kad Programa ir jos naudojimas yra ypač svarbūs užtikrinant įprastinę kasdienę bendrovės veiklą. Analogišką poziciją jis patvirtino ir posėdžio metu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja B. K.. Apeliantas laisva valia pasirinko prisijungti prie jungtinės veiklos su atsakovu įnešdamas savo įnašą, išreikštą pinigine verte. Tarp Sutarties šalių nėra ginčo, kad įneštos piniginės lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį t. y. kaip jungtinės bendros veiklos vykdymo sąnaudos, dengiant dalį Programos kūrimo išlaidų. Ieškinio pateikimo dienai jungtinėje veikloje nebuvo likę jokių piniginių lėšų, visas apelianto piniginis įnašas yra buvo sunaudotas. Apeliantui neįrodžius, kad atsakovas pažeidė Sutartį ir neginčijant aplinkybės dėl pagal paskirtį panaudotų piniginių lėšų – atsakovas su apeliantu laikytini kartu prisiėmę bendrą riziką dėl jungtinės veiklos vykdymo ir dėl jos sąnaudų, todėl šalys neturi teisės vienas iš kito reikalauti kompensuoti jų patirtas išlaidas. Apeliantas nėra įvykdęs įsipareigojimo sumokėti visą piniginį įnašą į jungtinę veiklą, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti visiško Atsakovo įsipareigojimų įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią kaip partneriai susitarė parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programą Tlist (Sutarties 2.1. punktas). Šalys susitarė, jog projektas bus įgyvendintas per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.3. punktas), abi šalys patvirtino, jog šis terminas jų žodiniu sutarimu (siekiant tęsti bendradarbiavimą) buvo pratęstas neapibrėžtam laikui, tam, kad būtų pabaigtas programos kūrimas. Sutartimi ieškovas įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnašu susitarta laikyti projekto idėją, organizacinį darbą, profesines žinias ir dalykinius ryšius, kurie bus reikalingi, kad būtų parengtas projektas (Sutarties 3.2.1.2. punktas). Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad atsakovo įnašą sudaro: efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktūrą, sąsajų kūrimas, duomenų bazių kūrimas, ikonų kūrimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas (Sutarties 3.2.2.1.- 3.2.2.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė, kad už šios sutarties tikslų pasiekimą yra atsakingas atsakovas. Sutarties 7.3. punkte šalys susitarė, kad neatlikus (netinkamai atlikus) prievoles, kurios šia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. įnešė 4923,54 Eur (17 000 Lt) sumą; 2015 m. lapkričio 25 d. - 4840 Eur sumą, pinigus pervesdamas į UAB „SBS Group“ sąskaitą; iš viso projekto įgyvendinimui ieškovas įnešė 9763,54 Eur piniginių lėšų sumą.Vertindama šalių sudarytos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendras sutarties tikslas, kuriuo šalys siekė abipusiškai naudingomis sąlygomis, panaudojant atsakovo profesinių žinių išteklius ir ieškovo finansinius išteklius bendrai parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programą Tlist, atitinka esminius jungtinės veiklos sutarties požymius. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Pasak apelianto, atsakovas nesukūrė tinkamai veikiančios Tlist programos, todėl reikalauja grąžinti sumokėtą 9763,54 Eur įnašą.CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnašu susitarta laikyti projekto idėją, organizacinį darbą, profesines žinias ir dalykinius ryšius, kurie bus reikalingi, kad būtų parengtas projektas, o atsakovo įnašą sudaro efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktūrą, sąsajų kūrimas, duomenų bazių kūrimas, ikonų kūrimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas.Pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalį turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojamas Jungtinės veiklos sutarties 4.3 punktas numato, kad kiekvieno iš partnerių įneštas turtas sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo lieka kiekvieno iš partnerių asmenine nuosavybe.Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sutartinės nuostatos taikymas galėtų būti aktualus tuo atveju, jeigu jungtinė veikla nebūtų net pradėta vykdyti, o ieškovo piniginis įnašas joje nepanaudotas. Tuo tarpu šioje byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma ilgiau nei metus laiko (Sutarties 2.3. punkte numatyta, kad projektas turi būti įgyvendintas per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo, tačiau šalys žodiniu sutarimu pratęsė bendradarbiavimą neapibrėžtam laikui) ir kad ieškovo reikalaujamas grąžinti įnašas buvo panaudotas jos veikloje. Pažymėtina, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo piniginis įnašas į jungtinę veiklą nebuvo panaudotas pagal paskirtį, t. y. siekiant sutartyje numatyto tikslo – sukurti ir tobulinti statybos darbų administravimo programą Tlist, ar, kad įnašas buvo panaudotas kitais tikslais ar buvo panaudotas visiškai netinkamai. Todėl aukščiau aptartos aplinkybės paneigia ieškovo reikalavimo teisę susigrąžinti visas į jungtinę veiklą jo įneštas lėšas. Priešingas šios nuostatos aiškinimas neatitiktų jungtinės veiklos esmės bei tikslų, prieštarautų jungtinės veiklos teisiniam reguliavimui.Taigi, pagrindinis jungtinės veiklos sutarties vykdymo procese tikslas – parengti statybos darbų administravimo programą Tlist – buvo pasiektas. Tiek atsakovas, tiek ir liudytoja B. K. patvirtino, kad ieškovui buvo perduotas sistemos programos kodinis raktas, leidžiantis prisijungti prie programos ir ją naudoti. Nors apeliantas teigia, kad prisijungimas prie programos negali būti traktuojamas kaip programos perdavimas, tačiau tiek iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, tiek ir iš pačių šalių paaiškinimų matyti, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ieškovas naudojosi programa, ja buvo įgyvendinami ieškovo įmonės projektai, prie programos galėjo prisijungti įmonės darbuotojai, kurie ja naudojosi, testavo ir administravo. Pats ieškovas 2015 m. lapkričio 25 d. elektroniniame laiške, rašytame atsakovui, be kita ko, patvirtino, jog visa UAB „Aura Group“ administracijos veikla buvo perkelta į Programą ir ji yra būtina bendrovės įprastinei veiklai. Šias aplinkybes apeliantas patvirtino ir teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje ginčo dėl to, kad programos naudojimo eigoje pasitaikydavo įvairių klaidų, nėra, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto teiktos pretenzijos atsakovui neįrodo, jog programa turi trūkumų dėl kurių jos naudojimas apskritai yra negalimas ar netinkamas, byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsiradę trūkumai yra esminiai, kad dėl nustatytų trūkumų paruošta programa laikoma kaip visiškai netinkama. Be to, teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl programos perdavimo fakto neįforminimo perdavimo-priėmimo aktu, papildomai pažymi ir tai, kad vien tai, jog ieškovas ir atsakovas tarpusavyje nėra sudarę programos perdavimo-priėmimo akto, nereiškia, kad programa ieškovui nėra perduota. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atsakovas N. F. prašė jo naudai priteisti 1101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, bei remdamasi 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apelianto (ieškovo) atsakovo naudai 550,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 550,55 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.