- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 1-147-917/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Singrida Samoškienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gretai Gurkšnytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiajam M. R. ir jo atstovei advokatei Singridai Samoškienei, kaltinamajam A. Š. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamojo A. Š. gynėja advokatė N.Grubliauskienė pateikė prašymą šią baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, kadangi yra surastas pagal paiešką ir antras kaltinamasis šioje byloje K. T., dėl kurio išskirtas iš šios bylos ikiteisminis tyrimas šiuo metu atnaujintas prokuratūroje, o tarp A. Š. ir K. T. parodymų yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti šioje byloje, jos negrąžinus prokurorui.
Prokuroras, nukentėjusiojo atstovė, nukentėjęs prieštaravo tokio prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
2015-10-22 Kauno apylinkės teisme buvo gauta ši baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas buvo suformuluotas štai kaip: A. Š. kaltinamas tuo, kad 2014-02-22, apie 08.00 val. viešoje vietoje, t.y. „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kauno r., (duomenys neskelbtini), patalpose, antrame aukšte, „šimtadienio“ šventės metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T. gim. (duomenys neskelbtini), stebint ir girdint šventės dalyviui M. R., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties įžūliu elgesiu bendrai vartodami necenzūrinius žodžius šventės dalyvės K. K. atžvilgiu, t.y. ją įžeidinėdami ir tyčiodamiesi bei M. R. užstojus K. K., kartu su K. T. tęsdami nusikalstamą veiką, t.y. įžūliu elgesiu, bendrai su K. T. vartodami necenzūrinius žodžius tiek K. K., tiek ir M. R. atžvilgiu, ir bendrais su K. T. veiksmais sudavė M. R. ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, taip bendrais veiksmais padarydami pilną viršutinio kairio pirmo danties vainiko lūžį, viršutinio dešinio pirmo danties vainiko nuskilimą, odos nubrozdinimą smakre, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Pagal taip suformuluotą kaltinimą, teismas 2015-10-28 teismas nutartimi perdavė bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį.
Vadovaujantis BPK 255 str., byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos Respublikos BPK 23 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.
Bylos duomenimis, įtariamojo K. T. atžvilgiu prokuroras 2015-08-14 priėmė nutarimą atskirti ikiteisminį tyrimą, jam suteikiant Nr. 03-2-00606-15 (1 t., b.l. 24-25). Tačiau kaltinime prokuroras aiškiai ir konkrečiai kaltinimus pateikia ir formuluoja tiek A. Š., tiek K. T. jiems veikus bendrininkų grupėje.
Šioje byloje, nors kaltinimai pareikšti ne tik A. Š., bet ir K. T., tačiau K. T. niekada nebuvo kviečiamas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir teisminiame nagrinėjime nedalyvavo. Duomenys apie tai, kad K. T. yra surastas, teismui buvo žinomi dar iki šio teisiamojo posėdžio pradžios, taigi, prokuroras apie K. T. suradimo aplinkybes galimai turėjo būti informuotas žymiai anksčiau, tačiau iki pat šio momento baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teismui nepateikė jokio prašymo dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo bei nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise prašymų stadijoje (ar teisiamojo posėdžio metu) koreguoti kaltinimą.(BPK 253 str.). Teismui iškvietus į apklausą šiuo metu įtariamojo procesinį statusą turintį K. T., pastarasis neturėtų jokios galimybės pasinaudoti visomis tomis teisėmis, kurios jam galėtų būti suteikiamos galimai įgijus kaltinamojo statusą, taigi, iš esmės teismas grubiai pažeistų šiuo metu įtariamojo K. T. teises. Be to, esant paminėtiems kaltinamojo gynėjos prieštaravimams tarp A. Š. ir K. T. parodymų bei jau šiuo metu nustatytiems prieštaravimams tarp teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, ir tuo pačiu neturint tinkamos procesinės galimybės apklausti teisme ir K. T., teismui būtų užkirstas kelias visapusiškai išnaudoti visas galimybes tiesai šioje byloje nustatyti. Teismo manymu, tik sujungus šią baudžiamąją bylą su jau pagal paskelbtą paiešką surasto įtariamojo K. T. išskirto ikiteisminio tyrimo dalimi (kuri šiuo metu yra prokuratūroje), būtų galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, galimai sprendžiant kaltės klausimus dėl būtent tų kaltinamųjų, kurie yra ir nurodyti kaltinamajame akte, t.y. A. Š. ir K. T. kaip galimų bendrininkų atžvilgiu. Teismo manymu, šių dviejų bylų atskiras nagrinėjimas iš esmės pakenktų nagrinėjimo išsamumui teisme. Paminėti nustatytieji trūkumai laikytini esminiais pažeidimais, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl baudžiamoji byla yra perduotina prokurorui šių klausimų išsprendimui, nustatant terminą.
Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 234 str., 253 str., 254 str., 440 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės N.Grubliauskienės prašymą tenkinti.
Perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-147-917/2016 (proceso Nr. 20-9-00504-14-8) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą