Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-05-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-243-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
II-243-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04991-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
V. F.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-243-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-04991-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARTISVilnius, 2016 m. gegužės 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, vertėjaujant I.Pikčilingienei, dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotam atstovui Renatui Ivanauskui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui R. V., jo atstovui adv. R. Vitkui, suinteresuotam asmeniui V. F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr.10N-54335495-16, kuriuo

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini),

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 40 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 10N-54335495-16 R. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-03-08 apie 08.01 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno gt. 42A vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, kurį vairavo V. F., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 40 eurų bauda.

Šalies argumentai

R. V. pateikė teismui skundą dėl 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad su nutarimu nesutinka, kadangi jo motyvai prieštarauja faktinei įvykio situacijai ir nebuvo įvertinti automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai. 2016-03-08 judėdamas vairuojamu BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo centro Dariaus ir Girėno gatve link oro uosto pusės, norėjo pasukti į Dariaus ir Girėno g. 44 esančią aikštelę, tačiau buvo didelis judėjimas ir kamščiai, todėl teko sustoti prie įvažiavimo savo judėjimo juostoje. Priešais jį kitoje eismo juostoje stovėjo kitas automobilis, kuris rodė posūkį į kairę link Dariaus ir Girėno g. 39, susilygino su juo, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą sustojo. Tokiu būdu stovėjo vienas priešais kitą priekiais ir laukė progos baigti manevrą. Buvo įvažiavęs į priešpriešinę kelio pusę iki metro, bet ne daugiau nei užstoja priešais stovėjęs automobilis. Dėl lietaus ir prasto matomumo, negalėjo judėti į priekį, neįsitikinęs, ar neartėja kita transporto priemonė. Stovėjo apie pusę minutės ir laukė, kai priešais stovėjęs automobilis pagavęs tarpą staigiai atliko manevrą į kairę. Kaltininko vairuojamas automobilis atvažiavo paskui šį automobilį ir nepristabdęs trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Gavo smūgį į priekį. Matėsi, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis yra neprižiūrėtas, blogai nuvalytas langas, netvarkinga išvaizda, kas leidžia manyti, jog per lietų vairuotojas galėjo ir nematyti sidabrinės spalvos stovinčio automobilio. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jeigu autobusiuko vairuotojas būtų laikęsis kuo dešiniau, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, smūgio būtų išvengęs nes pareiškėjo automobilis stovėjo išlindęs į priešpriešinę eismo juostą tik iki metro, kai pilna eismo juosta yra apie 4 metrus. Policijos pareigūnų braižytoje schemoje užfiksuota pareiškėjo automobilio padėtis jau po eismo įvykio, tai yra nuriedėjus po smūgio gerų porą metrų. KET 109 p. nurodyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, t.y. šis reikalavimas taikytinas tik važiuojančioms transporto priemonėms. Jeigu jis būtų sukęs į kairę, t.y. būtų važiavęs, pripažintų savo kaltę. Tačiau jo automobilis stovėjo, jis neišvažiavo prieš priešinga kryptimi važiavusį automobilį, tai kito automobilio vairuotojas, matydamas kliūtį, neįvykdė KET 9 ir 128 punktų reikalavimų. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius rašytiniu atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nurodo, kad net tikint R. V. nurodoma eismo įvykio versija, reikštų, kad jis įvažiavo į priešpriešinį eismą, sustojo, o jam priešpriešiais sustojus kitam automobiliui, R. V. negalėjo matyti (priešpriešiais sustojęs automobilis uždengė matomumą) priešpriešiais atvažiuojančio automobilio VW Transporter, nors stovėjo įvažiavęs į šio automobilio (VW Transporter) važiavimo juostą. Tai reiškia, kad R. V. tokiais veiksmais specialiai sudarė kliūtį VW Transporter vairuotojui. VW Transporter vairuotojas V. F. nurodė, kad automobilis BMW, važiavęs priešinga kryptimi, netikėtai pasuko į kairę, užkirsdamas jam kelią ir įvyko susidūrimas. Būtent R. V. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Suinteresuotas asmuo V. F. rašytiniame atsiliepime į skundą nurodė, kad 2016-03-08d., apie 8:00 val. važiavo automobiliu VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, pagrindiniu keliu, kryptimi iš oro uosto pusės link miesto centro. Važiavo laikydamasis visų KET nurodymų, pagal KET 119 punktą prisilaikydamas dešinės kelio pusės. Prieš jį esantis automobilis, sukdamas į kairę, nesudarė jo judėjimui kliūčių, kadangi jis laikėsi dešinės pusės, o kelio juosta yra labai plati, kas matyti pareigūnų sudarytoje įvykio schemoje. Kai jo valdoma transporto priemonė susilygino su sukančia į kairę transporto priemone, staiga pamatė, kad iš priešingos eismo pusės, darydamas posūkį į kairę, atvažiuoja automobilis BMW 323 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo į jo valdomos transporto priemonės priekinės dalies kairės pusės šoną. Pamatęs kliūtį, bandė išvengti susidūrimo. Jei nebūtų pradėjęs stabdyti, būtų gavęs smūgi į automobilio vairuotojo pusę, o ne į šoną. Įvykio versijos, nurodytos R. V. rašytiniame paaiškinime tyrimo metu ir skunde, nesutampa. Įvykio vietoje eismo juostos yra plačios. Nuotraukose, pateiktose policijos pareigūnų, matosi, kad eismo juostoje laisvai pravažiuoja du automobiliai. Jeigu pareiškėjo automobilis būtų stovėjęs įvažiavęs į suinteresuoto asmens eismo juostą iki vieno metro, tai jo (V. F.) valdoma transporto priemonė būtų pro jį pravažiavusi, nesudarydama jokio pavojaus eismo dalyviams. Iš jo (V. F.) transporto priemonės apgadinimų akivaizdžiai matosi (Nuotrauka Nr.: 1), kad VW Transporter kairės pusės priekinis sparnas lenktas nuo susidūrimo iš šono (sparnas lenktas į šoną), o ne smūgiu iš priekio. Tai aiškiai įrodo, kad automobilis BMW, darydamas posūkį į kairę, įvažiavo į priešingą eismo juostą ne mažiau kaip 3 metrus ir atsitrenkė į jo valdomą transporto priemonę, o ne stovėjo, kaip R. V. rašo savo skunde. Pastebėjęs pavojų, kai tik automobilis BMW pradėjo greitai daryti pavojingą manevrą - važiuoti į jį, reagavo iš karto, stabdė nedelsdamas. Tuo pavyko išvengti tiesioginio smūgio į vairuotojo pusę ir pavojingų kūno sužalojimų. Nuotraukoje Nr. 2 matosi, kad VW Transporter buvo švarus, ryškios baltos spalvos. Prieš keletą savaičių iki eismo įvykio, automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.

Teismo posėdyje R. V. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad 2016-03-08 važiavo į darbą, lijo, buvo blogas matomumas. Ties įsukimu į darbovietės kiemą buvo susidaręs kamštis. Sustojo negalėdamas pasukti į kairę. Priešpriešiniame sraute priešais jį buvo sustojęs automobilis Škoda, taip pat norintis sukti į savo kairę. Abu stovėjo vienas priešais kitą, negalėdami baigti savo manevrų. Laukdamas progos pasukti į kairę įvažiavo apie metrą į priešpriešinę juostą (į laukiančios į kairę sukti Škodos juostą), susilygino su Škoda ir stovėjo bandydamas įsitikinti, kad už Škodos nėra kliūčių jo paties manevrui (Škoda užstojo matomumą) bei laukė savo galimybės sukti. Jam iki įvažiuojant į priešpriešinę juostą, už Škodos automobilio nebuvo. Vėliau nebegalėjo matyti situacijos, nes vaizdą užstojo Škoda. Į priešpriešinę juostą įvažiavo nenorėdamas sudaryti kliūties kamštyje už jo stovintiems automobiliams, kurie norėjo važiuoti tiesiai link oro uosto. Sutinka, kad galimybės sukti į kairę galėjo laukti ir savo eismo juostoje, tačiau įsuko į priešpriešinę, nes ši tuo metu buvo tuščia, o jis norėjo atlaisvinti savo juostą. Vos tik Škoda ištaikiusi progą pasuko į kairę (ji pirma atliko posūkio manevrą, kadangi jis buvo sustabdęs savo eismo juostos srautą), jis tuoj pat gavo smūgį iš automobilio VW, atvažiavusio paskui Škoda automobilį. VW automobilio smūgis jo paties vairuojamą automobilį apsuko. Išlipęs paklausė VW vairuotojo, ar šis sveikas. Paklausė, kodėl į jį įvažiavo. Šis teigė, kad jis (t.y. R. V.) staigiai priešai jį „iššokęs“, su kuo jis nesutiko. Iškviesti policijos pareigūnai apkaltino eismo įvykiu jį patį (R. V.), nes tai jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę juostą. Paaiškinimą užpildė paskubomis. Mano, kad jo stovintis automobilis buvo kliūtis VW Transporter vairuotojui, į kurią jis turėjo reaguoti. Ten leistinas greitis yra 60 km/h, jei žmogus važiavo tokiu greičiu, lijo, blogai buvo valomas langas, galėjo nepastebėti laiku jo juostoje stovinčio ir kliūtį eismui sudarančio automobilio. Automobilis stovėjo skersas, smūgis teko į jo automobilio vidurį, nuo vidurio labiau į kairę pusę. Tai ne jis įvažiavo į V. F. automobilį, o šis į jo, kadangi BMW automobilio dešinysis kampas liko sveikas. Į kairę sukantis automobilis Škoda jau buvo nuvažiavęs, VW Transporter trenkėsi į jo automobilį, vos nuvažiavus Škodai. VW automobilis važiavo kairiau, arčiau ištisinės linijos. Viena eismo juosta yra beveik 5 metrų pločio. Po smūgio jo paties automobilis pasisuko į miesto centro pusę. Jokio manevro susidūrimo metu jis nedarė. VW smogė į jo stovinčio automobilio priekio vidurį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. F. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo nuo oro uosto link centro, laikėsi arčiau dešiniojo kelio krašto, matė, kad prieš jį eismo juostoje stovi mašina ir rodo posūkį į kairę. Įvertinęs situaciją, kad judviejų eismo juostoje jam liko pakankamai vietos pravažiuoti pro sukančią į kairę Škodą, važiavo toliau . Ir tik visai priartėjęs prie Škodos, pastebėjo, kad už jos išlenda kita mašina, dar bandė stabdyti, bet nespėjo. Iki tol automobilio BMW nematė. BMW važiavo kampu, taip išėjo, kad smūgis gavosi per priekio vidurį. Automobilį BMW pamatė išlendantį prieš jį tik labai arti – likus 1,5-2 metrams. Tik susilyginęs su stovinčia Škoda, pamatė išvažiuojantį priešais BMW. Kol jis pats vertino privažiuodamas situaciją, Škoda dar stovėjo, nusukusi nebuvo. Po įvykio su R. V. beveik nekalbėjo, šis tik priėjęs paklausė, ar jis nesužeistas, tada nuėjęs prie savo mašinos kažkam skambino. Mano, kad susidūrimo metu BMW judėjo. Privažiuodamas matė tik stovinčią Škodą, ją matė privažiuodamas gal 6 metrai iki jos ir matė, kad jam pakaks vietos pravažiuoti tiesiai pro Škodos dešinį šoną. Jo paties greitis buvo ne daugiau 50 km/h , nes buvo mašinų, lijo. Visą laiką važiavo dešiniau kelio krašto. Matydamas, kad laisvai pravažiuos stovinčią ir į kairę sukti ketinančią Škodą, susilygino su ja. Tik susilyginęs, pamatė staigiai iššokusį BMW. Jo vairuojamo automobilio priekio kairysis kampas kontakto su BMW priekio viduriu ir jį apsuko. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas BMW vairuotojas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas atstovas prašė atmesti skundą, nes jų priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. BMW vairuotojas savo manevrą atliko įvažiuodamas į priešpriešinę juostą, nesilaikydamas ne tik KET 109, bet ir 106 punkto reikalavimų, kad posūkio manevrą jis privalo pradėti iš savo eismo juostos. Jei jis nebūtų atsidūręs priešpriešinėje juostoje, nebūtų buvę ir kontakto. V. F. savo kelyje kliūtį – automobilį Škodą - matė iš anksto ir į ją reagavo, tuo tarpu BMW korpusas jam buvo uždengtas Škodos ir jis negalėjo matyti, kad BMW bus įvažiavusi į priešpriešinę juostą. Bet kuriuo atveju BMW manevras buvo atliekamas pažeidžiant KET taisykles ir BMW vairuotojo manevras priežastiniu ryšiu yra susijęs su kilusiu eismo įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

