- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2236-530/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00013-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- S. Š., V. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui M. V., kaltinamiesiems S. Š., V. Š., jų gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., gim. 1959-12-29, Varėnos r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „ICECO“, plataus profilio darbininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista ir
V. Š., gim. 1957-04-29, Kalvarijos sav., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d. padarymu (2010-12-02 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-1199 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. Š. ir V. Š. buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o būtent: 2009-04-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IR-2055 būdami sutuoktiniai, bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą 0,1229 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype esantį gyvenamą namą bendro 213,93 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), viso bendros 796 000 Lt vidutinės rinkos vertės, žinodami, kad šio turto jie negali įsigyti savo teisėtai pagrįstomis pajamomis, ir šį turtą bendra jungtine nuosavybės teise turėjo pranešimo apie įtarimą įteikimo dieną – 2012-02-14.
K. S. Š. kalta nepripažino ir parodė, kad namas (duomenys neskelbtini) registruotas jų vardu. Dar 2009m. dukterėčia E. K. paprašė, kad jos vardu būtų registruotas namas, kadangi ji nesugyveno su vyru, ruošėsi skirtis. Ji sutiko padėti sesers dukrai. Ją K. nusivežė pas notarę, buvo namo pardavėjai, kurių pavardžių neatsimena. Ji atliko formalumą, pasirašė po pirkimo pardavimo sutartimi. Kas mokėjo pinigus, kaip vyko atsiskaitymas, ji nematė. Po to, ji su dukterėčia E. K. nuvažiavo ir parašė įgaliojimą, kad dukterėčia tvarkys visus reikalus susijusius su namu ir žemės sklypu. Jai žinoma, kad tame name gyvena E. K. su vaikais. Ji nėra savininkė ir niekada nebus, nes buvo sutarę, kad kai dukterėčios vaikai sulauks pilnametystės, tuomet jiems perrašys. Dukterėčios toks tikslas buvo, kad nereikėtų dalintis su vyru, nes tuo metu ji ruošėsi skirtis, nebuvo dar išsiskyrusi. Nurodė, kad anksčiau dirbo kolūkyje. Per mėnesį gaudavo 1200-1500 litų. Dabar dirba keturi metai, prieš tai niekur nedirbo, vertėsi žemės ūkiu, užaugino tris vaikus, vaikai šiuo metu suaugę, dirba. Savo namą, kuriame gyvena, pirko už čekius ir apie 2000-3000 litų grynais, žemės trys hektarai. Mokestį už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nemokėjo, K. pasiimdavo sąskaitą ir sumokėdavo, sąskaitos buvo vyro vardu. Namas ir sklypas nėra jos nuosavybė, niekada nebuvo, tik jos vardu įregistruotas. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, tokios sumos 800 000 litų niekada gyvenime neturėjo. Iš kur pas dukterėčią tokios pajamos, neklausė, nesidomėjo. Nežino, kad K. atžvilgiu dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo. Mano, kad ji pagal įstatymą nekalta, o kad pasirašė, tai daug kas anksčiau taip darydavo. Kad buvo tokia situacija pripažįsta. Jos vyras apie šį susitarimą sužinojo tik po kokių metų, kai lapkričio mėnesį atėjo mokestis už žemę pastarojo vardu. Nežino, kokio turto turi Kazlauskai. Nežino, iš kur dukterėčia gavo pinigų namui pirkti, buvo minėjusi jog skolinosi. K. mokytoja dirbo. Su teisėsauga K. reikalų neturėjo, neklausinėjo, į šeimynines problemas nelabai gilinosi.
K. V. Š. kaltu nepripažino ir parodė, kad nieko negali paaiškinti, nieko nežino. Teigia, kad jis nekaltas, nieko nepadaręs. Nurodė, kad jis nežino įstatymų, apie namą nežinojo. Su giminaičiais K. ne dažnai bendraudavo. Jie, ar turėjo pinigų, nežino. Nežino, kokia buvo namo su žemės sklypu pinigų suma. Kuo dirbo K., nežino. Ar jie su teisėsauga reikalų turėjo, nežino. Ar jie turi pinigų, ar ne, nebuvo tokios kalbos.
