Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1013-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
1-1013-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59655-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
E. R. S.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas, Greta Gvaldaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1013-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59655-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorui Osvaldui Stadaliui,gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,kaltinamajai M. G.,nukentėjusiosios E. R. S. atstovei advokato padėjėjai Gretai Gvaldaitei,nedalyvaujant nukentėjusiajai E. R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, išsilavinimas aukštasis, dirba (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji M. G. 2017 m. rugsėjo 26 d. 10.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Land Cruizer“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodama atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kliudė bei parbloškė pėsčiąją Eleną R. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji M. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą rytą važiavo į parduotuvę. Girdėjo, kad kieme kažkas vyksta. Neužėjo už mašinos galo, tik pažiūrėjo akių lygyje, ar nėra žmogaus. Nepagalvojo, kad kažkas gali būti už mašinos. Paėmė dokumentus, sėdo į automobilį ir pradėjo atbula važiuoti. Išgirdo močiutės balsą. Išlipo iš mašinos, iškvietė medikus. Vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Į darbą vyksta automobiliu. Dirba Vilniuje ir Kaune, dar vykstu į Prienus pas vieną augintinį. Panašių įvykių nėra jai atsitikę. Tiesiog neapėjo mašinos prieš pradedant važiuoti. Kelis kartus buvo nuvykusi aplankyti nukentėjusiosios. Bendaravo su jos sūnumi ir vyru. Klausė kaip sekasi. Nukentėjusioisos artimiesiems buvo davusi telefono numerį ir prašė, kad paskambintų, jei ko reikės. Nukentėjusioji iš pradžių sakė, kad neturi pretenzijų. Vėliau nukentėjusioji paprašė žalos, kurią kaltinamoji pilnai atlygino. Labai gailisi, kad padarė šį įvykį. Ateityje labai atsakingai vairuos. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajai M. G. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Nukentėjusioji E, R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 10.45 val., tvarkėsi prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), savo kiemo teritorijoje. Ji tupėdama valė samanas iš trinkelių tarpo ir buvo atsisukusi į namo pusę. Tuo metu iš priešais esančio kotedžo kiemo kaimynė, važiuodama atbuline eiga automobiliu Toyota Land Cruiser, kirto bendrą įvažiavimą, atbuline eiga įvažiavo į jos kiemo teritoriją (net į įkalnę prie namo), kurios nejuosia jokia tvora, kliudė E. R. S., parvertė ant žemės ir pervažiavo koją. Ji pradėjo šaukti, tuoj pat į kiemą išbėgo keli kaimynai, kurie taip pat šaukė, kiek atsimena, kad ji sustotų. Įvykio metu ji spėjo pamatyti tik automobilio galinį ratą, ją ištiko šokas. Mašina sustojo ir pavažiavo į priekį. E. R. S. negalėjo atsistoti, tik matė, kad persisukęs kojos raumuo. Jos kaimynė M. G., kuri vairavo tą automobilį, dar paklausė ar reikia kviesti policiją, vis kartojo, kad netyčia. Po to paskambino ir iškvietė policiją ir greitąją. Labai skaudėjo. Atvažiavo greitoji, suleido nuskausminamųjų, nuvežė į ligoninę, kur nustatė kojos lūžį. Ji prarado sąmonę. Atliko tyrimus, buvo nusiųsta į LSMUL, kur dar kartą buvo praradusi sąmonę, nakčiai į namus neišleido. Visą tą laiką po įvykio negalėjo vaikščioti, kankino skausmai, sužalotų raumenų vietoje susidarė tamsiu skysčiu užpildytos didelės pūslės, kurios vėliau pratrūko ir labai sunkiai gijo. Gydymo laikotarpiu komplikavosi sutrintų raumenų gijimas – apmirė kai kurie audiniai, prasidėjo vadinama gangrena (nekrozuojantis fascitas). Dėl to buvo reikalinga atlikti operaciją. Iš dalies Klinikose ją apžiūrėjo ir šalino kai kuriuos audinius spalio 27 d., o antrą kartą – spalio 30 dieną, buvo pašalinta dalis nekrozavusių blauzdos audinių. Iki šiol negali vaikščioti be pagalbos. Kaip kaimynė įlipo į automobilį ir pradėjo važiuoti, nematė. Spėjo pamatyti paskutinę akimirką tik automobilio ratą. Automobilio vairuotoja jai grįžus iš ligoninės ją aplankė porą kartų ir klausė ar turi jai pretenzijų (b. l. 64-65).

