Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.)(akto redakcija, galiojusi nuo 2015 09 01 iki 2016 01 01). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Iš Tarnybinio patikrinimo medžiagos ir bylos faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, Kauno apskr. VPK VTS pareigūnai netikėto patikrinimo metu 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. Jonavoje, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , pastebėjo apie 42 min. stovintį patrulių ekipažą (r. š. „(duomenys neskelbtini) “), ir tai patvirtina VPVS užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad minėtas ekipažas toje vietoje stovėjo apie 42 min. (nuo 2.46 val. iki 3.28 val.), o pareigūnas J. K. sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje, automobilio šviesos ir variklis buvo išjungti, tai patvirtina ir VPVS užfiksuoti duomenys.

Kaip jau minėta, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 04 iki 2015 09 25) 20.7 punktas numato, kad draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.

Duomenų, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. būtų ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas, byloje nėra. Tokių konkrečių argumentų nekelia ir pareiškėjas. Byloje nekyla ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių ir pareiškėjas pripažįsta, jog nurodytu laiku buvo tarnybiniame automobilyje. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta 2015 m. rugpjūčio 27/28 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PB tarnybos užduoties patruliui kopija, iš kurios matyti, kad pareigūnai J. K. ir E. Š. (r. š. „(duomenys neskelbtini) “) nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 2.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 3.30 val. buvo paskirti aiškintis viešosios tvarkos pažeidimus, vykdyti krovininių automobilių kontrolę, taip pat išaiškinti neblaivius vairuotojus, o nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 3.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 4.30 val. minėtam patrulių ekipažui buvo paskirta aiškintis neblaivius vairuotojus, pėsčiųjų, dviratininkų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagal tarnybos užduotį pareigūnams suteikiama 1 valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka užduotyje nurodyta nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 4.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 5.30 val. (tarnybos užduoties grafoje „Pastabos“ įrašytas įrašas „poilsis“). Pareiškėjas savo parašu yra patvirtinęs, kad susipažino su tarnybos užduotimi. Iš užduoties matyti, jog pareiškėjui nurodytu laiku iš esmės pavesta vykdyti policijos patrulio funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas žinojo Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimą be tarnybinio būtinumo nebūti tarnybiniame automobilyje ir suvokė, jog užduoties vykdymo metu turėjo šio reikalavimo laikytis, tačiau nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, vertintinos kaip tarnybinis būtinumas, t. y. atliko nustatytas tarnybos plane užduotis, o tarnybiniame automobilyje su užvestu varikliu, atvykus tikrintojams, buvo tik dėl to, kad su kolega ruošėsi važiuoti į kitą tarnybos vietą.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė ir bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes kaip neva pagrindžiančius padarytą tarnybinį nusižengimą duomenis atsakovas įvardina, du dalykus — pirma, tai VPVS ataskaitą, iš kurios galima tematyti, kad pareiškėjo ir jo kolegos automobilis buvo tam tikroje vietoje, bei automobilio fiziniai parametrai (variklio veikla, durelių padėtis ir pan.), t. y. nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo automobilio viduje, o ne lauke, ir vykdė jam pavestas funkcijas, ir antra, 2015 m. rugpjūčio 28 d. patruliavimo užduočių planas. Teigė, kad jokio tarnybinio nusižengimo jo veiksmuose nėra - jis nesėdėjo automobilyje, atliko nustatytas tarnybos plane užduotis. Tarnybiniame automobilyje su užvestu varikliu, atvykus tikrintojams, buvo tik dėl to, kad su kolega ruošėsi važiuoti į kitą tarnybos vietą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta, vietomis net nelogiška. Joje nėra atskleista pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis, o pati išvada yra formali, neparemta objektyviais faktiniais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą.

