- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-280-278/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Utenos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-280-278/2008
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. balandžio 21d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarei D.Malinauskienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Birutės Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad 1993 05 25, mirus senelei E. D., pagal galiojusio Civilinio kodekso normas jis ir atsakovas buvo vieninteliai 2-os eilės įpėdiniai, nes senelis J. D. buvo miręs 1968m., o šalių tėvas ir vienintelis E. D. sūnus V. D. - 1983 metais. Teigia, kad jis priėmė senelės A. D. palikimą, nes po jos mirties iš palikimo sau pasiėmė auksinį žiedą, dvi austas staltieses, 2 patalynės komplektus, šventą paveikslą, nuotraukų albumą ir iki šios dienos valdo šiuos daiktus. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nei jis, nei atsakovas A. D. į notarų biurą nesikreipė. 2002m. lapkričio mėnesį brolis jį informavo, kad ketina atkurti nuosavybės teises į senelės E. D. žemę bei pasiūlė visus dokumentus tvarkyti jo vardu, nes tuomet visa žemė bus suteikta arčiau namų, prie vandens telkinių ir žadėjo gautą žemę pasidalinti pusiau. Įkalbėtas brolio, nuvyko į Utenos rajono 1-ąjį notarų biurą, kur pasirašė jau paruoštą dokumentą, manydamas, kad pasirašo įgaliojimą, kuriuo paveda broliui tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2006 metais brolis nurodė, kad visą senelės žemę įteisins savo vardu ir kad ieškovui žemė nebepriklauso, todėl 2006m. sausio 11d. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, jog jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti E. D. turtą, tačiau teismas pareiškimą atmetė. Nurodo, jog 2002m. lapkričio 20d. pareiškimą notarų biurui, kad senelės E. D. palikimo nepriėmė, parašė suklydęs, o A. D. gautos pažymos pagrindu ėmėsi tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimą į senelės turėtą žemę. Nurodė, kad savo teisės paveldėti senelės turėtos žemės dalį niekada neatsisakė, 1996-2003 metų laikotarpiu sunkiai sirgo, turėjo invalidumą, negalėjo vaikščioti, todėl buvo suinteresuotas, kad brolis tvarkytų visus senelės nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus. Nurodė, kad atsakovas jį aktyviai įkalbinėjo surašant pareiškimą notarui, teigė kad ½ dalis senelės žemės vis tiek atiteks ieškovui, kas turėjo lemiamos įtakos pasirašant pareiškimą, tačiau šiuo metu jis suprato, kad atsakovas sąmoningai siekė sau asmeninės naudos bei suklaidinti jį, kad ieškovas, esant šioms aplinkybėmis neteks teisės ir į kitą turtą, kuris kaip palikimas atsiras vėliau. Toks suklydimas turi esminės reikšmės, nes jis neteko teisės į žymiai vertingesnę senelės palikimo dalį. Prašė teismo 2002m. lapkričio 20d. pareiškimą, kaip vienašalį sandorį, sudarytą suklydimo įtakoje, pripažinti negaliojančiu bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008m. balandžio 21d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirašydamas 2002-11-20 pareiškimą, kaip vienašalį sandorį, buvo 42 metų amžiaus, turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, kuris prilyginamas aukštesniajam išsilavinimui, pasirašyti ginčijamą pareiškimą į notaro kontorą atvyko ir pasirašė pats, žinojo apie žemę, kuri priklausė senelei, tačiau nežinojo, kiek žemės yra. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigė, kad laikotarpiu nuo 1996 iki 2003 metų sirgo, nevaikščiojo, tačiau nurodytu laikotarpiu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklę. Be to, teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad pasirašant ginčijamą 2002 11 20 pareiškimą jo valia buvo veikiama išorinių aplinkybių, kurios iškreiptų tikrąją ieškovo valią, taip pat neįrodė, kad buvo suklysta dėl ginčijamo pareiškimo esmės, dalyko ar teisinių surašymo padarinių, nes nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, nesuprato dokumento esmės, o rašydamas šį pareiškimą suprato, kad rašo broliui generalinį įgaliojimą tvarkyti senelės E. D. žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus. Teismas nenustatė, kad ieškovas pareiškimą būtų surašęs apgaulės įtakoje, kuri pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių arba asmuo, kurio naudai sudarytas vienašalis sandoris, tyčia suklaidina kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Nurodė, kad ieškovo sudarytas vienašalis sandoris neturi valios trūkumų dėl suklydimo ar apgaulės, todėl ieškovo motyvus dėl suklydimo laikė nepagrįstais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai išaiškino ir taikė CK 1.90 str. bei 1964 m. CK 591 str. nuostatas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog 1996-2003 laikotarpyje sunkiai sirgo, turėjo invalidumą, negalėjo vaikščioti, todėl pats negalėjo tvarkyti E. D. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentų. Nurodo, jog suprato, kad 2002-11-20 pareiškimas reikalingas tam, kad atsakovas A. D. galėtų paspartinti nuosavybės teisių į senelės E. D. žemės atkūrimo procesą ir gauti žemę jų aptartoje vietovėje, nes surašant 2002-11-20 pareiškimą, atsakovas žadėjo, jog ½ dalis senelės žemės vis tiek atiteks jam, tik geresnėje vietoje. Nurodo, kad ginčijamu pareiškimu buvo siekta atkurti nuosavybės teises į senelės E. D. žemes, tačiau kitoje vietoje, o ne atsisakyti nuo teisės į senelės palikimo dalį, tačiau atsakovas jį suklaidino savo pažadais. Teigia, jog palikimui atsiradus 1993-05-25, pagal galiojusias 1964m. CK 587 str. 2 d. nuostatas atsisakyti priimti palikimą galėjo per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne po devynerių metų laikotarpio, kaip tai padaryta 2002 11 20 pareiškimu, todėl vienašalis sandoris prieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. D. 2002-11-20 Utenos rajono 1-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog jis priėmė palikimą po savo senelės E. D. mirties bei nurodė, jog kitas įpėdinis yra A. D.. Iš A. D. tą pačią dieną (2002-11-20) rašyto pareiškimo notarui matyti, jog jis nurodė, kad po senelės E. D. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-565-82/2006, b.l. 46, 52). Ieškovas A. D. nurodo, kad paduodamas ginčijamą pareiškimą notarui suklydo, nes po senelės mirties iš palikimo sau pasiėmė auksinį žiedą, dvi austas staltieses, 2 patalynės komplektus, šventą paveikslą, nuotraukų albumą ir atsisakyti paveldimo turto - žemės sklypo – neketino, o siekė paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą. Ginčydamas 2002-11-20 pareiškimą notarui vienu iš bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų, t. y., prašydamas pripažinti jį negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, A. D. turėjo pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Ar sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pareiškimo padavimo notarui metu galiojo naujasis Civilinis kodeksas, kurio 5.60str. 2d., 5.61str. nuostatos numatė, jog palikimo atsisakymas sukelia tas pačias pasekmes kaip palikimo nepriėmimas ir dėl to padidėja kito įpėdinio dalis, o įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Ieškovo A. D. teiginys, kad jis palikimo neatsisakė ir buvo įsitikinęs jog atsakovui duoda įgaliojimą vienam tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus, vertintinas kritiškai. A. D. pripažįsta, kad savalaikiai, per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos, dėl paveldėjimo į notarą jis nesikreipė, 2002 11 20 pats pasirašė pareiškimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad jis E. D. turto nepaveldėjo, o kad įgalioja brolį tvarkyti kokius tai nuosavybės atkūrimo dokumentus, pareiškime neminima. Duomenų, kad šį pareiškimą jis pasirašė brolio apgautas ar suklaidintas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų nepateikė (CPK 178str.). Be to, kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas pareiškimą, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, protingas ir apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra 42m. amžiaus teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis, būdamas apdairus, protingas asmuo, turėjo visas galimybes prieš paduodamas pareiškimą notarui pasikonsultuoti su advokatu ar kitu kompetentingu asmeniu dėl atliekamo veiksmo teisinių padarinių. Paduodamas ginčijamą pareiškimą notarui, faktiškai ieškovas tik patvirtino, jog jis palikimo yra atsisakęs. Apeliantas nurodo, kad rašydamas pareiškimą tikėjo brolio pažadais vėliau pasidalinti paveldėtą žemės sklypą, tačiau ieškovas, būdamas įsitikinęs jog dalį turto jis yra paveldėjęs ir yra likusio turto paveldėtojas, turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad atsakovas gali savo pažado neištesėti ir tokiu atveju jis neįgis teisių į paveldimą turtą. Pagal ieškovo nurodytas pareiškimo surašymo aplinkybes, kad atsakovas A. D. žadėjo jam perrašyti žemės sklypo dalį geresnėje vietoje, o vėliau to atsisakė, negali būti pagrindu ieškovo pareiškimą, kuriuo patvirtinamas jo atsisakymas nuo palikimo, pripažinti neteisėtu, sudarytu suklydus, nes ieškovas pats prisiėmė riziką (CK 1.90str.5d.). Be to, ieškovo nurodomi A. D. pažadai niekur neužfiksuoti, o atsakovas A. D. neigia, kad ieškovas būtų pageidavęs atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio atkūrimo dokumentus, atsakovo teigimu, jis vienas tvarkė jau eilę metų ar kad jis žadėjo broliui perrašyti kokią tai senelės palikimo dalį. Atsakovas nurodo, kad jam atkurta nuosavybė tik į dalį žemės sklypo ir perkelta prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Teigia, kad perkėlus dalį paveldimo žemės sklypo į geresnę vietovę, ieškovas ir pageidauja dalies žemės šiame sklype. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme ieškovas pripažino, jog pareiškimo padavimo metu jam buvo žinoma apie tai, jog E. D. yra pateikusi prašymą grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, kas leidžia daryti išvadą, jog atsiradus palikimui, A. D. žinojo ir suprato, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą bus atkurtos paveldėtojams, todėl ta aplinkybė jog ir 2002 11 20 realiai žemė dar nebuvo atkurta, nėra pagrindas konstatuoti, jog paveldėjimas į šį turtą nebuvo atsiradęs, o ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, esmingai suklydo dėl sandorio dalyko. Apelianto teiginiai, kad jis nuo 1996 iki 2003 metų sirgo, nevaikščiojo, turėjo invalidumą, todėl pats negalėjo tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentų, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, ši aplinkybė taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jog dėl sveikatos būklės, susidėjus sunkioms aplinkybėms, A. D. buvo priverstas atsisakyti palikimo. Šiuo pagrindu sandorio ieškovas ir neginčija. Ieškovas pripažįsta, kad palikimo savalaikiai nepriėmė, todėl ta aplinkybė, kad minėtą faktą pareiškimu jis notarei patvirtino po 9 metų, esminės reikšmės šioje byloje neturi. Santykiai su įpėdiniais, atsiradę po to, kai buvo atsisakyta palikimo, negali būti pagrindu atsisakymą nuo palikimo pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Suklydimo pagrindą sudarančios aplinkybės turi būti esminės sandorio sudarymo metu ir turi būti susiję su konkrečiu palikimu ir konkrečia ieškovo valia, o ne su aplinkybėmis, atsiradusiomis po sandorio sudarymo (CK 1.90 str. 1 d., 5 d.).
Kolegija konstatuoja, kad, nenustačius byloje suklydimo fakto, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo 2002 11 20 ieškovo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš ieškovo 1000Lt jo turėtų atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004 04 02 patvirtintomis rekomendacijomis dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą civilinėse bylose 2.1, 2.3, 2.4, 2.8p., 8.18p. ir įvertinusi, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdis tęsėsi 1,5val., aplinkybę, kad atstovė turėjo kelionės išlaidų, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 500Lt ir ji priteistina iš ieškovo A. D.. Išlaidos valstybės naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu, taip pat priteistinos iš ieškovo (CPK 88str.1d.3p., 93str., 98str. b.l.108-109).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. balandžio 21d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 500Lt (penkis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų atsakovo A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai bei 17Lt (septyniolika Lt) pašto išlaidų valstybės biudžetui.