R. V. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Byloje nėra ginčo, kad 2016-03-08 apie 08.01 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno gt. 42A įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. V. ir automobilis VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. F., abu automobiliai buvo apgadinti. Byloje yra tik kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. R. V. teigimu, jis iki kontakto norėdamas sukti į kairę buvo skersai apie 1 metrą įvažiavęs į priešpriešinę juostą laukdamas progos pasukti, tokiu būdu VW vairuotojui sudarė iš anksto matomą kliūtį, į kurią šis privalėjęs reaguoti pagal KET 128 punkto reikalavimus. Tuo tarpu, V. F. nurodė, kad BMW prieš jo priešpriešiais važiuojantį automobilį sukdamas į kairę išniro netikėtai, nepraleisdamas jo važiuojančio tiesiai, sustabdyti nespėjo, įvyko eismo įvykis. Iš anksto jo pamatyti galimybės neturėjo, nes matomumą užstojo jo važiavimo kryptimi į kairę sukti sustojusi Škoda. Posūkio į kairę manevras buvo atliekamas pažeidžiant KET taisykles. Tokiu būdu dėl eismo įvykio yra kaltas BMW automobilio vairuotojas.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netgi esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt. ).

Ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas pagrįstai nurodė, kad posūkio į kairę manevrą bet kuriuo atveju, ar jis smūgio metu stovėjo, ar judėjo, BMW vairuotojas atliko pažeisdamas KET reikalavimus.