2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PB vyriausiasis patrulis J. K. pateikė paaiškinimą kuriame nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. (techninė klaida -2015-08-27) dieną nuo 19.30 val. iki 2015-08-31 (techninė klaida - 2015-08-28) dienos 8.00 val. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PB patruliu E. Š. pagal nustatytą darbo grafiką dirbo priskiriu tarnybiniu automobiliu ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini) ". Apie 2.15 val. informavo Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK budėtoją, kad vyksta į degalinę nusipirkti pavalgyti. Grįžę iš degalinės sustojo nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Pavalgę buvo lauke, automobilyje nesėdėjo. Apie 3.25 val. atsisėdo į tarnybinį automobilį, nes nuo 3.30 val. keitėsi jų patruliavimo vieta. Tuo metu privažiavo prie jų ŠKODA OCTAVIA automobilis ir jis suprato, kad tai pareigūnai, atvykę tikrinti tarnybos. Tikrinantiems pareigūnams atvykus jų tarnybinio automobilio variklis buvo užvestas, jie ruošėsi važiuoti. Automobilyje tikrai nesėdėjo 40 minučių, atsisėdo į automobilį, nes vadovaudamiesi patrulių būrio vado sudaryta tarnybine užduotimi ruošėsi keisti dislokacijos vietą.

Kadangi duomenų byloje, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. būtų buvę ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas, byloje nėra, todėl atsakovo nustatytas pažeidimas, kad pareiškėjas nuo 2.46 val. iki 3.28 val. buvo stovinčiame tarybiname automobilyje ir ar buvo pažeistas draudimas būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, vertintinos tarnybinio būtinumo prasme.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, galiojusios Tvarkos 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad VPVS pagalba nustatyta 2015 m. rugpjūčio 28 d. patrulių ekipažo (r. š. „(duomenys neskelbtini) “) buvimo vieta. Pagal VPVS duomenis matyti, kad minėtų patrulių automobilis ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2.46 val. iki 3.28 val. stovėjo (duomenys neskelbtini) g. prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, (automobilio stovėjimo laikas apie 00:42:00 val.). Remiantis VPVS duomenimis, visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“ ir tai patvirtina VPVS užfiksuoti duomenys, 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas NR.20-PR2—69158.

Taigi atsakovas, grįsdamas šią išvadą, iš esmės vadovaujasi keliais įrodymais. Pirma, tai, kad darbo grupė Kauno mieste ir Jonavoje tikrindama Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. nuvyko į Jonavos miestą, (duomenys neskelbtini) gatvę, prie stovinčio neužvesto tarnybinio automobilio (r. š. „(duomenys neskelbtini) “), kuriame sėdėjo pareigūnai J. K. ir E. Š., automobilio šviesos ir variklis buvo išjungti. Ir antra, VPVS užfiksuotais duomenimis apie tai, kad patrulių ekipažas (r. š. „(duomenys neskelbtini) “) 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. stovėjo Jonavoje, (duomenys neskelbtini) g. prie pastato pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu ir visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį, automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. laikotarpiu, buvo tarnybiniame automobilyje (r. š. „(duomenys neskelbtini) “), atsakovas nepateikė.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog jie nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas visą minimą laikotarpį (2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min.) buvo tarnybiniame automobilyje. Pažymėtina, kad fakto, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. pareiškėjas buvo neužvestame tarnybiniame automobilyje, niekas neginčija, tą patvirtina ne tik atsakovo pateikti duomenys, bet ir pats pareiškėjas. Darbo grupės, Kauno mieste ir Jonavoje tikrinusios Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, užfiksuoti duomenys patvirtina faktą, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 3.30 val. pareiškėjas sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, jog šiame automobilyje J. K. buvo nuo 2 val. 46 min., t. y. daugiau nei 40 minučių. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje ypač akcentavo VPVS duomenis, kuriuose užfiksuota, kad patrulių ekipažas (r. š. „(duomenys neskelbtini) “) 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. stovėjo Jonavoje, (duomenys neskelbtini) g. prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, ir visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad minimą laikotarpį be tarnybinio būtinumo buvo automobilyje apie 40 minučių, o ne už tai, kad automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta. Vadinasi faktą, kad J. K. iš tikrųjų ginčo laikotarpį galėjo būti automobilyje, galėtų patvirtinti VPVS duomenys apie automobilio durų padėtį (buvo atidaromos ir uždaromos, ar ne)(Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr.5-V-705 patvirtintos Vieningos pajėgų valdymo sistemos naudojimo taisyklės).