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo buvo įrodinėjama ir šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
L. S. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2009 metų pavasarį. Privertė gyvenimo aplinkybės parduoti, buvo labai sunkus momentas. Nelabai kas domėjosi pirkimu. Paskui atėjo moteris su vyriškiu, apžiūrėjo ir sutarė. Tai buvo ne kaltinamieji. Jie derėjosi kainą, susitiko, įvyko sandoris. Pas notarą atėjo moteris su vyru, tie patys, kurie apžiūrėjo namą. Vyriškis pagyvenęs, kai vyko pasirašymas pas notarą, jos vyrui sumokėjo grynaisiais pinigais. Sandorio vertė nedidelė, apie 350 tūkstančių litų. Jiems tas namas kainavo gal kiek daugiau, bet buvo prasta situacija, nes buvo paimta paskola 500 tūkstančių litų iš banko, namui ir kitiems reikalams. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė moteris, vardu S.. Nebuvo aiškinta, kas pinigus moka, kas perka, kieno vardu, ji suprato, kad ta moteris, kuri apžiūrėjo namą, ta ir pirko. Tas vyras, kuris mokėjo pinigus už namą buvo žymiai vyresnis, jai tuo metu atrodė, kad juos galėjo sieti dukters ir tėvo santykiai.
Liudytojas J. M. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Buvo paduotas skelbimas dėl namo, esančio Erškėčių g. 17, Kaune, pardavimo, atėjo klientai. Žino, kad buvo pas notarą. Jam pinigus padavė kažkoks žmogus, neprisimena, negali pasakyti, ar salėje yra tas žmogus, nežino, nes daug laiko praėjo. Atsiskaitė grynaisiais pinigais, kitų aplinkybių nepamena.
Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jis pažįstamas su E. K. nemažai metų, 2009 metais jis jai paskolino pinigų. Pinigus paskolino, nes ji ketino įsigyti namą, su ta sąlyga, kad tuo namu garantuos paskolintą pinigų sumą. Pasirašė neprotestuotiną vekselį, o vėliau, kai buvo įsigytas turtas, savininkas to turto pasirašė garantinį raštą, kad tą paskolintą sumą garantuoja įsigytu turtu. Nurodė, kad E. nesutarė su vyru, planavo skirtis, savo vardu negalėjo pirkti namo, todėl pirko tą turtą kitų žmonių vardu. Jis tų žmonių nepažįsta. Vekselį pasirašė E. K., o kai įgijo turtą, garantinį raštą pasirašė turto savininkė. Jis surašė tekstą, tikėjo E., todėl ji nuvežė turto savininkei ir pasirašė. E. tuos pinigus ir yra realiai skolinga jam, nes ji vekselį yra išdavus. Vekselis buvo pasirašytas 2009 metais. Skolino 350 tūkstančius litų. Taip pat nurodė, kad turėjo tuo metu tuos pinigus ir turėjo galimybę juos paskolinti. Pinigus buvo uždeklaravęs. Nežino, kad yra atliekamas mokestinis tyrimas jo atžvilgiu. E. K. turėjo grąžinti pinigus 2013 metų pradžioje. Buvo priežasčių, dėl ko skolino, su tuo siejo savo ateitį.