Iš 2017-09-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu sužalota moteris. Atvykus nurodytu adresu, rastas stovintis automobilis „Toyota Land Cruizer“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) taip pat, ant plytelių sėdinti nukentėjusi senyvo amžiaus moteris Elena R. S. ir automobilio vairuotoja M. G.. Vairuotoja paaiškino, kad daugiabučių namų kieme savo automobiliu apsisukinėjo ir nepastebėjo už automobilio kieme pritūpusios senolės bei ją kliudė pervažiuodama kairę koją (b. l. 34).

Iš 2017-09-26 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota, kad jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Apžiūros metu fotografuota, nubraižyta kelių eismo įvykio vietos schema (b. l. 13-28).

2017-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G338722017 (02) nurodyta, jog Elenai R. S. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame kelyje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio šeivikaulio kaklo, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio šeivikaulio kaklo, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30).

2017-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto papildomoje išvadoje Nr. pG33872/2017 (02) nurodyta, jog E. R. S. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame kelyje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio šeivikaulio kaklo, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio šeivikaulio kaklo, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžių bei poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, kuri komplikavosi kairės blauzdos nekroziniu fascitu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33-33A).

Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad kaltinamoji M. G. eismo įvykio metu buvo blaivi – nustatyta 0,00% (promilės) (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 9 punktas numatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. G. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. R. S. sveikata pasitvirtino. M. G. padarytas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino, nėra abejonių dėl kaltinamosios parodymų, kadangi eismo įvykio faktą bei jo metu padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusios, liudytojų parodymai. M. G. neatsargios formos kaltė yra įrodyta ir jos veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

K. M. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamosios M. G. ir nukentėjusiosios Elenos R. S. rašytinis 2018 m. vasario 19 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, iš kurio matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamoji atsiprašė, o nukentėjusioji atleido, o taip pat jos susitarė dėl 2 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur advokato kšlaidų kompensavimo, kuriuos kaltinamoji įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti iki 2018 m. vasario 22 d. Nukentėjusioji nurodė, kad sudarius šį susitarimą bei gavus žalos atlyginimą, ji daugaiu nebeturi ir ateityje neturės pretenzijų (dėl turtinės, neturtinės žalos arlyginimo) M. G., o taip pat nnurodė, jog neprieštarauja, kad vadovaujantis BK 38 str., 40 str., kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu būtų nutraukta (b. l. 121-122).

Teismo posėdyje kaltinamoji M. G. ir jos gynėjas prašė baudžiamąją bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti 38 BK straipsnio pagrindu.

Kaltinamoji M. G. paaiškino, o nukentėjusiosios atstovė advokato padėjėja Greta Gvaldaitė patvirtino, kad kaltinamoji žalą nukenėjusiajai pagal jų 2018 m. vasario 19 d. susitarimai yra visiškai atlyginusi.

Prokuroras neprieštaravo, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 1 061,53 Eur pretenziją dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų (b. l. 52-53). Pagal šią pretenziją AB „Lietuvos draudimas“ Valstybinei ligonių kasai kompensavo išlaidas už Elenai R. S. suteiktas gydymo paslaugas, tai yra 1 061,53 Eur (b. l. 57). AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai Elenai R. S. kompensavo gydymo išlaidas ir išmokėjo draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 3 495,03 Eur (b. l. 56).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiąja susitaikius sąlygos: kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai ji sutartrą žalą pilnai atlygino, neturtinę žalą nukentėjusiajai sumėjo kaltinamosios draudiktas, Kauno teritorinė ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas taip pat kopensavo kaltinamosios draudikas, civilinių ieškinių kaltinamosios atžvilgiu baudžiamojoje byloje nėra pareikšta, nukentėjusioji kaltinamosios atžvilgiu pretenzijų neturi ir nereiškia, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), sunkių padarinių nėra, ji anksčiau neteista, dirbanti, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str. 1 d.). Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 str. 2 d.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90), – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja Elena R. S. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. G., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. G. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas