Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-120-468/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
AN2-120-468/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00633-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Pažeidėjas
650 - oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija "TARANDĖ"
Advokatai
Jonas Algirdas Smagurauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-120-468/2023Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00633-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) (toliu – Bendrija) atstovo V. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nutarties, kuria netenkintas jo atstovo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės Marijos Mičiūnienės 2021-02-03 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020-03-26 buvo registruotas įvykis, kad R. S. 2020-03-26, apie 8.20 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė aukštį ribojantį statinį, jį nulenkė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos tyrėjo Mariuš Uždavin 2020-05-04 nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta konstatavus, jog R. S. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – kaltės, įvykio vietoje nesant kelio ženklų vairuodamas transporto priemonę jis negalėjo numanyti, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje jo automobilis kliudys aukštį ribojantį statinį, nepaženklintą skiriamaisiais ženklais. Institucija taip pat įvertino tai, kad R. S. atvykus policijos pareigūnams buvo įvykio vietoje ir padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes, neneigė atsitrenkęs į aukštį ribojantį statinį, nurodė, kad neįvertino aukščio, jokių kelio ženklų važiuodamas (duomenys neskelbtini) nematė. Institucijos nutarimu automobilio „Volkswagen Crafter“ valdytoja UAB „M.“ ir Bendrija pripažintos nukentėjusiosiomis, joms pasiūlyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka. Nesutikdami su priimtu nutarimu Bendrijos atstovas V. R. ir jo atstovas advokatas Jonas Algirdas Smagurauskas pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutartimi Bendrijos atstovo V. R. ir jo atstovo advokato J.A. Smagurausko skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2020-05-04 nutarimas panaikintas, administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas skubotas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesiimta pakankamai priemonių nustatyti, ar aukštį ribojantis statinys buvo teisėtai įrengtas ir užregistruotas.

4. Papildomą tyrimą atlikusi Institucijos vyresnioji specialistė M. M. 2021-02-03 priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, nurodant įvykio metu patirtos žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka. Nesutikdamas su priimtu nutarimu Bendrijos atstovas advokatas J.A. Smagurauskas pateikė skundą apylinkės teismui.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-15 nutartimi Bendrijos atstovo advokato J.A. Smagurausko skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2021-02-03 nutarimas panaikintas, administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas skubotai, neįvykdžius visų įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutarties nurodymų, negauti duomenys apie leidimą statyti aukščio ribotuvą, oficialūs statinio registracijos duomenys ir pan., taip pat nėra duomenų, ar įvykio metu ant statinio buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 316. Nesutikdama su priimta nutartimi Institucija pateikė skundą apygardos teismui.

6. Vilniaus apygardos teismas 2021-07-30 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-15 nutartį ir grąžino bylą apylinkės teismui pakartotiniam nagrinėjimui. Teismas nurodė, kad Institucija ėmėsi pakankamų veiksmų siekdama gauti papildomus duomenis, reikalingus sprendžiant ženklo įrengimo teisėtumo klausimus, o teismas turi būti aktyvus ir pats imtis veiksmų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Institucija netinkamai įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutarties nurodymus.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nutartimi Bendrijos atstovo advokato J.A. Smagurausko skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad jokių draudžiamųjų ar įspėjamųjų kelio ženklų apie ribotą statinio aukštį įvykio dieną nebuvo, aukštį ribojantis metalinis statinys nebuvo paženklintas jokiais skiriamaisiais ženklais. Teismas taip pat pažymėjo, kad R. S. negali būti laikomas neteisėtai pasišalinusiu iš įvykio vietos, jis pats paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie eismo įvykį, teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nuvažiavęs į degalinę norėdamas pasinaudoti tualetu ir iš karto grįžo į eismo įvykio vietą, padėjo išaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Nesutikdamas su priimta nutartimi Bendrijos atstovas V. R. pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