L. R. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, buvusios žmonos E. K. giminaičiai. Buvusi žmona E. dirbo mokytoja tuo metu Lazdijų rajone, kokios buvo pajamos, nežino. Jis dirbo vadybininku ir dabar dirba UAB „Kosmeta“, jo pajamos maždaug iki 1500 litų. Dirba ir gyvena Lazdijuose. Žmona norėjo parduoti dieduko namą Lazdijuose ir pirko Kaune namą, kuriame būtų gyvenusi su vaikais. Jie išsiskyrė po to, kai nupirko namą Kaune. Jis pirkimo reikaluose nedalyvavo, tik buvusi žmona buvo prašius atvažiuoti vaiką paimti. Žinojo, kad įvyko tas dalykas, bet jis turėjo pabūti su vaiku. Tuo metu jie jau kartu negyveno. Pas notarą nevažiavo, nežino, kur sandoris buvo sudarytas. Dabar žmona sakė, kad pirko namą Š. vardu, ne savo vardu, o tada sakė pirks namą ir gyvens Kaune, o jis neklausinėjo. Oficialiai išsituokė šiemet.
Liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamieji yra jos giminaičiai, S. Š. jos mamos sesuo. 2009 metais pagal sandorį, ji įsigijo namą Erškėčių g.17, Kauno m. dėl to, kad labai pykosi su vyru ir ketino skirtis. Susitiko su labai geru draugu A. Š., kurio paprašė paskolinti pinigų, namo pirkimui. Jis sutiko, paskolinimo pinigus, ji paskolą laidavo nupirktu namu. Namą registravo tetos S. Š. vardu, kad vyras neatimtų namo ir, kad nereikėtų dalintis su vyru. Sudarant sandorį, jos buvęs vyras nedalyvavo. Pasirašant buvo: ji, S., B. ir diedukas A. R.. Ji pinigus laikė voke, atsivežė, bet vėliau paprašė senelio, kad šis pinigus paduotų B.. Iš pradžių ji norėjo, kad namas būtų registruotas senelio vardu, bet šis nesutiko, todėl ji paprašė tetos. V. Š. nežinojo apie šį sandorį. 2009 metais mokytojavo, dirbo mokykloje puse etato ir trenere sporto centre, iki 2010 metų buvo pajamos. Skolinosi, nes norėjo apsigyventi Kaune. Negalvojo, kad kažką blogo padarė. Su vyru išsituokė Lazdijų teisme pavasarį.
2012-02-14 V. Š. ir S. Š. pajamų bei išlaidų dokumentai, paimti kratos metu iš V. Š. ir S. Š. (t. 1, b.l. 69-95); 2011-12-02 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei duomenys apie V. Š. ir S. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (t. 1, b.l. 11-28, 39-42); 2011-12-05 V. Š. ir S. Š. asmens duomenys, duomenys apie jų darbovietes, duomenys apie jų darbovietėse jiems išmokėtas bei jų įmokų Sodrai sumas, informacija apie kelių transporto priemones (t. 1, b.l. 29-38, 43-50); 2012-03-29 S. Š. ir V. Š. duomenys apie turimas bei turėtas transporto priemones (t. 2, b.l. 64-80); 2009-04-21 pirkimo – pardavimo sutarties kopija žemės sklypo bei namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gauta iš VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo (t. 1, b.l. 52-58);2012-03-23 S. Š. ir V. Š. banko sąskaitų išrašai, atspindintys jų pajamas bei išlaidas (t. 2, b.l. 3-63). 2012-03-05 V. Š. paaiškinimas apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-02-14 (t. 1, b.l. 153-158); 2012-03-05 S. Š. paaiškinimas apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-02-14 (t. 1, b.l. 159-164); 2012-03-20 S. Š. ir V. Š. transporto priemonių pirkimo – pardavimo dokumentai, atspindintys jų pajamas bei išlaidas, gauti iš VĮ Regitra (t. 2, b.l. 82-90); 2012-04-02 S. Š. ir V. Š. duomenys apie jiems mokėtas išmokas (t. 2, b.l. 92); 2012-04-02 S. Š. ir V. Š. duomenys apie jų sumokėtas įmokas bei gautas išmokas (t. 2, b.l. 95-99); 2012-04-16 S. Š. ir V. Š. duomenys apie jų žemės ūkio veiklos įregistravimą bei gyvulių turėjimą (t. 2, b.l. 101-105); 2012-03-22 V. Š. duomenys apie sumokėtas