Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiškėjai A. I., jos atstovei advokato padėjėjai J. U., teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kreditorius antstolė S. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (1 t. b.l. 63, 118, 2 t. b.l. 5).

Kreditorius AB „Swedbank“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad 2007 metais jos santuoka iširo. Dar būnant santuokoje su vyru nutarė mėginti vykdyti savo veiklą - atidaryti soliariumų saloną Kazlų Rūdoje. Šiuo tikslu sudarė kredito sutartis su AB „Swedbank" ir UAB „Ūkio banko lizingu". Gautas lėšas naudojo reikiamos technikos įsigijimui, patalpų nuomai, jų įrengimui pagal reikalavimus ir veiklos vykdymui. Tuo pačiu metu pareiškėja dirbo degalinės „Lukoil" operatore. Jos teigimu, tuo metu pajamų netrūko, laiku vykdydavo įsipareigojimus bankams, tačiau vėliau, ėmus mažinti etatus, buvo atleista iš darbo Lukoil degalinėje. Neužilgo teko uždaryti ir soliariumą, nes veikla buvo nuostolinga. Po ištuokos viena augina mažametę dukrą, tačiau kiekvieną mėnesį ir iki šiol buvęs sutuoktinis moka išlaikymą vaikui po 300 Lt, kas ilgą laiką, pareiškėjos teigimu, sudarė jos šeimos pajamas. Pareiškėja nurodo, kad intensyviai ieškojo darbo, tekdavo padirbėti laikinai, tačiau pajamų išgyvenimui vis trūko. Prieš penkerius metus įsidarbino UAB „Tikroji turto kaina", kur dirba iki šiol administratore - teisininke. Šiuo metu dirba 0,25 etato, mėnesinis atlyginimas siekia 300 Lt, tačiau kiekvieną mėnesį išmokamas priedas, skaičiuojamas nuo mėnesio apyvartos - apie 100-500 Lt. Viso, kartu su vaiko išlaikymo išmokomis, šiuo metu pareiškėjos pajamos mėnesiui siekia apie 900 - 1200 Lt. Kai įsidarbino, dirbo 0,5 etato, vėliau darbo krūvis buvo sumažintas iki 0,25 etato, todėl šiuo metu registruota darbo biržoje, tam, kad atsiradus darbo pasiūlymui pilnai darbo dienai, galėtų įsidarbinti.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl 2009 m. eismo įvykio buvo pripažinta kalta, ko pagrindu UAB „BTA draudimas" nukentėjusiajai šaliai išmokėjo draudimo išmoką žalai atlyginti, lygią 10937,30 Lt. Šia suma pareiškėjos įsiskolinimai dar labiau padidėjo. Kiekvieną mėnesį didžiąją dalį pajamų pareiškėja skiria komunaliniams mokesčiams (apie 400-700 Lt/mėn.) sumokėti. Su dukra gyvena pas pažįstamus bute, kurie geranoriškai nereikalauja nuomos mokesčio. Likusi pinigų suma skiriama maistui, kitiems patarnavimams apmokėti, bei įsipareigojimui AB „Swedbank" vykdyti. Bankroto bylos iškėlimas, pareiškėjos nuomone, būtų vienintelė išeitis, kitu atveju visą likusį gyvenimą liktų skolinga, tuo pačiu negalėtų pilnavertiškai ir ramiai gyventi bei tokio gyvenimo užtikrinti savo nepilnametei dukrai.

Pareiškėja nurodo, kad 2014-09-05 jos skola kreditoriams sudarė 34731,12 Lt, vykdymo išlaidos 2033,83 Lt. Bendra skola sudaro 36764.95 Lt. Pareiškėja nurodo, kad skolinga šiems kreditoriams ir išieškotojams: UAB „Ūkio banko lizingas" - reikalavimo suma 2553,29 Lt (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt trys litai ir 29 ct); UAB „BTA draudimas" - reikalavimo suma 11025,60 Lt (vienuolika tūkstančiu dvidešimt penki litai ir 60 ct.); AB DNB bankas - reikalavimo suma 21152,23 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis šimtas penkiasdešimt du litai 23 ct); Lindorff Oy filialas - reikalavimo suma 145,20 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt penki litai ir 20 ct); Antstolis A. A. - reikalavimo suma 605,76 Lt (šeši šimtai penki litai ir 76 ct), Antstolė S. Ž. - reikalavimo suma 1282,87 Lt (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt du litai ir 87 ct). AB „Swedbank" prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, todėl į bankroto bylą neįtraukiamas - reikalavimo suma 1391,01 Lt (Vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt vienas litas ir 01 ct). VMI prie FM - įsiskolinimas valstybei, todėl į bankroto bylą neįtraukiama - reikalavimo suma 11500,00 Lt (vienuolika tūkstančių penki šimtai litų). Kitų kreditorių ir išieškotojų neturi.