Teisminio nagrinėjimo metu iškilus ginčui, kad VPVS galėjo nefiksuoti durų atidarymo, uždarymo padėčių, teismas išsireikalavo papildomus įrodymus apie patrulių ekipažo (r. š. „(duomenys neskelbtini) “) tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto istoriją, užfiksuotą VPVS. Gautais duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad VPVS sistemoje nėra duomenų apie tai, kad patrulių ekipažo (r. š. „(duomenys neskelbtini) “) tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo atidaromos ir uždaromos visą pareiškėjo budėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 19.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 08.00 val. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo pradėti tarnybos automobiliu neatidaręs durų, todėl neginčijamai teismo konstatuojama, jog VPVS dėl nenustatytų priežasčių (atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė), ginčo laikotarpiu nefiksavo automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo, uždarymo faktų (pateiktos durų padėčių ataskaitos iš detaliosios ataskaitos, variklio ir durų statusų ataskaitos). Aplinkybes, kad VPVS automobilio ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo nefiksavo visą budėjimo laikotarpį, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovė. Įvertinus šiuos įrodymus teismas daro išvadą, kad VPVS duomenys, kuriais remiamasi Tarnybinio patikrinimo išvadoje, neįrodo, jog pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. buvo tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo. Tai, jog pareiškėjas J. Š. 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. buvo tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo, nepatvirtina, nei liudytojų Kauno apskr. VPK VTS tyrėjos D. Z.-S. ir Kauno apskr. VPK VTS tyrėjo D. J. 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 00.00 val. tikrinusių Kauno mieste ir Jonavoje Kauno apskr. VPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, parodymai, nei jų 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr.20-PR2-69158, kuriame tik nurodyta, kad 3.20 val. nuvykus į Jonavos miestą, (duomenys neskelbtini) gatvėje 3.30 val. stovėjo patrulių automobilis (r. š. „(duomenys neskelbtini) “), kuriame dirbo patruliai J. K. ir E. Š.. Kuomet tyrintojai privažiavo, tuo metu pareigūnai sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje.

Taigi esant minėtoms aplinkybėms, labiau tikėtinas faktas, jog pareiškėjas J. K. į tarnybinį automobilį įsėdo tik apie 3.25 val., nes vadovaujantis patrulių būrio vado sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27/28 d. tarnybine užduotimi ruošėsi keisti dislokacijos vietą (nuo 03.30 val. iki 04.30 val. neblaivių vairuotojų aiškinimas, pėsčiųjų, dviratininkų KET pažeidimai (duomenys neskelbtini) g.), ir jame buvo esant tarnybiniam būtinumui, nei atsakovo nustatytas faktas, jog pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. buvo tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo. Vertintina, kad pareigūnas J. K., veikdamas kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir esant tarnybiniam būtinumui esant palankioms, neekstremalioms oro sąlygoms, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje nepažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto reikalavimų.

Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas) nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjos kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento (Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik nurodyta, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo), tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas. Minėtoje Tvarkoje įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.1 punktas, kuriuo viršilai J. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba, pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjas prašymu prašė ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, susijusio su administracine byla, ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673, 20.7 punktas (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.5-V-13 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui (b. l. 76-80).

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1911-13). Nurodė, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna <...>. Taip pat Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių <..„> (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Minėtos Konstitucinio teismo jurisprudencijos nuostatos yra privalomos ir Policijos generaliniam komisarui leidžiant teisės aktus pagal jam priskirtą kompetenciją. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas, kuriuo draudžiama be tarnybinio būtinimo būti stovinčiame automobilyje, iš esmės yra draudimas policijos patruliui jo tarnybos metu būti tarnybiniame automobilyje, išskyrus kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas ar patruliui yra skiriama tokia tarnybos užduotis, kurios įgyvendinimas yra tiesiogiai sietinas su tarnybos užduotimi. Pastebėjo, kad pastaruoju metu apygardų administraciniuose teismuose nagrinėjama nemažai bylų, kuriose policijos patruliai ginčija jiems skirtas tarnybines nuobaudas, būtent už ginčijamo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto pažeidimus.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punktas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Vidaus tarnybos statute įtvirtinto įstatymo viršenybės principo yra neaiškus, dviprasmiškas, draudimas būti tarnybiniame automobilyje yra suformuluotas netiksliai. Nei Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, nei kitame teisės akte nenustatant konkrečių kriterijų, kada policijos patrulio buvimas tarnybiniame automobilyje laikomas teisėtu (t. y. atitinkančiu Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus), kyla daug dviprasmybių praktiškai taikant Policijos patrulių veiklos instrukciją, kadangi aiškinant lingvistiškai (pažodžiui) gaunasi, kad visi atvejai, kada policijos patrulis neturi specialios užduoties, kurios įgyvendinimo esmė yra buvimas tarnybiniame automobilyje, arba jis neatlieka neviešo patruliavimo, patenka į draudimo sritis ir patrulis gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Dar daugiau, Policijos patrulių veiklos instrukcijai nustatant išimtį (ekstremalios, nepalankios oro sąlygos) nėra aišku, nei kas turi nustatyti kada jos yra būtent tokios, nei kur konkrečiai (kokiame teisės akte) tai yra įtvirtinta. Taip pat daug neaiškumų kelia ir tai, kokia buvimo tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo trukmė konkrečiai užtraukia tarnybinę atsakomybę. Juk pvz., gali susiklostyti situacija, kada už to paties Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7. punkto pažeidimą gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė prabuvus automobilyje ir 10 sekundžių ir 1 valandą.

Taigi, toks skundžiamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstituciniam teisinės valstybės principui, kurio vienas iš bruožų yra teisėkūros subjektų pareiga leidžiant įvairaus lygio teisės aktus siekti, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būtų tikslios, užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna.

Pareiškėjo prašymas netenkintinas ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – prašymas yra grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 111 straipsnio nuostatas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad ABTĮ 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą. Minėtas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą teigti, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo metu nėra apsiribojama vien tik prašymo atitikimo formaliems įstatyme nurodytiems procesiniams reikalavimams patikrinimu, kaip tai daroma skundo priėmimo įprastinėse administracinėse bylose atveju. Spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo įvertinti tokio prašymo turinį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalis, be kita ko, reikalauja patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas tame pačiame administraciniame teisme gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra priimta konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, kurioje apibrėžtas tokio tyrimo dalykas ir ribos (nurodytas konkretus norminis administracinis aktas ar jo dalis, kurių teisėtumas bus tiriamas; nurodytos konkrečios įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; pateikta konkreti teisinė motyvacija, sudaranti pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokia teismo nutartis turi dvejopą pobūdį. Ji fiksuoja konkrečios nagrinėjamos administracinės bylos proceso eigą ir yra tos bylos procesinis dokumentas, tačiau kartu ši nutartis yra ir kitos (norminės) administracinės bylos procesinis dokumentas, kuriuo ta kita byla pradedama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011).

Administracinio teismo nutartis, kuria pradedamas norminio administracinio akto tyrimas, turi atitikti ABTĮ 113 straipsnio reikalavimus. Ji turi būti motyvuota, nutartyje turi būti išdėstyti teisiniai argumentai, kuriais teismas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-442-20/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3553/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.5-V-13 redakcija) 20.7 punktas numato, kad draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas.

Pareiškėjas abejones dėl nurodytos Patrulių veiklos instrukcijos punkto, kuriuo draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarybiname automobilyje teisėtumo kelia iš esmės dėl to, kad ginčijamas 20.7 punktas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Vidaus tarnybos statute įtvirtinto įstatymo viršenybės principo ir yra neaiškus, dviprasmiškas, draudimas būti tarnybiniame automobilyje yra suformuluotas netiksliai, todėl patruliams kyla daug neaiškumų vykdant tarnybines užduotis.

Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir ne teisiniais motyvais, nes jie yra bendro pobūdžio, bei nepateikta konkreti teisinė motyvacija, ir tai patvirtina, kad tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinys, tiek aukštesnės galios teisės akto (jo dalies) (Konstitucijos, Vidaus tarnybos statuto) turinys pareiškėjo nėra išnagrinėti ir nepateikta konkreti teisinė nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių aktų, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo prašymas ištirti norminio akto teisėtumą atmestinas (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., 111 str. 2 d. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.1 punktą, kuriuo viršilai J. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba.

Pareiškėjo J. K. prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.