Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2401-356/2020 pagal ieškovės Utenos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. J. dėl leidimo patekti į negyvenamąsias patalpas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V. ir B. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. J. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje), atsakovas iki teismo nustatyto termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes atsakovas ieškinio neginčijo, įrodymų neteikė.

Ieškovės ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų (nutarimo, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų priimto (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); nutarimo, priimto Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) protokolo; (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo) vertinimą, tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškinio turinio ir ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad patalpas (karvidę), kurios paskirtis yra kita (fermų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V. ir B. V., o neterminuotos (duomenys neskelbtini) sudarytos nuomos sutarties pagrindu jas naudoja atsakovas A. J.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarimu, priimtu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – 52 vnt. galvijų konfiskavimas, šioje dalyje nutarimas Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu paliktas galioti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 688 straipsnyje numatyta, kad turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliko Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Kad įvykdyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarimą, priimtą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 52 vnt. galvijų konfiskavimo, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos nutarimui konfiskuoti galvijus vykdyti sudarymo“ buvo sudaryta Komisija nutarimui konfiskuoti galvijus vykdyti (toliau – ir Komisija). Komisija savo veikloje vadovaujasi Nutarimo konfiskuoti gyvūną vykdymo, konfiskuoto gyvūno perdavimo, įtraukimo į apskaitą, saugojimo (laikymo) ir pripažinimo atliekomis tvarkos aprašu, patvirtintu Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AĮ-170 „Dėl Nutarimo konfiskuoti gyvūną vykdymo, konfiskuoto gyvūno perdavimo, įtraukimo į apskaitą, saugojimo (laikymo) ir pripažinimo atliekomis tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas), kitais teisės aktais. Aprašo 11 punkte numatyta, kad konfiskuojamo gyvūno paėmimą iš AN padariusio asmens vykdo komisijos protokoline nutartimi įgalioti jos nariai, kurie nurodo AN padariusiam asmeniui geranoriškai perduoti nutarime konfiskuoti gyvūną nurodytą konfiskuojamą gyvūną. AN padariusiam asmeniui nesutinkant geranoriškai perduoti nutarime konfiskuoti gyvūną nurodyto konfiskuojamo gyvūno, įgalioti komisijos nariai informuoja komisiją, kuri, siekdama tinkamai įvykdyti nutarimą konfiskuoti gyvūną, informuoja apie tai Administracijos direktorių, kuris inicijuoja priverstinio nutarimo konfiskuoti gyvūną vykdymo procedūrą.

Ieškovės Komisija 2020 m. kovo 6 d. įteikė atsakovui A. J. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nurodymas geranoriškai perduoti konfiskuotus galvijus“, prašė 2020 m. kovo 12 d., 7 val. geranoriškai perduoti Utenos rajono savivaldybės administracijos žinion 52 vnt. galvijų pagal (duomenys neskelbtini) Ūkinių gyvūnų registre registruotos bandos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenis. Nustatytu laiku Komisija kartu su Utenos apskrities policijos komisariato pareigūnais atvyko prie karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) vykdyti Nutarime nurodytos administracinio poveikio priemonės, tačiau atsakovas A. J. nurodytu laiku neatvyko, ferma buvo užrakinta. Taigi atsakovas A. J. gera valia neįvykdė Komisijos nurodymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė yra neliečiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Daiktinių teisių apsaugos tikslas yra įspėti, padaryti negalimus daiktinių teisių pažeidimus, atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsti kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams.

Neterminuotos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo faktas yra išviešintas VĮ Registrų centre, atsakovas yra teisėtas nuomos sutarties pagrindu jam perduoto nekilnojamojo turto – karvidės valdytojas ir tokį faktą gali naudoti prieš visus trečiuosius asmenis. Nors šio nekilnojamojo daikto savininkai, perduodami daiktą pagal sutartį nuomininkui neprarado nuosavybės teisės ir jo elemento valdymo, tačiau prarado fizinį ryšį su daiktu ir neteko galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis. Šį faktinį (fizinį) ryšį su daiktu įgijo atsakovas, kuriam nuomos sutarties pagrindu daiktas buvo perduotas, todėl tuo pačiu pagrindu atsakovas įgijo ir galimybę apginti daikto valdymą, jo valdymas gali būti ginamas kaip daiktinė teisė, nors jo valdymas pagrįstas prievoline teise (nuomos sutartimi). Taigi tam, kad bet kurie kiti tretieji asmenys be atsakovo sutikimo galėtų patekti į jo nuomos sutarties pagrindu valdomas patalpas būtinas teisėtas pagrindas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ūkininkauja, pastatą–karvidę naudoja pagal jos tikslinę paskirtį, ieškinio pareiškimo metu konfiskuoti galvijai buvo karvidėje, į kurią patekti sąlygų atsakovas komisijos nariams nesudarė ir pats gera valia konfiskuotų galvijų neperdavė.

Kaip jau minėta, administracinės atsakomybės realizavimas (pareigos atsakyti faktinis vykdymas) prasideda nuo to laiko, kai įstatymo nustatyta tvarka pažeidėjas yra pripažįstamas kaltas, jam skiriamos sankcijos, nuobaudos ir imamasi priemonių jas vykdyti. Administracinių nusižengimų kodekso 667 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi ieškovė, veikdama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 688 straipsnio pagrindu ir neviršydama jai priskirtos kompetencijos, atsakovui gera valia nevykdant nutarimo, ieškiniu siekia gauti leidimą patekti į trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą, o atsakovo nuomos sutarties pagrindu naudojamą negyvenamąją patalpą tikslu priverstinai įvykdyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarimą, priimtą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl atsakovui A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – 52 vnt. galvijų konfiskavimo. Taigi būtinumas patekti į negyvenamąsias patalpas yra grindžiamas įsiteisėjusio teismo nutarimo privalomumu t. t. ir atsakovui, ieškovei įstatyme numatyta teise ir pareiga teismo nutarimą įvykdyti priverstinai, todėl teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas leisti Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijos nutarimui konfiskuoti galvijus vykdyti nariams įeiti į R. V. ir B. V. nuosavybės teise priklausančias, A. J. faktiškai naudojamas patalpas (karvidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, kurie yra būtini Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės (52 vnt. galvijų konfiskavimo) vykdymui, ieškinys tenkintinas. Leidimo išdavimas nesuvaržytų atsakovo teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai), teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Ieškovė atleista nuo ieškinio reikalavimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinio reikalavimas turi būti apmokėtas 75 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Byloje susidarė 5,81 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 EUR žyminio mokesčio ir 5,81 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijos nutarimui konfiskuoti galvijus vykdyti nariams įeiti į R. V. ir B. V. nuosavybės teise priklausančias, atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamas patalpas (karvidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, būtinus Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės (52 vnt. galvijų konfiskavimo) įvykdymui.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75 EUR žyminio mokesčio ir 5,81 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.