8. Skunde Bendrijos atstovas V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nutartį bei Institucijos 2021-02-03 nutarimą ir priimti naują nutartį konstatuojant, kad Bendrija dėl autoįvykio kalta 30 proc., o R. S. – 70 proc ir iš iš R. S. Bendrijai priteisti 1 524,60 Eur žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad liudytojų M. U., A. Š., V. R., R. S., S. R., A. V., A. L., E. G. parodymai ir dokumentinė medžiaga patvirtina eismo įvykį ir transporto aukštį ribojančio statinio teisėtumą. Pažymi, kad iš surinktų duomenų negalima daryti išvados, jog aukštį ribojančių ženklų nebuvo, nurodo, kad tokie statiniai Bendrijos teritorijoje yra tvarkingi, laikomasi visų reikalavimų, jie buvo tikrinami miesto ir rajono savivaldybių specialistų ir pažeidimai nenustatyti. V. R. vertinimu, R. S. buvo neatidus aplinkai ir nereagavo į aukštį ribojantį statinį bei jo gabaritus. Nurodo, kad aplinkos matomumui jokių kliūčių nebuvo, todėl įvykis vertintinas kaip R. S. kaltė. Pažymi, kad jeigu skundą nagrinėjantis teismas suabejotų kelio ženklo buvimu įvykio metu, Bendrijos kaltės laipsnis turėtų būti sumažintas, nustatant 30 proc. kaltę.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Bendrijos atstovo V. R. skundas atmestinas.

11. Remiantis ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimus tiriantys pareigūnai privalo greitai ir objektyviai reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusižengimą ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad administracinis nusižengimas būtų atskleistas ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Kita vertus, tiek pradedant teisinį procesą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

12. Susipažinus su apygardos teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog, priešingai nei teigiama Bendrijos atstovo V. R. skundu, Institucija tinkamai išanalizavo visus tyrimo metu surinktus duomenis, susijusius su R. S. veiksmais atsitrenkiant į aukštį ribojantį statinį ir šio objekto žymėjimu pagal KET nuostatas, ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną konstatavusi, jog R. S. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – kaltės, o apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Institucijos nutarimas nutraukti tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas. Tiek Institucijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje, išdėstyti motyvai, dėl ko nutraukiama administracinio nusižengimo teisena R. S. atžvilgiu, jų argumentacija, apygardos teismo vertinimu, yra pakankama, o tai, kad Bendrijos atstovas V. R. nesutinka su šiais argumentais, nereiškia, kad priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

13. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad R. S. 2020-03-26, apie 8.20 val., ties (duomenys neskelbtini), automobiliu kliudė aukštį ribojantį statinį ir jį nulenkė. Apklausiamas apie įvykio aplinkybes R. S. viso proceso metu neneigė, kad automobiliu kliudė aukštį ribojantį statinį, tačiau pažymėjo, jog jis negalėjo tinkamai įvertinti statinio aukščio, kadangi nei kelyje, nei ant paties statinio, jokių aukštį nurodančių kelio ženklų nebuvo, taigi, jis manė, jog jo vairuojamas automobilis pravažiuos nekliudydamas objekto.

14. Siekiant patikrinti R. S. nurodomas aplinkybes, tyrimo metu buvo analizuojama, ar nurodyta kelio zona, kurioje kilo eismo įvykis, buvo pažymėta tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat, ar aukštį ribojantis statinys buvo paženklintas kokiu nors žymėjimu, iš kurio būtų galima daryti aiškiais išvadas apie jo aukštį ir konstatuota, kad įvykio dieną reikalingo žymėjimo nebuvo laikytasi, todėl tyrimas nutrauktas nesant R. S. kaltės. Bendrovės atstovas V. R. su tokiomis išvadomis nesutinka, mano, kad R. S. buvo neatidus aplinkai ir nereagavo į aukštį ribojančio statinio gabaritus, todėl į jį ir atsitrenkė, prašo pripažinti jo kaltę arba abipusę kaltę, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nesant jokių aiškiai statinio aukštį nurodančių kelio ženklų R. S. negalėjo numanyti, kad jo vairuojamas automobilis statinį kliudys, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai.

