- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- AS-146-142-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- A.B.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.B. skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl neteisėtų veiksmų bei atsisakymo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi priėmė nagrinėti A.B. skundą dalyje, kuria pareiškėjas prašė teismo: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas 2006 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (1.123)-7R-3071 atsakydami į jo 2006 m. kovo 27 d. skundą, nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų bei neteisėtai vilkino atlikti šiuos veiksmus; įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Teisingumo ministrą Gintautą Bužinską pašalinti padarytus pažeidimus ir atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 27 d. skundo ir nevilkinti perdavimo kompetentingai institucijai išnagrinėti tų skundo klausimų, kurių jie nekompetentingi spręsti, bei informuoti apie tai pareiškėją per 5 dienas. Ta pačia teismo nutartimi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsniu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą iškelti baudžiamąją bylą kaltiems pareigūnams dėl netinkamo pareigų atlikimo surašant 2006 m. gegužės 12 d. raštą bei galimai įvykdytų nusikaltimų slėpimo, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto informavimo apie neteisėtus Teisingumo ministro veiksmus (b.l. 1-3, 31).
2007 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė teismui į tą pačią administracinę bylą pareiškimą, kuriuo pareiškė papildomus reikalavimus: 1) pripažinti, kad advokato A. Vaitkaus 2005 m. gruodžio 20 d. sudarytos atstovavimo sutarties ir 2006 m. kovo 5 d. atstovavimo sutarties Nr. 66 sąlygos atstovauti pareiškėją privataus kaltinimo byloje Nr. 1A-136-317/2006 bei civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 ir sutartyse esantys parašai yra suklastoti; 2) pripažinti, kad A. Vaitkaus išduotose kvitų šaknelėse esantys parašai yra suklastoti; 3) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 66; 4) pripažinti, kad A. Vaitkaus neteisėta veika turi nusikaltimo požymių ir vadovaujantis ABTĮ 109 straipsniu iškelti baudžiamąją bylą, perduodant ją nagrinėti Kauno miesto policijos komisariatui, kuriame atliekamas ikiteisminis tyrimas A.Vaitkaus atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (b.l. 79).
II.
2007 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė atsisakyti priimti A. B. 2007 m. gegužės 8 d. pareiškimą. Konstatavo, jog 1-3 reikalavimais pareiškėjas siekia nuginčyti atstovavimo sutartį, atskiras jos sąlygas bei teismine tvarka išspręsti klausimus, susijusius su atstovavimo sutarties vykdymu. Vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, ginčydamas sutartį, kelia ginčą administraciniame teisme dėl civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl atstovavimo (2.132-2.151 str.) ir pavedimo (6.756-6.756 str.) teisinių santykių. Pažymėjo, kad advokatas ir klientas, sudarydami atstovavimo sutartį, nesukuria teisinių santykių viešojo administravimo srityje. Remdamasis šiais argumentais teismas priėjo išvadą, kad minėti pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini nagrinėti administraciniam teismui. Nurodė, jog pagal Advokatūros įstatymo 51 straipsnį kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų gali būti sprendžiamas kreipiantis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl sutarties nuginčijimo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar į bendrosios kompetencijos teismą. Remdamasis minėtais argumentais ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2007 m. gegužės 8 d. pareiškimo 1-3 reikalavimus atsisakė priimti.