pinigų sumas už administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b.l. 113); 2012-04-16 S. Š. ir V. Š. duomenys apie turimus bei turėtus gyvulius (t. 2, b.l. 115-118); 2012-03-22 S. Š. ir V. Š. duomenys apie gautas pinigų sumas už parduotus gyvulius (t. 2, b.l. 120-130); 2012-03-16 S. Š. ir V. Š. duomenys apie gautas pinigų sumas už parduotus gyvulius, gauta iš L. P. firmos (t. 2, b.l. 132-134).2012-03-22 S. Š. ir V. Š. duomenys apie gautas pinigų sumas už parduotus gyvulius (t. 2, b.l. 136-140); 2012-03-23 S. Š. ir V. Š. duomenys apie gautas pinigų sumas už parduotus gyvulius (t. 2, b.l. 142-153); 2012-04-02 S. Š. ir V. Š. duomenys apie gautas pinigų sumas už parduotus gyvulius (t. 2, b.l. 155-156); 2012-03-30 S. Š. ir V. Š. duomenys apie gautas pinigų sumas už parduotus gyvulius (t. 2, b.l. 158-162); 2012-05-07 Specialisto išvada dėl S. Š. ūkinės finansinės veiklos, t.y. ūkinės finansinės analizės tyrimo metu nustatyta, kad S. Š. 2004 m. pajamų iš viso negavo, 2005 - 2006 m. gavo 599 Lt kito turto perleidimo pajamų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-02-14 iš juridinių vienetų gavo 56 019,43 Lt pajamų. Ūkinės finansinės analizės tyrimo metu nustatyta, kad S. Š. 2004 m. pajamų iš viso negavo, 2005 – 2006 m. iš fizinių asmenų pajamų negavo, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-02-14 iš fizinių asmenų gavo 5 025,88 Lt pajamų. Didžiąją šių pajamų dalį pervedė bankiniais pavedimais sūnus E. Š.. Vadovaujantis 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsniu dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių) gyventojų pajamų mokesčiu neapsimokestina. S. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, išanalizavus surinktą informaciją nustatyta, kad pagrindines gyventojos išlaidas sudarė apskaičiuotos pragyvenimo išlaidos bei gyvulių išlaikymo išlaidos. Atskirais laikotarpiais gyventoja bankiniais pavedimais pervesdavo sūnui nežymias sumas. 2009 m. S. Š. vardu sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis 170 000 Lt (340 000x1/2) sumai. Užduoties atlikimo metu, įvertinus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo kainas bei S. Š. pateiktuose protokoluose nurodytas aplinkybes „šis turtas nėra įsigytas iš mano lėšų ir jis nėra mano, tačiau teisinė registracija padaryta mano ir mano vyro vardu tik formaliai” ir sutuoktinio pateiktuose protokoluose nurodytas aplinkybes „jokių aplinkybių apie šio namo pirkimą, pinigų už jį mokėjimą, aš paaiškinti negaliu, nes man tai nėra žinoma <…> aš už namą Kaune pinigų nemokėjau, kas sumokėjo juos, nežinau”, daroma išvada, kad ji negalėjo turėti pakankamai piniginių lėšų nekilnojamajam turtui, adresu Erškėčių g. 17, Kaune įsigyti. Užduoties atlikimo metu, įvertinus visą surinktą informaciją, įvertinus S. Š. tiriamuoju laikotarpiu visas gautas pajamas bei patirtas išlaidas, daroma išvada, kad S. Š. pajamų 2004 – 2008 m. pilnai nepakakdavo jos minimaliems poreikiams patenkinti. 2010-2012 m. mokėtojos pajamos nežymiai viršijo tyrimo metu nustatytas išlaidas. 2009 m. apskaičiuotos išlaidos įvertinus įsigytą nekilnojamąjį turtą – 185 566 Lt, apskaičiuojama 169 723 Lt piniginių lėšų trūkumas, todėl daroma išvada, kad S. Š. ir jos sutuoktinis V. Š. negalėjo turėti pakankamai pajamų nekilnojamajam turtui, adresu(duomenys neskelbtini) įsigyti arba turtas įsigytas iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (t. 2, b.l. 181-190); 2012-05-07 Specialisto išvada dėl V. Š. ūkinės finansinės veiklos, t.y., kad ūkinės finansinės analizės tyrimo metu nustatyta, kad V. Š. pajamas laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-14 pagrinde sudarė pajamos susijusios su darbo santykiais, žemės ūkio veiklos pajamos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tiesioginės išmokos bei su plotu susijusios kompensacinės išmokos, išmokos už kvotinį pieną bei nacionalinės paramos išmokos. 