KET 109 punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. KET 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasiraukti prie pat važiuojamosios dalies , skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto.

Tokiu būdu skundo pareiškėjas darydamas manevrą į kairę, pažeidė abu KET reikalavimus, Skundo pareiškėjas neneigia, kad ketindamas sukti į kairę, jis pasinaudodamas proga, kad priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis Škoda taip pat nori sukti į kairę ir yra sustojęs laukdamas progos tai padaryti, įvažiavo skersai į priešpriešinę eismo juostą (pareiškėjo teigimu teismo posėdyje - apie vieną metrą, o rašytiniame paaiškinime, duotame po eismo įvykio – iki priešpriešinės eismo juostos vidurio, b.l. 17) ir sustojo, kadangi susilyginęs su Škoda nebeturėjo matomumo reikiamo pabaigti manevrą. Tokiu būdu jis iš esmės pradėjo sukimo į kairę manevrą pažeisdamas KET 106 punkto ir 109 punkto reikalavimus, nes atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje ir sustojo galimybės pabaigti manevrą, sudarydamas kliūtį ja tiesiai judančioms transporto priemonėms, t.y. jų nepraleisdamas. Teisminio nagrinėjimo metu R. V. pats pripažino, kad manevro užbaigti įvažiavęs iš karto į priešpriešinę eismo juostą negalėjo, nes stovinti Škoda jam pačiam užstojo likusios priešpriešinės eismo juostos dalies matomumą. Iš jo parodymų seka, kad jis numatė, kad priešpriešinio eismo juosta pakankamai plati ir yra galimybė, kad jos dešine puse gali atvažiuoti kita transporto priemonė, kurios jis neturės galimybės laiku pamatyti. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo juosta yra 5,9 metrų pločio (b.l. 14). Abu eismo įvykio dalyviai patvirtino aplinkybę, kad stovinti ir ketinanti sukti į kairę Škoda jiems abiems ribojo matomumą, abu teigė iki pat susidūrimo nematę vienas kito. V. F. aiškino, kad jam pro dešinę pusę tiesiai pravažiuojant jo judėjimo kryptimi sustojusią į kairę sukti Škodą (kadangi 5,9 metrų eismo juostos visiškai pakako ją pravažiuoti nekeičiant judėjimo krypties, o jis nuo pat pradžių važiavo arčiau dešiniojo krašto), BMW išniro netikėtai, iki tol jis jo nematė. Analogiškai teigė R. V., aiškindamas, kad jis sukimui į kairę įvažiavo į priešpriešinę juostą, nes tam nematė kliūčių, be Škodos eismo juostoje daugiau automobilių nebuvo, o ši taip pat buvo sustojusi sukti į kairę, o susilyginęs su Škoda matomumo taip pat nebeturėjęs. Tokiu atveju būtent BMW vairuotojo, kaip keičiančio judėjimo kryptį, veiksmai turėjo būti itin preciziški KET reikalavimų atžvilgiu, juolab, kad manevro metu trečioji transporto priemonė kliudė abiem kryptim važiuojančių transporto priemonių vairuotojų matomumui. Dėl šios priežasties nepagrįsti R. V. teiginiai, kad VW vairuotojas pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, kad jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nustatyta, kad V. F. laiku negalėjo pamatyti kliūties, kurią jam užstojo automobilis Škoda, su kuriuo buvo susilyginęs BMW (ką nurodo pats pareiškėjas). Pažymėtina, kad R. V. keitė parodymus, pirminiame paaiškinime teigdamas, kad jis buvo įvažiavęs iki pusės priešpriešinio eismo juostos, teisme – kad ne daugiau metro, o VW trenkėsi į jį atvažiavęs tiesiai paskui Škodą, ko nebūtų buvę, jei jis būtų važiavęs dešiniau. Tačiau iš nuotraukų ir eismo įvykio schemos matyti, kad šukės po eismo įvykio išsibarsčiusios arčiau priešpriešinės eismo juostos vidurio, o po smūgio VW automobilis sustojęs prie dešinio kelkraščio, kas labiau patvirtina V. F. versiją, kad jis nuo pat pradžių važiavęs arčiau dešiniojo kelkraščio, važiavęs pro automobilio Škoda šoną, o automobilis BMW išniręs iš už pastarosios tiesiai prieš jį. Būtent R. V. pažeidimai - įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir sudarymas kliūties tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, jos nepraleidžiant - tiesiogiai priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykiu, kurio nebūtų buvę, jei ne jo veiksmai.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad R. V. kaltė dėl eismo įvykio įrodyta, nuobauda paskirta laikanti nuobaudos skyrimo taisyklių, proporcinga padarytam pažeidimui, todėl naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutarimą Nr.10N-54335495-16 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

R. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr.10N-54335495-16, kuriuo R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 40 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski