- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-118-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00479-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. J.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį 130 Eur bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. J. 2020 m. liepos 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 130 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d. 18.04 val.(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nevykdė Šiaulių apskrities VPK patrulio E. A. teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo nutraukti daromą veiką – nekramtyti ir išspjauti kramtomą galimai narkotinę medžiagą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu L. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nesipriešino pareigūno reikalavimams ir juos įvykdė. Pažymi, jog jis (apeliantas) įvykio metu su draugais sėdėjo automobilyje, pareigūnai priėjo ir jį išlaipino iš automobilio, jam stovint pradėjo daryti apžiūrą, rankos apžiūros metu buvo išskiestos, pareigūnas jo paklausė, ką jis kramto. Apeliantas teigia nurodęs, jog kramto gumą, tuomet pareigūnas liepė išspjauti gumą. Apeliantas nurodo, kad norėjo gumą išspjauti, tačiau nespėjo, nes pareigūnas griebė už gerklės ir spaudė, jis (apeliantas) negalėjo atlikti jokių veiksmų, nei spjovimo, nei rijimo. Pažymi, kad pareigūnas jį (apeliantą) permetė ant žemės, tik tada jis galėjo išspjauti gumą ir ją išspjovė, tačiau pareigūno guma nedomino, nes jis jos nepaėmė ir neapžiūrėjo. Apelianto teigimu, jis sąžiningai vykdė pareigūno reikalavimus ir pastarajam nesipriešino, nieko nebandė praryti.
2.2. Be to, skunde L. J. pažymi, kad jo išdėstytas aplinkybes patvirtino liudytojas M. B., tačiau teismas nesirėmė pastarojo parodymais, nes jam (apeliantui), G. V. ir M. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto apeliantas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog narkotinė medžiaga priklausė G. V., jis (apeliantas) nežinojo, kad G. V. turi narkotinę medžiagą, automobilio apžiūros metu ji buvo rasta ten, kur sėdėjo G. V., kuris pripažino savo kaltę, o jam (apeliantui) ir M. B. ruošiamasi baudžiamąją bylą nutraukti (laukiama ekspertizės akto).
2.3. Be kita ko skunde nurodoma, kad dėl to, jog liudytojas M. B. buvo teistas prieš penkerius metus, negalima netikėti jo duodamais parodymais, šis liudytojas prisiekė, kad sakys tiesą šioje administracinėje byloje, jis tiesą ir sakė. Be to, M. B. parodymai neprieštarauja jo (apelianto) parodymams.
2.4. Skunde apeliantas akcentuoja, kad pareigūno reikalavimą vykdė nedelsiant, kai tik pareigūnas nebespaudė jam gerklės ir numetė jį ant žemės, jis iškart išspjovė gumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. J. neigia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. teigia, jog policijos pareigūno reikalavimą vykdė, iš karto to padaryti negalėjo dėl pareigūno panaudoto smurto – smaugimo. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
5.1. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi pareigūno E. A. parodymais kaip patikimais, o liudytojo M. B. parodymais nepagrįstai nesivadovavo, aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
5.2. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant L. J. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo klausimą duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikšmė.
5.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojų E. A. ir T. G. parodymai, duoti apylinkės teisme), patvirtinančių L. J. kaltę nevykdžius teisėto policijos pareigūno reikalavimo išspjauti kramtomą galimai narkotinę medžiagą. Apelianto pateikiama versija, neva, jis iškart negalėjo vykdyti reikalavimo spjauti kramtomą gumą, nes buvo pareigūno smaugiamas, laikytina tik apelianto visiškai nepagrįsta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, šios apelianto versijos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl ji atmestina. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo abejoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių bei to paties pareigūno duotų parodymų apylinkės teisme teisingumu, jog jis (pareigūnas E. A.) pastebėjo, kaip L. J. kažką įsidėjo į burną, pradėjo kramtyti, į pareigūno nurodymą spjauti turimą daiktą burnoje buvo nereaguojama ir toliau kramtoma, ir tik po reikalavimo nevykdymo L. J. buvo paguldytas ant žemės ir sulaikytas, jokio smaugimo nebuvo. Iš dalies E. A. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. G., nurodydamas, kad L. J. visai nešnekėjo, kramtė gumą, bandė ją praryti, todėl L. J. buvo paguldytas ant žemės, kad gumą išspjautų, tuo metu jis manė, kad tai narkotinė medžiaga. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad policijos pareigūnai davė parodymus būdami prisiekę ir įspėti dėl melagingų parodymų davimo, E. A. duoti parodymai atitinka jo nurodytas aplinkybes tarnybiniame pranešime, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai T. G. ir E. A. galėtų apkalbėti L. J., būtų suinteresuoti apelianto nubaudimu, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog vien tai, kad liudytojo asmenybė nėra nepriekaištinga, šiuo atveju M. B., savaime nedaro tokio liudytojo parodymų nepatikimais. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl liudytojo parodymų patikimumo yra įvertinama, ar liudytojo parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina ar paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju apylinkės teismas, nors ir pasirinkdamas ydingą argumentavimą dėl liudytojo M. B. parodymų nepatikimumo, vis dėlto priėmė pagrįstą sprendimą nesivadovauti šio liudytojo parodymais, kaip teisinančiais L. J.. Apygardos teismo vertinimu, liudytojo M. B. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, jie yra prieštaringi ir netgi prieštarauja paties apelianto L. J. parodymams, todėl nėra pagrindo vadovautis M. B. parodymais. Pastebėtina, kad L. J. viso proceso metu nurodė ir akcentavo jo atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus, t. y. smaugimą, dėl kurio neva ir negalėjo iš karto spjauti kramtomą gumą. Pažymėtina, kad L. J. nė karto proceso metu, priešingai nei liudytojas M. B., nenurodė, kad policijos pareigūnas jį buvo prispaudęs, ar spaudęs koja, konkrečiai – keliu. Be to, liudytojas M. B. nurodė, kad L. J. buvo iš karto guldomas ant žemės, apie tai, kad dar prieš pareigūnui paguldant L. J. ant žemės pastarasis būtų buvęs smaugiamas, M. B. nenurodė, tai šiuo atveju rodo akivaizdų L. J. ir M. B. parodymų prieštaringumą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas M. B. teismo posėdžio metu, baigdamas duoti parodymus, fragmentiškai užsiminė apie tai, neva L. J. buvo smaugiamas, tačiau tokia aplinkybė prieštarauja paties M. B. duotiems parodymams, neva L. J. buvo staigiai ištrauktas iš automobilio ir iš karto (neatliekant kitų veiksmų E. A. L. J. atžvilgiu) guldomas ant žemės, bei prieštarauja L. J. nurodomai įvykio sekai laiko atžvilgiu, t. y., pagal L. J. parodymus, jis ant žemės buvo paguldytas jau po to, kai pareigūnas jį buvo pradėjęs smaugti. Taigi, šios aplinkybės eliminuoja galimybę liudytojo M. B. parodymus pripažinti patikimais ir jais vadovautis, kaip teisinančiais L. J..
5.6. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, jog vien tai, kad L. J. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina L. J. kaltę atsisakius vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą spjauti kramtomą galimai narkotinę medžiagą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
5.7. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad L. J. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarimą nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.