2011 metais gauta 200 Lt už parduotą automobilį. Viso laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-02-14 V. Š. gavo 74 939 Lt. Ūkinės finansinės analizės tyrimo metu nustatyta, kad V. Š. 2008-04-08 bankiniu pavedimu iš sūnaus E. Š. gavo 100 Lt. Vadovaujantis 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsniu dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių) gyventojų pajamų mokesčiu neapsimokestina. Ūkinės finansinės analizės tyrimo metu nustatyta, kad V. Š. pagrindines išlaidas tiriamuoju laikotarpiu pagrinde sudarė Mokėtojo nurodytos išlaidos gyvuliams išlaikyti ir statistinės pragyvenimo išlaidos. 2009 m. bendros jungtinės nuosavybės teisėmis sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis 170 000 Lt (340 000x1/2) sumai. Ūkinės finansinės analizės tyrimo metu nustatyta, kad V. Š. vardu įregistruotas 100 proc. baigtumo 1974 m. statybos gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-02-20, kuriame V. Š. gyvena bei prie namo 0,15000 ha gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypai įsigyti 2002-11-22, kurių bendra indeksuota vertė yra 4 022 Lt. Visas šis turtas įsigytas seniai ir jo vertė yra nedidelė, tačiau įvertinus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainas, V. Š. ir jo sutuoktinės tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei V. Š. pateiktuose protokoluose nurodytas aplinkybes „jokių aplinkybių apie šio namo pirkimą, pinigų už jį mokėjimą, aš paaiškinti negaliu, nes man tai nėra žinoma <…> aš už namą Kaune pinigų nemokėjau, kas sumokėjo juos, nežinau” bei S. Š. pateiktuose protokoluose nurodytas aplinkybes „šis turtas nėra įsigytas iš mano lėšų ir jis nėra mano, tačiau teisinė registracija padaryta mano ir mano vyro vardu tik formaliai”, daroma išvada, kad jie negalėjo turėti pakankamai piniginių lėšų nekilnojamajam turtui, adresu(duomenys neskelbtini) įsigyti. Užduoties atlikimo metu, įvertinus visą surinktą informaciją, V. Š. tiriamuoju laikotarpiu visas gautas pajamas bei patirtas išlaidas, daroma išvada, kad V. Š. pajamų 2004, 2005, 2006 ir 2008 m. pakako tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir dengti dalį sutuoktinės patirtų išlaidų, 2010 m., 2011 m. ir laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-02-14 mokėtojo išlaidos viršijo gautas pajamas, tačiau vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 str. susidaręs piniginių lėšų skirtumas dengiamas sutuoktinės lėšomis. 2009 m. palyginus apskaičiuotas išlaidas bei įvertinus įsigyto nekilnojamojo turto išlaidas (178 468 Lt) apskaičiuojama 169 728 Lt piniginių lėšų trūkumas, todėl daroma išvada, kad Mokėtojas ir jo sutuoktinė negalėjo turėti pakankamai pajamų nekilnojamajam turtui, adresu Erškėčių g. 17, Kaune įsigyti, arba turtas įsigytas iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (t. 2, b.l. 167-180).Iš prokuroro 2012-02-22 nutarimo matyti, jog kaltinamųjų S. Š. ir V. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje S. Š., M. G. , J. G., A. R., V, Š. , R. B., E. K. ir R. K. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 189(1) str.1d.( b.l.5, t.1).
Kaltinamiesiems S.ir V. Š. inkriminuota nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 189(1)straipsnyje- „Neteisėtas praturtėjimas“. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę.
Taigi pagal šį straipsnį nusikaltimu laikomas negalėjimas dokumentais pagrįsti turimo turto ir kita sąlyga, kad asmuo (kaltininkas) žinotų arba turėtų ir galėtų žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Siekiant nustatyti ar asmuo kuriam yra inkriminuojama nusikalstama veika padarė šią veiką būtina nustatyti jo veikoje tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius įeinančius į nusikaltimo sudėtį.
Objektyviai kaltinimas S. Š. ir V. Š. grindžiamas tuo, kad jie būdami sutuoktiniais, 2009-04-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu įgijo turtą, kurio bendra vertė yra 340 000 Lt , o subjektyviai, kad jie žino, jog to turto įsigijimo negali pagrįsti teisėtomis pajamomis. Šias aplinkybes kaltinimas įrodinėjo VĮ Registrų centro 2011-12-02 pateiktais duomenų banko išrašais su istorija( t.1. b.l. 12-20), specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.
Dėl turto turėjimo įtarimų pareiškimo dieną. Kaltinamieji teigia jog jie kaltinime nurodyto turto neįgijo, jo faktiškai neturi, sandoris kurį S. Š. pasirašė buvo pasirašytas fiktyviai, tikroji sandorio šalis yra jos dukterėčia E. K.. Šias aplinkybes, jog namą su sklypu esančius (duomenys neskelbtini), surado, apžiūrėjo, suderėjo kainą, tvarkė visus reikalus susijusius su pirkimo pardavimo sutarties sudarymu, dalyvių atvežimu pas notarą, sutarties kainą sumokėjo E. K., teismo posėdžio metu patvirtino ne tik kaltinamieji, bet ir liudytojais apklausti gyvenamojo namo su sklypu pardavėjai S. B., J.M. B., bei patvirtino liudytojais apklausti E. K. ir R. K.. E. K. teismui nurodė, jog ji šiame name gyvena, juo naudojasi, moka mokesčius pagal jai išduotą įgaliojimą ir, kad įsigytas gyvenamasis namas su sklypu yra jos nuosavybė, įsigyta už paskolintus jai pinigus. Apsimestinis sandoris, nurodant ne tikrą pardavėją tai yra ją, o jos tetą S. Š. buvo sudaromas dėl to, jog ji siekė išvengti turto dalybų su vyru R. K., skyrybų atveju. E. K. patvirtino, jog ji įkalbėjo giminaitę sudaryti apsimestinį sandorį. LR CK 1.87str. nustato, kad apsimestinis sandoris negalioja. Pagal teismų suformuotą praktiką -apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyją kitas asmuo( tikroji sandorio šalis). Duomenų paneigiančių aplinkybes, kad būtent kaltinamoji buvo statytiniu sudarant apsimestinį sandorį, byloje nėra. Iš E. K. parodymų matyti, jog ji yra tikroji sandorio šalis ir namą su sklypu esančius (duomenys neskelbtini) įsigijo sau, formaliai juos apiformindama giminaitės vardu ir išviešindama šį faktą VĮ Registrų centre. Šias aplinkybes nuo pirmųjų apklausų nurodė S.ir V. Š., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jos paneigtos nebuvo. Todėl esant šiems įrodymams teismas daro išvadą, jog nors teisiškai namas su sklypu registruotas kaltinamųjų vardu, jį faktiškai įgijo Kazlauskai, kuriems ir kyla visos teisės ir pareigos iš šio sandorio. Esant šiems duomenims dar ikiteisminio tyrimo metu, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl sandorio dalies panaikinimo, tačiau šia Valstybės suteikta teise nesinaudojo ir šių aplinkybių nei patvirtino, nei nepaneigė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).
