- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 1-1741-111/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01574-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Kęstutis Petrauskas, Alexander Palamarčuk
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. M. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2012 m. gruodžio 27 d., apie 17.40 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. M., važiuodamas juo J. Baltrušaičio gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Laisvės prospekto pusės, pirmąja eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu privažiavęs prie ties J. Baltrušaičio gatvės pastatu Nr. 9 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per J. Baltrušaičio gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją T. D. ir ją partrenkė, dėl ko T. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip perskaitė prokuroras, daugiau neturi ką pasakyti.
Nukentėjusioji T. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare ėjo namo, jau buvo tamsoka. Ėjo apie 17.30 val. į darbą, per pėsčiųjų perėją. Pažiūrėjo, lygtai mašinų nebuvo. Pradėjo eiti. Staiga pamatė, kad lekia, koja buvo išnarinta į visas puses. Viskas įvyko Baltrušaičio gatvėje, ties parduotuve, gruodžio 27 d. Mašinos nepastebėjo, tik pajuto smūgį maždaug pėsčiųjų perėjos viduryje. Automobilis atvažiavo iš kairės pusės. Po eismo įvykio vairuotojas sustojo, norėjo ją pakelti, tačiau ji matė, kad koja sulaužyta, todėl prašė jos nekelti, tik padėtų ką nors ant žemės, nes lijo lietus. Greitoji ir policija atvažiavo labai greitai. Su kaltinamuoju bendravo dukra, nes ji gulėjo ligoninėje, po to gulėjo namuose. Žalos kaltinamasis jai neatlygino. Draudimas atlygino 5900 Lt už vaitus ir patirtą žalą. Palaiko savo ieškinį. Jau praėjo devyni mėnesiai, o koja dar nesugijusi, kada sugis nežinia, iki šiol geria vaistus, neaišku, ar jis iš viso atsistatys. Devynis mėnesius nedirba ir neaišku, kiek laiko dar nedirbs. Dalį kvitukų už vaitus pristatė ir turi.
Nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas paaiškino, jog dalį kvitukų turi, tačiau problema ta, kad pastoviai toliau reikalingas gydymas, išlaidos toliau didėja. Išlaidos apskaičiuotos preliminariai, tęsiasi toliau. Dalis dokumentų buvo pateikti draudimui, ne visi dar surinkti, todėl mano, kad civilinio ieškinio dydžio šiandien nustatyti negalima, kadangi negali fiksuoti kažkokios sumos, nes gydymas tęsiasi. Prašo teismo civilinio ieškinio nenagrinėti, nes šiuo metu negali iki galo jo pagrįsti. Prašo taikyti 115 str. 2 d., pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kada jau bus baigtas gydymas. Tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes gydymo ilgumas taip pat yra neigiama pasekme, kuri riboja judėjimo laisvę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12180/12(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu A. M. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 33).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12154/12(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu T. D. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistei J. Majauskaitei – Čobot apžiūros metu susipažinus su T. D. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad T. D. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie visumoje vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad 2012-12-27 d., apie 17.30 val., Vilniuje, eidama iš savo Laisvės prospekte esančių namų į Ukmergės gatvėje esantį prekybos centrą „Senukai“, ji pasiekė J. Baltrušaičio gatvę. Ties parduotuve „Hanza plytelių turgus“, esančia kelio ženklais pažymėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, perėjo J. Baltrušaičio gatvės važiuojamąją dalį. Perėjusi važiuojamąją dalį ir šaligatviu nuėjusi gal porą žingsnių, ji išgirdo smūgio garsą. Atsisukusi link važiuojamosios dalies, ji pamatė kaip ties pėsčiųjų perėja ore apsivertė automobilio partrenkta moteris, kuri nukrito ant važiuojamosios dalies, jau už pėsčiųjų perėjos ribų, ties sustojusiu automobiliu. Kaip suprato, partrenkta pėsčioji perėja gatvę kirto ta pačia kryptimi kaip ir ji. Pėsčiąją partrenkusį automobilį pamatė jau po jų susidūrimo, todėl nieko negali pasakyti nei apie jo važiavimą prieš įvykį, nei apie pėsčiosios partrenkimo mechanizmą. Įvykio vietoje bandė sužalotai pėsčiajai suteikti pirmąją pagalbą, po to, atvykusiems policijos pareigūnams paliko savo duomenis ir iš įvykio vietos išėjo (b.l. 28).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, J. Baltrušaičio gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 9 esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Važiuojamąją dalį šioje gatvės atkarpoje sudaro dvi 4 m pločio eismo juostos, t.y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti Laisvės pr. kryptimi ir priešinga kryptimi. A. M. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė, - automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), (savininkas – Y. M., gim. (duomenys neskelbtini); civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“; techninė apžiūra atlikta) kelio pločio atžvilgiu stovėjo važiuojamosios dalies viduryje (ant priešingos krypties eismo juostas skiriančios linijos), lygiagrečiai jos atžvilgiu, kelio ilgio atžvilgiu – apie 3,6 m atstumu už perėjos ribų (žiūrint nuo Laisvės pr. pusės, t.y. nustatyta važiavimo kryptimi prieš įvykį). Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta pėdsakų ar objektų, kurie leistų spręsti apie eismo įvykio mechanizmą. Automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas: įdaužtas priekinis stiklas jo kairės pusės apatinėje dalyje, įlenkimai ant variklio dangčio ir priekinio kairės pusės sparno (b.l. 6-11).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Taigi, kaltinamojo A. M. nusikalstama veika baigta, neatsargi, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusioji T. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ 3000 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos (b.l. 89). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas prašė vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsno 2 dalimi ir civilinio ieškinio nenagrinėti, o pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kada jau bus baigtas gydymas. Toks nukentėjusiosios atstovo prašymas tenkitinas, kadangi šiuo metu negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, veika padaryta dėl neatsargumo, baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudą. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, išvadų dėl jam paskirtų poveikio priemonių nepadarė, ir toliau pažeidinėjo KET, buvo neatidus, į tai, kad kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausti A. M. vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.
Kardomąją priemonę A. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti civiliniam ieškovui T. D. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.