15. Nors Bendrijos atstovas V. R. skunde nurodo, kad liudytojų parodymai ir kiti surinkti duomenys patvirtina, jog aukštį ribojantis statinys tvarkingas ir tinkamai pažymėtas, vis dėlto, pakartotinai įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą darytina išvada, kad įvykio dieną nei kelyje, nei ant aukštį ribojančio statinio, reikiamo ženklinimo nebuvo. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. Š. eismo įvykio fiksavimo protokole nurodė, kad statinio aukščio ženklų nėra, lentelės apie ribojamą aukštį nėra, KET ženklų, draudžiančių važiuoti krovininiams automobiliams (duomenys neskelbtini), nėra. Kokie nors ženklai, žymintys statinio, į kurį atsitrenkė R. S., aukštį, nėra pažymėti ir protokole esančioje eismo įvykio schemoje. Eismo įvykio fiksavimo protokolas yra pasirašytas tiek pareigūno A. Š., tiek transporto priemonės vairuotojo R. S., taip patvirtinant jame nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 48). R. S. tą pačią dieną teikdamas rašytinius paaiškinimus apie įvykį taip pat nurodė, kad ant aukščio ribojimo nebuvo jokio įspėjamojo ženklo, jis neįvertino aukščio, todėl važiuodamas kliudė statinį, keliu važiuodamas nepastebėjo jokio ženklo, kad priekyje bus aukščio ribojimas (t. 1, b. l. 50).

16. Nurodytas aplinkybes A. Š. ir R. S. nurodė ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. A. Š. apklausos metu pabrėžė, kad tikrai prisimena, jog ten nebuvo nė vieno ženklo, ėjo pėsčiomis, ten nebuvo ženklų, jei būtų ženklas, jis būtų pažymėtas schemoje, o R. S. apklausiamas apylinkės teisme pažymėjo, kad visada stebi ženklus, šiuo atveju jų nebuvo. Analogiškas aplinkybes kaip ir A. Š. ir R. S. nurodė ir kiti byloje apklausti liudytojai. Institucijos atstovas M. U. apklausiamas liudytoju apylinkės teisme pažymėjo, kad pats buvo nuvykęs į įvykio vietą, pravažiavo gatve iš abiejų pusių, ten nebuvo ženklų, nurodančių kad bus aukštį ribojantis įrenginys, jo vertinimu, žmogus, važiuojantis keliu, negali pats įvertinti aukščio. Liudytojas S. R. taip pat nurodė, kad po įvykio kalbėjo telefonu su R. S., kuris jam nurodė, kad atsitrenkė į kliūtį – aukščio ribotuvą ir paaiškino, jog tuo metu ženklų, informuojančių apie statinio aukštį, nebuvo. Liudytojas A. V. apklausiamas apylinkės teisme taip pat nurodė, kad įvykio dieną buvo pakviestas į įvykio vietą, kalbėjo su policijos pareigūnais, kurie jam nurodė, jog niekas neprižiūri ženklų, ženklų nebuvo, vairuotojas turėjo teisę važiuoti. A. V. apklausos metu teisme taip pat pažymėjo, kad ant aukštį ribojančio statinio konstrukcijos turėjo būti ženklas, tačiau jo nebuvo.

17. Liudytojų ir R. S. nurodytas aplinkybės, kad įvykio dieną kelias ir aukštį ribojantis statinys nebuvo tinkamai pažymėti, pagrindžia ir bylos medžiagoje esančios nuotraukos (t. 1, b. l. 100-103), iš kurių matyti, kad ant statinio konstrukcijų ženklo nėra. Tai, kad nuotraukos darytos tyrimui aktualiu metu, būtent po eismo įvykio 2020-03-26, patvirtina jose matomas apgadintas R. S. vairuotas automobilis bei už jo stovintis policijos pareigūnų automobilis. Nors Bendrijos atstovas tyrimui pateikė dvi nuotraukas (t. 1, b. l. 22, 99), kuriose matyti, kad aukštį ribojantis statinys yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 316, nurodančiu 2,8 m aukštį, apygardos teismas pagal šių nuotraukų turinį daro išvadą, kad jos buvo darytos ne eismo įvykio (2020-03-26) metu, o kitu laiku. Viena iš nuotraukų yra daryta žymiai anksčiau – nuotraukoje matomos statybos, neasfaltuotas kelias, tuo tarpu šiuo metu ties (duomenys neskelbtini), yra pastatyti gyvenamieji namai, asfaltuotas kelias (t. 1, b. l. 99), kita nuotrauka buvo padaryta žymiai vėliau – 2020-12-26 (t. 1, b. l. 22), taigi šios nuotraukos nėra aktualios vertinant, ar 2020-03-26 aukštį ribojantis statinys buvo pažymėtas tinkamai, ar ne. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Bendrijos atstovai tyrimui pateikė duomenis apie 2020-04-17 atliktus statinio remonto darbus (t. 1, b. l. 35-36, 38), taigi jo žymėjimas po eismo įvykio galėjo būti ir pakeistas remonto metu. Pagrindo manyti, kad ženklas įvykio dieną ant aukštį ribojančio statinio buvo, tačiau nuo smūgio nukrito, taip pat nėra. Tokių aplinkybių nenurodė nei R. S., nei į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. Š. ar kiti liudytojai, nukritusio ženklo ar jo dalių nesimato ir byloje esančiose fotonuotraukose.

18. Pažymėtina, kad asmens kaltė privalo būti įrodyta byloje surinktais objektyviais duomenimis, ji negali būti preziumuojama, tuo tarpu iš esamų duomenų negalima daryti išvados, kad R. S. sąmoningai važiavo po aukštį ribojančiu statiniu, suvokdamas jo aukštį ir tai, kad jo transporto priemonė yra per aukšta, bet to nepaisydamas. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. vairuota transporto priemonė nepriklauso sunkiasvorių automobilių kategorijai, iš automobiliui padarytų sugadinimų akivaizdu, jog aukščio neatitikimas nebuvo itin didelis, apgadintas tik stogas, t. y. nėra pagrindo manymui, jog R. S. aiškiai žinojo, kad automobilis neabejotinai netilps, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pritartina Institucijos ir apylinkės teismo išvadoms, kad nesant tinkamo aukštį ribojančio statinio žymėjimo R. S. negalėjo suvokti, kad jo vairuojamas automobilis jį kliudys, todėl jo veiksmuose nėra kaltės, dėl ko jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

19. Bendrijos atstovas V. R. skundu apygardos teismo prašo tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad Bendrijos įrengtas aukštį ribojantis statinys nebuvo tinkamai pažymėtas kelio ženklu, Bendrijos kaltės laipsnį sumažinti iki 30 proc., vis dėlto, tokio prašymo tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip jau nurodyta anksčiau, siekiant konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, turi būti konstatuota sudėties objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, o nesant bent vieno iš požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. S. veiksmuose nėra kaltės, jis nesuvokė, kad kliudys aukštį ribojantį statinį, atsižvelgiant į tai, abipusės kaltės konstatavimas yra negalimas.

20. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tęsti administracinio nusižengimo teiseną nebuvo procesinio pagrindo, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę atsitrenkiant į aukštį ribojantį statinį. Teismo vertinimu, Institucija surinktus bylos duomenis vertino teisingai ir priėmė̇ motyvuotą bei pagristą sprendimą nutraukti tyrimą̨, tam pritarė ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti (duomenys neskelbtini) atstovo V. R. skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Kazlauskienė