Dėl objektyvių veiksmų atlikimo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. Š. sudarant sandorį nedalyvavo. Jo teiginiai jog jis apie sudarytą žmonos vardu sandorį sužinojo tik po to, kai jo vardu valstybinė mokesčių inspekcija atsiuntė pranešimą, jog jis privalo sumokėti žemės mokestį, kuris jam pasirodė per didelis. Tuomet jo sutuoktinė S. Š. ir paaiškino, jog mokesčio suma tokia tik dėl to, kad ji sudarė sandorį paprašyta E. K.. Teigė jog jis nieko apie šį sandorį nežino, už kokius pinigus pirko namą jis nežino, nesidomėjo. S. Š. objektyviai atliko veiksmus, nuvyko į notarų biurą, pasirašė už pirkėją sandoryje, bei surašė įgaliojimą E. K. tvarkyti visus reikalus susijusius su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Vien formalių veiksmų atlikimas, siekiant sudaryti apsimestinį sandorį , nuosavybės teisės nesukuria. Toks asmuo, kuris nėra tikroji sandorio šalis, neturi teisės daiktu visa apimtimi disponuoti, tai yra jį parduoti, valdyti ir pnš., todėl pripažįstant jog kaltinamieji apsimestiniu sandoriu neįgijo nuosavybės teisių į turtą didesnį kaip 500 MGL vertės, kuris yra būtina sąlygą traukiant atsakomybėn pagal LR BK 189(1)str., jie nepadarė veikos numatytos LR BK 189(1) str..
Dėl subjektyviųjų požymių. Kaltinamieji S.ir V. Š. kaltinami tuo, kad jie žinojo jog šio turto jie negali įsigyti savo teisėtai pagrįstomis pajamomis. S.V. Š. yra kaltinami tyčinio nusikaltimo padarymu, kadangi jiems buvo inkriminuojamas „žinojimo“ požymis, tai yra veikimas suvokiant veikos ar egzistuojančių aplinkybių pobūdį.
BK 190 straipsnio „Turto vertės išaiškinimas“ 2 dalis teigia, kad šio skyriaus 189(1) straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog už namą su žemės sklypu pinigus mokėjo jos dukterėčia E. K., o ne ji. Jai yra žinoma, jog pastaroji dirbo mokytoja, be to jai dukterėčia minėjo jog skolinsis pinigus. Ji pati neklausė dukterėčios iš kur pastaroji gaus pinigų sumą reikalingą namo įsigijimui, kadangi turtą pirkosi E. K., o ne ji, šios aplinkybės jai nebuvo svarbios. Kad pinigus mokėjo su E. K. buvęs vyras( jos teigimu tėvas A. R.) patvirtino teisme apklausti liudytojais namo pardavėjai Burakai, kurie šioje byloje yra visiškai nesuinteresuoti asmenys ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. S. Š. patvirtino, jog jai tas namas su sklypu niekada nebuvo reikalingas, jie jokio suinteresuotumo dėl šio namo neturi, todėl nesirūpino už kokius pinigus pirks E. K. šį namą su sklypu, juolab kad tuometiniai įstatymai jos teigimu, nedraudė atlikti tokius veiksmus. Kaltinamieji nurodė, kad jų žiniomis nei E. K., nei jos buvęs vyras R. K. jokių problemų su teisėsauga nebuvo turėję, praeityje teisti nebuvo. Jie abu dirba, gauna pajamas. Todėl šioje byloje duomenų, kad pajamas, kurias E. K. panaudojo sumokėdama už namą ir žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) yra neteisėtos, nėra. Paskoliniai santykiai yra reglamentuojami civilinės teisės, kaip ir vekselio išdavimas, todėl S. Š. „žinojimo“ požymis, jog už sandorį su pirkėjais E. K. atsiskaitė neteisėtomis pajamomis, yra neįrodytas. S. Š. „ žinojimo“, tai yra tyčios požymis taip pat inkriminuotas be pagrindo, kadangi nėra įrodymų, kad S. Š. tokiame sandoryje dalyvavo, kad jam buvo žinoma apie panaudotų pajamų neteisėtumą. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog K. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkių nusikalstamų veikų, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, kaip ir nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Atliktas S. Š. ir V. Š. ūkinės veiklos patikrinimo išvados tik patvirtina kaltinamųjų teiginius, jog kaltinamieji negalėjo turėti pakankamai pajamų nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti, arba turtas įsigytas iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (t. 2, b.l. 167-180). 