Kreditorius AB DNB Bankas mano, kad pareiškėja negali būti pripažinta nemokia FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų suma sudaro apie 36'764,95 Lt. Šiuo metu pareiškėja dirba administratore - teisininke UAB „Tikroji turto kaina" ir jos darbo užmokestis sudaro 400-800 Lt/mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra jauna ir darbinga, turi administracinio ir teisinio darbo patirties, Bankas mano, jog pareiškėja turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams (kaip pripažįsta pati pareiškėja įsipareigojimai kreditoriui AB Swedbank yra vykdomi). Atsižvelgiant į išdėstytą, kreditoriaus nuomone, negalima sutikti su pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytais argumentais, kad pareiškėja ateityje neturės galimybių vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (1 t. b.l. 70-72).

Kreditorius „BTA Insurance Company“ SE taip pat nesutinka su pareiškimu, nurodo, kad negalima kelti bankroto bylos, jeigu asmuo tapo nemokus dėl žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu. Kreditorius teigia, kad pareiškėja, būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio pasekmių kreditorius nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 10937,30 Lt draudimo išmoką (1 t. b.l. 68). Dėl šios sumos išieškojimo teismas išdavė įsakymą. Kreditoriaus nurodymu, iki šios dienos sugrąžinta 1846,08 Lt.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos teigimu, jos skolos bendra suma sudaro 34731,12 Lt. Įvertinus pareiškime nurodytų kreditorių pateiktus duomenis: „BTA Insurance Company“ SE skola sudaro 9091,22 Lt (1 t. b.l. 67); Lindorff Oy filialas Lietuvoje nurodė, kad pareiškėja jiems neskolinga (1 t. b.l. 102, 117), AB DNB bankui skola 21734,49 Lt (1 t. b.l. 70-72), skola sudaro 35267,63 Lt/10214,21 Eur. Tačiau teismo nuomone, į šią sumos neturėtų būti įskaityta skola „BTA Insurance Company“ SE skola – 9091,22 Lt, kadangi skola atsirado neblaiviai pareiškėjai sukėlus eismo įvykį. Pareiškėja gauna apie 300 Lt darbo užmokestį (1 t. b.l. 7). Tokiu būdu, bendra skola sudarytų 26176,41 Lt/ 7581,21 Eur. Ši suma, sutinkamai su FABĮ vertintina kaip apibūdinanti kritinę pareiškėjos finansinę būklę, nes gaunamos pareiškėjos mėnesinės pajamos neleidžia tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Kreditoriai „BTA Insurance Company“ SE ir AB DNB bankas prieštarauja pareiškime nurodytoms aplinkybėms bei prašymui iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Kreditoriai nurodo, kad pareiškėja yra nesąžininga, neatitinkanti įstatyme nustatytų sąlygų bankroto bylai iškelti.

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus ( mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje teismas nekonstatuoja, kad pareiškėja, su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdama informaciją, buvo nesąžininga. Tačiau teismas išsamiau pasisako dėl pareiškėjos sąžiningumo jai tampant nemokiai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Kaip minėta, FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (LAT 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos finansinė padėtis pradėjo blogėti nepasisekus pradėtai soliarumų veiklai ir nutraukus santuoką. Pareiškėja nurodė, kad pirmąjį kreditą verslui vystyti ji pasiėmė kartu su sutuoktiniu. Tačiau 2007 m. nutraukiant santuoką, šalys pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria susitarė, kad kreditoriaus AB DnB NORD banko paskolos grąžinimo prievolė atiteks pareiškėjai (2 t. b.l. 82-83). Pareiškėją tokia sąlyga tenkino. Kaip paaiškino pareiškėja, šios 36000 Lt paskolos grąžinimui ji 2009 m. paėmė kitą paskolą. Vėliau netekus darbo, tapo neįmanoma grąžinti paskolą. Tačiau, nežiūrint į tai, kad buvo sunki materialinė padėtis, paskolas pareiškėja ėmė 2010, 2011 m. (1 t. b.l. 22, 64-65).

Kreditorius „BTA Insurance Company“ SE informavo, kad pareiškėja, būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarytą žalą atlygino kreditorius (1 t. b.l. 67-68). Pareiškėja šios aplinkybės neneigia, nurodo, kad savo klaidą suprato, daugiau tokių atvejų nebuvo ir ateityje nebus. Tačiau į bylą pateikta pažyma iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus liudija, kad pareiškėja ne kartą bausta kaip nedrausminga eismo dalyvė (2 t. b.l. 68-69). Patikrinus teismo LITEKO duomenų bazę nustatyta, kad 2013-10-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu pareiškėjai skirta nuobauda pagal ATPK 210 str. 1 d. - 11500 Lt bauda, cigarečių ir transporto priemonės konfiskavimas (2 t. b.l. 84-85). Nors ši bauda neįtraukta į bendrą skolos sumą, tačiau pats įvykis ir pareiškėjos vaidmuo jame leidžia spręsti apie pareiškėjos asmenybę bei priežastis, privedusias prie kritinės finansinės būklės.

FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Pareiškėja nurodo, kad paskutinius penkerius metus dirba UAB „Tikroji turto kaina“ administratore – teisininke. Pareiškėjos išsilavinimas – aukštesnysis teisinis. Šiuo metu pareiškėja dirba 0,25 etato, nuo 2014-05-05 registruota darbo biržoje (1 t. b.l. 8-9). Pareiškėja nurodo, kad aktyviai ieško darbo, tačiau pasiūlymų nei iš darbo biržos, nei iš darbdavių negauna. Pareiškėja paaiškino, kad darbo paieška pasireiškė tuo, kad išsiuntinėjo į įvairias įstaigas savo gyvenimo aprašymus, atsakymo nei iš vienos negavo. Daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Teismo nuomone, pareiškėja jauna, darbinga, sveika, turinti teisinį išsilavinimą asmenybė turi galimybę daug aktyviau užsiimti darbo pagal specialybę paieškomis, ypač šiuo metu, kai dirba per darbo dieną 2 valandas (0,25 etato). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėją tenkina jos turimos gyvenimo ir darbo sąlygos. Pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad be kas mėnesį jai mokamo 300 Lt darbo užmokesčio ir tokio paties dydžio 300 Lt vaiko išlaikymo lėšų neketina ir neplanuoja gauti kitų pajamų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja deklaruoja savo siekį pilnavertiškai ir ramiai gyventi bei tokį gyvenimą užtikrinti savo nepilnametei dukrai. Tačiau nesiima jokių priemonių padidinti dar 2007 metais priteistą teismo išlaikymą dukrai. Nutraukdami santuoką sutuoktiniai susitarė, kad visas turimas nekilnojamas turtas lieka pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui, o pareiškėja su dukra lieka be jokio būsto ar kompensacijos už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį, su įsiskolinimu bankui bei iki šiol nepakitusiu 300 Lt išlaikymu nepilnamečiam vaikui (2 t. b.l. 82-83).

Tokiu būdu, kaip minėta, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Pareiškėja, teismo nuomone, buvo ir yra pernelyg pasyvi ir nesiima priemonių savo mokumui pagerinti, jos neveikimas pripažintinas nesąžiningu, nes spręstina, kad pareiškėja suvokė, kad blogina savo padėtį. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą – šiuo atveju neblaivios pareiškėjos sukelto eismo įvykio pasekmės daugiau kaip 10000 litų padidino jos skolų sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad nustatytas pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas daro reikšmingą įtaką nemokumui (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos paaiškinimus, spręstina, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu; bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Dėl šios priežasties atsisakytina iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Iš pareiškėjos priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 - 9 dalimis, 6 str. 1-3 dalimis, teismas

NUtarĖ:

Atsisakyti iškelti pareiškėjai A. I. fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjos A. I., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 26,55 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją siųsti antstoliams S. Ž., A. L., A. A., kreditoriams „BTA Insurance Company“ SE, AB DNB bankui, AB „Swedbank“, Lindorff Oy, UAB Ūkio banko lizingas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.