- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-2306-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Ramūnas Mitkus
- Skolininkas
- UAB “Metalų komercijos agentūros“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB “Metalų komercijos agentūros“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-02-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070001851 su vėlesniais pakeitimais, UAB „Metalų komercijos agentūra", užtikrindama 783878,18 Eur paskolos, suteiktos jai pagal 2006-12-20 kredito sutartis Nr.06-105541-IN/06-105549-KL, grąžinimą kreditoriui „Swedbank", AB, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą- negyvenamas patalpas (nuo 1-1 iki 1-7, 1-13, 1-14), 497,69 kv.m. bendro ploto, plane 1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį (patalpas nuo 1-1 iki 1-3), 531,58 kv.m. bendro ploto, plane 1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) - 36/100 dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, tepalų sandėlis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 2036000,- Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi areštavo skolininko turtą bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas konstatavo, jog skolininkė UAB „Metalų komercijos agentūra" tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal 2006-12-20 kredito sutartis Nr. 06-105541-IN/06-105549-KL, todėl kreditoriaus pareiškimą tenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB “Metalų komercijos agentūra“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Nurodė, kad kreditorius pareiškė ieškinį Kauno apygardos teisme, kuriuo prašo priteisti iš UAB "Metalų konstrukcijos agentūros" skolą, palūkanas ir delspinigius pagal tas pačias kredito sutartis Nr.06-105541-IN; 06-105549-KL, kurių įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 02120070001851 su vėlesniais pakeitimais, t.y. ta pačia hipoteka, kuri nurodyta kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tokiu būdu, kreditorius, pateikęs teismui prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, elgiasi nesąžiningai, nes kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo bei žino, kad atsakovas nesutinka su skolos dydžiu ir netrukus kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Swedbank AB prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nutartis priimta nepažeidžiant LR CK 4.192 str., LR CPK 558 str. normose įtvirtintų skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagrindų ir tvarkos. UAB „Metalų komercijos agentūra" prievolė bankui neįvykdyta, prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (2006 m. gruodžio 20 d. Kredito sutartis Nr. 06-105541-IN/06-105549-KL su visais pakeitimais ir papildymais nutraukta prieš terminą nuo 2010 m. balandžio 23 d. 2010 m. balandžio 9 d. raštu Nr. SR-16036, kuris yra byloje). Hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 02120070001851, yra galiojantis ir nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-10-21 nutartį. Kreditoriaus teigimu, skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys laikydami, kad hipotekos registru yra pažeistos jų teisės, jas gali ginti pareikšdami ieškinius teisme bendra civilinio proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-187/2001).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Šioje įstatymo normoje atsispindi bendrieji proporcingumo ir interesų derinimo teisiškai reglamentuojant civilinius santykius principai.
Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Taigi, tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Jokių pažeidimų dėl pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir hipotekos teisėjos veiksmų teisėjų kolegija nenustatė.
Skolininkas atskirajame skunde iš esmės ginčija savo kaip skolininko, kreditoriaus pareigas, nurodydamas, kad šiuo metu kreditorius Kauno apygardos teisme yra pareiškęs ieškinį ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK nenumato, kad kreditorius pirmiausia turėtų reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, o po to inicijuoti hipotekos (arba išieškojimo iš įkeisto turto, įkeistų turtinių teisų realizavimo) procedūras. Įstatymai nedraudžia ieškovui (kreditoriui) pasinaudoti įvairiais teisėtais teisių gynimo būdais vienu metu, siekiant kuo ekonomiškiau ir operatyviai apginti savo pažeistus interesus, tik tokiu atveju ieškovas (kreditorius ir įkaito gavėjas) turi veikti laikydamasis teisingumo ir sąžiningumo principų, užtikrinant, kad iš atsakovo (skolininko) nebūtų įvykdytas (vykdymo procese) dvigubas išieškojimas.
Be to, pažymėtina, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas nukreipti išieškojimą iš to paties skolininko įkeisto turto yra tik labiau teisiškai apsaugotas tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimo būdas, nes tokiu atveju hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius išsiieškoti iš įkeisto skolininko turto (CK 4.198 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovo (kreditoriaus) turtinių reikalavimų tenkinimas bendra ginčo teisenos tvarka nukreipiant išieškojimą į visą skolininko neįkeistą turtą neprieštarauja bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo instituto paskirčiai.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiami šalių ginčai, kylantys iš kreditavimo sutarties. Šios kategorijos bylose teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl sutarties sąlygų pakeitimų ir pan. nagrinėtini Lietuvos Respublikos CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.