2012-03-05 kaltinamieji duodami paaiškinimus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai raštu paaiškino, kad namo ir žemės sklypo teisinė registracija tik formali, įsigytas namas yra E. K. nuosavybė( t. 2b.l. 158,164). Byloje nėra ne tik tyčios , tai yra „žinojimo“ požymio, bet ir BK 189(1)straipsnio dispozicijoje nurodyto kito požymio, tai yra neatsargios kaltės formos- turėjimo ir galėjimo žinoti jog nekilnojamam turtui įgyti buvo panaudotos neteisėtos pajamos. LR BPK 3str.1d. įtvirtinta nuostata , kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika , turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių. Šioje byloje išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones nustatyta, jog egzistuoja klaidingas faktas dėl turto turėjimo( fiziškai), nes sandoris , kaip teigė nuo pat pradžių kaltinamoji S. Š., buvo apsimestinis, siekiant pridengti tikrąją šalį. Tikroji šalis šioje byloje nėra patraukta atsakomybėn. Be to neįrodytas požymis ir tai, kad kaltinamieji žinotų arba bent jau turėtų ir galėtų žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nesant nusikaltimo požymių, negalima ir baudžiamoji atsakomybė, todėl kaltinamieji dėl jiems inkriminuotos veikos numatytos LR BK 189(1)str.1d. išteisintini.
Teismas atkreipia dėmesį, jog baudžiamojo įsakymo priėmimas šioje byloje tos pačios pakopos teismo teisėjo, neatima galimybės, o priešingai suteikia teisę kaltinamajam reikalauti, jog jo byla būtų išnagrinėta pagal bendrojo baudžiamojo proceso taisykles ir teismas priimtų nuosprendį. LR Konstitucinis teismas 2008-01-24 nutarime nurodė, kad pagal BPK 422 straipsnio 1 dalį (2002 m. kovo 14 d., 2004 m. liepos 8 d. redakcijos) kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per nustatytą terminą paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme pagal bendrojo baudžiamojo proceso taisykles. Ši kaltinamojo teisė inicijuoti bylos nagrinėjimą teisme aiškintina plečiamai - kaip teisė bylos nagrinėjimą teisme inicijuoti visais atvejais, kai jis nesutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Surengtas bylos nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles ir priimamas nuosprendis. Kaltinamųjų pozicija buvusi iki sutikimo užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ir po to kai jie išreiškia nesutikimą su baudžiamuoju įsakymu, yra vertinama pagal tas pačias taisykles, kaip ir kaltinamųjų duotų parodymų nuoseklumas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamųjų esminiai momentai, dėl turto , kuris registruotas jų vardu ir yra jiems inkriminuojamo nusikaltimo dalykas, kilmės, buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismo nuomone, prieš kreipiantis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, privalėtų būti išreikšta įtariamųjų nuomonė ne tik dėl pagrindinės bausmės, bet ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurias prokuroras prašo teismą taikyti. Šiuo atveju S. Š. ir V. Š. buvo išreiškę nuomonę tik dėl baudos dydžio.
Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V.ir S. Š. turtą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktinių įrodymų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,
nusprendė:
S. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 189(1) str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 189(1) str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. Š. ir V. Š. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
2012-02-07 nutarimais taikytą nuosavybės teisių apribojimą V.ir S. Š. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.