Pažymėjo, jog iš esmės analogišką pareiškėjo reikalavimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo teismas atsisakė priimti šioje byloje 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi, nurodydamas, kad pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pagrindu byloje negalės būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukurtų konkrečias teisines pasekmes dalyvaujantiems byloje asmenims (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartis šioje byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Konstatavo, kad pripažinti nusikalstamos veikos buvimą galima tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad ABTĮ 109 straipsnio 1 dalis numato galimybę administraciniam teismui, nustačiusiam proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai pranešti prokurorui (jeigu yra įstatyme numatytas pagrindas, teismas atlieka nurodytus veiksmus savo iniciatyva, be šalies reikalavimo), tačiau nei minėtas straipsnis, nei kitos teisės normos nenumato teisės administraciniam teismui atlikti kitų veiksmų, susijusių su baudžiamosios bylos iškėlimu. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo negali būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti bylos priskyrimo atitinkamiems teismams klausimą, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeistos ir netinkamai pritaikytos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos (3, 5, 52 straipsniai). Pareiškėjo nuomone, jeigu 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi teismas priėmė nagrinėti jo skundą kaip teismingą administraciniams teismams, jis turėjo nagrinėti ir papildomus skundo reikalavimus, kurių išsprendimas turės įtakos anksčiau jo pateiktų reikalavimų išnagrinėjimui - atsakovų neteisėtų veiksmų pripažinimui, įrodys atsakovų neteisėtą vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei perduoti kompetetingai institucijai nagrinėti jo skundą (parašų suklastojimas ir atstovavimo sutarties pripažinimas negaliojančia įrodys, kad Teisingumo ministras, Teisingumo ministerija bei teismai bylose „dengė“ nuo atsakomybės advokatus ir vilkino administracinės bylos teisingą išnagrinėjimą). Pareiškėjo teigimu, buvo netinkamai pritaikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 21 straipsniai, nes 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi skundas jau pripažintas teismingu administraciniams teismams, o papildomai pateiktais reikalavimais tik realizuota Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje numatyta teisė į skundo pagrindo ar dalyko tikslinimą ir pakeitimą. Remdamasis Civilinio proceso kodekso 24, 26 straipsniais, pareiškėjas pažymi, kad jo reikalavimai turi būti išnagrinėjami per įmanomai trumpiausią laiką, kartu, objektyviai ir visapusiškai. Pareiškėjo teigimu, pažeistas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis, nes jo 2007 m. gegužės 8 d. pareiškime išdėstyti reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus tik dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15,16, 18,19, 20 straipsniuose.
Iš pareiškėjo 2007 m. gegužės 8 d. pareiškimo (b.l. 79) matyti, kad pareiškėjas prašė administracinio teismo pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 66, sudarytą tarp pareiškėjo ir advokato A.Vaitkaus. Pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškindamas ir taikydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3,15,37 straipsnių bei Civilinio kodekso normas, 2007 m. gruodžio 19 d. nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad skirtingai, nei pagal Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatytas reikalavimo, susijusio su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, išnagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme, kai kiti pareiškėjo teismui pateikti reikalavimai priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato reikalavimų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjimo administracinėse bylose.
Kitais 2007 m. gegužės 8 d. pareiškimo reikalavimais pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo pripažinti, kad jo nurodytuose dokumentuose (atstovavimo sutartyje, apmokėjimo už teisines paslaugas kvituose) parašai yra suklastoti, o advokato A.Vaitkaus veikla turi nusikaltimo požymių, todėl prašė vadovautis ABTĮ 109 straipsniu, iškelti baudžiamąją bylą ir perduoti nagrinėti jo nurodytam policijos komisariatui. Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenumato, kad skundai (prašymai) iškelti bylą dėl galimai nusikalstamų veikų galėtų būti pateikiami administraciniam teismui. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalimi. Ši įstatymo norma (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr.IX-1430 redakcija) nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymas iš viso nesuteikia administraciniam teismui teisės iškelti baudžiamąją bylą. Pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą gali tik bendrosios kompetencijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu po to, kai išnagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje įstatymu nustatyta tvarka kompetentinga institucija (prokuratūra, policija, specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko ikiteisminį tyrimą. Pareiškimai dėl galimai nusikalstamų veikų ištyrimo gali būti paduodami šioms institucijoms, o ne administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 8 d. pareiškimo reikalavimus dėl jo nurodyto fizinio asmens (advokato A.Vaitkaus) veiksmų atsisakė priimti pagrįstai, kadangi jie nenagrinėtini teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas neteisingai remiasi ABTĮ 52 straipsniu, kuriame numatyta pareiškėjo teisė tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą arba dalyką. Pareiškėjo 2007 m. gegužės 8 d. pateiktas prašymas nėra ir negali būti laikomas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi priimtos nagrinėti pareiškėjo skundo dalies pagrindo ir dalyko keitimu.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A.B. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.