Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. P. (toliau ir – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio vairuotoju (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo inspektoriaus S. T. 2016 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. VKTIN-53474035-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo inspektoriaus S. T. 2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. VKTIN-53474035-16 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 145 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1100 Eur dydžio bauda.

2016 m. vasario 24 d., 14.55 val., Vilniaus m. sav., kelyje A1, 13 kilometre (Vilniaus kryptimi), patikrinimo metu buvo nustatyta ir kontrolės akte Nr. K-017171 bei 2016 m. vasario 24 d. svėrimo aktu K-017171 užfiksuota, kad 2016 m. vasario 24 d., VĮ (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. P. transporto priemone „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini))m su priekaba „SOLOS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (triašis vilkikas su triaše priekaba) važiavo maršrutu Vilniaus raj. – Grigiškės. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas T. P. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus 2016 m. vasario 24 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „MAN“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „SOLOS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo skelbta. Pateiktas mėnesio leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 48 t. masei, kuris šiam vežimui negalioja. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad:

1. transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 52,4 t (leistina bendroji masė – 40 t) nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintu „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.6 punkte. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė viršyta 11,2 t. Tuo vairuotojas T. P., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. IX-1113, 20 straipsnio reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032, 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudotis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.6 punkto nuostatas. Vairuotojas, pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56, 10 punktų nuostatas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.

2. transporto priemonės pavienės ašies apkrova – 10,95 t (leistina varančiosios ašies apkrova – 10 t) nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 17 punkte. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) transporto priemonės varančiosios ašies apkrova viršyta 0,75 t. Tuo vairuotojas T. P., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. IX-1113, 20 straipsnio reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032, 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 17 punkto nuostatas. Vairuotojas, pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56, 9, 10 punktų nuostatas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 3 dalyje.

3. Iš vairuotojo T. P. paaiškinimo matyti, kad šią transporto priemonę jis pasikrovė pats, tuo pažeidė Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56, 8 punkto nuostatas ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad T. P. padarė 2016 m. kovo 7 d. nutarime Nr. VKTIN-53474035-16 numatytus pažeidimus, todėl pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 6 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. T. P. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuotos visos jo padarytų pažeidimų aplinkybės, paties pareiškėjo paaiškinimais, 2016 m. vasario 24 d. svėrimo aktu Nr. K-017171, medienos gabenimo važtaraščiais, kita rašytine bylos medžiaga. Be to, pats T. P. tiek skunde, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog su pažeidimais sutinka ir nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo sumažinti jam skirtą baudą ir išdėstyti ją dalimis vienerių metų laikotarpiui.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Už pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų. Už pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Tuo tarpu už pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, padarymą, numatyta bauda krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad yra nustatyta pažeidėjo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, be to, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nutarimu T. P. pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 1100 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį paskirta 180 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį paskirta 360 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu T. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1100 Eur dydžio bauda.

Vertindamas T. P. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu T. P. už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus paskirtos piniginės nuobaudos, kurių dydžiai šiek tiek mažesni už minėtų straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkius, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į padarytų pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimai buvo nepiktybiniai, greičiau atsitiktinio pobūdžio ir neapdairaus T. P. elgesio pasekmė, dėl padarytų pažeidimų nekilo rimtesnių padarinių ar materialinės žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. P. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebaustas, neteistas, Institucijos pateiktoje medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų apie asmens baustumą. T. P. yra vedęs (b. l. 9), gauna ne itin dideles pajamas (b. l. 6-7), pareiškėjo teigimu, jo žmona yra bedarbė, iš pateiktos pažymos matyti, jog jos darbingumo lygis yra tik 15 proc. (b. l. 8), pareiškėjo teigimu, žmonai reikalingi brangūs vaistai, todėl jam sunku sumokėti paskirtą baudą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir – KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamai nuobaudai individualizuoti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatyta minimali. Tačiau konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus T. P. už kiekvieną pažeidimą mažesnes baudas, nei buvo paskirta 2016 m. kovo 7 d. nutarimu. Pažymėtina, jog nors Institucijos atsiliepime nurodoma, jog įstatymo leidėjas ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį vertina kaip didesnio pavojingumo, nei ATPK 145 straipsnio 3 dalyje ar ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų, tačiau individualizuojant nuobaudą vertinama ne pažeidimo sudėtis, o paties pažeidimo faktinis pavojingumas bei pažeidėjo asmenybė. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad T. P. paaiškino, kad dieną prieš įvykį įmonė buvo gavusi leidimą papildomai vežti 8 tonas. To neneigė ir Institucijos atstovas, kuris tik paaiškino, kad tais atvejais kai viršijama leidime nurodyta masė, leidimas laikomas negaliojančiu, nes jeigu būtų žinoma, kad veš 50 t, leidimas nebūtų išduodamas. Šios aplinkybės rodo, kad realiai T. P. turėjo teisę vežti 48 tonas, taigi viršsvoris objektyviai buvo ne 11,2 tonos, kaip atsiliepime nurodo Institucija, o mažesnis. Ši aplinkybė mažina T. P. padarytos pažeidimo faktinį pavojingumą, dėl padarytų pažeidimų nekilo rimtesnių padarinių ar materialinės žalos. Taigi šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog jo padaryti pažeidimai vertintini kaip mažiau pavojingi, tokių pačių pažeidimų kontekste. Be to, pirmiau aptartos T. P. charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis kaip asmenybė nėra pavojingas ir piktybinis pažeidėjas, pažeidimai nebuvo tyčiniai, greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemti pažeidėjo nepakankamo rūpestingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. P. skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo inspektoriaus S. T. 2016 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. VKTIN-53474035-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas T. P. atžvilgiu, keistinas bei T. P. už kiekvieną pažeidimą skirtinos minimalios sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be to, T. P. prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Teismo vertinimu, toks prašymas, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, T. P. turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiojo inspektoriaus 2016 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. VKTIN-53474035-16 administracinio teisės pažeidimo byloje:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti T. P. aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti T. P. vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) dydžio baudą;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti T. P. dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir T. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) dydžio baudą.

Išdėstyti T. P. paskirtos aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868 Eur) dydžio baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį po septyniasdešimt du eurus (72 Eur), paskutinį mėnesį sumokant septyniasdešimt šešis eurus (76 Eur), pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 15 d.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK 16055535799 Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).